Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1082-736/2016 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui B. R. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 228,42 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-09 ieškovė draudėjui V. K. S. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2015-06-20 iki 2016-06-19 buvo apdraustas draudėjo turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). 2015-10-29 kilo gaisras (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausančiame garaže, nuo kurio užsidegė ieškovės draustas turtas – butas. Kilusį gaisrą ir kaltininką patvirtina 2015-10-30 pranešimas apie įvykį, 2015-11-11 Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas. Dėl aptariamo įvykio metu padarytos žalos ieškovė draudėjui išmokėjo 228,42 Eur draudimo išmoką. Žalos dydį ir atlyginimą draudėjui patvirtina turto apžiūros aktas, lokalinė sąmata, pranešimas dėl žalos atlyginimo, mokėjimo pavedimas, nuotraukos.Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad draudimo bendrovė nukentėjusiam išmokėjo išmoką už nedraustą turtą, todėl jis neprivalo atlyginti jos nuostolių. Pažymėjo, kad apdegęs pastatas buvo savavališkas statinys, o dėl įvykusio gaisro jis nebuvo nubaustas, todėl jo veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo B. R. ieškovei ADB „Gjensidige“ 228,42 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir 546,97 Eur atstovavimo išlaidas.Teismas nustatė, kad V. K. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (buv. adresas - (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2015-06-20 iki 2016-06-19 apdraustas gyventojų draudimu UAB DK „PZU Lietuva“ (nuo 2016-03-01 tapo ADB „Gjensidige“). Draudimo liudijime Nr. PZULT 1936422 nurodyta, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 20200,00 Eur, draudžiamieji įvykiai yra ugnis, gamtinės jėgos, vagystė, vanduo, kt. Iš VĮ Registrų centras kadastro bylos teismas nustatė, kad nurodytą butą sudaro trys patalpos, kurios plane pažymėtos Nr. 4-1; 4-2; 4-3. Sklypo planas patvirtina, kad buto patalpa, kuri kadastrinėje byloje pažymėta Nr. 4-1, ribojasi su savavališkos statybos statiniu Nr. 5I1m. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Iš Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos rašto matyti, kad 2015-10-29, (duomenys neskelbtini), B. R. priklausančiame garaže kilo gaisras, nuo kurio užsidegė V. K. S. priklausantis turtas, labiausiai tikėtina gaisro priežastimi nurodyta dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Draudimo išmokos pažyma, raštas dėl žalos atlyginimo ir mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2015-11-10 UAB DK „PZU Lietuva“ V. K. S. išmokėjo 228,42 Eur dydžio draudimo išmoką, o 2015-12-19 pateikė pretenziją atsakovui.Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog yra visos sąlygos kilti atsakovo civilinei atsakomybei, juolab pats atsakovas savo atsakomybės dėl kilusio gaisro, teismo posėdžio metu neneigė. Taip pat teismas nesutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovė galimai nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką draudėjui už sugadintą turtą, kuris pagal draudimo sutartį nebuvo draustas ir yra savavališkas statinys – dirbtuvės. Nurodė, kad apgadintas turtas, už kurį nukentėjusiajam buvo išmokėta draudimo išmoka, nurodytas 2015-11-03 turto apžiūros akte Nr. 305818, jame užfiksuota, kad apgadinta patalpa (plane 4-1) koridorius. Iš kadastro bylos matyti, kad patalpa pažymėta plane Nr. 4-1 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis, todėl ji įvykio metu buvo drausta. Fotonuotraukose, kurios darytos po gaisro matyti, kad apdegė koridoriaus (patalpos Nr. 4-1) pastogė. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir buto gyventojai liudytojai N. S. ir V. K. S., kurie nurodė, kad gaisro metu degė vidinis koridoriaus kampas, todėl išsilydė stogo perdangoje esantis ruberoidas, apdegė gegnės, taip pat paaiškino, kad patalpoje laikydavo šiek tiek malkų, kurios matomos ir byloje esančiose fotonuotraukose. Spręsdamas dėl draudimo išmokos dydžio, teismas rėmėsi lokaline sąmata, iš kurios matyti, kad V. K. S. išmokėtą 228,42 Eur draudimo išmoką sudarė: 126,40 Eur įvertintos statybinės medžiagos, 94,86 Eur dydžio darbo užmokestis bei 7,16 Eur vertės šiukšlių valymas. Ieškovė, nustatydama draudimo išmokos dydį, rėmėsi draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma (6 700,00 Eur), turto apžiūros aktu, fotonuotraukomis. Liudytojai N. S. ir V. K. S. nurodė, kad po gaisro tvarkė apgadintą namo koridoriaus perdangą, dėjo gegnes, ruberoidą, pažymėjo, jog tuo pačiu pakeitė ir šiferį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad draudimo išmokos dydis atitinka gaisro metu patirtus nuostolius, yra protingas, todėl ieškovės subrogacinį reikalavimą, įrodžius draudžiamojo įvykio buvimo faktą, patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas B. R. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė žalos atlyginimo subrogacijos tvarka instituto normas, nes nepagrįstai konstatavo, kad turtas, už kurio apgadinimą buvo išmokėta draudimo išmoka, buvo apdraustas. V. K. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-06-20 iki 2016-06-19 apdraustas gyventojų draudimu UAB DK „PZU Lietuva“ (nuo 2016-03-01 tapo ADB „Gjensidige“). Draudimo liudijime Nr. PZULT 1936422 nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 20200,00 Eur, draudžiamieji įvykiai yra ugnis, gamtinės jėgos, vagystė, vanduo, kt. Iš VĮ „Registrų centras“ kadastro bylos matyti, kad nurodytą butą sudaro trys patalpos, kurios plane pažymėtos Nr. 4-1; 4-2; 4-3. Iš sklypo plano matyti, kad buto patalpa, kuri kadastrinėje byloje pažymėta Nr. 4-1, ribojasi su savavališkos statybos statiniu Nr. 5Ilm. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nekilnojamasis turtas, už kurį nukentėjusiajam buvo išmokėta draudimo išmoka, nurodytas 2015-11-03 turto apžiūros akte Nr. 305818, jame užfiksuota, kad apgadinta patalpa (plane 4-1), koridorius. Tačiau, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Kauno apskr. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016-06-15 Pažyma Nr. 13E-90 patvirtina, kad 2015-10-29 kilo gaisras (duomenys neskelbtini). B. R. priklausančiame garaže, nuo kurio užsidegė K. V. S. priklausantis sandėliukas (51 m2), o gaisro metu plane pažymėta patalpa 4-1 nuo gaisro nenukentėjo. Netgi byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad gaisro metu užsidegė ne apdrausta patalpa, o lauke esantis savavališkas statinys, kuris buvo neapdraustas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės pareikštą ieškinį ta apimtimi, nes ieškovas neturėjo teisės subrogacijos tvarka reikšti reikalavimus atsakovui.Teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, nesiėmė iniciatyvos dėl naujų bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų rinkimo ir/ar įpareigojant proceso šalis pateikti reikšmingus bylai įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą proceso šalims. Būtent ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką ir reikšdama reikalavimą atsakovui subrogacijos tvarka, turėjo pareigą įrodyti, jog turtas, už kurį buvo išmokėta draudimo išmoka, buvo apdraustas ir būtent apdraustas turtas nukentėjo gaisro metu. Tačiau šias aplinkybes paneigia su apeliaciniu skundu pateikiami papildomai dokumentai, prašomi prijungti prie jau išnagrinėtos civilinės bylos.Teismo sprendime nėra išdėstyti konkretūs motyvai, pagrindžiantys priimto sprendimo teisėtumą. Teismo sprendimas yra grindžiamas tik ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, tačiau nebuvo detaliai ir objektyviai išanalizuoti atsakovo pateikti argumentai.Teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis viršija ieškinio sumą, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ne tik nedetalizavo priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrindo, skaičiavimo, bet ir nepagrįstai nevertino civilinės bylos sudėtingumo bei apimties. Ieškovės naudai iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėjo būti mažintinas.Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas pagrįstai taikė žalos atlyginimo subrogacijos tvarka instituto nuostatas bei tinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus. Nei byloje esančios nuotraukos, nei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos nepaneigia teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų. Nukentėjusieji asmenys N. S. ir V. K. S. nurodė, kad gaisro metu degė vidinis koridoriaus (patalpos Nr. 4-1) kampas, todėl išsilydė stogo perdangoje esantis ruberoidas, apdegė gegnės, taip pat paaiškino, kad patalpoje laikydavo šiek tiek malkų, kurios matomos ir byloje esančiose nuotraukose. Atsakovo kviesti liudytojai šių aplinkybių nepaneigė, nes po gaisro patalpose Nr. 4-1 nesilankė. Įvertinus liudytojų parodymus, kurių atsakovas nepaneigė, darytina išvada, jog gaisro gesinimo metu Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba negalėjo matyti patalpų Nr. 4-1 vidinių sugadinimų, todėl 2016-06-15 Pažymoje Nr. 13E-90 esantys duomenys yra klaidinantys.Ieškovė neginčija aplinkybės, jog labiausiai apdegė pagalbinis statinys Nr. 5I1m, tačiau kaip ir nurodo atsakovas, patalpa Nr. 4-1 ribojasi su savavališkos statybos statiniu Nr. 5I1m, todėl ginčo, jog degė ir dalis patalpos Nr. 4-1, nekyla. Atsižvelgiant į tai, kad degė nedidelė patalpos Nr. 4-1 dalis (kampas), akivaizdūs išoriniai patalpos pažeidimai galėjo ir nebūti fiksuojami nei Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, nei fotonuotraukose. Tačiau aplinkybė, jog dėl šalia degančios patalpos Nr. 5I1m ir dalies patalpos Nr. 4-1 degimo patalpos Nr. 4-1 viduje išsilydė stogo perdangoje esantis ruberoidas bei apdegė gegnės, nėra paneigta, nes patalpų viduje nebuvo nei atsakovo pakviesti liudytojai, nei Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai. Be to, jeigu draudimo išmoka būtų mokama už nedraustas patalpas Nr. 5I1m, žalos dydis būtų kur kas didesnis: iš fotonuotraukų matyti, kad iš išorės patalpa Nr. 5I1m apdegė labai stipriai, todėl žala būtų atlyginama už sienas, grindis – viską. Savo ruožtu 2015-11-09 lokalinė sąmata patvirtina, jog draudimo išmoka išmokėta tik už stogo remontą ir ūkinių šiukšlių valymą iš patalpų, kas patvirtina, jog draudikas atlygino žalą tik už patalpų Nr. 4-1 apgadinimus.Teismas teisingai ieškovei iš atsakovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos ieškovės buvo detalizuotos: 133,17 Eur už ieškinio parengimą, 210,54 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 203,26 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme pagrįstos tuo, jog ieškovo atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie vyko (duomenys neskelbtini), todėl advokatui, kurio veiklos vieta (duomenys neskelbtini), susidarė laiko ir lėšų sąnaudų dalyvauti bylos nagrinėjime. Vertinant bylos apimtį ir sudėtingumą, ieškovė pažymi, jog rengiat ieškinį buvo renkami duomenys tiek iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, tiek teikiamos užklausos VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo turto registro išrašo pagal nurodytą turto adresą. Todėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitiko CPK 88, 98 straipsniuose įtvirtintus realumo, pagrįstumo ir būtinumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo, išmokėjusio draudėjui pagal nekilnojamojo turto draudimo sutartį išmoką už šiuo draudimu apdrausto turto sugadinimą dėl kilusio gaisro, reikalaujant išmokėtą sumą grąžinti atsakingą už gaisro kilimą asmenį, įrodymų pakankamumo ir vertinimo, teismui priimant sprendimą tenkinti draudiko reikalavimą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog V. K. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). V. K. S. priklausantis butas laikotarpiu nuo 2015-06-20 iki 2016-06-19 buvo apdraustas gyventojų draudimu UAB DK „PZU Lietuva“ (nuo 2016-03-01 tapo ADB „Gjensidige“). Pateiktame į bylą draudimo liudijime Nr. PZULT 1936422 nurodyta, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 20200,00 Eur, draudžiamieji įvykiai yra ugnis, gamtinės jėgos, vagystė, vanduo, kt. Atsakovui B. R. priklauso greta esantis garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2015-10-29 kilo gaisras (duomenys neskelbtini). B. R. priklausančiame garaže, nuo kurio užsidegė K. V. S. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame išdegė nedidelė buto patalpos Nr. 4-1 dalis, pastogė. Gaisro metu taip pat apdegė V. K. S. priklausantis savavališkos statybos pagalbinis statinys Nr. 5I1m, kuris ribojasi tiek su V. S. priklausančiu butu, tiek su B. R. priklausančiu garažu. 2015-11-10 UAB DK „PZU Lietuva“ V. K. S. už gaisro metu apdegusį sugadintą turtą išmokėjo 228,42 Eur dydžio draudimo išmoką, pagal lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad V. K. S. bendrą išmokėtą 228,42 Eur draudimo išmoką sudarė: 126,40 Eur įvertintos statybinės medžiagos, 94,86 Eur dydžio darbo užmokestis bei 7,16 Eur vertės šiukšlių valymas. Savavališkos statybos pagalbinis statinys Nr. 5I1m, priklausęs V. K. S. nebuvo ieškovės draustas šioje nutartyje minėta draudimo apsauga, už jį nebuvo išmokėta jokia draudimo išmoka.Nustatyta, kad ieškovė CK 6.1015 straipsnio 2 dalies pagrindu pareiškė ieškinį atsakingam už padarytą žalą asmeniui atsakovui B. R., prašė priteisti iš atsakovo 228,42 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo B. R. ieškovei ADB „Gjensidige“ 228,42 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir 546,97 Eur atstovavimo išlaidas.Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai taikė žalos atlyginimo subrogacijos tvarka instituto normas, nes nepagrįstai konstatavo, kad turtas, už kurio apgadinimą buvo išmokėta draudimo išmoka, buvo apdraustas; netinkamai vertino surinktus įrodymus; teismo sprendime nėra išdėstyti konkretūs motyvai, pagrindžiantys priimto sprendimo teisėtumą; teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, pagrįstai sprendė, jog asmuo, dėl kurio kaltės kilo gaisras ir tokiu būdu buvo padaryta žala draustam turtui, privalo atsakyti už draudimo bendrovės patirtus nuostolius, kurių dydis ribojamas draudimo išmokos suma (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Deklaratyvūs apelianto teiginiai, jog teismas netinkamai taikė žalos atlyginimo subrogacijos tvarka instituto normas, yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Teismas šios nutarties 10 punkte jau yra pasisakęs, kad gaisro metu buvo apgadinta dalis V. S. priklausančio buto ir buto pastogės, šis turtas buvo draustas ieškovės draudimo apsauga nuo gaisro, už gaisro metu apgadintą kitą V. S. priklausantį turtą-savavališkos statybos sandėliuką Nr. 5I1m, draudimo išmoka nebuvo mokėta, nes šis turtas nebuvo apdraustas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepimo į skundą argumentais, jog jei draudimo išmoka būtų mokama už nedraustas patalpas Nr. 5I1m, žalos dydis būtų kur kas didesnis: iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad iš išorės patalpa Nr. 5I1m apdegė labai stipriai, todėl žala būtų atlyginama už sienas, grindis, konstrukcijas. Be to byloje pateikta 2015-11-09 lokalinė sąmata patvirtina, jog draudimo išmoka išmokėta tik už stogo remontą ir ūkinių šiukšlių valymą iš patalpų, kas patvirtina, jog draudikas atlygino žalą tik už patalpos Nr. 4-1 apgadinimus. Apeliantas skunde kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje, ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų netinkamo įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Kauno apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, rinko visus reikiamus įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, tenkino šalių prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, apklausė šalių prašytus apklausti liudytojus, išklausė šalių paaiškinimus ir šių įrodymų vertinimo pasėkoje teismo sprendime padarė pagrįstas išvadas dėl žalą sukėlusiam asmeniui prievolės atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) egzistavimo ir šios žalos dydžio nustatymo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kėdainių rajono apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Kauno apygardos teismas vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo vertinimo, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų kitaip vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.Nepagrįstas apelianto teiginys, jog skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas. Kauno apygardos teismas pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( H. v. F., no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. N. judgement of 19 April 1994, S. A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju Kėdainių rajono apylinkės teismas detaliai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime aptarė įrodymus, kuriais grindė išvadas dėl kaltės, žalos ir jos dydžio, nurodė, kodėl atmeta vienus ar kitus šalių nurodomus teiginius ir nustatytas bylos aplinkybes Teismas teisingai ieškovei iš atsakovo priteisė visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ieškovės buvo detalizuotos: 133,17 Eur už ieškinio parengimą, 210,54 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 203,26 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra pagrįstos, neviršija nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimo ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų kriterijų.Nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo atstovui advokatui 154,88 Eur sumą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei šios turėtos išlaidos priteisiamos iš B. R. (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ADB „Gjensidige“ (į. k. 110057869) iš B. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 154,88 Eur turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.