Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-390-953/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-17
Bylos Nr.
1-390-953/2015
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-02044-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
T. K.
Nukentėjusysis
R. K., L. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-390-953/2015Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02044-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1; 1.2.28.4; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,kaltinamajam T. K.,nukentėjusiosioms R. K., L. T.,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2013-11-02, apie 7:00 val., Šiauliuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajai R. K., t. y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę – tampydamas R. K. už plaukų, kaltino ją mobiliojo ryšio telefono vagyste ir reikalavo atlyginti jam padarytą turtinę žalą bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-11-02, apie 9:15 val., tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai užvaldė R. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2630“ 80 Lt vertės bei sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis į veido sritį, po ko neteisėtai užvaldė jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad mobiliojo ryšio telefoną ir asmens tapatybės kortelę atiduos, kai R. K. grąžins jam pinigus už tariamai pavogtą iš jo mobiliojo ryšio telefoną, ir tokiais savo veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiosios R. K. teisėms ir teisėtiems interesams.

Be to, T. K. 2014-09-13, apie 2.15 val., Šiauliuose, viešoje vietoje – prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kitų aplinkinių asmenų akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, sudavė nukentėjusiajai L. T. vieną smūgį ranka į veido sritį, po to spyrė į dešinę koją, o nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės, ją užgulė savo kūnu ir spaudė rankomis jos veidą, taip L. T. padarė nosies kaulo lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulo lūžio L. T. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, T. K. 2014-09-13, apie 02.15 val., Šiauliuose, viešoje vietoje – prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajai L. T. vieną smūgį ranka į veido sritį, po to spyrė į dešinę koją, o nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės, ją užgulė savo kūnu ir spaudė rankomis jos veidą, taip L. T. padarė nosies kaulo lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulo lūžio L. T. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padarytų nusikaltimų visiškai prisipažino ir parodė, kad 2013-11-02 anksti ryte jo namo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pamatė R. K. ir prisiminė, kad jam gal prieš porą mėtų buvo dingęs telefonas. Tuo metu buvo išgėręs ir nesusivaldė. Dėl dingusio telefono į policiją nesikreipė. Telefono jis ieškojo visur, galvojo, kad gali būti užkritęs už šaldytuvo. Įvykio dieną telefono dingimu apkaltino R. K. ir jai sudavė delnu 2-3 smūgius į veido sritį. Jis paėmė telefoną, tačiau ryte išsiblaivęs jis jį būtų atidavęs. Be 2-3 smūgių į veido sritį dar ją tampė už plaukų. Visus šiuos veiksmus atliko iš pykčio, nes ji neprisipažino dėl telefono vagystės. Be smūgių nukentėjusiosios atžvilgiu, jis dar buvo paėmęs jos telefoną bei kortelę už skolą: telefoną ir dangtelį, kurių pasigedo prieš porą metų, kad kai ji jam grąžintų skolą, tai jis grąžintų telefoną. Po įvykio su nukentėjusiąja R. K. susitaikė, ji jam atleido, daiktus jai grąžino. Įvykio metu buvo neblaivus, blaivus taip nebūtų pasielgęs, nes jo veiksmams turėjo įtakos neblaivumas. Dėl 2-os nusikalstamos veikos, įvykis įvyko 2014-09-13 vakare apie 23-24 val. lauke prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“. Jo veiksmai yra nufilmuoti. Iš jo pusės nukentėjusiosios L. T. atžvilgiu buvo suduoti 1-2 smūgiai, t. y. koja spyrė jai į koją bei sudavė delnu į veidą. Be to, jis buvo ant nukentėjusiosios užgriuvęs ir kai bandė keltis, tai turbūt prispaudė jai rankomis galvą. Žino, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai L. T., tai galėjo atsirasti jo veiksmų pasėkoje. Įvykio metu buvo neblaivus, tai turėjo įtakos jo veiksmams. Su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido. Buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl 3000 Lt, yra sudarę susitarimą dėl žalos atlyginimo, jo laikėsi, šiai dienai yra likę atlyginti 100 eurų, kuriuos teismo posėdžio metu atlygino. Visa žala nukentėjusiajai atlyginta. Jis šiuo metu dirba. Žino, kad už veikas, kurių padarymu yra kaltinamas, yra numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis prižada pasitaisyti ir garantuoja, kad atidėjus laisvės atėmimo vykdymą su juo problemų nebūtų. Antrą veiką padarė neblaivus, o būdamas blaivus, taip nebūtų elgęsis.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė ir nukentėjusiosios. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimo panaudojant fizinę prievartą)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-11-01, apie 19 val., ji bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, iš savo sąskaitos pasiėmė 400 Lt ir įsidėjo juos į piniginę; nusipirko sidro, cigarečių ir nuėjo pas draugus R. ir M., gyvenančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, ten visą naktį gėrė alkoholį. Apie 7:00 val. pas juos atėjo pažįstamas T. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute, jis buvo neblaivus, atsinešė skardinę alaus. Begeriant T. K. pradėjo priekaištauti R. K., kaltinti ją jo mobilaus telefono, kuris dingo prieš du metus, vagyste, nors ji jokio telefono nevogė, tampė ją už plaukų. Jie kartu nuvyko pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš kur apie 9:00 val. R. K. viena taksi automobiliu grįžo pas R. ir M. į butą, kur toliau jie gėrė alkoholį. Maždaug po 15 min. vėl atėjo T. K., jis buvo su drauge V., atsinešė alaus. Begeriant T. K. vėl liepė R. K. grąžinti jam tai, kas priklauso už pavogtą telefoną, liepė rašyti skolos raštelį. R. K. rašant skolos raštelį, T. K. pasiėmė nuo stalo R. K. mobilų telefoną „Nokia 2630“ su SIM kortele, SIM kortelę jis ištraukė iš telefono, perlaužė ją ir atidavė R. K.. Taip pat T. K. koja sudavė jai į nosį, pradėjo bėgti kraujas, po to spyrė R. K. keturis kartus į galvą, liepė parodyti savo asmens tapatybės kortelę, o, jai padavus asmens tapatybės kortelę, T. K. jos jai nebegrąžino – T. K. pasakė, kad šie daiktai yra užstatas už jo pavogtą telefoną, kad daiktus grąžins, kai R. K. atiduos pinigus už telefoną, konkrečios sumos neįvardino. R. K. kraujavo nosis, ji nuėjo iki virtuvės, o grįžusi pamatė, kad T. K. rankose turi jos piniginę, pasiėmė iš piniginės 400 Lt, pasakė, kad tai dar mažai ir atidavė jai piniginę. Tada R. K. išsikvietė policijos pareigūnus, T. K. su drauge V. išėjo namo. Atvykus policijos pareigūnams, T. K. kambaryje ji pamatė savo asmens tapatybės kortelę ir telefoną. Papildomos apklausos metu R. K. parodė, kad 2013-11-03 tvarkydama savo rankinę, ji už įplyšusio pamušalo rado 400 Lt (dvi kupiūras po 200 Lt); teigė, kad rašydama pareiškimą buvo įsitikinusi, kad pinigai buvo piniginėje, todėl ir nurodė, kad pinigus pavogė. Kadangi pinigai atsirado, R. K. neturi pretenzijų dėl dingusių pinigų; taip pat neturi pretenzijų dėl dingusio telefono ir asmens tapatybės kortelės, kadangi šiuos daiktus atgavo. Papildomos apklausos metu R. K. paaiškino, kad raštelį T. K. parašė todėl, kad kaip moralinės žalos atlyginimą ji iš T. K. paėmė 100 Lt, su T. K. susitaikė, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t. 37-38, 40-41, 43-44 b. l.).

Liudytojas M. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos jis neatsimena, iš ryto pas jį į namus atėjo R. K., atsinešė sidro ir alaus. Pasak M. Z., maždaug po dviejų valandų, eidamas į tualetą, susitiko kaimyną T. K., kurį pasikvietė į svečius pas save. Kai T. K. atėjo pas M. Z. ir pamatė R. K., pradėjo jos klausinėti, kodėl ji iš jo pavogė daiktus. R. K., apkaltinta vagyste, nesiginė, T. K. žadėjo grąžinti pinigus, pati pradėjo rašyti raštelį, bet ji buvo girta ir rašyti jai nesisekė. Kaip parodė M. Z., ant stalo buvo R. K. mobilus telefonas, kur buvo jos asmens tapatybės kortelė, jis neatsimena, bet T. K. R. K. rankinėje tikrai nesirausė. Kadangi M. Z. buvo girtas, jis neatsimena, ką T. K. sakė R. K., kai pasiėmė jos mobilų telefoną ir kortelę, po to T. K. išėjo namo, o po to labai greitai atsirado policijos pareigūnai, tačiau, kas juos iškvietė, jis nežino (1 t. 50-51 b. l.).

Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos ji neatsimena, ryte pas juos į namus atėjo girta R. K., ji atsinešė sidro. Vienu metu M. koridoriuje susitiko T. K. ir jie kartu grįžo į namus. T. K., pamatęs R. K., pradėjo jai sakyti, kad ji pavogė jo telefonus. R. K. tylėjo, po to pažadėjo T. K. grąžinti pinigus. Kaip ir kodėl R. K. pradėjo rašyti raštelius, R. A. neatsimena. Ant stalo buvo padėtas R. K. mobilus telefonas, šalia jo – R. K. asmens tapatybės kortelė. Kada ir kaip ji išsiėmė kortelę, iš kur, R. A. nematė, tačiau niekas po R. K. rankinę nesirausė. R. A. neatsimena, ar kai T. K. pasiėmė R. K. mobilų telefoną ir asmens tapatybės kortelę, jis jai ką nors sakė. Po to T. K. išėjo namo, netrukus labai greitai atsirado policijos pareigūnai (1 t. 52-53 b. l.).

Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos ji neatsimena, ryte, atsibudusi ji pamatė, kad namuose nėra T. K., išėjo jo ieškoti. Pasak V. B., būdama koridoriuje, išgirdo triukšmą viename kambaryje, ten nuėjusi rado T. K., buvusią kaimynę R. K. – jie abu aiškinosi dėl anksčiau pavogto jų telefono. V. B. norėjo vestis T. K. namo, tačiau T. K. nėjo, R. K. pasakė „imk mano dokumentus, o ryte pasikalbėsime“. V. B. nuomone R. K. turėjo omenyje, kad jie pasikalbės, kai išsiblaivys abu. Savo telefoną R. K. taip pat atidavė pati, tuo metu ji sėdėjo prie stalo ir kažką bandė rašyti, bet ji buvo girta ir jai nelabai sekėsi tai daryti. V. B. su T. K. išėjo namo, o R. K. liko kambaryje, vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, surado jos kortelę ir telefoną. Kaip nurodė V. B., pirmadienį ji kalbėjosi su R. K., kuri jai pasakė, kad ji nieko nebenori, pretenzijų neturi, pasakė, kad nori gauti 100 Lt. Tą pačią dieną ji jai nunešė pinigus, K. parašė raštelį (1 t. 54-55 b. l.).

2013-11-02 R. K. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2013-11-02, apie 9:15 val., išgertuvių metu pas pažįstamą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, konflikto metu pažįstamas T. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, būdamas neblaivus, neva už skolas nuo stalo paėmė jai priklausantį mobilų telefoną „Nokia 2630“, kurio vertė 80 Lt, perlaužė SIM kortelę, kurios vertė 10 Lt, taip pat nebegrąžino jos asmens tapatybės kortelės, ją sumušė suduodamas vieną kartą koja į nosį, tampė už plaukų, spyrė į galvą, iš piniginės pasiėmė 400 Lt (1 t. 4 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-28 nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. kovo 12 d. nutarimas atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytais pagrindais ir ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 41-1-2044-13 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje nutrauktas (1 t. 11-12 b. l.).

2013-11-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) (1 t. 33-35 b. l.).

2014-02-05 akistatos protokole nurodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nesutiko su dokumento atidavimo būdu, nukentėjusioji nurodė, kad asmens dokumentą iš jos paėmė T. K., o ne ji pati savo noru jį atidavė (1 t. 48-49 b. l.).

2013-11-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji R. K. savo iniciatyva pateikė perlaužtą SIM kortele „Pildyk“ (TELE-2) (1 t. 56 b. l.).

2013-11-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad T. K. savo iniciatyva pateikė mobilų telefoną „Nokia 2630“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); R. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); du sąsiuvinio lapus su užrašais (1 t. 57 b. l.).

2013-11-04 daiktų, turinčių reikšmę tyrimui apžiūros protokole užfiksuota asmens tapatybės kortelės, išduotos R. K. vardu, mobilaus telefono „Nokia 2630“ ir SIM kortelės apžiūra (1 t. 59-62 b. l.).

Asmens blaivumo teste nurodyta, kad 2013-11-02 10.31 val., R. K. nustatytas 2,26 promilių girtumas (1 t. 36 b. l.).

Asmens blaivumo teste nurodyta, kad 2013-11-02 10.25 val., T. K. nustatytas 1,61 promilių girtumas (1 t. 72 b. l.).

LR BK 294 straipsnis nustato dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis: pirmoje dalyje – pateikta savavaldžiavimo sudėtis, kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams; antroje dalyje – savavaldžiavimas padarytas panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose.

Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

LR BK 294 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą savavaldžiavimo sudėtį, kuri taikoma tais atvejais, kai savavališkas teisės vykdymas susijęs su fizinės ar psichinės prievartos panaudojimu. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę. Prievarta gali būti panaudota tiek prieš asmenį, kurį siekiama priversti įvykdyti prievolę, tiek ir prieš jam artimą žmogų. Kvalifikuotoje savavaldžiavimo sudėtyje psichinė prievarta apima tik pačius pavojingiausius grasinimus – panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Fizinė prievarta – tai neteisėtas tyčinis, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, žalos sveikatai padarymo, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimo, laisvės atėmimo arba bejėgiškumo būklės sukėlimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-291/2012).

Iš nustatytų veikos aplinkybių matyti, kad T. K. 2013-11-02, apie 7:00 val., Šiauliuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę – tampydamas R. K. už plaukų, kaltino ją mobiliojo ryšio telefono vagyste ir reikalavo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-11-02, apie 9:15 val., tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai užvaldė R. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2630“ 80 Lt vertės bei sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis į veido sritį, po ko neteisėtai užvaldė jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad mobiliojo ryšio telefoną ir asmens tapatybės kortelę atiduos, kai R. K. grąžins jam pinigus už tariamai pavogtą iš jo mobiliojo ryšio telefoną, ir tokiais savo veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiosios R. K. teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo T. K. neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį, kadangi iš nukentėjusiosios buvo reikalaujama grąžinti tariamą skolą, reikalavimui grąžinti skolą buvo panaudotas fizinis smurtas – suduoti smūgiai nukentėjusiajai. Visas šias aplinkybes pripažino kaltinamasis T. K., be to, teismas remiasi ir kita bylos medžiaga: nukentėjusiosios R. K. parodymais, protokolu-pareiškimu, liudytojų M. Z., R. A., V. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, akistatos protokolu, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją reikalaujant grąžinti tariamą skolą buvo panaudota fizinė prievarta bei paimti jai priklausantys daiktai. Tokie veiksmai, kai savavaldžiavimas padaromas panaudojant fizinę ar psichinę prievartą, pripažįstami nusikalstamais ir kvalifikuojami pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2011, 2K-167/2008, 2K-464/2007). Šioje byloje buvo nustatyti visi reikalingi požymiai, atitinkantys LR BK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, todėl darytina išvada, kad T. K. inkriminuotas nusikaltimas pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį teisingai pritaikytas ir visiškai įrodytas.

Dėl nusikalstamų veikų pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų)

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-13, apie 00:00 val., ji su drauge R. B. atvyko į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame R. B. susipažino su maždaug 20-25 metų jaunuoliu, kurio vardo ji nežino. Dar klube prie R. B. naujojo pažįstamo pradėjo kabinėtis trys nepažįstami vyrai, todėl R. B., matydama, kad kyla konfliktas, pasakė apie tai apsaugos darbuotojams, kurie vyriškius nuramino. Apie 02:00 val. L. T. išėjo į lauką parūkyti, vėliau išgirdo triukšmą ir pamatė, kad naujasis R. B. pažįstamas vėl konfliktuoja su tais pačiais vyrais. L. T. priėjo prie konfliktuojančių, liepė jiems nebesiginčyti, lindo į jų tarpą. Konflikto metu vienas iš vyrų pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, sudavė ranka jai į veidą, po to spyrė jai į dešinę koją ir ji po šio smūgio nugriuvo ant žemės. L. T. nugriuvus ant nugaros, vyras ją užgriuvo visu kūnu, rankomis spaudė jos veidą, L. T. stengėsi ištrūkti, tačiau jai nepavyko. Staiga kažkas atitraukė prieš ją smurtavusį vyrą nuo jos, ją nuo žemės pakėlė iš matymo pažįstamas vyras V., netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems ji nurodė ją sumušusį asmenį. Po apklausos L. T. grįžo į namus, labai blogai pasijuto, jautė skausmą nosies srityje, pradėjo mėlynuoti paakiai, bėgti iš nosies kraujas, 2014-09-14 jai buvo padaryta rentgenograma ir nustatytas nosies kaulo lūžis. Papildomos apklausos metu L. T. parodė, kad T. K. dėl jai padaryto sužalojimo jos atsiprašė, jie susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo – 1000 Lt jis jai sumokėjo, likusius 290 EUR jis įsipareigojo atlyginti iki 2015-07-01, ji jam atleido ir pretenzijų neturi (1 t. 100-101, 103-104, 105-106, 109-110 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. T. nurodė, kad kaltinamasis su ja visiškai atsiskaitė, atlygino visą padarytą žalą.

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-13, apie 00.00 val., jis atvyko į naktinį klubą ,,(duomenys neskelbtini)”. Prie įėjimo į ,, (duomenys neskelbtini)” susitiko su keliais iš matymo pažįstamais ir su jais kalbėjosi, į vidų net nebuvo užėjęs. Kažkuriuo metu prie V. K. priėjo iš matymo pažįstama L., kuri jį pavaišino cigarete, jie kartu parūkė, pasikalbėjo. Po to L. kažkur nuėjo, o V. K. liko stovėti prie durų kalbėtis su savo pažįstamais. Tuo momentu lauke buvo nemažai žmonių ir vyko kažkoks konfliktas, buvo triukšmas. V. K. į tai nekreipė dėmesio, toliau kalbėjosi su savo pažįstamais. Tik vėliau jis pastebėjo, kad L. guli ant žemės. V. K. nesuprato, kas įvyko, todėl pribėgęs prie jos, paklausė, kas atsitiko. L. jam nieko nepaaiškino, Kai ją pakėlė, ji nuėjo į kairę pusę link bulvaro, apsaugos darbuotojų lauke nematė, kad L. būtų sumušta, jis nepastebėjo, kas jai sudavė, jis taip pat nematė (1 t. 111-112 b. l.).

Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-12 d. jis dirbo kartu su vyr. patruliu E. A.. Kažkur po vidurnakčio, laiko tiksliai nebepamena, iš Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad prie naktinio klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės. Nuvykus į nurodytą vietą juos prie pagrindinio įėjimo pasitiko apsaugos darbuotojas ir nurodė vyriškį, kuris pasak jo buvo agresyviai nusiteikęs. Apsaugos darbuotojas jų paprašė, jog nurodytą vyriškį išprašytų iš naktinio klubo, kad dėl jo veiksmų nekiltų jokių incidentų. Tuo metu vedant vyriškį link tarnybinio automobilio prie M. K. ir E. A. priėjo moteris, kuri prisistatė L. T.. Ji šaukė, kad jie sulaikė ne tą asmenį ir nurodė netoli naktinio klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ įėjimo stovintį neblaivų vyriškį, kuris, pasak jos, ją sumušė. Moteris teigė, kad nurodytas vyriškis pragriovęs ją ant žemės spardė į įvairias kūno vietas. Kiek M. K. pamena, smurto žymių ant moters kūno nesimatė. Pareigūnai sulaikė nurodytą vyriškį ir kartu su nukentėjusiąja nusivežė į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Apsaugos darbuotojų nurodytą neblaivų vyriškį išprašė iš naktinio klubo, jo anketinių duomenų neužsirašė, nes tam nebuvo jokio pagrindo (1 t. 113-114 b. l.).

2014-09-13 L. T. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2014-09-13, apie 02:15 val., jai su drauge R. B. ir nepažįstamu jaunuoliu išėjus iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ į lauką parūkyti, prie minėto jaunuolio pradėjo kabinėtis keturi vyrai, jai bandant juos išskirti, vyras iškoneveikė ją necenzūriniais žodžiais, sudavė jai per veidą, spyrė jai į koją, o jai nugriuvus ant žemės, ją užgulė ir rankomis spaudė veidą, dar spyrė į koją (1 t. 18 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

2014-09-13 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, prie įėjimo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. 96-98 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1525/14(04) nurodyta, kad L. T. padarytas sužalojimas: nosies kaulų lūžis; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai; L. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (2 t. 4 b. l.).

2014-10-07 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, gauto iš miesto vaizdo kamerų 2014-09-13 nuo 02:00 val. iki 02:45 val. apžiūra (2 t. 26-29 b. l.).

2014-12-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamasis T. K. pateikė susitarimo su L. T. dėl žalos atlyginimo kopiją (2 t. 36-37 b. l.).

2015-01-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamasis T. K. pateikė kasos pajamų orderį Nr. 57724 ir mokėjimo nurodymą (1 t. 38-40 b. l.).

Asmens blaivumo teste nurodyta, kad 2014-09-13, 03:09 val., T. K. nustatytas 2,07 promilių girtumas (2 t. 41 b. l.).

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

Teismas įvertinęs teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus, nustatė, kad T. K. 2014-09-13, apie 2.15 val., Šiauliuose, viešoje vietoje – prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kitų aplinkinių asmenų akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, sudavė nukentėjusiajai L. T. vieną smūgį ranka į veido sritį, po to spyrė į dešinę koją, o nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės, ją užgulė savo kūnu ir spaudė rankomis jos veidą, taip L. T. padarė nosies kaulo lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulo lūžio L. T. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo T. K. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiosios L. T., bei liudytojų V. K., M. K. parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – L. T. protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, konflikto metu be nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo pašalinių asmenų, be to, dėl kaltinamojo netinkamo elgesio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pažymėtina ir tai, kad T. K. fizinį smurtą panaudojo prieš nukentėjusiąją viešoje vietoje, t. y. Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad T. K. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji T. K. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios rimtos priežasties smurtaudamas nukentėjusiosios atžvilgiu, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo T. K. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to, teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo T. K. kaltė tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios L. T. sveikatą yra įrodyta. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad T. K. 2014-09-13, apie 2.15 val., Šiauliuose, viešoje vietoje – prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusiąją L. T., o būtent, sudavė nukentėjusiajai L. T. vieną smūgį ranka į veido sritį, po to spyrė į dešinę koją, o nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės, ją užgulė savo kūnu ir spaudė rankomis jos veidą, taip L. T. padarė nosies kaulo lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulo lūžio L. T. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1525/14(04), kaltinamojo T. K. teisme duoti paaiškinimai, nukentėjusiosios L. T. parodymai, liudytojų V. K., M. K. parodymai, bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, bei kiti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis T. K. įvykio metu dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusiąją. Kaltinamasis T. K. suvokė, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu – panaudodamas fizinį smurtą moters atžvilgiu, padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei to norėjo. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010). Chuliganiškų paskatų buvimu kaltinamojo veikoje teismas pripažįsta tai, kad T. K. viešoje vietoje – t. y. Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, matant kitiems asmenims ir padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad chuliganiškos paskatos kaltinamajam T. K. inkriminuotos tinkamai, todėl tokia T. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino nukentėjusiosioms žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui.

Skirdamas bausmę T. K. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, t. y. kad padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ir vienas nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d. ir 4 d.), į kaltinamojo asmenybę – neteistas (2 t. 48-49 b. l.), administracine tvarka baustas, baustumai išnykę (2 t., 50-55 b. l.), dirbantis (2 t. 56, 114-115 b. l.), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 116-118), psichikos ir priklausomybės ligų centruose neįrašytas (2 t. 60-62 b. l.). Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. K. paskyrus už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p. padarymą – laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės apribojimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto LR BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą arešto bausmę. Bausmių dydžiai nustatytini mažesni nei baudžiamajame įstatyme numatyti šių bausmių vidurkiai.

Pažymėtina, kad T. K. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles ir vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu pridedant bausmę paskirtą pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. nuostatomis, paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę mažina vienu trečdaliu (1/3).

Pastebėtina, kad T. K. dėl padarytų nusikaltimų prisipažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Teismo posėdžio metu kaltinamasis neigiamai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų su jomis susitaikė, atlygino padarytas žalas, yra dirbantis, anksčiau neteistas. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str.).

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas T. K. laikino sulaiko laikas nuo 2014-09-13 2.45 val. iki 2014-09-13 13.30 val., ir nuo 2013-11-02 10.00 val. iki 2013-11-03 10.30 val. (1 t. 87, 88 b. l., 2 t. 43, 44 b. l.).

Paskirtos kardomosios priemonės– įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (1 t. 89, 90 b. l., 2 t. 81, 82 b. l.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal LR CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

Nukentėjusioji L. T. pareiškė 200 Lt (57,92 EUR) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 2800 Lt (810,93 EUR) neturtinei žalai atlyginti (1 t. 107 b. l.). 2014-12-19 L. T. ir T. K. sudarė žalos atlyginimo sutartį, kuria T. K. L. T. sumokėjo 1000 Lt, o likusią žalą 290 eurų įsipareigojo dalimis padengti iki 2015-07-01 (2 t. 37 b. l.). Teismo posėdžio metu T. K. pateikė mokėjimo nurodymus iš kurių matyti, kad L. T. 2014-12-30 sumokėta 300 Lt, 2015-03-10 103 Eur (2 t., b.l. 119-120), be to, likusią pinigų sumą 100 Eur T. K. sumokėjo nukentėjusiajai L. T. teismo posėdžio metu, nukentėjusioji L. T. teismui patvirtino, kad jai yra atlyginta visa žala. Kadangi kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu visiškai atlygino pareikštą civilinį ieškinį, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (LR BPK 107 str.).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 729,96 Lt civilinį ieškinį (2 t., b.l. 9-12), tačiau civilinio ieškinio atsisakė, nes T. K. žalą atlygino (2 t. 14 b. l.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pradėtas procesas dėl 729,96 Lt civilinio ieškinio, nutraukiamas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 724,77 Lt (209,91 Eur) civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau civilinio ieškinio atsisakė, nes T. K. žalą atlygino (2 t. 19-22, 24 b. l.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pradėtas procesas dėl 724,77 Lt (209,91 Eur) civilinio ieškinio, nutraukiamas.

Daiktiniai įrodymai - T. K. pateikta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. K. vardu, mobilaus telefono „Nokia 2630“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) ir SIM kortelė „Pildyk“ (TELE-2), grąžinti savininkei R. K. pagal pakvitavimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini neribotai jos nuosavybei (1 t. 63-67 b. l.).

Daiktiniai įrodymai - T. K. pateikti du sąsiuvinio lapai su užrašais, saugomi prie bylos medžiagos, paketas Nr. 1, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Daiktinis įrodymas – CD su vaizdo medžiaga, saugomas prie bylos medžiagos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

T. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

T. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrinti apėmimo būdu esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai ir subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir subendrintą bausmę T. K. paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti T. K. laikino sulaiko laiką nuo 2014-09-13 2.45 val. iki 2014-09-13 13.30 val., ir nuo 2013-11-02 10.00 val. iki 2013-11-03 10.30 val. (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 9 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nesilankyti baruose, kavinėse bei naktiniuose klubuose, kur prekiaujama alkoholiu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bylos procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus bei dėl L. T. pareikštų ieškinių, nutraukti (LR BPK 107 str.).

Daiktinius įrodymus - T. K. pateiktą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. K. vardu, mobilų telefoną „Nokia 2630“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) ir SIM kortelę „Pildyk“ (TELE-2), grąžintus savininkei R. K. pagal pakvitavimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jos nuosavybei.

Daiktinius įrodymus - T. K. pateiktus du sąsiuvinio lapus su užrašais, saugomus prie bylos medžiagos, paketą Nr. 1, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Daiktinius įrodymus – CD su vaizdo medžiaga, saugomą prie bylos medžiagos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius