- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- 1-1070-935/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02887-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nukentėjusysis
- A. L., D. L.
- Kaltinamasis
- S. S.
- Advokatai
- Petras Prija
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dvi nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. 2012 m. lapkričio 17 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 promilių girtumo laipsnis), sudavė rankų treniruokliu savo tėvui S. S. į kairiąją ranką virš alkūnės ir į kairiąją koją prie kauliuko, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nubrozdinimus kairiame žaste, nubrozdinimus, kraujosruvas kairėje blauzdoje su kairio šeivikaulio lūžiu, kurio gydymas užtruko ilgiau nei dešimt dienų, taip nesunkiai sutrikdė savo tėvo sveikatą.
Tokiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Be to, S. S. 2013 m. lapkričio 21 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), abiem rankomis kelis kartus sudavė savo tėvui S. S. į veidą ir du kartus spyrė jam į kairės kojos kelį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, S. S. 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,39 promilių girtumo laipsnis), abiem rankomis smaugė savo tėvą S. S. ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, S. S. 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,68 promilių girtumo laipsnis), sudavė vieną kartą kumščiu savo seseriai D. L. į kairiąją akį ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, S. S. 2016 m. vasario 14 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,19 promilių girtumo laipsnis), tampė savo sesers sūnų (sūnėną) A. L. už plaukų ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
S. S. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2015 m. birželio 29 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,96 promilių girtumo laipsnis), grasino savo senelei J. S. su ja fiziškai susidoroti, ją sumušti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. S. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Įrodymai ir jų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2012 m. lapkričio 17 d. prieš S. S.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. parodė, jog jis vakare grįžo namo ir kartu su tėvu išgėrė degtinės. Tėvas pradėjo kalbėti nesąmones. Jis tėvą stumtelėjo į nugarą, o tėvas jį stumtelėjo atgal. Jie susikibo. Tuomet atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Kaltinamasis nurodė, kad policijos pareigūnai jį sulaikė ir paleido tik kitą dieną. Kai grįžo namo, tėvo koja buvo sugipsuota. Po kelių dienų matė, kad tėvas, kai manė, jog niekas nemato, normaliai vaikščiojo. Paklausus tėvo, ar jam kojos nebeskauda, šis pradėjo šlubuoti. S. S. teigė, jog jis žino, kad ta pati tėvo koja buvo sulaužyta 2002 metais, tą pačią nuotrauką iš ligoninės tėvas vėl pateikė medikams. Kaltinamasis pripažino, jog susimušė su tėvu, šiam sudavė rankų treniruokliu į ranką, tačiau teigė, kad į koją nesudavė. Po to, kai tėvui buvo suduotas smūgis treniruokliu į ranką, į kambarį užėjo sesuo. Treniruokis tuo metu turbūt nukrito ant grindų. Kaip buvo sužalota tėvo koja, nežino. Ta pati tėvo koja toje pačioje vietoje buvo sulaužyta 2002 metais.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. parodė, jog, kai dėdė išgeria, kyla visokie konfliktai, dėdė pradėdavo kalbėti nesąmones, pyktis su seneliu, muštis. Konfliktų iniciatorius būdavo dėdė. Kai dėdės namuose nebūdavo, namuose būdavo ramu. Viso įvykio, kai senelis buvo sužalotas, jis nematė. Atbėgo, kai išgirdo senelio riksmą iš skausmo. Senelis laikėsi už kojos. A. L. parodė, kad jis pamatė, jog senelis guli ant lovos, laikosi už kojos ir rėkia. Dėdė tuo metu trenkė seneliui, kažką pasakė ir išėjo. Kai atėjo į įvykio vietą, dėdė su seneliu dar mušėsi. Nukentėjusysis aiškino, kad dėdė buvo tempiamas nuo senelio. Jis neprisiminė, kur buvo rankų treniruoklis, kai atėjo į kambarį. Po įvykio niekas nepasakojo, kas įvyko. Kiek žino, dėdė seneliui pradėjo kalbėti visokias nesąmones ir prasidėjo muštynės. Senelis nepasakojo, kas ir kur sudavė smūgius. Įvykio metu kambaryje matė D. L.. Dėdė nuo senelio nutempė visi, kas buvo bute. Liudytojas neatsiminė, ar bute tuo metu buvo T. S..
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. S. parodė, jog girdėjo, kad jos sutuoktinis buvo sužalotas. Ji pati konflikto nematė, kadangi jos tuo metu nebuvo namuose. Ji žino, jog dėl konfliktų yra kaltas jos vyras, kadangi jis visuomet elgdavosi agresyviai. Žino, jog vyras ėjo į polikliniką, tačiau jis gerai vaikščiojo, kojos skausmais nesiskundė. Vyro koja buvo sužalota anksčiau, t. y. kitų muštynių metu. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja paaiškino, jog ji nebepamena tos situacijos. Pamena tik tai, kad vyro koja buvo sužalota dar iki konflikto su sūnumi. Iš kambario ji neišeina, nes bijo muštynių. Liudytoja negalėjo prisiminti, ar jos sutuoktinis skundėsi dėl to, kad buvo sužalotas rankų treniruokliu.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. L. parodė, jog ji su sūnumi ketino išeiti iš buto. Tuomet išgirdo, kaip tėvas pradėjo šaukti. Atbėgus, kur buvo tėvas su kaltinamuoju, pamatė, jog šis muša tėvą. Tėvas buvo mušamas su rankų treniruokliu, jam buvo suduoti smūgiai į koją. Nukentėjusioji pradėjo gelbėti tėvą. Įvykio metu tėvui buvo sulaužyta koja. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2012 m. lapkričio 17 d., apie 18.00 val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugrįžo girtas sūnus S. S.. Apie 19.00 val. tarp jo ir sūnaus kilo ginčas dėl sūnaus reiškiamų pretenzijų. Konflikto metu sūnus puolė jį ir ranka trenkė jam į veidą. Vėliau sūnų prispaudus, sūnus įkando jam į petį. Tuomet sūnus išsilaisvino ir sugriebęs metalinį treniruoklį du kartus jam trenkė. Pirmą kartą trenkė į ranką, antrą kartą į koją. Vėliau sūnus nurimo. Atvykus greitajai medicinos pagalbai sūnus vėl pradėjo triukšmauti, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Lazdynų ligoninėje jam buvo nustatytas kojos kaulo trūkimas, rankos sumušimas. (t. 1, b. l 19)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. taip pat parodė, kad su sūnumi barasi ne dažnai, tačiau su juo neranda bendros kalbos. Kai sūnus grįžta išgėręs, su juo barasi. Jis 2012 m. lapkričio 17 d. išgėrė dvi skardines alaus. Jam būnant kambaryje pas jį atėjo sūnus, pradėjo klausinėti, kodėl jis daro taip, o ne kitaip. Jis sūnui pasakė, kad nenori su juo šnekėtis ir liepė eiti iš savo kambario, netrukdyti žiūrėti televizoriaus. Tarp jo ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas, jie vienas kitą „pasiuntė“. Vėliau jis priėjo iš priekio prie sūnaus ir su dviem rankomis jį pastūmė, nurodė, kad jis išeitų. Sūnui su delnu trenkė per veidą, sūnus nestipriai trenkė jam atgal. Jis su sūnumi pradėjo stumdytis, nugriuvo abu ant lovos, pradėjo voliotis. Sūnus atsikėlė nuo lovos ir paėmė treniruoklį. Treniruoklis buvo nesunkus, skirtas rankų raumenims lavinti. Treniruoklis buvo netoli lovos. Nukentėjusysis teigė, jog šį treniruoklį sūnus paleido į jį tuo metu, kai jis sėdėjo ant lovos. S. S. tvirtino, kad jis pajuto stiprų skausmą kairės kojos apačioje prie kauliuko. Kai sūnus paleido treniruoklį, tai iš pradžių treniruoklis jam trenkė į kairę ranką virš alkūnės, o paskui treniruoklis turbūt nukrito nuo lovos ir pataikė į kairę koją. Jis garsiai sušuko, tuo metu į kambarį užėjo dukra ir brolį ištempė iš kambario. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje ant kairės kojos uždėjo langetę, nes kaulas buvo skilęs. Ant kairės rankos buvo mėlynė. (t. 1, b. l. 20)
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. nurodė, jog tėvas kiekvieną dieną geria. Kai jis būna išgėręs, su tėvu pradeda konfliktuoti. Jis 2012 m. lapkričio 17 d., apie 18.00 val., grįžo namo, buvo išgėręs. Pabuvęs pas senelę kambaryje, nuėjo į tėvo kambarį, norėjo pašnekėti. Mamos kambaryje nebuvo. Tėvas jį pamatęs pradėjo pykti. Jis prisėdo, norėjo pašnekėti, bet tėvas jį pradėjo varyti iš kambario. Jie pradėjo stumdytis, tėvas jam trenkė, vėliau jis trenkė tėvui delnu į veidą. S. S. teigė, jog jis tuomet atsistojo, paėmė treniruoklį, kuris buvo prie durų, ir pakėlęs jį trenkė tėvui į ranką. Tuo metu į kambarį atbėgo sesuo, kuri pradėjo jį tramdyti, taip pat motina. Jis buvo paguldytas ant žemės. Prieš paguldant ant žemės tėvas jam trenkė, kiek buvo suduota smūgių, pasakyti negali. Smūgiai buvo suduoti į galvą, kojas, ranką. Buvo iškviesta policija, jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. (t. 1, b. l. 56-57, 60)
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. taip pat parodė, kad 2012 m. lapkričio 17 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu jis kūno treniruokliu tėvui S. S. sudavė į kairiąją ranką virš alkūnės. Dėl to gailisi. Į koją treniruokliu nesudavė. Iš kur pas tėvą atsirado sužalojimai ant kojos, nežino. (t. 4, b. l. 141)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. S. parodė, kad jos vyras S. S. labai dažnai geria. Išgėręs būna agresyvus, šaukia, sako, kad užmuš, papjaus. Jos vyras 2012 m. lapkričio 17 d. buvo išgėręs. Apie 19.00 val. namo grįžo sūnus S. S., kuris buvo girtas. Jos vyras tuo metu buvo savo kambaryje. Sūnus pašnekėjęs su močiute atėjo į vyro kambarį, kur tuo metu buvo ir liudytoja. Nuėjus į koridorių išgirdo, kaip vyras ir sūnus pradėjo bartis. Po penkių minučių vyras ir sūnus išėjo į koridorių, kur vyras vis mojavo ranka sūnui rodydamas, kad tuoj trenks. Sūnus šaukė, kad tėvas jį gali mušti ir lenkė galvą. Tuomet vyras pradėjo sakyti, kad jam skauda koją. Kažkas iš namiškių iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o ji iškvietė policiją. Atvykusi greitoji medicinos pagalba vyrą iš karto vežė į ligoninę. Ligoninėje vyrui uždėjo gipsą, nes buvo skilęs kojos kaulas. Kaip sūnus trenkė tėvui ar tėvas trenkė sūnui, ji nematė. Vyras pats kaltas, nes pirmas pradėjo lįsti prie sūnaus, šaukti. Sūnus tėvui niekada nenusileidžia. (t. 1, b. l. 46)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. L. parodė, kad pamena, jog 2012 metais jos tėvas S. S. ir brolis kartu gėrė tėvo kambaryje. S. S. paėmė treniruoklį ir pradėjo tėvą mušti į įvairias kūno vietas, būtent per kojas. Kiek buvo suduota smūgių, nežino. Jos vaikas pradėjo juos skirti. Visas triukšmas ir mušimas vyko apie 30 minučių. Tik tėvui nukritus ant grindų S. S. nustojo tėvą mušti ir pabėgo išsigandęs į savo kambarį. S. S. aiškino, kad tai ne jis padarė. Motina tuo metu buvo namuose. Ar motina matė konfliktą, nežino. (t. 3, b. l. 50)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai V. I., A. G., N. R. parodė, kad nieko apie 2012 m. lapkričio 17 d. įvykį pasakyti negali, nes nepamena. Prašė vadovautis jų tarnybiniais pranešimais. (t. 4, b. l. 31, 35, 37)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2012 m. lapkričio 17 d. 19.33 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog bute mušasi sūnus ir tėvas. Tėvui kojos trauma. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja dėl muštynių negali apžiūrėti paciento. Iš nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad 2012 m. lapkričio 17 d. 22.49 val. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, jog 2012 m. lapkričio 17 d., apie 21.48 val., greitosios medicinos pagalbos brigada dėl kairės kojos šeivikalulio lūžio, kairės rankos alkūnės sumušimo pristatė S. S., kuris paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 17 d., apie 19.00 val., namuose jį sumušė sūnus. (t. 1, b. l. 47-51)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio A. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012 m. lapkričio 17 d., apie 19.35 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), sūnus sumušė tėvą. Nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad policiją kvietė T. S.. Girtas sūnus S. S. sumušė savo tėvą S. S. ir galimai sužalojo koją. Į įvykio vietą atvykusi greitoji medicinos pagalba nustatė, kad galimai yra kojos lūžis. S. S. buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. S. S. paaiškino, kad sūnus prieš jį panaudojo fizinę jėgą. Ant S. S. akivaizdžių sumušimo požymių nesimatė. Pats S. S. paaiškino, kad tėvui kelis kartus trenkė per nugarą, bet kojų nemušė. S. S. pristatant į policijos komisariatą jis elgėsi agresyviai, grasino policijos pareigūnams fiziniu susidorojimu. (t. 1, b. l. 16-18)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012 m. lapkričio 17 d. 22.49 val. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, jog 2012 m. lapkričio 17 d., apie 21.48 val., greitosios medicinos pagalbos brigada dėl kairės kojos šeivikaulio lūžio, kairės rankos alkūnės sumušimo pristatė S. S., kuris paaiškino, jog 2012 m. lapkričio 17 d., apie 19.00 val., jį namuose sumušė sūnus. (t. 1, b. l. 15)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu buvo bendrauta su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja, kuri nurodė, kad skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą yra saugomi vienus metus laiko, todėl pateikti 2012 m. skambučio garso įrašą jie negali, nes jo neturi. (t. 4, b. l. 15)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2012 m. lapkričio 17 d. 20.09 val. S. S. buvo nustatytas 1,42 promilių neblaivumas. (t. 1, b. l. 61)
Iš specialisto išvados Nr. G 210/13(01) matyti, kad S. S. padaryti nubrozdinimai kairiame žaste: nubrozdinimai, kraujosruvos kairėje blauzdoje su kairio šeivikaulio lūžiu, paveikus kietais bukais daiktais, galimai 2012 m. lapkričio 17 d. Dėl kairės blauzdos sužalojimo, užtrukusio ilgiau 10 dienų, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Mažai tikėtina, kad šiuos sužalojimus nukentėjęs pasidarė pats. (t. 1, b. l. 29-30)
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-6/2016 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. nustatomi – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, S. S. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu S. S. nustatoma – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Priverstinis gydymas S. S. nereikalingas. (t. 4, b. l. 87-91)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą nekilo ginčų dėl įvykio vietos bei laiko. Šios aplinkybės yra nustatytos vadovaujantis S. S. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, D. L. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, A. L. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, duomenimis, užfiksuotais ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. pripažino, jog 2012 m. lapkričio 17 d., būdamas namuose, konflikto metu savo tėvui sudavė rankų treniruokliu į ranką, tačiau jis neigė, kad savo tėvui rankų treniruokliu sudavė smūgį į koją. Iš esmės tą patį kaltinamasis tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu. Vis tik teismas konstatuoja, jog byloje yra visiškai įrodyta, kad S. S. savo tėvui S. S. rankų treniruokliu sudavė smūgius tiek į kairiąją ranką, tiek į kairiąją koją, padarė šiam sužalojimus, kurie vertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis išgirdo senelio šauksmą, atbėgęs į vietą, kur viskas vyko, pamatė, kaip dėdė su seneliu mušasi, S. S. buvo atitrauktas nuo senelio, kuris gulėjo ant lovos, laikėsi už kojos bei rėkė. D. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ji matė, kaip S. S. muša S. S.. S. S. buvo mušamas rankų treniruokliu, jam buvo suduoti smūgiai į koją, kuri buvo sužalota. Iš esmės tokias pačias aplinkybes D. L. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. S. konflikto metu jam rankų treniruokliu sudavė vieną smūgį į ranką ir vieną kartą sudavė smūgį į koją. Specialisto išvadoje Nr. G 210/13(01) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog S. S. buvo padaryti nubrozdinimai kairiame žaste, nubrozdinimai, kraujosruvos kairėje blauzdoje su kairio šeivikaulio lūžiu, paveikus kietais bukais daiktais, galimai 2012 m. lapkričio 17 d. Kairės blauzdos sužalojimas vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Taigi A. L., D. L. ir S. S. parodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, juos patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, todėl jais nėra jokio pagrindo netikėti. Paminėtų asmenų parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina tiek nusikalstamos veikos padarymo faktą, tiek S. S. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, tuo pačiu jie paneigia S. S. teiginį, kad jis savo tėvui nesudavė rankų treniruokliu į koją, o jo koja galėjo būti sužalota kitu metu.
S. S. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi jis panaudodamas fizinį smurtą nesunkiai sutrikdė savo tėvo sveikatą.
Įrodymai ir jų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2013 m. lapkričio 21 d. prieš S. S.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. parodė, jog jis sėdėjo virtuvėje ir valgė, o tėvas atėjo į virtuvę, atsisėdo, žiūrėjo į jį ir juokėsi. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį (kaltinamąjį) išvežė. Tėvas policijos pareigūnams sakė, jog jį mušė. Tą dieną namuose buvo tik močiutė ir tėvas. Tą dieną ant tėvo nebuvo jokių sužalojimų, jis judėjo normaliai, niekuo nesiskundė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. S. nurodė, jog ji nepamena įvykio, kurio metu jos sūnus būtų sudavęs smūgius S. S. į galvą ir koją. Vyras jai nesiskundė, pats rašydavo pareiškimus policijai. Sutuoktinis labai nemėgo sūnaus, kartais jai nesakydavo apie konfliktus su sūnumi. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, ji nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai. Jai grįžus iš darbo, sutuoktinis paprašė pinigų, nuėjo įsigyti alkoholio. Sutuoktinis kaimynui sakė, jog labai stipriai sudavė sūnui. Nematė, kad sūnus būtų sumuštas. Tuo metu, kai ji grįžo namo, jos sutuoktinis tikriausiai buvo namuose, o sūnus tikriausiai buvo išėjęs. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar jos sutuoktiniui buvo sužalota koja. Jis važiavo pas gydytojus, gal kažkas buvo. Sutuoktinis jai nesiskundė, vaikščiojo normaliai. Sutuoktinio koja buvo sužalota dar anksčiau, jam buvo skilęs ar lūžęs kojos kaulas.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Viačeslav Kolomiec paaiškino, jog specialisto išvadoje Nr. G880/2016(01) nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių. Nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo. Nukentėjusiajam galėjo būti suduotas smūgis į kairės kojos išorinę pusę, į kelio sąnarį ar šalia kelio sąnario. Taip pat nukentėjusysis nustatytus sužalojimus galėjo patirti ir lipdamas laiptais, nepatogiai pastačius koją bei ją pakreipus. Galimas ir kitas variantas, jeigu nukentėjusysis gulėjo, o kitas žmogus užgriuvo ant kairės kojos išorinės pusės. Judant lygiu paviršiumi tokia trauma mažai tikėtina, tam tikras nuolydis turėtų būti, kad koja būtų nepatogiai pakreipta. Eksperto įsitikinimu, tokia trauma yra labai skausminga. Po tokios traumos žmogus laisvai judėti naudodamasis sužalota koja negalėtų. Patyrus tokią traumą, asmens judesiai yra riboti. Žmogus turėjo šlubuoti ir turėjo jausti skausmą. Nukentėjusysis buvo patyręs ir kitą tos pačios kojos traumą (lūžį), tačiau ši trauma buvo ankstesnio įvykio pasekmė. Kelio sąnario trauma nesusijusi su anksčiau turėta trauma. Alkoholio poveikis gali skausmą prislopinti. Jeigu asmuo gulėtų ir koja būtų nejudri, tai skausmas gali būti mažesnis, gali būti nežymus. Tokia trauma per keletą dienų nesugyja.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad jis su žmona T. S., motina J. S. ir sūnumi S. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Kai sūnus išgeria, pradeda kabinėtis prie visų šeimos narių, ypač prie jo tiek žodžiais, tiek fiziškai, grasina susidorojimu. Į medikus dėl analogiško įvykio kreipėsi tik vieną kartą, nors sūnaus buvo sumuštas ne vieną kartą, vis tikėjosi, kad sūnus pasitaisys. Sūnus jį terorizuoja, keikiasi jo atžvilgiu necenzūriniais žodžiais, o tuomet pradeda mušti. Sūnus 2013 m. lapkričio 21 d., apie 18.00 val., grįžo namo neblaivus, su savimi turėjo alkoholinį gėrimą „Starka“. Sūnus nuėjo į savo kambarį. Jis tuo metu buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Sūnus atėjo į jo kambarį ir pradėjo kabinėtis, reiškė pretenzijas. Jis išėjo į balkoną parūkyti, o sūnus jo kambaryje pradėjo daužyti baldus, mėtyti stalą, sudaužė vazą. Nukentėjusysis aiškino, jog jis, išėjęs iš balkono, nuėjo į kitą kambarį, užsirakino duris ir paskambino telefonu 112. Sūnus išgirdęs, kad jis skambina telefonu 112, supyko dar labiau. Nukentėjusysis teigė, jog, atsirakinęs duris, nuėjo į koridorių pasiimti striukės, nes norėjo išeiti iš namų, bet sūnus atsistojo prie durų ir jo neišleido. Tuomet jis nuėjo į virtuvę, o sūnus iš paskos. Sūnus jam nurodė, kad jis negyvens šiam pasaulyje ir pradėjo jį mušti. Sūnus jį mušė abiem rankomis į veidą, apytiksliai sudavė į veidą aštuonis kartus. Jis tuomet sūnui pasakė, kad greičiausiai jis nori į zoną. Sūnų šie žodžiai dar labiau supykdė ir šis su koja, neprisimena kuria, spyrė jam į kairiosios kojos kelį. Kadangi buvo šoko būsenoje, neprisimena, ar sūnus dar kur nors jam spyrė ar ne. Po visko sūnus apsirengė ir išėjo iš namų. Atvykus policijai, sūnaus namie nebuvo. Apie 22.00 val. išgirdo, kad kažkas baladojasi ties lauko durimis, kadangi spynoje buvo paliktas raktas. Buvo paskambinta telefonu 112 ir atvykusi policija sūnų sulaikė. Nukentėjusysis 2013 m. lapkričio 22 d. ryte kreipėsi į Šeškinės poliklinikos medikus, kadangi juto stiprų kojos skausmą. Jam buvo nustatytas kairės kojos sausgyslių patempimas. (t. 1, b. l. 76)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. papildomai parodė, kad jam sūnus du kartus su koja spyrė į kairės kojos kelį. Jam trūko kojos centrinė sausgyslė, kurios išgydyti negalima, reikia daryti operaciją, bet daktarai jam to nerekomenduoja. (t. 1, b. l. 77)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. papildomai parodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. nukrito ant grindų, kodėl nepamena. Konflikto metu sūnus S. S. įspyrė su koja į virtuvėje stovinčią spintą ir vienos durelės nukrito. Vėliau sūnus minėtas dureles pataisė, todėl žalos dėl sugadintų spintos durelių nepatyrė. (t. 1, b. l. 78)
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad jis 2013 m. lapkričio 21 d., apie 14.00 val., po darbo grįžo namo. Tuo metu išėjo tėvas ir paprašė jo 10 Lt, nes norėjo nusipirkti vyno. Jis tėvui davė 10 Lt ir nuėjo namo, o tėvas nuėjo link parduotuvės. Jis nusiprausė, pavalgė ir išėjo pas šalia gyvenantį draugą. Apie 17.00-18.00 val. grįžo namo, pamatė, kad tėvas yra girtas ir su kažkuo šneka telefonu. Jis nuėjo į virtuvę, pradėjo bendrauti su tėvu. Tėvas pradėjo jį vyti iš namų. Jis tėvui liepė eiti miegoti. Tėvas pasakė, kad skambins policijai, o jis pasiėmė piniginę ir išėjo. Jis tėvo nemušė, tik susibarė. Apie 23.00 val. grįžo namo ir paskambino į duris. Kai durų niekas neatidarė, paskambino motinai, kuri pasakė, kad jis yra girtas ir į namus neįleis. Tuomet pradėjo stuksenti į duris, motina nurodė, kad kvies policiją. Jis nurodė, kad tegu kviečia. Vėliau išėjo į lauką ir atsisėdo ant laiptelių prie durų ir maždaug po 15 minučių atvažiavo policija. (t. 1, b. l. 118)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. S. parodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d., apie 20.00 val., ji grįžo namo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vyras S. S.. Po penkių minučių į namus atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai klausė apie kažkokį konfliktą. Vyras sakė, kad rašys pareiškimą, tačiau jis nežinojo, kaip rašyti, todėl jam policijos pareigūnai kažką diktavo. Policijos pareigūnams išvažiavus vyras išėjo pas kaimynus, gyvenančius 21 ir 37 bute. Vienam iš kaimynų vyras pasakojo, kad stipriai sumušė sūnų. Vėliau vyras grįžo namo ir paprašė pinigų, nuėjo pirkti degtinės į parduotuvę. Jokių sumušimų ant vyro kūno po konflikto ji nematė, sveikata vyras nesiskundė. Vyras nesakė, kad jam skauda koją. Grįžęs namo vyras nukrito ant grindų, tačiau labai greitai atsigavo. Vyras dažnai geria, būdamas neblaivus provokuoja konfliktus, būna agresyvus. Paties konflikto tarp vyro ir sūnaus nematė, ar konfliktas tarp jų galėjo būti, nežino. (t. 1, b. l. 98)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. tarp jos sūnaus S. S. ir anūko S. S. vyko konfliktas, tačiau kas vyko, ji neprisimena. (t. 1, b. l. 99)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad nieko apie 2013 m. lapkričio 21 d. įvykį pasakyti negali, nes nepamena. Prašė vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. (t. 4, b. l. 28)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d. 19.09 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog vyksta šeimyninis konfliktas, išgėręs 35 metų sūnus triukšmauja, neduoda ramybės ir namuose viską daužo. Reikalinga policijos pagalba. (t. 1, b. l. 102)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d., apie 19.15 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad policiją kvietė S. S., nes jo sūnus S. S. jam trenkė kelis kartus iš kojų ir rankų, grasino užmušti, išvartė daiktus. S. S. buvo suduoti kojomis smūgiai į dubenį, kumščiais – į galvą. (t. 1, b. l. 72-74)
Iš S. S. pareiškimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d. 19.00 val. į namus grįžo girtas sūnus S. S., kuris pradėjo jam grasinti, kad išsiųs jį iš šio pasaulio. Mušė jam į kojas bei galvą rankomis ir kojomis. (t. 1, b. l. 71)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) ir bendrauta su S. S., kuris nurodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), girtas sūnus S. S. jį sumušė, mušė kumščiais į krūtinę bei spardė kojomis į kojas, vėliau pagrasino fiziniu susidorojimu. Konflikto metu koridoriuje sulaužė spintą. S. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. (t. 1, b. l. 75)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d., apie 22.03 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), grįžo sūnus, spardo duris. Nuvykus į įvykio vietą prie laiptinės durų ant laiptų buvo rastas sėdintis vyriškis, kaip vėliau nustatyta S. S., dėl kurio buvo gautas pranešimas iš minėtu adresu gyvenančių tėvų. S. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. (t. 1, b. l. 113)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo bendrauta su S. S. kaimynais, kurie nurodė, kad jį pažįsta iš matymo, asmeniškai su juo nebendrauja. Daug kartų yra matę jį grįžtantį neblaivų, po ko iš buto girdėdavosi barniai, triukšmas. Kaimynai nepamena, ar 2013 m. lapkričio 21 d. bute, kur gyvena S. S., buvo triukšmas ir konfliktas. (t. 1, b. l. 101)
Iš Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo radiologinio tyrimo matyti, kad S. S. 2013 m. gruodžio 12 d. buvo nustatytas priekinio kryžminio raiščio plyšimas. Vidinio polateralinio raiščio pakitimai panašūs į raiščio patempimą. Girnelės vidinio laikiklio patempimo požymiai. Girnelės chondromaliacija I. Burzitis. Šlaunikaulio, blauzdikaulio išorinių krumplių sumušimas. (t. 1, b. l. 86)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus nustatyta, kad butas yra antrame aukšte. Butas trijų kambarių. Užėjus pro lauko duris iš dešinės pusės yra virtuvė, tamsus kambarys. Kairėje pusėje yra spinta. Spintos dešinės pusės durys yra nulaužtos, jų nėra. Paėjus koridoriumi tiesiai iš dešinės pusės yra kambarys, iš kairės pusės yra kitas kambarys, kuris yra užrakintas, į jį patekti negalima. Virtuvėje ir kituose dviejuose kambariuose vidinė tvarka nepažeista. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta. (t. 1, b. l. 112)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti trys garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro: 2013.11.21 19.-05.-01_25.00, trunkantis 2 minutes 34 sekundes, 2013.11.21. 19-24-35_25.03, trunkantis 42 sekundes, 2013.11.21. 21-53-55.25.03, trunkantis vieną minutę 30 sekundžių. Perklausius pirmą garso įrašą 2013.11.21 19.-05.-01_25.00 girdėti pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir vyro. Pokalbis vyksta rusų kalba. Skambinantis vyras nurodo, kad (duomenys neskelbtini), nori iškviesti policiją, nes išgėręs 35 metų sūnus išdarinėja nesąmones, kažką sulaužė, yra agresyvus. Vyras prisistato, kad yra S. S.. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas nurodo, kad tegu laukia policijos. Perklausius antrą garso įrašą 2013.11.21. 19-24-35_25.03 girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir vyro. Pokalbis vyksta rusų kalba. Skambinanti vyras „dėkoja“ už pagalbą ir klausia, ar taip yra kviečiama policija. Jį sumušė, įsibrovė ir pabėgo. Perklausius trečiojo garso įrašo 2013.11.21. 21-53-55.25.03 girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir vyro. Pokalbis vyksta rusų kalba. Skambinantis vyras nurodo, kad yra S. S., nurodo, jog jau buvo kviesta policija į (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad policija buvo atvykusi, pareiškimas dėl sumušimo yra parašytas, tačiau atvykus policijai sūnus pabėgo. Šiuo metu sūnus laužiasi į butą, todėl nori, kad atvyktų policija dar kartą. (t. 1, b. l. 105-110)
Iš specialisto išvados Nr. G880/2016(01) matyti, kad remiantis S. S. medicinos dokumentų duomenimis S. S. padarytas kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimas, vidinio polateralinio raiščio patempimas kelių dienų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą 2013 m. lapkričio 22 d., galimai staigiai pasukus šlaunį į vidinę ir stipriai ištiesiant kairę koją per kelio sąnarį, vieno trauminio poveikio pasekoje. Kairio kelio sąnario trauma yra 2013 metų įvykio pasekmė. S. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo gydymas užtruko ilgiau kaip dešimt dienų. (t. 4, b. l. 5)
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-6/2016 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. nustatomi – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, S. S. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu S. S. nustatoma – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Priverstinis gydymas S. S. nereikalingas. (t. 4, b. l. 87-91)
Nagrinėjant baudžiamąją bylą nekilo ginčų dėl įvykio vietos bei laiko. Šios aplinkybės yra nustatytos vadovaujantis S. S. ir T. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, duomenimis, užfiksuotais ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, S. S. pareiškime bei apžiūros protokole.
S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė, jog 2013 m. lapkričio 21 d. būtų panaudojęs fizinį smurtą prieš savo tėvą, jis teigė, kad tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas. Vis tik tokius kaltinamojo teiginius paneigia byloje esantys duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais.
Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog S. S. įvykio dieną prie jo pradėjo kabinėtis, sūnus virtuvėje jam sudavė apie aštuonis smūgius į veidą, du kartus spyrė į kairės kojos kelį. Dėl tokio sūnaus elgesio buvo iškviesta policija. Sūnus iš namų pasišalino dar pieš atvažiuojant policijos pareigūnams. S. S. pareiškime užfiksuota, kad S. S. mušė jį į kojas ir galvą. Aptartus S. S. teiginius iš esmės patvirtina ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog S. S. policijos pareigūnams nurodė, kad S. S. prieš jį panaudojo fizinį smurtą, jam buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, taip pat ir į kojas, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš garso įrašų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog S. S. skambino į Bendrąjį pagalbos centą. Skambindamas pirmą kartą, S. S. pranešė, jog jo sūnus elgiasi agresyviai, kažką sulaužė. Skambindamas antrą kartą, S. S. nurodė, jog jis namuose buvo sumuštas, o užpuolikas iš buto pasišalino. Paskambinęs trečią kartą Bendrajam pagalbos centrui, S. S. pranešė, kad sūnus laužiasi į butą, anksčiau buvo surašytas pareiškimas dėl sūnaus smurtinio elgesio. Iš aptartų duomenų matyti, jog S. S. nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad sūnus prieš jį vartojo fizinį smurtą, jis ne vieną kartą nurodė, kad S. S. jam sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Netikėti tokiais nukentėjusiojo teiginiais teismas neturi jokio pagrindo. Taigi vertinant aptartus duomenis, teismui nekyla jokių abejonių, jog S. S. savo tėvui sudavė kelis smūgius į veidą, du kartus koja spyrė jam į kairią koją. Teismui taip pat nekyla jokių abejonių, kad dėl S. S. smurtinių veiksmų S. S. patyrė fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Specialisto išvadoje Nr. G880/2016(01) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad S. S. buvo padarytas kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimas, vidinio polateralinio raiščio patempimas. Sužalojimai buvo padaryti keletą dienų iki patekimo į gydymo įstaigą, t. y. 2013 m. lapkričio 22 d., jie buvo padaryti galimai staigiai pasukus šlaunį į vidinę ir stipriai ištiesiant kairę koją per kelio sąnarį, vieno trauminio poveikio pasakoje. Sužalojimai vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi nekyla jokių abejonių, kad S. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju kyla tik klausimas, ar iš tikrųjų nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam savo veiksmais padarė S. S..
Teismo įsitikinimu, byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad sužalojimus, kurie yra vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. S. padarė S. S.. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas paaiškino, jog S. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam suduodant smūgį į kairės kojos išorinę pusę, į kelio sąnarį ar šalia kelio sąnario, sužalojimai galėjo atsirasti ir tuo atveju, jeigu kitas asmuo užkrito nukentėjusiajam ant kairės kojos išorinės pusės. Taip pat ekspertas nurodė, kad nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam nepatogiai pastačius koją, pavyzdžiui, lipant laiptais. Judant lygiu paviršiumi, tokios traumos atsiradimas yra mažai tikėtinas, kadangi tokiai traumai atsirasti yra reikalingas tam tikras nuolydis. Taigi eksperto paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl kaltinamojo veiksmų, taip pat jie galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Iš paties nukentėjusiojo S. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis nurodė, kad įvykio dieną buvo nukritęs ant grindų. Tuo pačiu nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kaip tai atsitiko. Aplinkybę, kad S. S. buvo nukritęs ant grindų, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir T. S.. Taigi šiuo atveju neatmestina nors ir nedidelė, tačiau reali tikimybė, jog nukentėjusysis koją galėjo susižaloti pats, t. y. nukrisdamas ant grindų. Čia pažymėtina, jog nustatyti, kaip, kur, kada, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis nukrito ant grindų, šiuo metu nėra objektyvių galimybių. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad asmuo, patyręs tokius sužalojimus, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajam, turėtų jausti stiprų skausmą, jo judėjimo galimybės būtų apribotos. Taigi asmenys, matę nukentėjusįjį po įvykio, turėjo pastebėti, kad jis sunkiai juda. Vis tik byloje nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad S. S. iš karto po įvykio sunkiai judėjo. Be to, iš liudytojos T. S. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, jog nukentėjusysis po įvykio buvo išėjęs iš namų. Taigi neatmestina tikimybė, kad jis koją galėjo susižaloti ir tuo metu, kai buvo išėjęs iš namų. Taip pat čia būtina pabrėžti, kad policijos pareigūno, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, tarnybiniame pranešime nėra užfiksuota, jog S. S. sunkiai judėjo, šlubavo ar panašiai. Šiame tarnybiniame pranešime nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusiojo koja buvo taip sužalota, jog būtų apsunkintas jo judėjimas, jame nurodoma tik tai, kad S. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš tikrųjų ekspertas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tuo atveju, jeigu asmuo nejudina kojos, yra pavartojęs alkoholio, jis net ir patyręs nustatytus sužalojimus gali nejausti skausmo arba skausmas gali būti nežymus. Vis tik tokie eksperto teiginiai nepaneigia realios tikimybės, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas ne nagrinėjamo įvykio metu.
Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, kad byloje nepasitvirtino tai, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo pačiu konstatuotina, jog byloje buvo įrodyta, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, sukėlė šiam fizinį skausmą, todėl jo nusikalstami veiksmai yra kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įrodymai ir jų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2014 m. gegužės 17 d. prieš S. S. ir J. S.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. parodė, jog jis tą dieną tėvo nesmaugė, prieš močiutę nesmurtavo. Tą dieną jis buvo neblaivus. Buvo užėjęs pas močiutę į kambarį, su ja kalbėjo. Tėvas nenorėjo, kad kaltinamasis bendrautų su močiute. Tėvas kažką pasakė, tada kaltinamasis stojosi ir užkliudė spintą, ant kurios stovėjo vaza. Ant spintos stovėjusi vaza nukrito ir kliudė senelės galvą. Tėvas iškvietė policiją. Tuo metu namuose buvo tik tėvas ir močiutė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. nurodė, kad prosenelės kambaryje jokia vaza ant spintos nebuvo laikoma. Ant spintos buvo laikomas tik paveikslas. Tas paveikslas ant spintos stovi iki šiol.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. S. parodė, jog apie J. S. mušimą bei S. S. smaugimą ji nieko nežino. J. S. anksčiau gyveno virtuvėje, o vėliau tamsiame kambaryje. Tame kambaryje yra sofa-lova ir ilga spinta, kuri, kai prisilieti, svirduliuoja. Ant spintos laikomas šventas paveikslėlis. Liudytoja nurodė, jog ji neatsimena, ar dar kas nors ant spintos buvo laikoma. Galimai ant spintos buvo ir vaza.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, jog įvykio neatsimena. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą, jis nurodė, jog daugiau nieko papildyti negali.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.30 val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus S. S. sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu griebė jį rankomis už gerklės ir pradėjo smaugti. Jis ištrūkęs iš sūnaus gniaužtų pabėgo iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu kūno sužalojimai nepadaryti, tačiau spaudžiant kaklą buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl ko sūnus sukėlė ginčą, nurodyti negali, nes nesupranta jo reiškiamų pretenzijų. Panašūs konfliktai vyksta ne pirmą kartą. (t. 1, b. l. 131)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. papildomai parodė, kad 2014 m. gegužės 17 d. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su motina J. S. ir sūnumi S. S.. Sūnus iš pradžių sėdėjo savo kambaryje, vartojo alkoholį. Vėliau sūnus nuėjo į močiutės kambarį, apie ką jie kalbėjo, jis negirdėjo. Jis išėjo iš savo kambario ir norėjo padaryti pastabą, kad sūnus nesikabinėtų prie močiutės. Sūnus jam nurodė, kad jis jam nenurodinės. Tuo metu nukentėjusysis stovėjo prie sūnaus. Sūnus viena ranka paėmė ir apglėbė jo kaklą, o su kita ranka pradėjo spausti savo ranką ir taip jį smaugė. Jam pavyko nustumti sūnaus ranką, išsilaisvino ir pabėgo iš buto į kiemą. Kieme jis paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Po septynių minučių atvyko policijos pareigūnai, su jais užėjo į butą. Užėjus į butą S. S. buvo užsirakinęs savo kambaryje. Vėliau S. S. iš kambario išėjo. Jo motina J. S. nurodė prie policijos pareigūnų, kad S. S. jai sudavė per galvą. Kuo sudavė ir kiek kartų, motina nenurodė. Sūnaus smaugimas jam sukėlė fizinį skausmą ir jis jautė, kad tuoj pradės dusti. Jokių žymių ant kaklo po smaugimo neliko. Jis su policijos pareigūnais nuvyko į policijos komisariatą, parašė dėl sūnaus elgesio pareiškimą. Apie 16.00 val. grįžus namo, užėjo į motinos kambarį ir pastebėjo, kad motinai negera. Motina nurodė, kad jai skauda galvą. Jis iškvietė medikus, kurie ją išvežė į Lazdynų ligoninę. Ten ją apžiūrėjo ir paleido. Nematė, kad ant motinos galvos būtų kokios smurto žymės. Važiuojant iš ligoninės mamą pykino. Nuo ko motiną pykino, jis nežino. Nematė, kad S. S. močiutei būtų sudavęs per galvą. (t. 1, b. l. 132)
Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi S. S., jo žmona T. S. ir anūku S. S.. Kas vyko 2014 m. gegužės 17 d., ji nepamena, kodėl jai skaudėjo galvą ir buvo nuvežta į ligoninę, pasakyti negali. (t. 1, b. l. 134)
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu S. S., motina T. S. ir močiute J. S.. Jis 2014 m. gegužės 17 d., apie 12.00 val., atsikėlė ir nutarė eiti į parduotuvę nusipirkti degtinės bei mineralinio vandens, kadangi jam buvo pagirios. Grįžęs namo išgėrė vieną taurelę ir nuėjo į močiutės kambarį pasikalbėti. Jie sėdėjo kambaryje ant lovos ir kalbėjosi. Vėliau jis atsikėlė ir jam susisuko galva, atsitrenkė į spintą ir nukrito ant žemės. Nuo spintos, į kurią atsitrenkė, nukrito stiklinė vaza su gėlėmis. Kur nukrito vaza, neprisimena, gali būti, kad ant močiutės, nes ji tuo momentu sušuko „S., ką darai“. Tėvas išgirdęs triukšmą atbėgo į močiutės kambarį ir pradėjo ant jo šaukti. Jis atsikėlė ir nuėjo į savo kambarį, atsigulė miegoti. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Jis nesmaugė savo tėvo, nemušė močiutės. (t. 1, b. l. 150-151)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad nieko apie 2014 m. gegužės 17 d. įvykį pasakyti negali, nes nepamena. Prašė vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. (t. 4, b. l. 24)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d. 13.47 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėjo sūnus S. S. vartoja alkoholį, triukšmauja, konfliktuoja namuose. (t. 1, b. l. 145)
Žemesnės instancijos teismas
Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.30 val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus S. S. sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu jis S. S. griebė rankomis už gerklės ir pradėjo smaugti. (t. 3, b. l. 140)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.50 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) vartojamas alkoholis, triukšmaujama. Nuvykus į nurodytą vietą į policijos pareigūnus kreipėsi S. S., kuris paaiškino, kad jo sūnus S. S. grįžo namo neblaivus, pradėjo triukšmauti ir pradėjo jį smaugti. S. S. elgėsi neadekvačiai, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais tėvo atžvilgiu. (t. 1, b. l. 129)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d., apie 21.30 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą paskambino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja ir pranešė, kad 2014 m. gegužės 17 d. 18.16 val. į ligoninę iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pristatė J. S., kuriai diagnozuotas galvos sumušimas. J. S. paaiškino, kad ją 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.40 val., namuose sumušė anūkas. (t. 1, b. l. 135)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d. 17.01 val. S. S. buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. (t. 1, b. l. 152)
Iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d. J. S. buvo nustatytas galvos sumušimas. (t. 1, b. l. 138)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant medicinos ekspertui R. R. buvo apžiūrėtas J. S., patyrusios galvos traumą, 2014 m. gegužės 17 d. apžiūros protokolas. Apžiūrėjus nustatyta, kad J. S. objektyvių sužalojimų požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. (t. 3, b. l. 55-56)
Teismas, ištyręs surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smaugdamas sukėlė fizinį skausmą savo tėvui S. S..
Nagrinėjant baudžiamąją bylą nekilo jokių ginčų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos bei laiko. Šios aplinkybės yra nustatytos vadovaujantis S. S. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, duomenimis, užfiksuotais ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime.
Kaltinamasis teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad 2014 m. gegužės 17 d. būtų naudojęs fizinį smurtą prieš S. S.. Vis tik nusikaltimo padarymo faktą prieš S. S. ir S. S. kaltę padarius nusikaltimą patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog S. S. 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.30 val., žodinio konflikto metu griebė jį už gerklės ir smaugė, dėl tokių sūnaus veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Konfliktas prasidėjo tuo metu, kai nukentėjusysis kaltinamajam, kuris tuo metu buvo močiutės kambaryje, pasakė pastabą dėl jo bendravimo su J. S.. Čia būtina pažymėti, jog nukentėjusysis aplinkybę, kad S. S. jį smaugė, nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Šį faktą patvirtina V. M. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas neturi jokio pagrindo netikėti. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jam grįžus iš policijos komisariato namo, J. S. pasiskundė, jog jai skauda galvą. J. S. buvo išvežta į ligoninę. S. S. teigė, jog jis nematė, kad S. S. būtų J. S. sudavęs smūgį. Tokie nukentėjusiojo teiginiai leidžia daryti išvadą, kad S. S. nurodo tik tas aplinkybes, kurios vyko iš tikrųjų, jis nesiekė apkalbėti S. S.. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismui nekyla abejonių, kad S. S. smaugė savo tėvą ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą. Faktą, kad dėl S. S. jo tėvas patyrė fizinį skausmą, iš dalies patvirtina ir tai, jog į pagalbą atvykusių policijos pareigūnų nukentėjusysis laukė lauke.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nekyla jokių abejonių, jog J. S. 2014 m. gegužės 17 d. buvo nuvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Taip pat nekelia abejonių tai, kad ji į ligoninę buvo nuvežta dėl galvos traumos, galvos skausmo. Šias aplinkybes patvirtina S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokolo kopijoje, asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės kopijoje užfiksuoti duomenys. Vis tik konstatuotina, jog byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad medicininiuose dokumentuose nurodomos pasekmės atsirado dėl S. S. nusikalstamų veiksmų, t. y., dėl to, kad jis tyčia J. S. sudavė smūgį į galvą. Pats kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė, jog būtų smurtavęs prieš J. S., iš jo parodymų matyti tik tai, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji galėjo būti užgauta, tačiau ji galėjo būti užgauta netyčia. Pati J. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama 2014 m. birželio 3 d. nurodė, jog ji neatsimena, kas vyko 2014 m. gegužės 17 d., ji negalėjo nurodyti, kodėl jai skaudėjo galvą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių asmenų, kurie būtų matę, kad S. S. naudojo fizinį smurtą prieš J. S.. Fakto, kad S. S. būtų sudavęs nukentėjusiajai smūgį, negalėjo patvirtinti ir S. S.. Tiesa, šis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog J. S., girdint policijos pareigūnams, sakė, kad S. S. jai sudavė smūgį į galvą. Vis tik toks faktas nebuvo užfiksuotas policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Objektyvių duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad J. S. tyčia buvo suduotas smūgis, dėl kurio ji patyrė skausmą, byloje nėra. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d., apie 21.30 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą paskambino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja, kuri pranešė, jog 2014 m. gegužės 17 d. 18.16 val. į ligoninę iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo pristatyta J. S., kuriai diagnozuotas galvos sumušimas. J. S. paaiškino, kad ją 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.40 val., namuose sumušė anūkas. Vis tik konstatuotina, jog tokie duomenys nėra pakankami tam, kad be jokių abejonių būtų galima teigti, jog S. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo senelei. Esant aptartoms aplinkybėms iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad S. S. sudavė savo senelei J. S. vieną kartą į galvą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad minėtų aplinkybių pašalinimas nekeičia S. S. veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi, kaip jau buvo paminėta anksčiau, jis smurtavo prieš savo tėvą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Įrodymai ir jų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš D. L.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. parodė, jog 2015 m. rugsėjo 15 d. jis grįžo namo išgėręs. Tuo metu iš kambario išėjo jo sesuo ir jį pastūmė. Jis pradėjo rėkti. Sesuo paėmė telefoną ir pradėjo skambinti į policiją. Kaltinamasis nurodė, jog jis tuomet seseriai išmušė telefoną iš rankų. Telefonas nukrito. Sesuo tuo metu stovėjo ir rėkavo. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patikslino, kad sesuo nuėjo į savo kambarį, o jis rėkdamas nusekė paskui ją. Sesei į veidą netrenkė. Nežio, kodėl sesuo teigia priešingai. Sesuo įvykio metu nebuvo sužalota.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. parodė, kad konflikto tarp mamos ir dėdės nematė. Nelabai prisimena, ar mamos akis buvo sužalota.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. S. parodė, jog ji girdėjo apie įvykį, kai S. S. tampė D. L. už plaukų. Kaip viskas vyko, ji nežino. Dukra jai įvykio aplinkybių nepasakojo. Kada šis įvykis vyko, nepamena.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. N. parodė, jog įvykio, susijusio su S. S. ir D. L., nepamena. Pagarsinus liudytojos tarnybinį pranešimą, liudytoja nurodė, jog ji atsimena panašų įvykį, kai teko naudoti Tazer. Tarnybiniai pranešimai yra rašomi iš karto po įvykio. Ji iš karto rašo tarnybinį pranešimą, kai asmuo yra pristatomas į komisariatą. Tarnybiniuose pranešimuose yra išsamiausiai atskleidžiama įvykio esmė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. L. parodė, jog jos brolis jai be jokios priežasties sudavė smūgį. Smūgis buvo suduotas kambaryje. Kaltinamasis įvykio metu elgėsi agresyviai. Ji iškvietė policiją. Kaltinamasis sudavė smūgį į kairią veido pusę, į žandą. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad jis 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.00 val., grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena su seserimi D. L.. Grįžo išgėręs, dėl to sesuo supyko ir pasakė jam eiti iš buto. Jis atsakė, kad niekur neis, nes tai ir jo butas. Tuomet sesuo pasakė, kad iškvies policiją. Sesuo į ranką paėmė telefoną, tuomet jis su ranka sudavė per jos ranką, kurioje buvo telefonas. Sesers ranka buvo ties krūtinės sritimi. Seseriai į veidą nesudavė, tik išmušė jai telefoną iš rankų, tuomet apsisuko ir nuėjo į kambarį. Vėliau atvažiavo policija. Kadangi jis buvo užsirakinęs savo kambaryje, policija išlaužė duris ir jį sulaikė. (t. 3, b. l. 80)
Ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. L., S. S. parodė, kad tėvai jį vertė išvažiuoti į Baltarusiją dirbti. Jis neišvažiavo, todėl, kai tik namo grįžta girtas, jam kviečia policiją. Seseriai D. L. kumščiu nesudavė. Kai grįžo namo, sesuo jam pasakė, kad „neįeisi girtas į butą“. Jis įėjo, sesuo rėkė, kad kvies policiją, pradėjo skambinti telefonu. Jis nustūmė jos ranką, telefonas nukrito ant grindų. Tuo metu jau buvo sujungtas skambutis ir policija išgirdo sesers riksmą. Jis užsidarė savo kambaryje, nuėjo į balkoną parūkyti. Atvažiavo policija, išlaužė duris ir jį suėmė. (t. 3, b. l. 85-88)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. L. parodė, kad jos brolis S. S. keturis mėnesius vartoja alkoholinius gėrimas, yra agresyvus. Ji gyvena trijų kambarių bute su savo sūnumi, motina ir močiute. Brolis turi savo atskirą kambarį, kuriame nuolatos girtuokliauja. Ji 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.30 val., atsikėlė ir nuėjo į vonią. Brolis atėjo prie vonios ir pradėjo šaukti, kad ji dirba KGB, FSB, kad ji užmušė kažkokius vaikus. Ji išeidama iš vonios kambario pasakė, kad jis užsičiauptų. Tada brolis jai trenkė kumščiu į kairę akį. Ji pasakė, kad iškvies policiją, brolis išsigando, nubėgo į savo kambarį ir užsirakino. (t. 3, b. l. 49)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. L. papildomai parodė, kad brolis S. S. jai vieną kartą trenkė su ranka į akį, su kuria rankos dalimi, nežino. Ji juto fizinį skausmą. Po kaire akimi buvo nedidelis paraudimas. (t. 3, b. l. 50)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai J. N., S. T. parodė, kad nieko apie 2015 m. rugsėjo 15 d. įvykį pasakyti negali, nes nepamena. Prašė vadovautis jų tarnybiniais pranešimais. (t. 4, b. l. 23, 33)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. 05.47 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog 36 metų vyrui šizofrenijos priepuolis, jis yra agresyvus, namuose 13 metų vaikas. Pranešėja bijo, verkia. (t. 3, b. l. 47)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės J. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.54 val., buvo gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas. Nuvykus į nurodytą vietą buvo nustatyta, kad policiją kvietė D. L.. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp pranešėjos D. L. ir kartu gyvenančio jos brolio S. S. įvyko konfliktas, kurio metu prieš D. L. buvo panaudotas fizinis smurtas. D. L. buvo blaivi, atrodė išsigandusi, verkė, drebėjo. Nuo S. S. sklido alkoholio kvapas, butas buvo tvarkingas. D. L. paaiškino, kad smurtas pasireiškė kumščio smūgiu į kairę akį, taip pat buvo grasinama fiziškai susidoroti. Ant D. L. akies matėsi paraudimas. D. L. nurodė, kad ir anksčiau yra buvę smurto atvejų. S. S. nieko neaiškino, užsirakino savo kambaryje, todėl buvo išlaužtos durys, sulaikant S. S. aktyviais veiksmais priešinosi. (t. 3, b. l. 44-45)
Iš D. L. pareiškimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.30 val., jos brolis S. S., gyvenantis kartu, sudavė jai kumščiu į kairę akį. Tai kartojasi jau ne pirmą kartą. Brolis reguliariai vartoja alkoholį, dėl ko jis nuolat tampa nekontroliuojamas, agresyvus. (t. 3, b. l. 4)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. 06.52 val. S. S. buvo nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. (t. 3, b. l. 67)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. 16.59 val. S. S. buvo nustatytas 0,07 promilių neblaivumas. (t. 3, b. l. 70)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausius garso įrašą pavadinimu download_10.102.186.21_2015-06-29_15-29-24_25.05_37063043255, kurio trukmė 2 minutės ir 12 sekundžių, sujungus su Bendruoju pagalbos centru, antrame plane girdisi vyriškas balsas „eik iš namų“, moters spiegimas. Paskui vyksta pokalbis tarp moters ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Pokalbis vyksta rusų kalba. Moteris kalbėdama verkia, yra susijaudinusi. Moteris prisistato, kad yra D. L.. Ji nori iškviesti policiją (duomenys neskelbtini), kadangi ją brolis, kuriam 36 metai, muša. Tai pat moteris nurodo, kad reikės laužti duris, nes brolis užsirakino. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja nurodo laukti policijos. (t. 4, b. l. 18-20)
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-15/2016 matyti, kad praeityje S. S. buvo nustatoma paranoidinės šizofrenijos, priklausomybės sindromas opiatams ir alkoholiui diagnozės. S. S. 2015 m. rugsėjo 15 d. nusikalstamos veikos metu nustatomi – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu S. S. nustatomi – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, S. S. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Priverstinis gydymas S. S. nereikalingas. (t. 4, b. l. 92-96)
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog S. S. 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė vieną kartą ranka savo seseriai D. L. į kairiąją akį ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.
Byloje nekilo ginčų, jog 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp S. S. ir D. L. kilo konfliktas. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. S. S. viso proceso metu neigė, jog konflikto metu ranka sudavė smūgį savo seseriai į veidą. Vis tik tokius kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, taip pat kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais.
Nukentėjusioji D. L. viso proceso metu nuosekliai nurodė, jog S. S. jai sudavė į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Teigtina, jog faktą, kad S. S. smurtavo prieš nukentėjusiąją D. L., iš dalies patvirtina ir apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog Bendrąjį pagalbos centrą nukentėjusioji informavo, kad jos brolis ją muša. Nukentėjusiosios teiginius patvirtina ir J. N. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja J. N. neprisiminė nagrinėjamo įvykio, tuo pačiu ji paaiškino, jog po įvykių ji rašo tarnybinius pranešimus, kuriuose yra išsamiausiai užfiksuotos reikšmingos įvykių aplinkybės. Iš J. N. rašyto tarnybinio parnešimo turinio matyti, jog ji, vykdydama savo tarnybines pareigas, buvo nuvykus į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo blaivi nukentėjusioji, kuri atrodė išsigandusi, verkė, drebėjo. Nukentėjusioji paaiškino, kad jai buvo suduotas smūgis kumščiu į kairią akį, ant D. L. akies matėsi paraudimas.
Taigi įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo seseriai.
Įrodymai ir jų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš A. L.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. parodė, kad 2016 m. vasario 14 d. buvo savo kambaryje. Apie 21.00 val. virtuvėje girdėjo, kad sūnėnas su motina pradėjo triukšmauti, vėliau prikibo prie kaltinamojo motinos. Sūnėnas buvo su kažkokiu draugu. Kaltinamasis teigė, kad priėjo prie sūnėno ir pasakė, jog jį padarys, t. y. duos diržo. Sūnėnas pabėgo, nespėjo jo sugauti. Už plaukų sūnėno netampė. Sūnėnas tuo metu gyveno bute. Būna, kad sūnėnas gyvena pas savo motiną arba pas tėvą Pabradėje.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. parodė, jog nelabai pamena, kas buvo 2016 m. vasario 14 d. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog davė tokius parodymus. Viskas taip ir buvo, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis teigė, jog su draugu užėjo į namus, kadangi norėjo persiauti sušlapusius batus. Vieną batą spėjo apsiauti ir tuomet atėjo dėdė, pradėjo pulti. Dėdė varė jį iš namų. Dėdė pribėgo tuo metu, kai rišosi batus, paėmė už plaukų ir, atidaręs buto duris, ištempė iš buto. Už plaukų buvo traukiamas nuo tos vietos, kur sėdėjo iki lauko durų, apie pusę metro. Tuo metu jautė nemalonų jausmą, jautė skausmą, tačiau nelabai didelį. Iki įvykio su savo senele nekalbėjo. Nematė, ar močiutė buvo namuose. Nukentėjusysis nurodė, jog 2016 m. vasario 14 d. gyveno pas tėvą, nes mama buvo išvažiavusi į Vokietiją. Tuo metu buvo atvažiavęs pasisvečiuoti pas močiutę, buvo atostogos, aplankė draugus. Pas tėvą 2015 metų rugsėjį jau gyveno, į Vilnių važiuodavo, kadangi tuo metu mokėsi mokykloje.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. S. nurodė, jog dėl anūko sužalojimo policiją kvietė ji. Ji paaiškino, kad anūkas bute su draugu triukšmavo. S. S. atsibudo, nuėjo į tualetą, priėjo prie jų, spyrė, išstūmė iš kambario. Ji iškvietė policiją. Matė, kad sūnus spyrė A. L. į užpakalį ir išstūmė iš buto. A. L. buvo su draugu. Viskas įvyko greitai. Sūnus anūką su draugu išstūmė iš kambario į koridorių. Liudytoja teigė, kad ji buvo užsimiegojusi, išsigando ir iškvietė policiją. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė, kad galimai davė tokius parodymus. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. T. S. teigė, kad A. L. 2016 metų vasario mėnesį jau gyveno Pabradėje.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. Č. parodė, jog jis kaltinamąjį matė tik vieną kartą. Vakare su A. L. trumpam buvo užėję pas šį į namus. Tuo metu išbėgo kaltinamasis ir nubėgo į tualetą. Jis ir A. L. dvejojo, ar reikia išeiti iš buto, ar pasilikti. Jie liko koridoriuje. Tuomet kaltinamasis išėjo iš tualeto ir pagriebė A. L. už plaukų, pradėjo elgtis agresyviai ir liudytojas su nukentėjusiuoju išbėgo į lauką. Kaltinamasis koridoriuje A. L. buvo sugriebęs už plaukų ir už jų patampė. Liudytojas negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių kaltinamasis tampė A. L. už plaukų. N. Č. tikino, jog nei jis, nei A. L. nesielgė netinkamai. Kaltinamojo veiksmai greičiausiai sukėlė nukentėjusiajam skausmą, šie veiksmai buvo intensyvūs. Įvykis vyko žiemą, galimai prieš dvejus metus. Liudytojas negalėjo atsiminti, ar įvykio metu dar kas nors buvo išėjęs į koridorių, kuriame vyko įvykis. Kaltinamasis atrodė labai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, be to, tualete jis vėmė. Su kaltinamuoju nebendravo nei jis, nei A. L.. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metus duotus liudytojo parodymus, jis nurodė, jog jie užfiksuoti teisingai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, jog įvykio neatsimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, jis nurodė, jog šių parodymų neturi kuo papildyti.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. L. teigė, jog tuo metu, kai prieš jos sūnų buvo naudojamas smurtas, jos namuose nebuvo. Jai tik buvo papasakota, kad S. S. A. L. pradėjo tampyti už plaukų.
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina T. S. ir močiute J. S., sūnėnu A. L.. Jis 2016 m. vasario 14 d. buvo girtas, nes pas draugą šventė Valentino dieną. Apie 20.00 val. grįžo namo ir nuėjo miegoti. Paskui pabudo nuo triukšmo, nes triukšmavo sūnėnas ir motina. Jis pyko ant sūnėno, kadangi šis rūsyje sulaužė signalizaciją. Pabudęs atidarė duris ir nurodė nustoti rėkauti. Sūnėnas išėjo iš namų. Po dvidešimties minučių sūnėnas grįžo namo su draugu, jie pradėjo triukšmauti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Jis tada atsistojo, norėjo jiems kažką sakyti, bet jie jau buvo išėję iš namų. Smurto prieš sūnėną ir jo draugą nenaudojo. Motina kviečia policiją labai dažnai, kai jis būna girtas, kad jį išblaivintų. (t. 4, b. l. 130)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. parodė, kad atostogų metu atvyko pas močiutę į (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir dėdės S. S. 2016 m. vasario 14 d., apie 22.00 val., įvyko konfliktas. Tą dieną pas nukentėjusįjį buvo atėjęs draugas N. Č.. Kai jis ruošėsi eiti išlydėti draugo, dėdė, išėjęs iš tualeto, pribėgo prie jų, griebė jam už plaukų, patampė ir išstūmė iš buto. Tuomet trenkė jo draugui į ausį, spyrė į užpakalį, išvijo iš buto. Jie abu išsigando ir pabėgo į lauką. Būnant lauke atvyko policija, kurią iškvietė močiutė. (t. 4, b. l. 57)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. papildomai parodė, kad 2016 m. vasario 14 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo dėdė S. S. išėjo iš tualeto ir puolė prie jo sakydamas „eik lauk iš buto“. Dėdė buvo labai girtas, tai matėsi iš jo elgesio, judesių. Tuo metu jis su draugu N. Č. buvo buto prieškambaryje, kadangi ruošėsi draugą lydėti namo. Dėdė jį pagriebė už plaukų priekyje ir laikydamas už plaukų ištempė pro duris. Jis net nespėjo apsiauti antro bato. Draugas jau tuo metu buvo išėjęs pro duris į laiptinę, nes jis išsigando. Išstūmęs jį dėdė dar pliaukštelėjo jo draugui kažkur per galvą ir įspyrė koja į užpakalį. Kai dėdė jį tempė už plaukų, jis labai išsigando, jam skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. (t. 4, b. l. 67)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi S. S. ir anyta J. S.. Anūkas A. L. gyvena Pabradėje. Konfliktas tarp anūko ir jos sūnaus tęsiasi iš anksčiau dėl sulaužytos signalizacijos rūsyje. Ji 2016 m. vasario 14 d. fakto, kad sūnus tampytų anūką už plaukų, nematė, girdėjo tik triukšmą. Paklausus anūko, kas nutiko, jis nurodė, kad S. S. jį patampė už plaukų, o jo draugui N. Č. įspyrė į užpakalį. Policiją kvietė tam, kad sūnų išvestų į lauką, kad jis prasiblaivytų arba vežtų į blaivyklą. (t. 4, b. l. 55)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. Č. parodė, kad 2016 m. vasario mėnesį, tiksliai dienos nepamena, apie 20.00-20.30 val., užėjo į draugo A. L. namus, esančius Fabijoniškėse, tikslaus adreso nežino. A. L. tenai, kiek žino, gyveno pas močiutę. Užėjo į A. L. namus, nes jo draugas norėjo persiauti šlapius batus ir jį palydėti namo. Jiems būnant buto prieškambaryje, A. L. dėdė nubėgo į vonią, o išėjęs užsipuolė A. L.. Dėdė buvo girtas, tai matėsi iš jo elgesio ir sklindančio kvapo. Dėdė rėkė ant A. L., bet ką, nesuprato, pagriebęs ranka A. L. už plaukų, tampė jį į visas puses. A. L. pavyko ištrūkti ir jis išbėgo pro duris į laiptinę. Jis tuo metu stovėjo prieškambaryje, bet pamatė, kad dėdė agresyviai eina link jo. Tuomet jis išbėgo į laiptinę. Jam išbėgant dėdė įspyrė koja į užpakalį, bet nestipriai, fizinio skausmo nepatyrė. (t. 4, b. l. 73)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad 2016 m. vasario 14 d., apie 22.10 val., gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus triukšmauja, varo iš namų nepilnametį anūką. Nuvykus buvo išsiaiškinta, kad policiją kvietė T. S., kuri paaiškino, kad jos girtas sūnus S. S. pradėjo konfliktuoti, užsipuolė jos nepilnametį anūką A. L., tampė jį už plaukų, išvarė iš namų. Taip pat S. S. koja įspyrė į užpakalį kartu atėjusiam nepilnamečiui anūko draugui N. Č.. Policijos pareigūnams atvykus abu nepilnamečiai buvo lauke prie laiptinės durų. Ką vaikinai sakė, kokia jų buvo būsena, nepamena, tačiau smurto žymių ant vaikinų nesimatė. S. S. buvo neblaivus, nieko paaiškinti negalėjo. T. S. nurodė, kad dėl sūnaus elgesio policija kviečiama ne pirmą kartą. (t. 4, b. l. 81)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. vasario 14 d. 22.01 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėjos neblaivus sūnus S. S. konfliktuoja namuose, triukšmauja, išgąsdino 15 metų amžiaus pranešėjos anūką. (t. 4, b. l. 41-42)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. vasario 14 d., apie 22.10 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus triukšmauja, varo iš namų nepilnametį anūką. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad policiją kvietė T. S.. Buvo nustatyta, kad 2016 m. vasario 14 d., apie 21.30 val., T. S. neblaivus sūnus S. S. pradėjo konfliktuoti, rėkauti, puolė T. S. anūką A. L., tampė jį už plaukų, išvarė iš namų. Atvykus A. L. su draugu N. Č., kuriam S. S. iš kojos sudavė į užpakalį, buvo lauke. Smurtas artimoje aplinkoje būna dažnai. S. S. nieko dėl įvykio nepaaiškino, nes buvo neblaivus. (t. 4, b. l. 38-39)
Iš T. S. pareiškimo matyti, kad 2016 m. vasario 14 d. jos neblaivus sūnus S. S. pradėjo su ja konfliktuoti, puolė jos anūką A. L., tampė jį už plaukų, išvarė iš buto. Be to, S. S. puolė A. L. draugą N. Č., iš kojos spyrė į užpakalį. Vaikai pabėgo iš buto. (t. 4, b. l. 40)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas 2016 m. vasario 14 d. garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausius garso įrašą girdisi pokalbis tarp moters ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Pokalbis vyksta rusų kalba. Skambinanti moteris nurodo, kad yra T. S. ir jai reikia, kad jos sūnus S. S. pernakvotų policijoje arba jis būtų išvarytas iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). S. S. keikia anūką, skandalija, šaukia, anūkas persigandęs, išvarytas iš namų. Anūkui 15 metų. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja liepia laukti policijos. (t. 4, b. l. 47-50)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. vasario 15 d. 00.34 val. S. S. buvo nustatytas 1,19 promilių neblaivumas. (t. 4, b. l. 135)
Teismas, ištyręs surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog S. S. 2016 m. vasario 14 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,19 promilių girtumo laipsnis), tampė savo sesers sūnų (sūnėną) A. L. už plaukų ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.
Pas kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teisme neigė, jog vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. L.. Teisiamojo posėdžio metu S. S. tik nurodė, kad jis A. L. pagrasino duoti diržo, tačiau nieko šiam nepadarė, kadangi A. L. pasišalino iš buto. Vis tik tokius kaltinamojo S. S. teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. nurodė, jog S. S. varė jį iš namų, suėmė jį už plaukų, atidaręs buto duris, ištempė jį iš buto. Už plaukų buvo tempiamas apie pusę metro. Tuo metu jautė nemalonų jausmą, skausmą. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu jis bute nebegyveno, gyveno pas savo tėvą. Ikiteisminio tyrimo metu A. L. nurodė, jog 2016 m. vasario 14 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 22.00 val., S. S. griebė jį už plaukų, patampė ir išvarė iš buto. Aptarti nukentėjusiojo A. L. parodymai patvirtina, jog S. S. prieš jį panaudojo fizinį smurtą, dėl kurio jis patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Liudytojas N. Č. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog matė, kaip kaltinamasis sugriebė A. L. už plaukų ir už jų patampė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas teigė, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų, kurie buvo intensyvūs, greičiausiai juto skausmą. A. L. teiginius, jog S. S. jam buvo sugriebęs bei tampė už plaukų, iš dalies patvirtina ir liudytojos T. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji girdėjo triukšmą bute, o anūkas jai paaiškino, jog S. S. jį patampė už plaukų. Šios liudytojos parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad įvykio metu S. S. elgėsi agresyviai. Liudytojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys taip pat iš dalies patvirtina tai, jog S. S. tampė A. L. už plaukų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. paaiškino, jog, atvykus į įvykio vietą, T. S. nurodė, kad S. S. pradėjo konfliktą, užpuolė A. L., jį patampė už plaukų.
Įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog S. S. panaudojo prieš A. L. fizinį smurtą, dėl kurio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad artimaisiais giminaičiais yra laikomi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Minėto straipsnio antroje dalyje yra nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju A. L. pagal Lietuvos Respublikos BK nuostatas nelaikytinas S. S. artimu giminaičiu ar šeimos nariu. Dėl šios priežasties S. S. nusikalstami veiksmai prieš A. L. negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju S. S. nusikalstami veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kadangi jis A. L. savo smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 dalies 1 dalį artima aplinka laikoma aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Teismui nekyla abejonių, kad S. S. ir A. L. yra siejami svainystės ryšiais, kadangi A. L. yra kaltinamojo sesers sūnus, su kuriuo kaltinamasis kurį laiką gyveno viename bute. Taigi teigtina, jog S. S. nusikalstamus veiksmus padarė artimoje aplinkoje, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Dėl tokios veikos privaloma pradėti baudžiamąjį procesą bendra tvarka. Tokios bylos nėra priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijai.
Įrodymai ir jų vertinimas dėl grasinimų J. S.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. parodė, kad jis grįžo namo, o jo močiutė išėjo iš savo kambario, pasižiūrėjo į jį ir išėjo iš buto. Kaltinamasis aiškino, jog jis nuėjo į savo kambarį, išgėrė alaus ir atsigulė miegoti. Po pusvalandžio atvažiavo policija ir jį išvežė. Vėliau tyrėja jam aiškino, kad senelė išbėgo iš buto, kažkokiam žmogui senelė pasakė, kad jis jai grasino. Su senele grįžęs namo nekalbėjo. Nežino, kodėl ji bėgo į lauką. Senelei nėra grasinęs. Su senele nesipyksta ir nesipyko. Jų santykiai yra normalūs.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. nurodė, kad prosenelė bijo S. S.. Būna, kad dėdė kalba prosenelei visokias nesąmones, erzina. Apie grasinimus prosenelei nieko nežino.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. S. parodė, jog ji apie 2015 m. birželio 29 d. įvykusį J. S. išėjimą iš namų nieko nežino. Gali būti, kad J. S. prisigalvoja. Po S. S. mirties J. S. dažnai sėdėdavo ant laiptų, verkdavo. Kartais J. S. sakydavo, jog S. S. yra neblaivus, tačiau jis iš tikrųjų būdavo blaivus. J. S. gali netinkamai suvokti aplinkybes. T. S. nurodė, jog nėra girdėjusi, jog jos sūnus būtų grasinęs J. S.. S. S., kai būna blaivus, prie J. S. nelenda, kai būna išgėręs, užeina pas ją. Kai S. S. būna stipriai išgėręs, bute durys būna rakinamos.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. N. parodė, jog S. S. jai matytas, apie įvykį, susijusį su garbaus amžiaus moterimi, ji nieko neprisimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus, ji nurodė, kad šių parodymų papildyti niekuo negali. Kiek pamena, moteris buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi. Sunku buvo iš jos išgauti informaciją. Liudytojos vertinimu, moteris aplinkoje orientavosi. Smurto žymių ant moters nepastebėjo.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. L. parodė, jog ji apie įvykį, kai senelė išėjo iš namų, nieko nežino. Apie šį įvykį nekalbėjo nei su mama, nei su senele. Kaltinamasis negražiai elgiasi su senele, ją gali iškeikti. Ji nėra mačiusi, kad kaltinamasis būtų naudojęs fizinį smurtą prieš senelę. Buvo įvykis, kai S. S. su kečupu ištepliojo senelės rūbus, lovą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2015 m. birželio 29 d., laiko nurodyti negali, anūkas S. S. ją išvarė iš namų. Negali pasakyti, ką anūkas konkrečiai sakė. Kadangi anūkas buvo girtas, o kai būna girtas, būna agresyvus, ji išėjo iš namų. Praeivis iškvietė policiją. Anūkas nėra jos mušęs. (t. 3, b. l. 13)
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad 2015 m. birželio 29 d. jokio konflikto su močiute nebuvo. Jis ryte buvo nuėjęs į parduotuvę, nusipirko alaus. Parėjęs namo išgėrė alaus, buvo savo kambaryje. Vėliau pamatė, kad močiutė J. S. išeina iš buto. Ji pasižiūrėjo į jį keistu žvilgsniu ir išėjo. Nei močiutė jam ką sakė, nei jis jos ko klausė. Po maždaug pusvalandžio atvyko policija ir jį išsivežė. Jis močiutei negrasino ir iš namų jos nevijo. Negali pasakyti, kodėl močiutė išėjo iš buto. Daugiau tuo metu bute nieko nebuvo. (t. 3, b. l. 29-30)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. S. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ji, J. S., S. S., jos dukra D. L., du anūkai A. L. ir E. L.. Ji neprisimena 2015 m. birželio 29 d. įvykio, dėl ko buvo iškviesta policija, ji nematė. Kai sūnus S. S. išgeria alkoholio, jo elgesys tampa agresyvus, jis gali elgtis neprognozuojamai. Visi namiškiai jo bijo, rakinasi nuo jo. S. S. girtas kalba nesąmones, būna ir grasinančių pasisakymų apie susidorojimą. (t. 3, b. l. 16)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. N. parodė, kad 2015 m. birželio 29 d., apie 15.38 val., gavo pranešimą, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje, pranešėja buvo sumušta ir pabėgo iš namų. Atvykus į nurodytą vietą ant suoliuko rado sėdinčią senyvo amžiaus moterį, prie kurios priėjus ji nurodė, kad tai ji prašė policijos pagalbos. Močiutė policijos pareigūnams jau buvo gerai žinoma, tai buvo J. S.. J. S. buvo susijaudinusi, verkė, drebėjo bei sunkiai kalbėjo dėl patirto streso. J. S. paaiškino, kad apie 15.00 val. jos neblaivus anūkas S. S. jai grasino fiziniu susidorojimu, grasino ją sumušti. Anūko grasinimus ji vertino kaip realius, nes jau ne kartą buvo sumušta savo anūko. Nuėjus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena J. S., S. S. buvo savo kambaryje, matėsi, kad jis yra neblaivus, kambaryje mėtėsi alaus buteliai bei skardinės. Apie konfliktą S. S. nieko neaiškino. S. S. buvo pristatytas į policijos komisariatą. (t. 3, b. l. 18)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. I. parodė, kad nieko apie 2015 m. birželio 29 d. įvykį pasakyti negali, nes nepamena. Prašė vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. (t. 4, b. l. 27)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. birželio 29 d. 15.34 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prie pranešėjo N. A. priėjo senyvo amžiaus moteris, kuri teigia, jog prieš dvi valandas ją primušė anūkas ir išvarė iš namų. Moteris gyvena (duomenys neskelbtini). (t. 3, b. l. 8)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės J. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. birželio 29 d., apie 15.38 val., buvo gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas, pranešėja buvo sumušta ir pabėgo iš namų. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad 2015 m. birželio 29 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), tarp J. S. ir kartu gyvenančio jos anūko S. S. įvyko konfliktas, dėl kurio J. S. buvo priversta pabėgti iš namų. Policiją iškvietė praeiviai, kuriems J. S. pasiskundė, kad bijo savo anūko, prieš ją anūkas panaudojo smurtą. Policijos pareigūnams atvykus J. S. atrodė labai išsigandusi, verkė, drebėjo, sunkiai šnekėjo dėl patirto streso. S. S. buvo neblaivus, elgėsi įžūliai. J. S. buvo rasta kieme sėdinti ant suoliuko. Pati J. S. paaiškino, kad anūkas grasino fiziškai susidoroti. Grasinimus J. S. suvokė kaip realius, nes anksčiau yra patyrusi fizinį smurtą iš anūko. Be to, anūkas bandė išlaužti kambario, kuriame buvo užsidariusi J. S., duris. S. S. apie įvykį nieko neaiškino. (t. 3, b. l. 1-2)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos J. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo bendrauta su N. A., kuris nurodė, kad nelabai prisimena, jog 2015 m. birželio 29 d., apie 15.34 val., būtų skambinęs Bendruoju pagalbos telefonu ir kvietęs pagalbą. Lyg ir prisiminė, kad prie jo buvo priėjusi senyvo amžiaus moteris, apie 80 metų amžiaus, kuri paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Neprisimena, ar moteris nurodė, dėl kokios priežasties jai reikia pagalbos. Lyg ir buvo kažkoks konfliktas su anūku, ar buvo naudojamas smurtas prieš moterį, N. A. negalėjo atsakyti. Ar matėsi, kad moteris buvo sumušta, N. A. neatsimena. (t. 3, b. l. 9)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. birželio 29 d. 17.32 val. S. S. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. (t. 3, b. l. 20)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausius garso įrašą pavadinimu download_10.102.186.21_2015-09-15_05-43-05_25.03_37060830745, kurio trukmė 1 minutė ir 41 sekundė girdėti pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir vyro. Vyras prisistato esantis N. A. ir nurodo, kad L. Giros g., prie namo Nr. 84, Vilniuje, yra močiutė, kuri priėjusi jam nurodė, kad ją anūkas išmetė iš namų, trenkė, mušė ją. Dabar anūkas jos neįsileidžia į namus, užsidaręs sėdi. Vyras nurodo, kad močiutė yra apie 80 metų amžiaus, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Visas įvykis buvo prieš dvi valandas. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas nurodo laukti policijos. (t. 4, b. l. 18-20)
Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog į pranešėją 2015 m. birželio 29 d., apie 15.34 val., kreipėsi garbaus amžiaus moteris, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad prieš dvi valandas ją primušė anūkas ir išvarė iš namų. Liudytojos J. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumą ji patvirtino teisiamajame posėdyje, patvirtina, kad gavus anksčiau minėto turinio pranešimą ir nuvykus į įvykio vietą, buvo rasta J. S., kuri buvo susijaudinusi, verkė, drebėjo bei sunkiai kalbėjo dėl streso. J. S. liudytojai paaiškino, jog apie 15.00 val. S. S. jai grasino fiziniu susidorojimu, grasino ją sumušti. Grasinimus ji vertino kaip realius, kadangi S. S. anksčiau ją ne kartą yra sumušęs. Liudytojos vertinimu, moteris aplinkoje orientavosi. Smurto žymių ant moters nepastebėjo. Pati J. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad S. S. ją išvarė iš namų, tačiau ji negalėjo nurodyti, kas konkrečiai jai buvo sakoma. Nukentėjusioji paaiškino, jog S. S., kai išgeria, būna agresyvus, tačiau ji nenurodė, kaip šiuo konkrečiu atveju pasireiškė galima S. S. agresija, ar ji iš tikrųjų buvo nukreipta į nukentėjusiąją. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog S. S. iš tikrųjų, būdamas neblaivus elgiasi neadekvačiai, be to, jis netinkamai elgiasi ir su J. S. (tokį teiginį patvirtina A. L. ir D. L. parodymai). Visiškai tikėtina, jog ir šiuo atveju S. S. elgėsi netinkamai, tačiau teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad S. S. galimai netinkamas elgesys gali būti vertinamas kaip nusikalstamas. Aplinkybę, kad S. S. grasino sumušti nukentėjusiąją, apklausiama nurodė tik J. N., ši aplinkybė yra užfiksuota ir šios liudytojos rašytame tarnybiniame pranešime, tačiau čia būtina pažymėti, kad tokią aplinkybę liudytoja sužinojo iš J. S., kuri, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, jos nebepatvirtino, ji apskritai negalėjo nurodyti, ką S. S. jai sakė. Garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog pranešėjas nurodė, kad nukentėjusioji buvo išvaryta iš namų, ji buvo mušama. Vis tik akivaizdu, kad pranešėjas tokią informaciją sužinojo iš J. S., tačiau pati nukentėjusioji tokių teiginių, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtino. Be to, čia pastebėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. N. parodė, kad smurto žymių ant nukentėjusiosios nepastebėjo. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog telefonu susisiekus su asmeniu, pranešusiu apie įvykį, šis nurodė, kad įvykio nelabai atsimena, ar buvo naudojamas smurtas prieš garbaus amžiaus moterį, nežino, jis neatsiminė, ar ant moters matėsi kokie nors sumušimai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš apžiūros protokolo turinio matyti, kad pranešėjas Bendrąjį pagalbos centrą informavo, jog anūkas neįsileidžia nukentėjusiosios į namus, sėdi namuose užsidaręs. Toks teiginys leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji po įvykio bandė grįžti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau į šį butą nebuvo įleista ir būtent tai buvo pirminio nusiskundimo priežastis.
Teismas įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju negalima be jokių abejonių tvirtinti, kad S. S. 2015 m. birželio 29 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino J. S. su ja fiziškai susidoroti, ją sumušti. Taip pat teismas konstatuoja, jog net jeigu ir būtų galima tvirtinti, kad minėti grasinimai buvo iš tikrųjų išsakyti, vis tiek nebūtų pakankamo pagrindo tvirtinti, jog kaltinamasis suvokė, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Nagrinėjamu atveju visiškai nėra aišku, kas konkrečiai 2015 m. birželio 29 d., apie 15.00 val., įvyko tarp S. S. ir J. S., kokie iš tikrųjų buvo šių asmenų veiksmai ir jų priežastys, ar S. S. grasino nukentėjusiajai, o jeigu taip, kaip konkrečiai buvo grasinama, ar kaltinamasis galėjo suprasti ir suprato, jog nukentėjusioji jo grasinimus suvokė kaip realius. Aptartoms aplinkybės išsiaiškinti buvo išnaudotos visos galimybės, todėl, nepavykus pašalinti egzistuojančių neaiškumų, jie yra vertintini kaltinamojo naudai.
Teismas konstatuoja, jog kaltinimas S. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepasitvirtino. Esant aptartoms aplinkybėms, S. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį yra išteisintinas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nusikaltimo, padaryto 2012 m. lapkričio 17 d., atveju pripažintina tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
S. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad 2012 m. lapkričio 17 d., 2014 m. gegužės 17 d., 2015 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. vasario 15 d. nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių konstatuoti, kad S. S. 2013 m. lapkričio 21 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Kitų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje, teismas nenustatė.
Skirdamas S. S. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų, o keturios nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Pažymėtina, jog nukentėjusysis kaltinamajam dėl šio veiksmų padarytų 2012 m. lapkričio 17 d. atleido, pretenzijų neturėjo, jie susitaikė (t. 2, b. l. 113-114). S. S. nėra teistas, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (paskirtos baudos sumokėtos), šiuo metu jis niekur nedirba (dalies nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo), jis yra gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, paranoidinė šizofrenija), taip pat gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre (psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas). Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog S. S. už padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos griežčiausios atitinkamų normų sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimo bausmės. S. S. skiriamų bausmių dydžiai nustatytini neviršijantys atitinkamų normų sankcijose numatytų šių bausmių vidurkių.
Paskirtosios bausmės S. S. bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. S. laikinajame sulaikyme išbūti laikai ir stacionarioje ekspertizės įstaigoje išbūtas laikas.
Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nusikalstamų veikų pavojingumą bei jų pobūdį, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą S. S. atidedant. Teismas konstatuoja, kad S. S. bausmės vykdymas turi būti atidėtas dvejiems metams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios atitiktų jo paties, visuomenės bei valstybės interesus.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje S. S. paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, naikintinos.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje pareiškė 104,40 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl 2012 m. lapkričio 17 d. nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Iš nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (t. 1, b. l. 45) matyti, jog S. S. Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. sausio 25 d. pervedė 105 Lt. Taigi konstatuotina, jog S. S. civiliniam ieškovui nusikaltimu padarytą žalą atlygino, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl 104,40 Lt žalos atlyginimo yra atmetamas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 420,72 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl išlaidų, kurios buvo patirtos gydant S. S. nustatytus sužalojimus. Vis tik teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, jog nukentėjusiajam sužalojimus, kurie vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarė kaltinamasis, nėra pagrindo iš S. S. priteisti civiliniam ieškovui išlaidas, kurios buvo patirtos gydant šiuos sužalojimus. Taigi Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 420,72 Lt atlyginimo yra atmetamas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 43,11 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl išlaidų, kurios buvo patirtos gydant J. S.. Nustačius, jog nepasitvirtino kaltinimo dalis, dėl to, jog S. S. 2014 m. gegužės 17 d. J. S. vieną kartą sudavė į galvą ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, pareikštas civilinis ieškinys dėl išlaidų, susijusių su J. S. gydymu, taip pat yra atmetamas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, buvo būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su jo teise į gynybą. Čia pažymėtina tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteisiamos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 75 straipsniu,
nusprendžia:
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2013 m. lapkričio 21 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2014 m. gegužės 17 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimą septyniems mėnesiams;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2015 m. rugsėjo 15 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, S. S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir S. S. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. lapkričio 17 d. 20.05 val. iki 2012 m. lapkričio 18 d. 13.00 val. (viena diena), nuo 2013 m. lapkričio 21 d. 22.03 val. iki 2013 m. lapkričio 22 d. 14.15 val. (vien diena), nuo 2014 m. gegužės 17 d. 14.20 val. iki 2014 m. gegužės 18 d. 12.30 val. (viena diena), nuo 2015 m. birželio 29 d. 15.38 val. iki 2015 m. liepos 1 d. 11.10 val. (dvi dienos), nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. 05.54 val. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. 15.28 val. (dvi dienos), nuo 2016 m. vasario 15 d. 22.19 val. iki 2016 m. vasario 15 d. 14.15 val. (viena diena) ir stacionarioje ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. vasario 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje S. S. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
S. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl 104,40 Lt (30,24 Eur) dydžio turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 420,72 Lt (124,85 Eur) dydžio turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 43,11 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.