Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-445-939/2015 dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. P., institucija, teikianti išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. kovo 12 d. pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo dydžio padidinimo, nurodė, kad toks ieškinys pareikštas nepilnametės K. P. interesais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas šio pobūdžio bylose, atmestini, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodė, jog teismas priėmė sprendimą padidinti nepilnametei šalių dukrai teikiamo išlaikymo dydį, vertindamas ir analizuodamas nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir jos pasikeitimą, o būtent ieškovės turtinės padėties pablogėjimą dėl turimų kreditinių įsipareigojimų bei nepilnamečio vaiko poreikių pokytį. Atmestini apelianto argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai vertino šalių nepilnametės dukros išlaidas ir jas pagrindžiančius įrodymus, kadangi pirmosios instancijos teismas išanalizavęs faktinių aplinkybių visumą pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad beveik per dešimt metų šalių nepilnametės dukros poreikiai iš esmės pasikeitė dėl ko, būtent vadovaudamasis byloje pateiktais rašytinais įrodymais, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad nepilnametės šalių dukros poreikiai lyginant su 2006 metais ženkliai išaugo ir nustatė, jog šiuo metu jos išlaikymui per mėnesį reikia daugiau nei 1 000 Eur. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas išlaikymą nepilnametei šalių dukrai priteisė remdamasis ne tik byloje išanalizuota ir ištirta tėvų turtine padėtimi ir vaiko poreikių santykio proporcija, tačiau ir aplinkybe, kad ieškovė gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur yra žymiai aukštesnis pragyvenimo lygis, dėl ko teismas nukrypo nuo tėvų valdžios lygių dalių padalijimo principo ir sumažino reikalingą vaiko išlaikymo dydį iš apelianto daugiau nei du kartus. Atmestini apelianto skundo argumentai, kuriais jis nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės pilnai įvertinti ieškovės turtinės padėties. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovė teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius gaunamą darbo užmokestį, duomenis apie nuosavybę Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, duomenis apie turimus skolinius įsipareigojimus, apie dar vieną nepilnametę išlaikytinę, kurie leido teismui nustatyti ir įvertinti ieškovės dabartinę turtinę padėtį. Atmestinas apelianto skundo argumentas dėl to, jog pirmosios instancijos teismas neįtraukęs į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo gyvenimo draugės D. R. pažeidė procesinės teisės normas. Jei teismas į bylą trečiuoju asmeniu būtų įtraukęs atsakovo draugę D. R., jis būtų pažeidęs procesines normas, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokio prašymo nebuvo pareikšta. D. R. nėra apelianto sutuoktinė, jie taip pat nėra įregistravę partnerystės ir neturi bendrų vaikų, dėl ko šios bylos išsprendimas jos teisėms ir pareigoms neturi ir negali turėti jokios įtakos. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai savo iniciatyva jos neįtraukė trečiuoju asmeniu dalyvaujančiu byloje.

Institucija teikianti išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengia jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio padidinimo patenkintas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nusprendė pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. P. nepilnametei dukrai K. P. išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2015 m. vasario 17 d. iki jos pilnametystės, pavedant uzufrukto teise disponuoti nepilnametės motinai J. B., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Prie apeliacinio skundo atsakovas pridėjo įrodymus apie jo pablogėjusią turtinę padėtį dėl pieno supirkimą vykdžiusios V. G. gamybinės įmonės bankroto ir sutarties su apeliantu nutraukimo bei įrodymus apie jo gyvenimo draugę D. R., kurią, jo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu, kadangi jos, kaip apelianto faktinės šeimos narės, materialiosios teisės ir pareigos yra susiję su priimtu teismo sprendimu, t.y. V. G. įmonės bankroto administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ 2014 m. rugsėjo 23d. pranešimo apie sutarties nutraukimą kopiją, voko kopiją ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. rugsėjo 16 d. pranešimo apie D. R. išduotą nedarbingumo pažymėjimą kopiją (b. l.139-141, t. I). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad yra pagrindas prie bylos medžiagos prijungti atsakovo pateiktus įrodymus apie pieno supirkimą vykdžiusios V. G. įmonės bankroto, kadangi iš šio įrodymo galima spręsti apie atsakovo galimai sumažėjusias pajamas, kurias jis gaudavo iš ūkinės veiklos, o pranešimo apie D. R. išduotą nedarbingumo pažymėjimą atsisakyti priimti, kadangi jis nei patvirtina nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimu šalių nepilnametės dukros K. P. išlaikymui kas mėnesį iš atsakovo R. P. priteisė materialinį išlaikymą po 58 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės. Ieškovė 2015 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo iki 300 Eur, kadangi iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai – ji išaugo, pradėjo lankyti mokyklą, reikia papildomai pirkti rūbus ir reikmenys mokyklai, be to, ji gyvena Didžiojoje Britanijoje ir lanko mokyklą Londone ir jos poreikiai išaugo. Skundžiamu teismo sprendimu teismas priteistą išlaikymą padidino iki 175 Eur, tačiau su tokiu teismo sprendimu atsakovas nesutinka. Atsakovas prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 87 Eur, nes, jo vertinimu, kas mėnesį mokama 87 Eur dukros Karolinos išlaikymui skirta suma yra pakankama. Vaiko poreikiai iš esmės nepasikeitė, dėl jos išvykimo gyventi į Didžiają Britaniją su juo niekas nesitarė, todėl šias išlaidas turi dengti ieškovė, jo gaunamos pajamos neleidžia teikti didesnio išlaikymo, kadangi jis rūpinasi specialių poreikių turinčiais tėvais ir gyvenimo drauge.

Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad šalys dirba, gauna pastovias pajamas. Ieškovės darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 1352 Eur, atsakovo – apie 313 Eur. Ieškovė savo vardu Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, atsakovas turi savo vardu registruotą transporto priemonę. Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad jo turtinė padėtis lyginant su ieškovės turtine padėtimi yra blogesnė ir pablogėjusi, kadangi jis nebegauna papildomų pajamų, kurias gaudavo iš ūkinės veiklos. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą, kad atsakovo turtinė padėti nėra pablogėjusi.

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Taigi, teismas nustatė, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra pakankama, kad abu galėtų teikti vienodą išlaikymą savo nepilnametei dukrai Karolinai, tačiau šalių dukra gyvena kartu su motina – ieškove J. B. Didžiojoje Britanijoje, todėl jai neišvengiamai tenka didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo.

Pažymėtina, kad tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, turintys vienodas teises ir pareigas savo vaikams, vienodai atsakantys už vaikų auklėjimą ir priežiūrą, privalantys veikti vaikų interesais (LR CK 3.156 str., 3.157 str. 3.159 str.), taigi abu tėvai turi teises ir pareigas išvardintas LR CK 3.155 str. (tėvų valdžios turinys), tarp jų ir sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, lavintis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad šalių dukros K. P. poreikiai po 2006 m. spalio 4 d. priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 58 Eur (200 Lt) kas mėnesį, pasikeitė, tai yra padidėjo, kadangi dukrai jau yra 11 metų, ji išaugo, dėl ko reikia dažniau pikti rūbus ir avalynę. Bylos duomenys patvirtina, kad mergaitė turi papildomų poreikių mokykloje dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų ir lavintinų gabumų. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. kovo 12 d. pateiktoje teismui išvadoje, nurodė, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis šalių nepilnametei dukrai atitinka jos poreikius.

Atsakovas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog jis turi ir kitų išlaikytinių, t. y. savo specialių poreikių turinčius tėvus ir gyvenimo draugę. Pažymėtina, kad ši aplinkybė neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi pareiga rūpintis tėvais negali būti siejama su tėvo pareiga rūpintis savo nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu ir prisidėjimu prie jų išlaikymo. Vertintina, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, tuo tarpu ieškovė auginą dar vieną nepilnametę dukterį, kas yra reikšminga svarstant ieškovės reikalavimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama, kad jis galėtų teikti savo dukrai Karolinai didesnį išlaikymą, nei teismas 2006 m. spalio 4 d. priteisė sprendimu. Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Skundžiamu teismo sprendimu teismas priteistą išlaikymą padidino iki 175 Eur per mėnesį, ir ši suma atitinka prieš tai minėtą suformuotą kasacinio teismo praktiką, todėl dėl anksčiau nustatytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo, o pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma – 175 Eur per mėnesį – yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus.

Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu bei teisėtu. Šis sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti atsakovo apeliacinio skundo, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos, o ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 400 Eur (b. l. 164 – 166), todėl iš atsakovo R. P. ieškovės J. B. naudai priteistina 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovo R. P. apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 5,35 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų jos apeliacinės instancijos teisme,

Priteisti valstybei iš atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,35 Eur (penkis eurus 35 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.