Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. P., dėl išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė R. K. palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad ieškovės materialinė padėtis sunki, pragyvenimo lygis Londone yra daug aukštesnis nei Lietuvoje, K. lanko būrelius, kainuoja transportas. Ieškovės materialinė padėtis sunki, pažymoje yra tik legalus jos uždarbis, dėl sunkios finansinės padėties ieškovė dirba papildomai naktimis, tvarko namus. Ieškovė neturi galimybės grįžti į Lietuvą, nes ją slegia skolos. Atsakovas dirba kas ketvirtą parą, todėl turi galimybę dirbti papildomai ir gauti pajamų. Atsakovas gyvena su tėvais, nemoka mokesčių, nekainuoja maistas, gyvena su drauge bei tėvais, kurie gauna pajamas, todėl jis turi galimybę dukrai K. mokėti 300 eurų.

Išvadą teikianti institucija Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametė K. P. su ieškove gyvena Londone. Skyriaus nuomone, augant vaikui auga ir jo poreikiai, ieškinys pagrįstas, todėl išlaikymas didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą (b.l. 64).

Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su pareikštu ieškiniu, tačiau sutinka, kad 200 Lt (58 eurų) išlaikymas vaikui yra per mažas. Ieškovė skolinius įsipareigojimus įgijo gyvendama ne su juo santuokoje. Kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, gyvena pas tėvus namuose, turi elektros šaltkalvio specialybę, dirba gauna apie 300 eurų pajamas, dirba pas ketvirtą parą, tačiau dirbti papildomai neturi galimybės, prižiūri pagyvenusius tėvus, dirba prie savo ūkio, gauna pajamas už pieną, kitų pajamų neturi, prisideda prie mokesčių mokėjimo, turi draugę, kuri gauna minimalias pajamas. Sutinka, kad pragyvenimas Londone ir vaiko išlaikymas yra brangesnis nei Lietuvoje. Jis siūlė dukrai grįžta, tačiau ji nesutinka. Jam nebuvo žinoma kada ieškovė išsivežė dukrą į užsienį, buvo dukros nematęs tris metus, ieškovė dukros išvežimo į Londoną su juo nederino, tokiu būdu apribojo jo galimybę matytis su dukra, Jis negali dukros aplankyti ir su ja matytis Londone, nes nuvykimui į Londoną neturi lėšų.

Atsakovo atstovas advokatas V. M. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, sutinka, kad auga vaiko poreikiai, tačiau poreikiai neatitinka pateiktų dokumentų. Atsakovo gaunamos pajamos apie 300 eurų, todėl jis niekaip negali mokėti dukros išlaikymui 300 eurų. Jei ieškovei brangu išlaikyti dukrą gali ją grąžinti į Lietuvą, kur ją išlaikyti bus pigiau. Mano, kad ieškovė atsakovo sąskaita nori padengti savo skolas. Ieškovės pajamos didesnės, gauna nelegalias pajamas. Atsakovas neturi galimybės dirbti papildomai, pajamos gautos už pieną nereguliarios.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje ir CPK 279 straipsnio 5 dalyje numatyta būtina išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. P. gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo dukra (b.l.54). 2006 m. spalio 4 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria iš R. P. priteisė nepilnametės dukros K. P. išlaikymui po 58 eurus (200 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l.45,46).

Ieškovės pateikti duomenys patvirtina (b.l.8,9) kad ieškovė gauna 1039,54 svarų sterlingų per mėnesį. Bow mokyklos kainoraštis patvirtina (b.l.10,11), kad yra privaloma mokyklinė uniforma, nurodyti įkainiai. Bow mokyklos pateikta rašytinė informacija (b.l.12,13), patvirtina, kad K. daro pažangą, maitinasi mokykloje (b.l.14-35). Bow mokyklos pateikta informacija patvirtina, kad dukrai K. P. nemokama maitinimas mokykloje neteikiamas, moksleiviai turi galimybė keliauti nemokamais autobusais Londone, o kitomis transporto priemonėmis kaina yra tik sumažinta. Užtikrintos trumpalaikės nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovė nuomoja butą su dviem miegamaisiais (b.l.36-43) nuomos mokestis 1450 svarų sterlingų. Antstolių informaciniai raštai patvirtina, kad ieškovė turi kreditorinių įsiskolinimų (b.l.48,49). VĮ Registrų centras duomenimis J. B. nekilnojamųjų daiktų registruotų Lietuvos Respublikoje neturi (b.l.50). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra (b.l.52). Buhalterijos įmonė ,,Eurofirma“ patvirtino, kad J. B. per pastaruosius penkis metus Jungtinėje Karalystėje nebuvo įsigijusi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonės (b.l.115,116) J. B. 2015-01-15 išsituokė su J. B. (b.l.53). Ieškovė turi dukrą G. B. gimusią (duomenys neskelbtini) (bb.l.55). Iš teismų informacinės sistemos matyti, kad pagal sprendimą ieškovės dukrai G. B. sprendimu mokamas 300 litų (87 eurai) išlaikymas.

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti pajamas, reikalingas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab, išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Išanalizavus tiek ieškovės tiek atsakovo turtinę padėtį matyti, kad ieškovė nei Lietuvos Respublikoje nei Jungtinėje Karalystėje neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė VW Passat valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Ieškovė gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jos gaunamos pajamos yra 1352 eurai per mėnesį, be to kaip nurodė ieškovės atstovė, kadangi sunku pragyventi ieškovė privesta dirbti papildomai t.y. tvarko namus. Ieškovė viena augina ne tik šalių bendrą vaiką dukrą K., tačiau turi dar vieną išlaikytinę dukrą G. B. gimusią (duomenys neskelbtini), su kurios tėvu yra išsituokusi, tai pavirtina ištuokos liudijimas (b.l.53).

Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (CK 3.201 str.). T.y. teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, situacija pasikeitė. Po sprendimo priėmimo praėjo beveik 10 metų, nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo, o atsakovo turtinė padėtis ženkliai nepasikeitė, atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi.

Nepilnametė K. P. su motina gyvena Jungtinėje Karalystėje ir mokosi Londone Bow mokykloje, vaikas specialiųjų poreikių neturi. Ieškovės skaičiavimu dukrai skiriamos vidutiniškai sudaro 1109 eurai per mėnesį. Išlaidas sudaro maistas – 156 eurai, darbužiai – 47 eurai, higienos prekės – 27 eurai, lavinimas, ugdymas – 41 euras, atostogos, laisvalaikis – 47 eurai, transporto išlaidos – 108 eurai.

Atsakovas dirba, jo gaunamos pajamos yra šiek tiek daugiau nei 300 eurų per mėnesį, kitų išlaikytinių neturi, yra darbingo amžiaus. Nors pagal darbo grafiką dirba kas ketvirtą parą, tačiau teigia, kad dirbti papildomai negali, nes turi pailsėti, gyvenant kaimo vietovėje nėra galimybės susirasti papildomą darbą, be to, prižiūri pagyvenusius ir sveikatos problemų turinčius tėvus. Atsakovo gaunamas pajamas patvirtina pažyma apie darbo užmokestį ir deklaracijos, iš kur matyti, kad atsakovas yra gavęs pajams už priduotą pieną. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo pajamos yra didesnės nei nurodyta deklaracijose, todėl teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas turi nedeklaruotų pajamų.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2015-07-01 yra 325 EUR.

Nagrinėjamos bylos specifika yra ta, kad šalių vaikas kartu su motina gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje. Ieškovė gaunamos pajamos 1352 eurai per mėnesį, taip pat yra didesnės nei Lietuvoje mokamas minimalus ar vidutinis mėnesinis atlyginimas. Nepilnamečio vaiko poreikiai gyvenančio Jungtinėje karalystėje, Londone yra akivaizdžiai didesni ir atsižvelgiant į vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl teismas sutinka, kad nepilnametės K. P. išlaikymui per mėnesį reikia daugiau kaip tūkstančio eurų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gauna 1352 eurus per mėnesį pajamas, už būsto nuomą moka 1960 eurų, teismas sprendžia, kad ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės nei viešai deklaruojamos. Tai patvirtino ir ieškovės atstovė, nurodydama, kad ieškovė dirba papildomai. Ieškovės ir atsakovo pajamų skirtumas duoda pagrindą išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia vaikui suteikti tokio išlaikymo dydžio kokio reikalauja ieškovė, nes atsakovo gaunamos pajamos yra daug mažesnės. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, nei objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Pagal Kasacinio teismo praktiką tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-195-915/2015). Tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nes likęs gyventi Lietuvoje ir privalantis teikti išlaikymą vaikui tėvas (motina) gali neturėti tokių nuolatinių pajamų, kurios teiktų galimybę atlyginti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje nepilnametės K. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina t.y. ieškove. Atsakovas nurodė, kad dukra ieškovės iniciatyva, jam net nežinant, išvyko gyventi į Jungtinę Karalystė, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje, todėl pagal suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką ieškovė turi prisiimti atitinkama dalimi padidėjusiais išlaidas, tenkinant dukros poreikius. Vaiko poreikiai Lietuvoje galėtų būti tenkinami šalims patiriant mažesnes išlaidas nei vaikui gyvenant Jungtinėje Karalystėje, tai atsakovas gaudamas apie 313 eurų pajamas per mėnesį, neturi pareigos prisiimti visų šių išlaidų, nes vaikas išnyko į Jungtinę Karalystę, ieškovės iniciatyva, todėl ji ir turi prisiimti padidėjusiais vaiko poreikių tenkinimo išlaidas.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros K. P. išlaikymui didesnę pinigų sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, suformuotą teismų praktiką, priteistina 175 EUR, periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2015-02-17 iki nepilnametės šalių dukros pilnametystės (CK 3.201 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė turėjo 640 eurų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 117-119), iš jų 150 eurai konsultacijos, 150 eurų ieškininio pareiškimo parengimas, 200 eurų atstovavimas teisme, 140 eurų dokumentų vertimas iš anglų į lietuvių kalbą. Be to ieškovė sumokėjo 41 eurą žyminio mokesčio (b.l.60).

Atsakovas turėjo 160 eurų bylinėjimosi išlaidų (b.l.68,69) už atsiliepimo surašymą, patarimą, atstovavimą teisme.

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Ieškinys patenkintas 58 procentais, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 371 eurai ir 41 euras žyminio mokesčio. Iš ieškovės atsakovui priteistina 109 eurai.

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovas turi sumokėti 63,00 EUR (175 EUR x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio, kadangi ieškovė sumokėjo 41 eurą žyminio mokesčio, tai likusi 22 eurai turi būti sumokėti į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,36 eurai.

Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies, ir išlaikymo dydis yra padidintas, iš atsakovo priteistinos 4,36 eurai dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno rajono teismo 2006-10-04 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš R. P., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. P. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 175,00 eurus (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015-02-17, iki K. P., pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio motinai J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti ieškovei J. B. iš atsakovo R. P., 412 eurų (keturis šimtus dvylika eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui R. P. iš ieškovės J. B. 109 eurų (vieną šimtą devynis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. P., a.k(duomenys neskelbtini) valstybės biudžetą 22,00 eurus (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 4,36 eurai (keturi eurai, 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.