Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovams A. S., I. S., D. S. dėl išmokėtų sumų gražinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl teismas, ieškovės prašymu, priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ( LR CPK 285 straipsnio 2 dalis ).

Iš bylos medžiagoje esančios Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK 2017-01-20 pažymos apie įvykį ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-11-30 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2.6.-958-617/2016 matyti, kad 2016-11-12 apie 20 val. 00 min. Švenčionių r., Karkažiškės k., D. S., kuris tuo metu buvo nepilnametis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadinęs nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai, tuo pažeidė KET 9, 14, 126, 219.2 punktų reikalavimus ir tuo padarė teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje už ką jam buvo skirtos administracinės nuobaudos. Šis nutarimas įsiteisėjo 2016-12-21. 2017-02-09 surašyta draudimo išmokos mokėjimo pažyma, kurios pagrindu draudimo kompanija AAS Gjensidige Baltic nukentėjusiajam asmeniui 2017-02-13 bankiniu pavedimu išmokėjo 496,73 € draudimo išmoką. 2017-04-06 ieškovas atsakovams A. S. ir I. S. surašė pretenziją Nr. 131910-799 dėl išmokėtos sumos grąžinimo. Atsakovė I. S. pateikė ieškovui prašymą dėl draudimo išmokos mokėjimo dalimis, ko pasėkoje 2017-04-13 tarp šių šalių buvo pasirašyta taikos sutartis dėl regreso žalos, kuria susitarta jog I. S. ieškovui sumokės 496,73 € sumą dalimis per 6 mėnesius. Bylos medžiagoje nėra gauta duomenų, kad I. S. vykdė savo įsipareigojimą ir mokėjo įmokas.

Atsakovai, būdami tinkamai informuoti apie nagrinėjamą bylą, atsiliepimų nepateikė, jokių prašymų iš jų negauta, duomenų apie skolos sumokėjimą byloje nėra, todėl preziumuotina, kad jie su ieškinio reikalavimais sutinka.

LR CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui ( subrogaciją ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ( naudos gavėjo ) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007 ).

LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo ( LR CK 6.251 straipsnis ), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Remiantis LR CK 6.280 straipsniu ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi ieškovas, išmokėję draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba jos savininką. Įvykio metu automobilio AUDI 80 vairuotojų civilinė atsakomybė buvo ieškovo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, kreipėsi į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Teismas laiko, jog ieškovo išmokėta 496,73 € dydžio išmoka yra įrodyta, ji nėra ginčijama atsakovų, todėl turi būti priteista iš kaltų už atsiradusią žalą asmenų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į tai, kad ieškovas nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką, žala atsirado dėl kaltų atsakovo D. S. veiksmų, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo turi būti tenkintinas ( LR CPK 6.245, 6.1015 straipsniai ).

Išnagrinėjus bylą, teismas pasisako dėl atsakomybės esant atsakovų daugetui.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog eismo įvykio metu bei ieškinio teismui pateikimo metu atsakovas D. S. buvo nepilnametis. Pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. LR CK 6.276 straipsnio 2 dalyje išvardytų subjektų civilinės atsakomybės ypatumas yra tas, kad įstatymo pagrindu nustatyta jų atsakomybė yra subsidiari, t. y. jie atsako už atitinkamą žalos dalį tik tuo atveju, jeigu žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, be to, atsako tik už jo priežiūroje buvusio nepilnamečio padarytą žalą. Tačiau subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis: ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, taigi, ji ribojama laiko atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad CK 6.276 straipsnio 3 dalis kaip materialiosios teisės norma nustato materialiąsias teisines pasekmes, t. y. su joje nurodytais juridiniais faktais siejamos materialinės teisinės pasekmės, tame tarpe ir atsakovų A. S. ir I. S. atsakomybės, kaip turtinės prievolės, pabaigą. Proceso teisės normų paskirtis yra užtikrinti materialiosios teisės normų įgyvendinimą, todėl procesiniai sprendimai negali nulemti skirtingų LR CK 6.276 straipsnio 3 dalies taikymo pasekmių. Ši norma turi būti aiškinama ir taikoma vienodai visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kada priimamas teismo sprendimas – iki žalą padariusio asmens pilnametystės ar jau po jos. LR CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytos materialiosios teisinės pasekmės turi būti konstatuojamos bet kurioje proceso stadijoje – tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek vykdymo procese. Tokios pozicijos dėl šios normos aiškinimo ir taikymo iš esmės laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006 ).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas D. S. bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės ( 2018-03-01 ), t. y. šios bylos nagrinėjimo metu jam yra 18 metų, negali būti taikomos LR CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatos – nustatoma subsidiari visų atsakovų atsakomybė. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog subsidiarioji minėtų asmenų prievolė pasibaigė, jiems atsakomybė negali būti taikoma, ir atsakovų A. S. ir I. S. – atsakovo D. S. tėvų atsakomybė jau 2018-03-01 yra pasibaigusi, ir tai yra pagrindas ieškovo reikalavimą dalyje dėl skolos priteisimo subsidiariai iš D. S., A. S. ir I. S. atmesti, ieškovo reikalavimą tenkinti priteisiant 496,73 € žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens – atsakovo D. S..

LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovas D. S. laiku neatsiskaitė, todėl iš jo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies, iš atsakovo D. S. ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – elektroninėje byloje mokėtinas minimalus 15 € dydžio žyminis mokestis ( LR CPK 93 straipsnis ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, LR CK 6.210, 6.245, 6.263, 6.280, 6.1015 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. S. ADB „Gjensidige” naudai 496,73 € žalos atlyginimą, 15 € žyminį mokestį, iš viso – 511,73 € ( penkis šimtus vienuolika € 73 ct ) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 496,73 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2018-03-09 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį atsakovų A. S. ir I. S. atžvilgiu atmesti.

Atsakovai A. S., I. S., D. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas ADB „Gjensidige“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.