Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-644-1053/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
1-644-1053/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21305-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
A. B.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-644-1053/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21305-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,kaltinamajam A. B.,civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui (nukentėjusiajam) D. P.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba pas ūkininką V. P., neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. pažeidė viešąją tvarką: 2018-04-21 apie 18.40 val., būdamas prie UAB "(duomenys neskelbtini)", adresu Viršuliškių g. 30, Vilniuje, prekybinio paviljono, be priežasties koja spyrė vieną kartą į šio paviljono vitriną, kurios stiklas už 190,00 Eur. suskilo, tokiu būdu sugadino UAB "(duomenys neskelbtini)" 190 Eur vertės turtą; po ko įėjo į paviljoną, kur išvadino necenzūriniais žodžiais ir aprėkė pardavėją - nukentėjusįjį D. P., tokiais savo bendrais veiksmais - įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad ėjo pro kioską, buvo neblaivus, iš kojos trinktelėjo, dar iš delno davė į stiklą. Nežino, kodėl taip darė, negalvojo, kad stiklas įskils. Gali būti, kad taip elgėsi dėl to, kad buvo neblaivus. Alkoholį vartoja dažnai, dėl jo visos jo problemos. Paskui įėjo į kioską, iškeikė nukentėjusįjį, pamena šitą puikiausiai. Šis jį pasivijo, pasakė „stop“, sustojo, atsisuko ir jam ašarinių dujų į akis papurškė. Pamena, kad keikė nukentėjusįjį, bet telefono iš jo rankos netraukė, kad šis neskambintų policijos pareigūnams. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad per daug prašoma, mano, kad stiklas tiek kainuoti negalėjo.

Kadangi kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2018-04-21 jis dirbo savo prekybiniame paviljone, adresu Viršuliškių g. 30, Vilniuje. Apie 18.40 val. jis buvo paviljono viduje ir išgirdo smūgį į paviljono vitriną, net nukrito nuo lentynų sukrautos prekės. Atsisukęs pamatė, kad iš lauko pusės pro langą į jį žiūri jaunuolis, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta - A. B.. A. B. kažką garsiai rėkė, bet žodžių D. P.negirdėjo, tuo pat metu įtariamasis vis smūgiavo į vitriną, užėjo į paviljono vidų ir pradėjo D. P.grasinti necenzūriniais žodžiais, D. P. nesuprato dėl kokių priežasčių A. B. matė pirmą kartą. A. B. pagrasino, kad paviljone viską išdaužys. D. P.įspėjo, kad paskambins į policiją, bandė pro langelį sugriebti A. B. už rankos, pasikartojo, kad praneš policijai. A. B.pabėgo. D. P.paėmė telefoną, dujinį balionėlį ir išėjęs į lauką pamatė, kad paviljono vitrina įskilusi. Sušuko bei nueinančiam A. B. liepė sustoti. Šis atsisuko, sureagavo agresyviai, atsistojo į kovinę stovėseną, pakėlė prieš D. P. rankas, bandė jam smogti. Tuomet D. P. atsitraukė ir A. B. papurškė dujų iš balionėlio. A. B. atsisėdo ant žemės, suėmė rankomis veidą ir pasakė, kad jam bloga. D. P.iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Atvykę policijos pareigūnai perdavė A. B. medikams (b. l. 22). 2018-11-07 nukentėjusysis D. P. papildomai parodė, kad tiksliai negali pasakyti kiek buvo smūgių į kiosko langą, 1-ą smūgį išgirdo ir atsisuko pažiūrėti kas vyksta. Atsisukęs pamatė vaikiną (A. B.), kuris stovėjo lauke prie kiosko. A. B. abiem rankomis buvo atsirėmęs į kiosko stiklą ir žiūrėjo į kiosko vidų (švietė saulė, dėl to įtariamasis abiem rankomis buvo pridengęs veidą, kad matytųsi kas vyksta kiosko viduje). D. P. atsisukus, A. B. dar kartą koja spyrė į lango stiklą. Ar daužė rankomis, D. P.nepamena. Dėl prekių, sudėtų ant lentynų; nematė spyrio, bet garsas nuo smūgio ėjo kažkur iš apačios. A. B.kažką rėkė lauke. Po to užėjo į kiosko vidų ir pasakė „viską išdaužysiu“. D. P.paėmė mobilaus ryšio telefoną su tikslu skambinti į policiją. A. B. rėkdamas reikalavo duoti telefoną, po to pro pardavimo langelį bandė sugriebti telefoną (kiek pamena, dešine ranka). A. B.buvo įlindęs į pardavimo langelį ir bandė sugriebti D. P.telefoną. A. B. kioske D. P. nesudavė ne vieno smūgio ir rankomis jo nepasiekė, nes jis atsitraukė nuo pardavimo langelio 1 m. atgal. Pardavimo langelio dydis- 60 cm pločio ir 50 cm aukščio; metaline pertvara padalintas į 2 dalis. D. P. A. B.pasakė, kad paskambins į policiją. Po šių jo žodžių A. B.išėjo iš kiosko pro galines duris. Eidamas pro kiosko vitriną D. P. pamatė, kad ji įskilusi. Pradėjo vytis A. B.. A. B.10 m. atstumu nuo kiosko sustojo, atsisuko į nukentėjusįjį ir norėjo jam suduoti, bet D. P.spėjo A. B.papurkšti dujų vieną kartą į veidą, todėl nukentėjusysis smūgio išvengė. A. B.suklupo ant žemės. Prie kiosko A. B.buvo vienas, žmonių šalia nebuvo. Sulaikymo metu buvo šalia praeiviai, kurių nepažįsta, jie klausė ar reikalinga pagalba. Kiosko langų po įvykio nekeitė, tačiau stiklas iki įvykio sudužęs nebuvo. Įvykio dieną D. P. vienas dirbo kioske (b. l. 39). 2018-12-05 nukentėjusysis D. P. papildomai parodė, kad buvo 2 smūgiai, bet nei pirmo, nei antro smūgio nematė. Pirmo smūgio nematė, nes į vitriną nežiūrėjo. Atsisukęs į vitriną pamatė A. B., kuris abiem rankomis (rankomis buvo pridengęs veidą) buvo atsirėmęs į vitriną ir žiūrėdamas į paviljono vidų sudavė antrą smūgį į vitriną. Antras smūgis nebuvo suduotas rankomis, nes D. P.aiškiai matė A. B. rankas, kuriomis jis buvo atsirėmęs į vitriną. Todėl antrą kartą į vitrina A. B.spyrė koja ir stiklo skilimo garsas pasigirdo iš apačios (b. l. 45-46).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, 2018-11-07 nukentėjusysis D. P. patvirtino savo parodymus vietoje (b. l. 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2017-09-15 pardavėja. UAB "(duomenys neskelbtini)" kioskas, kuriame ji dirba, yra adresu Viršuliškių g. 30, Vilniuje. E. P. sūnus D. P.yra įmonės direktorius. Kioske dirba pagal nustatytą grafiką, ne kiekvieną dieną, būna išeiginės. Įvykio dieną (įvykis buvo 2018 pavasarį, balandžio ar gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena) ji nedirbo. Galėjo dirbti pusę dienos, nes dažniausiai vakarais dirba sūnus. Įvykio diena, vakare, dirbo jos sūnus. Kitą dieną po jo, kai pakėlė kiosko langų žaliuzes, pamatė, kad skilęs kiosko langas. Skilimas buvo apačioje lango ir yra iki šiol, stiklas nekeistas. Iki įvykio stikle nebuvo skylės. Skilo vitrinos, trečios sekcijos nuo pagrindinių durų vientisas stiklas. Įvykio dieną sūnus pasakė, kad darbe buvo įvykis, pamatys, kai ateis į darbą. Pamačiusi skilusį stiklą E. P.paskambino sūnui ir jis pasakė, kad vaikinas koja sudavė į stiklą ir sūnui grasino, sakė "viską išdaužys" (b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. B. (policijos pareigūnė) parodė, kad 2018-04-21 d. apie 18.46 val. patruliuodama su vyriausiuoju patruliu A. Š. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Viršuliškių g. 30, Vilniuje, paviljono savininkas sulaikė asmenį, kuris elgėsi agresyviai. Įvykio vietoje į pareigūnus kreipėsi prekybinio paviljono savininkas D. P., kuris paaiškino, kad 2018-04-21 apie 18.46 val. į prekybos paviljoną atėjo jaunuolis (A. B.), kuris rankomis ir kojomis daužė į paviljono vitriną, užėjęs į paviljono vidų grasino viską išdaužyti. Viską, ką sakė D. P.išdėstyta tarnybiniame pranešime ir D. P.pareiškime. D. P. pasakė A. B., kad iškvies policiją. Po šių jo žodžių A. B.iš prekybinio paviljono staigiai pasišalino ir jam iš paskos išėjo D. P.. Pamatęs, kad prekybinio paviljono vitrinos stiklas yra įskilęs, nusprendė sulaikyti A. B., nes dėl jo suduotų smūgių skilo stiklas ir paviljono savininkui D. P. buvo padaryta apie 300 Eur turtinė žala. D. P. teigė, kad sulaikymo metu A. B.buvo agresyvus, bandė suduoti smūgius, dėl to D. P.A. B.papurškė pipirinių dujų. Apžiūrėję prekybinio paviljono vitriną pareigūnai pamatė, kad vitrina, stovint priešais paviljono langelį, yra skilusi dešinėje, iš apačios, ties pirma lentyna. Padarytas sugadinimas užfiksuotas nuotraukose, kurias I. B. pridėjo prie tarnybinio pranešimo. Prekybinio paviljono savininko sulaikytas asmuo buvo A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Patruliai iškvietė greitąją, kad apžiūrėtų A. B., nes jam buvo pripurkšta į akis dujų. Atvykusi GMP 0882 apžiūrėjo A. B. ir tolimesnei apžiūrai išvežė jį į RVUL. Nepamena koks buvo A. B. elgesys sulaikymo metu ir ką jis aiškino apie įvykį (b. l. 48).

Vilniaus apskrities VPK PR 3 kuopos 3 būrio vyr. patrulės I. B. 2018-04-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-04-21 apie 18.46 val. patruliuodama su vyr. patruliu A.Š ilobritu iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Viršuliškių g. 30, Vilniuje, paviljono savininkas sulakė asmenį, kuris elgėsi agresyviai. Atvykus minėtu adresu į patrulius kreipėsi D. P., gim. 1992-03-20, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2018-04-21 apie 18.46 val. į prekybos paviljoną atėjo jaunuolis, kuris rankomis ir kojomis pradėjo daužyti į paviljono vitriną, užėjęs į vidų pradėjo grasinti, kad viską išdaužys. Iškvietus policiją vaikinas ėmė šalintis ir tuo metu pamatė, kad vitrinos stiklas įskilęs, todėl vaikiną nusprendė sulaikyti. Vaikinas buvo agresyvus, papurškė pipirinių dujų. Preliminari žala 300 Eur, tikslią sumą patikslins vėliau. įvykio vietoje nustatė, kad minėtas asmuo buvo A. B., gim. 1992-10-03, kurį apžiūrėjo GMP 0882 ir tolimesnei apžiūrai išvežė į RVUL (b. l. 17).

2018-09-06 Bendrojo pagalbos centro 2018-04-21 18.48 val. pranešimo apie įvykį apžiūros metu nustatyta, kad pranešėjas (D. P.) praneša, jog užpultas kioskas, Viršuliškių g. 30. Asmuo neblaivus atėjo, pradėjo gąsdinti, pulti savininką, dabar sulaikytas. 2018-04-21 18.54 val. D. P. pakartotinai kviečia policiją ir greitąją, nes vyrui papurkšti dujiniai pipirai (b. l. 52-57).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir praeidamas pro kaltinime nurodytą prekybinį paviljoną koja ir delnu sudavė į vitriną. Kodėl taip pasielgė negali paaiškinti, teigė, kad dėl neblaivumo. Po to užėjo į prekybinio paviljono vidų. Ten už langelio stovėjo darbuotojas, kuris atsisakė parduoti jam reikiamas prekes, nes prieš tai jis trenkė į prekybinio paviljono vitriną. A. B. pradėjo keiktis ir šaukti ant darbuotojo. Darbuotojas nusivijo iš paviljono pasišalinusį A. B., sulaikė jį, iškvietė policiją. Tai matė praeiviai, klausė, ar nereikia pagalbos. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo (civilinio ieškovo), liudytojų parodymai, D. P. rašyto pareiškimo duomenys, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, foto lentelės.

Teismų praktikoje viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje turi teisę laikytis ar būti bet kurie pašaliniai asmenys (gatvė, prekybos centras, stovėjimo aikštelė ir pan.), tačiau nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu objektyviai buvo pašalinių asmenų ar ne. Tiek prekybinio paviljono vidus, kur gali užeiti pašaliniai asmenys, tiek vieta lauke prie įėjimo į paviljoną neabejotinai yra vieša vieta. A. B. veiksmai (turto apgadinimas, necenzūriniai žodžiai) pripažintini vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu. Dėl jo veiksmų pašalinis asmuo - paviljono darbuotojas (konfliktas kilo ne dėl asmeninių priežasčių, A. B. negalėjo paaiškinti, kodėl daužė paviljono stiklą, teigė, kad dėl to kaltas alkoholis) buvo šokiruotas ir pažemintas, sutrikdytas prekybinio paviljono darbas, padaryta materialinė žala. Taigi kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Teismas tikslina A. B. pareikštą kaltinimą pašalindamas iš jo aplinkybes, kad A. B. mėgino D. P. iš rankų išplėšti mobilųjį telefoną (nes šios aplinkybės kaltinamasis nepripažino, be to, ji neturi reikšmės veikos kvalifikavimui), taip pat aplinkybes, kad D. P. vijosi kaltinamąjį ir papurškė jam dujų (nes tai nėra kaltinamojo veiksmai).

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi byloje nėra pateikta kaltinamojo neblaivumą patvirtinančių įrodymų.

Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 90-98), daugiausia už smulkius nusižengimus, taip pat už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, dirbantis (b. l. 101), gana jauno amžiaus, duomenų apie gydymąsi VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre byloje, kreipimąsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl gydymo ar konsultacijos, gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje byloje nėra.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. B. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje nurodyta viena švelniausių bausmės rūšių - laisvės apribojimo bausmė, jos trukmę nustatant kiek mažesnę nei vidurkis. Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. B. skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas nustato draudimus ir įpareigojimus: kaltinamasis įpareigojimas dirbti ir atlyginti turtinę žalą, taip nustatomas draudimas vartoti alkoholinius gėrimus.

Kardomoji priemonė kaltinamajam – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 841,50 Eur turtinės atlyginimo (b. l. 31). Šią žalą, anot bendrovės atstovo D. P., sudaro suskaldyto paviljono vitrininio stiklo paketo vertė- 190 eurų, stiklo paketo pristatymas, demontavimas, sumontavimas- 181,50 euras, dėl incidento negautas pelnas (parduotuvė nedirbo 40 minučių)- 70 eurų, taip pat negautas pelnas, kurį numatoma patirti išmontuojant seną vitrinos stiklą ir montuojant naują - 400 eurų. Pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl vitrininio stiklo sugadinimo ir keitimo išlaidų (190 eurų ir 181,50 eurų) yra pagrįstas, pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 70 eurų dėl incidento negauto pelno, kadangi parduotuvė nedirbo 40 minučių ir 400 eurų žalos atlyginimą, kurią bendrovė neva patirs per dieną, kurią paviljonas nedirbs dėl stiklo paketo keitimo, t. y. siekia ir nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo, kurios nebus gautos ateityje, laikinai sustabdžius veiklą dėl atliktinų stiklo paketo keitimo darbų. Teismas, spręsdamas civilinį ieškinį šioje dalyje akcentuoja, kad turtinė žala turi būti reali. Civilinio ieškinio dalykas pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurį žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2009, 2K-508/2014). Teismas pažymi, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė (šiuo atveju ir patirs) realių nuostolių, t. y. negavo (negaus) pajamų dėl pažeidėjų neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o būtent – negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnės, nei faktiškai asmens patirta, žalos atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Iš bylos medžiagos (civilinio ieškinio ir patirtos turtinės, pelno ir moralinės žalų paskaičiavimo sąmatos) matyti, kad ieškovas dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos neva negavo (ir ateityje negaus) 470 eurų pelno, tačiau ši prašoma priteisti suma nėra grindžiama jokiais rašytiniais įrodymais, t. y. teismui nėra aišku kuo vadovautasi apskaičiuojant minėtas sumas. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dalyje dėl negautų pajamų ir jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. B. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Patenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai“ 371,50 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę A. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė