- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2-901-553/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00347-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių terminalas“
- Ieškovas
- Concept Oil Services Limited
- Atsakovas
- Nordshore OU
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių terminalas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovo Concept Oil Services Limited ieškinį atsakovui Nordshore OU dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Krovinių terminalas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Concept Oil Services Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nordshore OU dėl 4 258 888,23 Eur skolos priteisimo.
2. 2023 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautas šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Šalys prašyme nurodė, kad taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
4. Nurodė, kad, išanalizavęs pateiktą 2023 m. rugpjūčio 1 d. taikos sutartį, nenustatė, jog ji prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeistų šalių ar trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis.), todėl sprendė, jog pateikta sutartis patvirtintina.
5. Taikos sutartimi šalys sulygo, kad ieškovas atsisako visų reikalavimų atsakovui Nordshore OU, pareikštų šioje byloje dėl skolos priteisimo pagal: 2014 m. spalio 2 d. sąskaitą Nr.1889/1-NORD-10-14, 2014 m. lapkričio 7 d. sąskaitą Nr. 1949/1-NPRD-11/14, 2014 m. gruodžio 12 d. sąskaitą Nr.2007/1-NORD-12-14, 2014 m. lapkričio 26 d. sąskaitą Nr.1985/1-NORD-11-14.
6. Šalys taip pat patvirtino, kad visos ir bet kokios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra šalių suderintos ir atlygintos atskiru šalių susitarimu ir atsakovas jokių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neturi, kad ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir kad ieškovas atlygina teismo bei trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
7. Trečiasis asmuo atskirajame skunde prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį; išreikalauti iš ieškovo 2014 m. spalio 6 d. sutarties Nr. COS/NOR/ULSD14 pakeitimo Nr. 1 (toliau – Sutartis Nr. 1) originalą, ieškovo ir atsakovo 2022 m. gegužės 20 d. susitarimo Nr. COS/NOR/ULSD14 (toliau – Susitarimas) originalą; įpareigoti šalis nurodyti, kad pasirašė į bylą pateiktus pirmiau nurodytus dokumentus; liudytoju byloje šaukti ir apklausti V. K.; taikos sutarties patvirtinimo klausimą spręsti įvertinus ir nustačius, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skundžiama nutartis priimta neišsiaiškinus, ar ši sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai. Kasacinio teismo konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti.
7.2. Siekiant visapusiškai ir išsamiai įvertinti taikos sutarties sąlygas, patikrinti, ar pasirašyta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai, byloje buvo reikalinga iš šalių išreikalauti ir įvertinti Sutartį Nr. 1 ir Susitarimą. Nurodyti dokumentai turi būti vertinami kritiškai, o V. K., kuris šių dokumentų pasirašymo metu buvo atsakovo vadovas, turi būti iškviestas liudyti.
7.3. Teismas ieškinį priėmė ir taikos sutartį patvirtino, neįvertinęs teismingumo taisyklių ir su tuo susijusių aplinkybių, kurias trečiasis asmuo nurodė teismui 2023 m. birželio 9 d. pateiktame prašyme. Šalys šioje byloje yra užsienio bendrovės – ieškovo buveinė yra Kinijoje, o atsakovo – Estijoje, nei viena iš šalių nėra Lietuvos Respublikos rezidentu. Remiantis šalių pasirašytos 2014 m. spalio 3 d. sutarties (toliau – Sutartis) nuostatomis byla nėra teisminga Lietuvos teismams, nes turi būti nagrinėjama Londono tarptautinio arbitražo teisme (toliau – LCIA) pagal LCIA reglamentą (Sutarties 9.3 punktas). Nurodytas Sutarties punktas nustato, kad, šalims neišsprendus ginčo taikiai, toks ginčas turi būti galutinai išspręstas LCIA, Londone pagal LCIA reglamentą.
7.4. Ieškovas su ieškiniu pateikė 2022 m. gegužės 20 d. pasirašytą Susitarimą, kuriuo teismingumas pakeistas, t. y. perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Šio Susitarimo turinys ir pasirašymo data kelia abejonių, nes jo šalys susitarė ginčą spręsti Lietuvoje, nors nei viena iš jų nėra Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys. Taip pat iš Susitarimo turinio nėra aišku, kas jį pasirašė, kokios dokumentus pasirašiusių asmenų užimamos pareigos ir ar jie turi įgaliojimus sudaryti tokius susitarimus juridinių asmenų vardu.
7.5. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, o remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.
7.6. Šioje byloje pritaikyti teismingumo taisykles bei nustatyti bylą nagrinėti kompetentingą teismą labai svarbu, nes priešingu atveju nukentėjusios asmens ir trečiųjų asmenų teisės taip ir nebus atkurtos – nekompetentingo teismo patvirtinta taikos sutartis nebus galiojanti. Taigi, neišsiaiškinus, ar teismas yra kompetentingas spręsti šį ginčą, taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta.
7.7. Byloje neįvertinti šalių pateikti dokumentai, kuriais remiantis jų ginčas perduotas nagrinėti teismui. Trečiojo asmens žiniomis, dėl įmonių Moon Group AG, atsakovo ir R. Ž., kuris buvo atsakovo verslo partneris ir Moon Group AG faktinis vadovas, veiklos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182, 183, 216 straipsniuose. Ikiteisminiame tyrime R. Ž. apklausos metu nurodė, kad atsakovą įsteigė ieškovo valdytojai per kitas įmones, o R. Ž. kaip verslo partneris padėjo susipažinti su Lietuvos Respublikos teisine baze, lankėsi savivaldybėje dėl licencijos suteikimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra ieškovui priklausanti ir jo valdoma įmonė, todėl dviejų suinteresuotų šalių pasirašyti susitarimai, tame tarpe ir taikos sutartis, turėjo būti vertinami itin kritiškai.
7.8. Trečiasis asmuo turi pagrįstą įtarimą, kad byloje pateikti dokumentai yra suklastoti – pasirašyti atgaline data. Manytina, kad Sutartis Nr. 1 buvo pasirašyta daug vėliau nei jos kopijoje yra nurodyta, t. y. tik prieš pradedant šį ginčą. Sutarties Nr. 1 kopija yra neįskaitoma ir nėra aišku, ar byloje pateiktas jos vertimas yra teisingas, taip pat nėra žinoma, kas Sutartį Nr. 1 pasirašė ir ar pasirašę asmenys turėjo įgaliojimus šalių vardu sudaryti Sutartį Nr. 1.
7.9. Sunkiai tikėtina, kad šalys 2014 m. spalio 3 d. pasirašė Sutartį, o po trijų dienų nusprendė ją pakeisti. Šie faktai leidžia abejoti, ar 2014 m. pasirašyta Sutartis Nr. 1 iš vis egzistavo. Sutarties ir jos pakeitime esantys parašai nesutampa nei tarpusavyje, nei su tais, kuriais pasirašyti kiti šalių pateikti dokumentai.
7.10. Be to, ikiteisminiame tyrime V. K., kuris nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 25 d. buvo atsakovo valdybos narys bei ėjo bendrovės vadovo pareigas, 2019 m. balandžio 5 d. apklausos protokole nurodė, kad yra buvusi ne viena situacija, kai jis susitarimų nepasirašė ir jam nėra žinoma, kas jos vardu juos pasirašė.
7.11. Taikos sutarties preambulėje, neaišku kodėl, nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie trečiąjį asmenį, t. y. kad pasirengimo bylai metu trečiasis asmuo nurodė, jog kuro krovos dokumentų savo žinioje neturi. Trečiasis asmuo teismui pateiktuose dokumentuose nurodė, kad tik būtent atsakovui atkrauto krovinio krovos dokumentų neturi, nes krovinys pagal ieškovo įgalioto asmens instrukcijas buvo atkrautas ne atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad trečiasis asmuo neturi jokių dyzelinio kuro krovos dokumentų savo žinioje.
Atsiliepimas
7.12. Trečiasis asmuo dar prieš šalims pateikiant tvirtinti taikos sutartį, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys, tikėtina, bus atmestas, nes ieškovas šioje byloje ketina ne apginti pažeistas teises, o be teisinio pagrindo įgyti reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį dėl skolos priteisimo.
7.13. Trečiasis asmuo neprieštarautų tik tokiam taikos sutarties pasirašymui ir jos tvirtinimui teisme, jei teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, įvertintų, ar sutartis neprieštarauja įstatymo reikalavimams, imperatyvioms normos ir viešajai tvarkai ir dėl kurios trečiasis asmuo turėtų išankstinę teisę pasisakyti bei jam būtų tinkamai pranešta apie taikos sutarties tvirtinimą, kaip tai nurodyta CPK 133 straipsnio 3 dalyje.
8. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Kasacinis teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020 nurodė, kad susitarimas spręsti ginčą ne teismo tvarka yra suderintos šalių valios išraiška, todėl ši suderinta valia gali būti keičiama. Arbitražinio susitarimo atsisakymas gali būti šalių aiškiai išreikštas (pvz., raštu) arba numanomas iš jų konkliudentinių veiksmų (procesinio elgesio).
8.2. Šiuo atveju ginčo šalys savo valią ne tik suderino raštu (sudarydamos rašytinį susitarimą, kuriuo atsisakoma arbitražinės išlygos), bet ir patvirtino konkliudentiniais veiksmais. Nei ieškovas, nei atsakovas nekėlė ginčo dėl teismingumo, ir neprieštaravo ginčo nagrinėjimui Vilniaus apygardos teisme.
8.3. Galų gale, ginčo šalių atstovai savo procesinių elgesiu (ieškovas – teikdamas ieškinį, mokėdamas žyminį mokestį, atlikdamas kitus procesinius veiksmus, ginčo šalių atstovai – teikdami tiek procesinius dokumentus, tiek teikdami tvirtinimui tarp ginčo šalių sudarytą taikos sutartį) patvirtino arbitražinės išlygos atsisakymą. Toks pripažinimas, net ir įgaliojimų viršijimo atveju, laikomas sutarties patvirtinimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.79 straipsnio 2 dalis).
8.4. Šios bylos įrodinėjimo pagrindu buvo ieškovui nuosavybės teise priklausiusio turto perdavimas atsakovui, o dalyku – šio turto kainos priteisimas. Sudarydamas taikos sutartį, ieškovas pripažino, kad turtas atsakovui nebuvo perduotas, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo prašomų priteisti lėšų.
8.5. Įrodinėti aplinkybes, susijusias su tuo, kam, kokiomis aplinkybėmis ir kada prekės buvo perduotos, būtina ne su trečiuoju asmeniu susijusio asmens paaiškinimais apie beveik 10 metų siekiančius įvykius, o objektyviais įrodymais – rašytiniais dokumentais apie tai, kam profesionalus prekių saugotojas – trečiasis asmuo, perdavė jam patikėtą turtą.
8.6. Bet kokiu atveju, išsakydamas tokią procesinę poziciją, trečiasis asmuo nepaaiškina, kaip tokios aplinkybės nulemia taikos sutarties prieštaravimą imperatyviosioms teisės normoms. Atvirkščiai – trečiasis asmuo tuo pačiu metu teigia tą patį, kas nurodyta ir taikos sutartyje, patvirtintoje teismo – prekės atsakovui nebuvo perduotos. Jokios kitos aplinkybės atitinkama taikos sutartimi nėra konstatuotos.
8.7. Trečiojo asmens argumentai dėl galimo prekių perdavimo kitam asmeniui nesusiję nei su taikos sutartimi, nei su skundžiama nutartimi. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad taikos sutartis dėl nurodomų aplinkybių prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms.
8.8. Trečiasis asmuo atskirajame skunde išsako teiginius, neva, ginčo šalys yra susiję asmenys, tačiau tokių savo teiginių nepagrindžia.
8.9. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas, ieškovui siekiant, kad trečiasis asmuo (prekių saugotojas) į bylą pateiktų rašytinius įrodymus apie tai, kam ir kokiomis aplinkybėmis, vykdydamas prekių saugotojo pareigas, trečiasis asmuo perdavė pas jį sandėliuotas prekes. Teikdamas atskirąjį skundą ir prašydamas netvirtinti taikos sutarties, siekdamas primesti ieškinio pagrindo nepagrįstumo aplinkybes trečiasis asmuo veikia prieš proceso šalies, kurios pusėje jis dalyvauja interesus, o tai trečiajam asmeniui yra neleistina, todėl ir trečiojo asmens atskirasis skundas yra nepagrįstas, ir atmestinas.
9. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas Atsiliepime nurodo:
9.1. Ginčo šalys, priešingai nei nurodo trečiasis asmuo, yra atsisakiusios arbitražinio susitarimo ir susitarusios dėl ginčų nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme. Tai patvirtina ne tik į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, bet ir ginčo šalių procesinis elgesys.
9.2. Šalys neginčija nei Sutarties Nr. 1, nei Susitarimo, todėl šie dokumentai yra galiojantys.
9.3. Skundo argumentai dėl ginčo šalių sąsajos yra neįrodyti, be to, net ir susijusių asmenų sudarytos taikos sutartys yra tvirtinamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
12. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje pačioms išspręsti byloje kilusį ginčą ir sudaryti taikos sutartį, kurią teismui patvirtinus byla yra nutraukiama. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai – jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Kitaip tariant, taikos sutarties patvirtinimas nėra galimas, kai teismas nustato, kad ja yra siekiama apeiti kuriuos nors imperatyvius draudimus ar reikalavimus, arba kai jos patvirtinimas gali sukelti padarinių trečiųjų asmenų teisėms ir tesėtiems interesams, nepaisant to, kad pačioms taikos sutarties šalims jų tarpusavio teisių ir pareigų sureguliavimas būtent taikos sutartimi yra priimtiniausias būdas.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas – Kinijos Liaudies Respublikoje registruotas juridinis asmuo, inicijavo ginčą dėl skolos iš Estijos Respublikoje registruoto juridinio asmens priteisimo, motyvuodamas, kad pastarasis neatsiskaitė pagal jam šalių sudarytos Naftos produktų (dyzelino) tiekimo sutarties pagrindu 2014 m. išrašytas sąskaitas faktūras. Į šią bylą ieškovas trečiuoju asmeniu įtraukė apeliantę, kuri pagal Susitarimą Nr. 1 prie sandėliavimo ir krovos darbų sutarčių buvo atsakinga už ieškovui nuosavybės teise priklausančių naftos produktų saugojimą. Pasirengus bylos nagrinėjimui šalys pateikė teismui patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovas atsiėmė savo reikalavimus atsakovui, o pastarasis pareiškė neturintis jokių reikalavimų ieškovui dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
15. Apeliantė nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi pirmiausiai grindžia tuo, kad teismas iš esmės nevertino, ar pateikta sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir (ar) viešajai tvarkai – nevertino aplinkybių dėl ginčo teismingumo bei į bylą pateiktų dokumentų teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju egzistavo CPK 42 straipsnyje nustatytos taikos sutarties netvirtinimo sąlygos.
16. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nesprendė ginčo, kurio abi šalys yra užsienio juridiniai asmenys, teismingumo klausimo. Nurodo, kad pagal šalių sudarytą Sutartį jų ginčai teismingi Londono tarptautinio arbitražo teismui, tuo tarpu su ieškiniu pateiktas 2022 m. gegužės 20 d. Susitarimas, kuriuo, be kita ko, pakeistas ginčų teismingumas – šalys susitarė, kad ginčai bus nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme, kelia pagrįstų abejonių, nes nei viena iš šalių nėra Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys, o iš šio Susitarimo nėra aišku, kas jį pasirašė, ir ar turėjo įgaliojimus sudaryti tokį Susitarimą.
17. Aplinkybė, kad šalys nėra Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys, nesudaro pagrindo teigti, jog Susitarimas, kuriuo buvo sulygta jų ginčus spręsti Vilniaus apygardos teisme, yra negaliojantis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgdamos į teisės aktų reikalavimus, šalys turi teisę ir galimybę savo sutartinius santykius, įskaitant ginčų sprendimo būdą, pačios sureguliuoti taip, kaip mano esant tinkama – šalys yra laisvos pritaikyti susitarimą dėl ginčų sprendimo būdo konkretaus sandorio, sutartinių santykių schemos ar visų atitinkamų šalių teisinių santykių poreikiams (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016 38 punktą, 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-403-611/2019). Galimybė šalims susitarti dėl ginčų sprendimo būdo yra procesinė priemonė joms įgyvendinti sutarčių laisvės bei valios autonomijos principus ir pačioms nuspręsti, kokiu būdu bus nagrinėjami jų ginčai. Todėl atitinkamo reikalavimo priskyrimas tam tikro teismo kompetencijai, esant šalių sudarytam galiojančiam susitarimui dėl ginčų sprendimo būdo, priklauso ne nuo proceso teisės normų, reglamentuojančių teismingumą, ar teismo byloje atliekamų procesinių veiksmų, o nuo tokio susitarimo turinio – kilus ginčui teismas privalo nustatyti, ar šalys aiškiai susitarė ir kokia yra tikroji šalių valia dėl atitinkamo ginčo (ginčų) sprendimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių nepareiškė prieštaravimo dėl ginčo nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme, todėl teismas neturėjo pareigos gilintis į aptariamo Susitarimo turinį, tame tarpe vertinti ir tai, kodėl užsienio juridiniai asmenys pasirinko Lietuvos Respublikos teismą jų tarpusavio nesutarimams išspręsti.
18. Skunde nurodytas Susitarimo formos trūkumas taip pat nelemia išvados, kad toks Susitarimas prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Nors iš kartu su ieškiniu pateikto Susitarimo negalima nustatyti, kas konkrečiai iš šalių atstovų jį pasirašė – Susitarimas patvirtintas abiejų šalių – juridinių asmenų, antspaudais ir pasirašytas parašais, tačiau nenurodyti parašus padėjusių asmenų vardai ir pavardės, pareigos, ši aplinkybė nėra pakankama spręsti apie akivaizdų tokio Susitarimo negaliojimą. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato, kad neidentifikavus konkrečių sutartį (susitarimą) pasirašiusių šalių atstovų, toks dokumentas taptų niekinis ir negaliojantis. Byloje nėra duomenų, kad tokias teisines pasekmes aptariamai aplinkybei būtų suteikusios šalys savo tarpusavio susitarimais, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti, jog neturi jurisdikcijos nagrinėti šį ginčą.
19. Apeliantas skunde taip pat nurodo aplinkybes dėl šalių sąsajų per atitinkamus asmenis, į bylą pateiktų dokumentų galimo suklastojimo, grindžiamo tuo, kad nėra žinomi pirmiau paminėtą Susitarimą pasirašę asmenys, kad Sutarties Nr. 1 kopija yra neįskaitoma, kad sudarytose Sutartyse ir Susitarime esantys parašai nesutampa.
20. Visų pirma, į bylą pateiktos šalių Sutartys ir Susitarimas nepatvirtina skunde nurodytos šalių sąsajos, ši aplinkybė grindžiama apelianto turimomis žiniomis apie atitinkamus ikiteisminius tyrimus. Tokias apeliantės nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylą nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo analizuoti taikos sutartį sudariusių šalių sąsajos, ir, net jei tokią ir būtų nustatęs, atsisakyti dėl to patvirtinti jų taikos sutartį. Be to, ir kitos apeliantės nurodytos aplinkybės savaime nedaro aptariamų šalių susitarimų, tame tarpe ir taikos sutarties, akivaizdžiai negaliojančiais. Pažymėtina, kad nesant pareikšto reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas ex officio (pagal pareigas) tokį klausimą sprendžia tik tuomet, jeigu egzistuoja akivaizdus jo prieštaravimas imperatyvioms teisės aktų normos, viešajai tvarka, gerai moralei ar egzistuoja kiti niekinio sandorio negaliojimo pagrindai (CK 1.80, 1.81, 1.86, 1.87, 1.93 straipsniai). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantės nurodyti šalių susitarimai būtų pripažinti negaliojančiais, tuo tarpu paminėtos prielaidos nesudarė pagrindo juos pripažinti niekiniais teismo iniciatyva.
21. Skundo argumentai, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties preambulėje buvo nurodyta, jog apeliantė pasirengimo bylos nagrinėjimui metu patvirtino savo žinioje neturinti dyzelinio kuro krovos dokumentų, kad tikrasis taikos sutarties tikslas yra reikalavimo dėl skolos priteisimo apeliantei pareiškimas, taip pat nelemia kitokio skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Paminėta taikos sutarties preambulės nuostata nenustato jokių teisių ir (ar) pareigų apeliantei, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo dėl to atsisakyti patvirtinti taikos sutartį. Tai, kad ieškovas atsisakė savo reikalavimo atsakovui ir dėl to gali analogišką reikalavimą pareikšti apeliantei, kuri buvo atsakinga už ieškovui nuosavybės teise priklausančių naftos produktų saugojimą, nelemia trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Jau minėtas civilinio proceso dispozityvumo principas suteikia šalims laisvę tiek disponuoti ginčo objektu, tiek ir savo nuožiūra pasirinkti, kam pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus, ieškovo siekis patraukti apeliantę atsakove pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus nėra neteisėtas, todėl neturi reikšmės vertinant ginčo taikos sutarties patvirtinimo klausimą.
22. Dėl to, kad teismas atskirai neinformavo dalyvaujančių byloje asmenų apie tai, jog rašytinio proceso tvarka spręs šalių pateiktos taikos sutarties patvirtinimo klausimą, nebuvo pažeistos proceso teisės normos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Skundžiama nutartimi ginčas nebuvo sprendžiamas iš esmės, todėl teismas neturėjo pareigos klausimo dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka arba paskirti ir atitinkamai prieš 7 dienas paskelbti apie šio klausimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka specialiame internetiniame tinklapyje ar kitaip informuoti dalyvaujančius byloje asmenis. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad visiems suinteresuotiems asmenims, tame tarpe ir apeliantei, buvo išsiųsta skundžiamos nutarties kopija, todėl apeliantės procesinės teisės nebuvo pažeistos. Galimybę pateikti savo poziciją bei prieštaravimus dėl taikos sutarties patvirtinimo apeliantė įgyvendino pateikusi atskirąjį skundą (CPK 42 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalis).
23. Kaip matyti iš šalių kartu su procesiniais dokumentais pateiktų atstovavimo sutarčių, ieškovas savo atstovui advokatui T. Balžiui buvo suteikęs teisę pasirašyti bei pateikti kliento (ieškovo) vardu bet kokius dokumentus, tame tarpe ir sutartis (teisinių paslaugų sutarties Nr. Logus/2022-2-32 (ieškinio priedas Nr. 18) 5.1.10 punktas), atsakovas savo atstovui advokatui R. Mištautui tokių plačių įgaliojimų nebuvo suteikęs, tačiau jų sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje Nr. 2018/115 sulygta, kad advokatas neturi teisės pasirašyti dokumentų kliento (atsakovo) vardu iš anksto nesuderinęs to su kliento atstovu (atsiliepimo priedas Nr. 3). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėta sutarties nuostata neįpareigoja, kad atsakovo atstovo – advokato, įgaliojimui pasirašyti sutartį kliento vardu buvo būtina gauti rašytinį kliento ar jo atstovo sutikimą, todėl aplinkybė, kad toks sutikimas nebuvo pateiktas į bylą nesudaro pagrindo spręsti, jog taikos sutartis pasirašyta neturinčių teisės ją sudaryti ir pasirašyti asmenų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimo išlaidų
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, yra teisėta ir pagrįsta. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
25. Atsižvelgiant į šios bylos procesinį rezultatą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skunde pareikštų prašymų išreikalauti iš šalių atitinkamus dokumentus ir įvykdyti kitus įpareigojimus.
26. Ieškovas ir atsakovas atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad tokios išlaidos buvo patirtos, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.