- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- TS-52-270/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Nuteistasis
- M. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 59-120, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pripažino Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį ir suderino Vokietijos baudžiamojo kodekso straipsnius pagal Lietuvos Respublikos įstatymus: BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, skiriant 6 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 d, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi ir skirta galutinė 10 metų 5 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį - vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmes subendrino: prie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių, kurios Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi subendrintos, neatliktos 4 metų 5 mėnesių ir 12 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo neatliktą bausmės dalį (2 m.) pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį ir paskyrė subendrintą 6 metų 5 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria M. B. taikant BK 64 straipsnį buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatytą, suderintą su BK 178 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi, 24 straipsnio 6 dalimi ir 180 straipsnio 3 dalimi, 300 straipsnio 2 dalimi 6 m. laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su bausmėmis, paskirtomis Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį bei subendrintomis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi, ir nustatė M. B. galutinę subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, M. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. rugsėjo 16 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. rugsėjo 16 d. lygtinio paleidimo terminas, atlikus ½ bausmės suėjo 2019 m. rugsėjo 16 d.; neatliktos bausmės dalis 2021 m. birželio 30 d. sudarė 2 metus 2 mėnesius 17 dienų (asmens bylos 1 t. 1 d. b. l. 133).
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 59-120 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. B.. (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l. 133-135).
Šalies argumentai
Nuteistasis M. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nes Komisija nutardama netaikyti M. B. lygtinio paleidimo išsamiai nevertino visumos reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui aplinkybių, netinkamai įvertino M. B. asmenybę ir jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija, priimdama Skundžiamą nutarimą iš esmės rėmėsi tik tuo, jog M. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ji išliko tokia pati kaip ir pirminė. Nuteistojo pažanga gali būti fiksuojama ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ir jos taškai nesikeičia. Komisija nepagrįstai įvertino nuteistojo pastangas resocializuotis kaip formalias, netinkamai įvertino nuteistojo vykdytas ir vis dar tebevykdomas rekomendacijas. Komisijos nutarime, neatsižvelgė ir nevertino tam tikrų nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Komisijos teigimu, M. B. anksčiau teistas 4 kartus Lietuvoje ir 4 kartus Vokietijoje, kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta. Pareiškėjas akcentuoja, jog M. B. Vokietijoje teistas tik vieną kartą, kitus tris kartus jam paskirtos nuobaudos. Be to, anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Lygtinio paleidimo sąlygos privalo būti siejamos su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo vietoje, o ne su jo įvykdytų nusikalstamų veikų skaičiumi. M. B. yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jo elgesys ir veiksmai rodo akivaizdžią jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodo ir aukšta jo darbinė motyvacija. Nuteistasis be to, kad yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą bei kelias specialybes. Toks aukščiau aptartas Nuteistojo savanoriškas ir aktyvus dalyvavimas pataisos namuose organizuojamose programose ir priemonėse, savarankiškų iniciatyvų ėmimasis. Išėjęs į laisvę ir būdamas įdarbintas, M. B. mokės ne tik nustatyto dydžio mokesčius valstybei, bet ir galės efektyviau atlyginti teismo nuosprendžiu solidariai jam priteistą, nusikalstamu elgesiu padarytą, žalą, t. y., lygtinio paleidimo atveju, galimybės atlyginti žalą tik didės. Pažymėtina, jog Nuteistasis su antstoliais yra sudaręs sutartį pagal kurią M. B. priteistas sumas padengs, kai išeis į laisvę ir pradės dirbti. Nuteistasis vykdo prievolę atlyginti 2011 m. liepos 18 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu solidariai priteistą, nusikalstamu elgesiu padarytą, žalą. Vykdydamas 2020 m. birželio 19 d. antstolio N. A. išieškojimą, šiam 2020 m. liepos 1 d. pervedė 74,44 Eur sumą. Tai rodo, kad nuteistasis kaip įmanydamas deda pastangas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir jos nevengia, nors asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, galimybės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą yra itin ribotos. M. B. charakterizuojami duomenys leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo paskirtos bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje jau yra pasiekti tiek, kad toliau nuteistąjį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į šį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, jog nuteistojo M. B. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 92 balai (statinių veiksnių taškai 45, dinaminių veiksnių taškai – 47), taigi gana artima aukštai rizikai, kuri prasideda nuo 100 balų. Nuo paskutinio pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo ji nemažėjo. M. B. formaliai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. (asmens bylos 1 t. 1 d., b. l. 122-132), dalyvavo pozityvaus užimtumo programose. M. B. jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalis 2021 m. birželio 30 d. sudarė 2 metus 2 mėnesius 17 dienų laisvės atėmimo. Nuteistasis 2019 m. rugsėjo 16 d. faktiškai atliko 1/2 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymo pagrindų nėra.
M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas antrą kartą. Pirmą kartą Komisija priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo tolesnės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje bei nustatė 6 mėnesių terminą šioms rekomendacijoms įgyvendinti. Vykdydamas Lygtinio paleidimo komisijos 2020 m. birželio 1 d. rekomendacijas nuteistasis 2020 m. lapkričio mėn. kreipėsi dėl galimybės dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, atliko savianalizės užduotį, įvardino tam tikras problemines sritis, pradėta vykdyti motyvacinė programa „Elgesys- pokalbis-pasikeitimas“, tęsti mokslus, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 5).
Teismas, susipažinęs su nuteistojo M. B. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo M. B. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Socialinio tyrimo išvadoje M. B. charakterizuojamas patenkinamai: jis anksčiau Lietuvoje teistas penkis kartus (už nusikalstamas veikas nuosavybei), taip pat tris kartus teistas Vokietijoje, dažniausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal du nuosprendžius (paskutinius nuosprendžius priimtus Lietuvoje ir Vokietijoje), nusikaltimai sunkėjo – nuo paprastų nuo vagysčių iki kvalifikuotų vagysčių su įsilaužimais, sunkinančiomis aplinkybėmis, paskutiniu VFR Potsdamo apygardos teismo nuosprendžiu teistas už devynias nusikalstamas veikas, pripažintas recidyvistu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendžių vykdymo metu buvo stebimos neigiamos nuteistojo nuostatos jo atžvilgiu taikytų reabilitacijos priemonių atžvilgiu: pirmą kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet tai nemotyvavo jo laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, paleistas lygtinai, jis nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, todėl buvo grąžintas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus. Akivaizdu, kad bausmės švelninimo būdai nepasiekė savo tikslo – motyvuoti nuteistąjį pasitaisyti ir ateityje laikytis įstatymų bei visuomenės gyvenimo normų. Po paskutinio nuosprendžio, priimto Lietuvoje, išvyko į užsienį, taip pasislėpdamas nuo bausmės atlikimo, sugrąžintas į Lietuvą atlikti bausmės tik po tarptautinės paieškos taikant Europos arešto orderį, užsienyje irgi vykdė priešingas teisei veikas. M. B. teistumų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu (17 m.), nusikalstamų veikų pobūdis, praeityje pažeistos probacijos sąlygos, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.
Skunde argumentavo, jog Komisijos išvada, jog nestebima M. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra neteisinga, nes grindžiama tik nepakitusia skaitmenine rizikos veiksnių balų išraiška (išliko 92 balai). Tuo tarpu nuteistojo elgesys buvo nepriekaištingas, jis dalyvavo atlikdamas bausmę įvairiose socialinės reabilitacijos programose, vykdo pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, kas patvirtina akivaizdžius jo asmenybės pokyčius ir akivaizdžią pažangą. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama taškų sistema, atskirai suteikiant taškus kiekvienam kriminogeniniui veiksniui. Šis rodiklis siejamas su paties nuteistojo padarytų teisės pažeidimų (nusikaltimų), teistumų skaičiumi, ankstesniais lygtinių paleidimų ir probacijos sąlygų laikymosi atvejais, darbinės patirties, pajamų įgijimo, lėšų tvarkymo, kaupimo, paskirstymo įgūdžių, gyvenimo būdo, ryšių, mąstymo, nuostatų ir panašiais kriterijais, tarp jų įvertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, jo nuostatas. M. B. atveju didelę rizikos dalį sudaro kintami veiksniai – net 47 balus. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžta, kad nuteistojo dalyvavimas intervencinėje priemonėje buvo išskirtinai formalaus pobūdžio, jis atmetė siūlomus metodus, savo elgesio analizę. Objektyviai nebesant galimybės vykdyti programą „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“, nuteistasis neišreiškė noro šią priemonę pakeisti, toliau valdyti savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės patvirtina, jog pagrįstas komisijos teiginys, jog M. B. rekomendacijas ir Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdė tik formaliai, verčia abejoti teiginiu, jog yra motyvuotas keisti savo elgesį tinkama linkme, taip pat nesudaro pagrindo teismui abejoti, kad pakartotinio nusikalstamumo rizikos kintami veiksniai įvertinti neteisingai.
Nors M. B. už drausminius nusižengimus baustas nei karto nebuvo, bet vienas drausmės pažeidimas buvo fiksuotas - 2019 m. gegužės 6 d. buvo pažeistos pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės - uždengta rankšluosčiu lova, dėl ko nesimato nuteistojo. Kadangi pažeidimas buvo nešiurkštus, nuobauda nebuvo skirta (asmens bylos 1 t. 2 d. b.l. 40-42). Kita vertus socialinio tyrimo išvadoje akcentuota, jog nuteistojo būdas itin konfliktiškas, nelankstus bendravimas su įstaigoje dirbančiais asmenimis itin grubus, nepagarbus, būdingas priekaištų ir nepasitenkinimo demonstravimas, savikritikos stoka. M. B. į pastabas ir sudrausminimus reaguoja tik iš dalies, išskirtinai tik įvertindamas galimas neigiamas pasekmes sau, tokia strategija iššaukia dar didesnę nuteistojo pasipriešinimą ir aktyvią gynybą savęs atžvilgiu. Jis nevengia kontroliuoti aplinkos, paveikti ją, siekdamas sau palankių rezultatų (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l. 122-135). Tokios išvardintos nuteistojo elgesio apraiškos niekaip neatitinka disciplinuoto elgesio požymių. Pažymėtina, kad M. B., nors atlieka bausmę jau ilgą laiką, jis skatintas tik du kartus: už gerą elgesį būryje, pozityvaus užimtumo programos ,,Pilietiškumo ugdymo kelias“ pabaigimą ir aktyvų dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje ,,Sugrįžimas“. Atsižvelgtina, jog, perkeltas bausmę atlikti į Vilniaus pataisos namus, nei karto skatintas nebuvo, tame tarpe ir nuo paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo.
Teismas abejoja ir teiginiu, jog K. B. nevengia prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, kritiškai vertina savo nusikalstamas veikas. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas jis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, kategoriškai neigė padaręs nusikalstamas veikas ir pirmojo lygtinio svarstymo metu (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l. 63), kaltindamas nepelnytu nuteisimu, save laikė aplinkinių vykdomų nusikaltimų auka, vengdamas bausmės atlikimo pasislėpė užsienyje. Teiginį dėl kritiško savo veiksmų vertinimo paneigia socialinio tyrimo išvadoje nurodyti faktai, kurioje akcentuojama, jog nuteistasis savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu išlieka paviršutiniškas, ieškantis tokio savo elgesio pateisinančių priežasčių, minimizuoja jų pavojingumą. Nors nuteistasis deklaruoja netoleruojantis kriminalinės subkultūros nuostatų, savęs neišskiria iš dabartinės socialinės aplinkos ir prisitaiko prie jos. Nors jo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo pakartotinai vykdyti nusikaltimai, didelis teistumų skaičius suponuoja prielaidas apie jam būdingą kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l. 128).
Be to, pažymėtina, jog atsakomybės už savo nusikalstamas veikas prisiėmimas sietinas ne tik su deklaratyviu savo kaltės pripažinimu, bet apima ir pastangas pašalinti savo veiksmais padarytą žalą konkretiems nukentėjusiesiems. M. B. nusikalstamomis veikomis buvo padarytos turtinės žalos nukentėjusiesiems, priteisti ieškiniai, jie išieškomi priverstine tvarka, tačiau M. B. tik po to, kai buvo netaikytas lygtinis paleidimas po pirmo Komisijos svarstymo, padarė vieną įmoką žalai atlyginti (74,44 Eur), bet tai maža nuosprendžiu priteistų sumų (775,80 Eur UAB (duomenys neskelbtini) ir 221,70 Eur nukentėjusiajai) dalis.
Atlikdamas bausmę K. B. pataisos įstaigoje nedirbo, nors deklaravo neatsisakysiantis dirbti pataisos namuose, bet pats į administraciją dėl darbo nesikreipė, tik vykdydamas Lygtinio paleidimo rekomendacijas atliko vieną dieną nemokamus darbus – pažeistų knygų tvarkymą pataisos namų bibliotekoje. Nors Komisijai nuteistasis nurodė laisvėje turėjęs metus legalios darbinės patirties, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iki bausmės atlikimo jis nedirbo ir Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo. Sodros duomenys taip pat nuoseklių ir ilgalaikių darbo santykių nepatvirtina– jos duomenimis M. B. darbinė patirtis apsiribojo trimis mėnesiais individualios veiklos 2007 m. lapkričio 2008 m. sausio mėnesiais ir vienu mėnesiu 2011 m. rugpjūtį. Nors teigia įgijęs plytelių klojėjo ir mūrininko, aukštalipio, krovinių kabinėtojo specialybes, laisvėje jis įgytų profesinių gebėjimų nepritaikė ir gyvenimo būdo nepakeitė. Visos jo padarytos nusikalstamos veikos yra nuosavybei, siekiant įgyti pragyvenimui lėšų nusikalstamu būdu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog, vertindamas savo nusikalstamą elgesį, nuteistasis pripažįsta, kad pagrindinė jo neteisėtų veiksmų motyvacija buvo susijusi su siekiu įgyti finansinę naudą, jis pažymi, kad turėjo finansinių sunkumų, todėl ieškodavo kuo įvairiausių būdų, kaip užsidirbti papildomų pajamų bei užsitikrinti materialinę gerovę (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l. 125)
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo M. B. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, o būtent: akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Teismas sutinka, kad byloje yra teigiamai M. B. charakterizuojančių aplinkybių – jis palaiko ryšius su savo šeima (žmona, broliu), draugais, nėra socialiai atsiskyręs, geba megzti ir palaikyti įvairaus pobūdžio sąveikas, atlikdamas bausmę mokėsi, dalyvavo keliose socialinės reabilitacijos programose. Kita vertus, šios aplinkybės, įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, nepaneigia nuteistojo pavojingumo bei polinkio nusikalsti ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo netaikymo M. B. taip pat buvo vieninga.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2021 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 59-120, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti nuteistojo M. B. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 59-120 panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.