- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- e2S-1640-638/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04666-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybei, akcinei bendrovei D
- Kategorijos
- 3.4.2.1.1Fizinio asmens nemokumo samprata
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-10937-375/2018 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, akcinei bendrovei D. B. A/S Lietuvos filialui, „Swedbank“, AB, uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“, S. K., A. Š., antstoliui M. P., antstoliui R. S., antstolei A. A., antstolei N. B., antstoliui R. B., antstoliui S. U., antstolei R. S., antstolei S. V., akcinei bendrovei „Kauno energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. K. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore skirti UAB „Lexuna“.
2. Pareiškime nurodė, kad 2005 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas ir AB D. B. A/S Lietuvos filialas (buvęs Sampo bankas) sudarė laidavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas prisiėmė prievolę savo turtu atsakyti bankui, jeigu UAB „Juvila“ neįvykdys savo prievolių pagal 2005 m. lapkričio 8 d. Kredito linijos sutartį. 2005 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas ir jo sutuoktinė L. K. užtikrindami 107 487,97 Eur suteiktą paskolą įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančią turtinę teisę – žemės nuomos teisę D. B. A/S Danijos karalystės kredito unijai. 2008 m. spalio 20 d. UAB „Juvila“ buvo iškelta bankroto byla, tačiau įmonei priklausančio turto neužteko padengti prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams. Buvo pradėtas teisminis skolos išieškojimas. Iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės L. K. 2011 m. gegužės 25 d. buvo priteista 138 700 Eur. Prasidėjusi ekonominė krizė dar labiau pablogino finansinę padėtį. Šiuo metu jo skolos yra daugiau nei 355 524 Eur, turimo turto vertė yra tik apie 10 472 Eur. Pareiškėjas konstatavo, kad yra nemokus ir apie tai pranešė visiems kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti A. K. fizinio asmens bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra skolingas savo kreditoriams daugiau nei 355 524 Eur. Visų prievolių terminai yra suėję. Pareiškėjas pareiškimo pateikimo dienai dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje iki 2018 m. gegužės 24 d. jam buvo mokamas darbo užmokestis apie 90 Eur per mėnesį su mokesčiais. Nuo 2018 m. gegužės 24 d. valandinis tarifinis atlygis buvo pakeltas iki 3,50 Eur ir dabar šioje darbovietėje jis gaus apie 105 Eur per mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu 2018 m. gegužės 24 d. pareiškėjas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam nustatytas 420 Eur per mėnesį darbo užmokestis. Pareiškėjo pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu pareiškėjas atitinka įstatyme nustatytą fizinio asmens nemokumo kriterijų.
5. Teismas nurodė, jog teikiant pareiškimą teismui jo darbo užmokestis pastarųjų 3 metų laikotarpyje tebuvo 90 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių nežiūrint į tai, jog pareiškėjo turima statybų inžinieriaus specialybė ir aukštasis išsilavinimas darbo rinkoje jam gali atverti pakankamai geras darbo pasirinkimo perspektyvas ir garantuoti žymiai didesnes darbines pajamas. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba tik po 2 valandas per dieną, nors byloje nėra jokių duomenų, kad susirasti geriau apmokamą darbą jam trukdo sveikatos problemos ar kitokios objektyvios kliūtys. Pareiškėjo paaiškinimai posėdžio metu suponuoja išvadą, kad jis sąmoningai nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir jokio geriau apmokamo darbo net ir neieškojo. Pareiškėjo paskaičiuota pirminė jo poreikių patenkinimui reikalinga 605 Eur suma (vėliau sumažinta iki 400 Eur), kuri yra žymiai didesnė už minimalią mėnesinę algą ir net beveik 7 kartus didesnė už gaunamą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, leidžia manyti, kad pareiškėjas užsitikrina savo poreikių tenkinimą gaudamas pajamas, kurių teismui neatskleidė. Teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas sudarant galimybę pareiškėjui pateikti visapusišką informaciją savo pareiškimui pagrįsti, tačiau pareiškėjas tikrojo savo pragyvenimo šaltinio neišviešino apsiribodamas paaiškinimu apie atsitiktinius darbus. Nors 2018 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas teigė, kad pareiškėjas yra išvykęs į užsienį ir veda derybas dėl gerai apmokamo darbo su perspektyva gauti apie 1800 Eur per mėnesį, tačiau po pertraukos 2018 m. gegužės 30 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo pateikta 2018 m. gegužės 24 d. pareiškėjo sudaryta darbo sutartis su Lietuvos įmone „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pareiškėjas gaus 420 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie didesnes nei minimalias darbines pajamas užtikrinančio darbo paieškas (CPK 178 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad per visus 3 metus iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas akivaizdžiai sąmoningai nedėjo jokių pastangų savo mokumui pagerinti, atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau iš pirminės poreikių skaičiuotės akivaizdu, jog poreikių tenkinimui jam reikalingos pajamos, žymiai didesnės nei minimali mėnesio alga. Kaip rodo pateikta informacija, jo banko sąskaitose piniginės operacijos nebuvo vykdomos, legaliai gaunamas darbo užmokestis buvo taip pat labai mažas. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasyvumas ieškant geriau apmokamo darbo arba neatskleidimas visapusiškos informacijos apie pragyvenimo šaltinius (posėdžio metu jis pripažino, kad užsiima atsitiktiniais darbais, tarpininkavimu ir iš to pragyvena), sąmoningas nusistatymas tokiu būdu išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo ir negerinti savo mokumo leidžia konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos pareiškėjui A. K. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdžio metu. Pareiškėjas tiek savo pareiškime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nuolat ieško ir siekia susirasti geriau apmokamą darbą ar papildomą pajamų šaltinį, tačiau kol kas nepavyksta to padaryti. Teismas nevertino aplinkybių, kad pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jo siekį įsidarbinti - byloje yra duomenų, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais ieškojo geriau apmokamo darbo. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi prerogatyvą pareiškėjo būtinuosius poreikius sumažinti. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė teismui patikslintą būtinųjų poreikių lentelę, kur atitinkamai buvo sumažinti pareiškėjo poreikiai. Menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio pareiškėjui bankrutuoti. Pareiškėjo veiksmuose nėra priežastinio ryšio tarp atsiradusio nemokumo ir nesąžiningo elgesio. Pareiškėjas tapo nemokus dar 2013 m, kai buvo pardavinėjamas paskutinis įmonės UAB „Dola“ turtas. Tai, kad pareiškėjas metus dirbo (0,25) etato, negali daryti reikšmingos įtakos nemokumui, kai pareiškėjo skola siekia 334 000 Eur. Šiai dienai pareiškėjas stengiasi gauti papildomų lėšų bei didina savo gaunamas pajamas, o tuo pačiu ir galimybę kuo didesne dalimi padengti įsipareigojimus savo kreditoriams. Tai patvirtina ir nauja darbo sutartis su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neiškėlus fizinio asmens bankroto bylos, pareiškėjas neturėtų galimybės tinkamai užtikrinti proporcingo gaunamų lėšų visiems savo kreditoriams paskirstymo. Nepaisant visų pareiškėjo dedamų pastangų gauti didesnes pajamas, įsiskolinimai tik augtų dėl skaičiuojamų delspinigių, o tai tik dar labiau blogintų jau ir taip blogą pareiškėjo finansinę padėtį, o kartu kreditorių galimybę patenkinti bent dalį savo kreditorinių reikalavimų
7. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).
9. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, atsisakyta iškelti apeliantui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas atitinka įstatyme nustatytą fizinio asmens nemokumo kriterijų. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta informacijos, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitokiomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų), kad buvo baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose. Nebuvo nustatyta ir kitų teisinių kliūčių, reglamentuotų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, išskyrus 2 punktą. Taigi byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra nemokus, t. y. jo pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA, ir jis negali įvykdyti šių įsipareigojimų.
11. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas fizinio asmens sąžiningumą, nenustatė, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl jo tyčinių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bylą veiksmų, tačiau nustatė kitus įstatyme numatytus nesąžiningus pareiškėjo veiksmus – siekį išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. FABĮ nenustatyta, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.); kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Be to, privalo būti konstatuojamas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).
13. Pareiškėją teismas iš esmės pripažino nesąžiningu dėl to, kad pareiškėjas kryptingai nesiėmė jokių priemonių savo mokumui pagerinti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apelianto nesąžiningumą patvirtino aplinkybės – apelianto pasyvus elgesys dėl darbo paieškos, nenoras susirasti geriau mokamo darbo pagal turimą kvalifikaciją, galimas pajamų slėpimas bei informacijos apie jas nepateikimas. Apeliantas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pareiškėjo paaiškinimus, pareiškėjo veiksmuose nėra priežastinio ryšio tarp atsiradusio nemokumo ir nesąžiningo elgesio.
14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas sąmoningai nesiekė gauti didesnių ir stabilių pajamų ir vengia vykdyti prievoles savo kreditoriams sąmoningai, t. y. siekė pabloginti savo finansinę būklę, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas kryptingai nesiėmė jokių priemonių savo mokumui pagerinti, kad apeliantas nesiekė susirasti darbo, atitinkančio jo kvalifikaciją, ir taip gauti didesnes pajamas, kas patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą, nėra pagrįsta. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pareiškimo pateikimo dienai dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje iki 2018 m. gegužės 24 d. jam buvo mokamas darbo užmokestis apie 90 Eur per mėnesį su mokesčiais. Nuo 2018 m. gegužės 24 d. valandinis tarifinis atlygis buvo pakeltas iki 3,50 Eur ir dabar šioje darbovietėje pareiškėjas gaus apie 105 Eur per mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu 2018 m. gegužės 24 d. pareiškėjas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam nustatytas 420 Eur per mėnesį darbo užmokestis. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, kad koks nors sandoris, sudarytas aktualiu trejų metų laikotarpiu, pripažintinas nesąžiningu, pažeidžiančiu kreditorių interesus, tyčiniu vengimu ar sąmoningu neveikimu, dėl kurio buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
15. Vien tai, kad pareiškėjas gauna nedidelį darbo užmokestį, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo jį laikyti nesąžiningu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo pajamos, vertintinos kaip neužtikrinančios jam finansinio saugumo ir stabilumo bei teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Tačiau teismas, vertindamas apelianto mokumą, neanalizavo, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai galėdamas skirti įsipareigojimams vykdyti apeliantas galėtų padengti visus įsipareigojimus, ar pareiškėjo gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, neįvertino, kokia pareiškėjo pajamų suma, atskaičius iš jos sumas, būtinas įsipareigojimams vykdyti, užtikrintų būtiniausių paties pareiškėjo poreikių patenkinimą.
16. Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir nustatęs asmens nesąžiningumą gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 str. 9 p.). Toje pačioje stadijoje taip pat galės būti įvertinti pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu bus vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes, galima nuspręsti, ar apeliantas buvo (ne) sąžiningas, įvertinti nesąžiningų veiksmų (jei tokie būtų konstatuoti) ir nemokumo ryšį – ar jis daro reikšmingą įtaką nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo apelianto valios nepriklausančios aplinkybės (ekonominė krizė, nedarbo lygio padidėjimas, ar pan.). Atsižvelgiant į tai skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.