Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BAILEY INDUSTRIES“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei iškelta bankroto byla pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Bailey industries“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11. Atskirajame skunde atsakovė iš esmės nurodo du esminius civilinio proceso normų pažeidimus, t. y., kad procesiniai dokumentai UAB „Bailey industries“ faktiškai (realiai) nebuvo įteikti, todėl atsakovė neturėjo galimybės per teismo nustatytą terminą nei pateikti atsiliepimo į ieškinį, nei prieštaravimų dėl bankroto bylos iškėlimo ir bylos procesas vyko lietuvių kalba, kurios atsakovė (jos vadovas) nesupranta.

12. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 1 dalis).

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas).

14. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) paskelbtų duomenų nustatyta, kad UAB „Bailey industries“ registruotos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini).

15. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis JANĮ 9 straipsnio 1 dalimi, kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku ir atsakovės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) bei per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą išsiuntė 2024 m. gegužės 9 d. pranešimą Nr. DV_S-34906 „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Bailey industries“ bankroto bylos iškėlimo“, kuris buvo pasirašytas elektroniniu kvalifikuotu parašu. Fondo valdybos Vilniaus skyrius Įmokų taikomoje sistemoje gavo duomenis, kad UAB „Bailey industries“ 2024 m. gegužės 9 d. šį pranešimą siųstą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą perskaitė bei į minėtą pranešimą 2024 m. gegužės 24 d. gavo UAB „Bailey industries“ raštą (atsakymą) dėl bankroto bylos nekėlimo. Vadinasi, atsakovė buvo informuota ir žinojo apie kreditoriaus iniciatyvą iškelti jai bankroto bylą.

16. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) paskelbtų (registruotų) duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-614-826/2024 priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Bailey industries“, o 2024 m. liepos 24 d.: 1) išsiųsti UAB „Bailey industries“, adresu (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties nuorašas ir ieškinio kopija; 2) pranešta specialiame interneto tinklapyje apie ieškinio priėmimą ir teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, teismo sudėtį. Nutarties kopija buvo pat išsiųsta atsakovei (per EPP jos atstovei advokatei E. M.el. paštu bei įmonės (atsakovės) el. paštu), suinteresuotiems asmenims, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip pat buvo paskelbta informacija apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo specialiame interneto tinklalapyje. 2024 m. rugpjūčio 8 d. registruotas advokatės E. M. el. laiškas, kuriame nurodoma, kad laiškas iš teismo buvo gautas bei persiųstas įmonės vadovui bei teismas buvo informuotas, kad advokatė daugiau neatstovaus kliento bankroto byloje.

17. Visų pirmiausia pažymėtina, kad teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovės deklaruotu buveinės adresu ir kitais galimais adresais, todėl pirmosios instancijos teismas laikėsi įstatyme nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovės atstovei (advokatei) bei persiųsti įmonės vadovui, akivaizdu, kad tiek pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas, dėjo visas pastangas informuoti atsakovę apie bankroto bylos galimą iškėlimą ir pirmosios instancijos teismo nustatytus įsipareigojimus atsakovei. Kita vertus, svarbu akcentuoti ir tai, kad pati apeliantė privalėjo užtikrinti, kad registruotu įmonės buveinės adresu siunčiami dokumentai būtų priimti, o to nepadarydama prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas procesinių dokumentų įteikimas juridiniam asmeniui laikomas tinkamu išsiuntus šiuos dokumentus registruotu įmonės buveinės adresu, nereikalaujant jokio patvirtinimo apie šių dokumentų įteikimą (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui, nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pagrįstai visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis ir 153 straipsnio 2 dalis). Taigi, informacija apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir paskirtą teismo posėdį buvo tinkamai išviešinta, todėl, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teiginiui, kad yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai.

19. UAB „Bailey industries“ yra Lietuvos Respublikoje registruotas ir veikiantis juridinis asmuo, todėl visi procesiniai dokumentai, kaip teisingai akcentavo pareiškėjas atsiliepime į apelianto skundą, jam įteiktini valstybine kalba, o teismo procesas vyksta valstybine lietuvių kalba (CPK 11 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnio 3 dalis).

20. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

21. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

23. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

24. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

25. Akcentuotina, atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Vien tik atsakovės vadovo deklaracija apie tai, kad bendrovė yra tarptautinės kompanijos Bailey group dalis, todėl įmonė turi realią galimybę gauti finansavimą bei tokiu būdu išsaugoti įmonės veiklą Lietuvoje bei atsiskaityti su visais kreditoriais, neįrodo šių teiginių. Priešingai, pareiškėjas pateikė duomenis, kad atsiliepimo teikimo dieną atsakovės UAB „Bailey Industries“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui jau yra 137 123,84 Eur, iš jų 135 818,05 Eur privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1 305,79 Eur delspinigių, o kreditorei UAB „Autostelė“ iš atsakovės UAB „Bailey Industries“ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. liepos 31 d. priteisė 30 948,69 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas bei jau yra išduotas vykdomasis raštas, todėl galimai apelianto gautina 47 653,73 Eur mokesčių permoka tik trečdaliu galėtų tenkinti kreditoriaus interesus (137 123,84 Eur +30 948,69 Eur =168 072,53 Eur).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys tik dar labiau sustiprina įsitikinimą, kad atsakovė nėra gyvybingas ir nevykdo ūkinės komercinės veiklos, todėl negali tinkamai atsiskaityti su pareiškėju.

27. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

28. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikti įrodymai, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo apskųstoje nutartyje konstatuotas faktines aplinkybes (atsakovė neatsiskaito su pareiškėju, duomenų apie atsakovės registruotą nekilnojamąjį turtą nėra, taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės nedavė rezultatų). Atsakovė skunde neginčija teismo ir pareiškėjo nurodytų faktinių duomenų apie esamą jos finansinę būklę. Kitaip sakant atsakovės skunde nurodyti argumentai yra neįrodyti. Pažymėtina, kad atsakovė ilgiau nei 12 mėnesių JAR tvarkytojui neteikė finansinių atskaitomybės dokumentų bei jų nepateikė apeliacinės instancijos teismui. Tai reiškia, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio.

29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovei (jos vadovui) nepateikus pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus ir atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą, konstatuoja, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis).

30. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.