Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-02-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-1307-906/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-06
Bylos Nr.
e2YT-1307-906/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svajūnas Bliudsukis
Pareiškėjas
N. K., A. M.
Suinteresuotas asmuo
E. P., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1307-906/2017Proceso Nr. 2-06-3-16494-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.7.1.; 3.4.5.19. (S)
Klaipėdos miesto apylinkės teismasNutartis2017 m. vasario 6 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Jablonskytei,dalyvaujant: pareiškėjos N. K. atstovei advokatės padėjėjai L. R.,

nedalyvaujant pareiškėjai A. M. įstatyminei atstovei N. K., suinteresuotiems asmenims E. P. įstatyminei atstovei M. Ž., ir suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. įstatyminės atstovės N. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: E. P., jos įstatyminei atstovei M. Ž., VĮ Turto bankas, dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja N. K. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti nepilnamečio sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po promočiutės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, ir leisti nepilnamečio sūnaus A. M. vardu priimti A. M. palikimą. Nurodė, kad A. M. (duomenys neskelbtini) sudarė notarinį testamentą, o (duomenys neskelbtini) A. M. mirė. Po A. M. mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi nei pareiškėja, nei jos nepilnametis sūnus A. M., apie A. M. sudarytą testamentą nieko nežinojo, nebuvo žinoma ir apie testamento paskelbimą, pranešimo negavo, Lietuvoje negyveno. Paaiškino, jog pareiškėja 2007 m. persikėlė gyventi į Airiją ir ten gyvena iki šiol, A. M. (duomenys neskelbtini) taipogi atvyko gyventi į Airiją. Pareiškėja apie A. M. sudarytą testamentą sužinojo daug vėliau, dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį privalo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Dėl pareiškėjos darbo pobūdžio, nepilnamečio vaiko užimtumo mokyklose, taip pat dėl to, kad atvykimas į Lietuvos Respubliką yra ribojamas finansinėmis galimybėmis, pareiškėja negalėjo sugrįžti į Lietuvos Respubliką ir per įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymo notarui dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja prašo šias aplinkybes pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą A. M. palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime pareiškimui neprieštarauja, jei pareiškėjos išdėstytas priežastis dėl kurių buvo praleistas terminas palikimo priėmimui, teismas pripažins svarbiomis.

Suinteresuotas asmuo E. P. įstatyminė atstovė M. Ž. pateiktame atsiliepime palaikė pareiškimą, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo.

Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja dalyvavusi teismo posėdyje palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir prašė atnaujinti įstatyme numatytą terminą bei išduoti leidimą palikimo priėmimui nepilnamečio vaika vardu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-01-22 nutartyje Nr. 3K-3-33/2008 yra išaiškinęs, kad CK 5.57 straipsnyje reglamentuojamas termino palikimui priimti pratęsimas. CPK XXXVIII skyriuje nustatytos procesinės bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės, pagal kurias nagrinėjami ir pareiškimai dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Materialinio teisinio reguliavimo terminijos ir procesinio reguliavimo terminijos netapatumas šiuo atveju yra ne turinio, o verbalinės konstrukcijos skirtinumų lygmens, todėl priimant sprendimą dėl prašymo iš esmės vartotina teisinė terminija, apibrėžianti materialinių subjektinių teisių įgyvendinimo būdus - pagal CK 5.57 straipsnį terminas palikimui priimti pratęstinas, o ne atnaujintinas.

CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Iš pareiškėjos pareiškimo bei kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra pareiškėjo A. M. promočiutė. Mirusiai A. M. priklausė ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Kita ½ šio buto dalis priklausė mirusiosios A. M. sutuoktiniui P. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). A. M. (duomenys neskelbtini) testamentu ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), dalį paliko provaikaičiui A. M.. Mirusiosios A. M. sutuoktinis P. M. testamentu ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), dalį paliko provaikaitei E. P.. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S. 2016-11-15 pranešimu A. M. įstatyminę atstovę N. K. informavo, kad į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad nuo 2007 m. iki šiol dirba užsienyje, o sūnus A. M. mokosi kolegijoje, esančioje Škotijoje.

Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką nagrinėjamu klausimu yra pasisakęs, jog tam, kad pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti terminą palikimui priimti nepilnamečio sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po promočiutės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). Vadinasi, asmuo prašantis pratęsti terminą palikimui priimti, yra nepilnametis A. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės mamos N. K.. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Nustatyta, kad pareiškėja, kaip savo sūnaus įstatyminė atstovė, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu. Bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nepilnametis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamas savo motinos N. K., yra A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis, paveldintis jo mirusiai promočiutei A. M. priklaususio ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Pareiškėja savo prašymą dėl termino palikimui priimti grindžia argumentais, jog ji dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį privalo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, bei dėl pareiškėjos darbo pobūdžio, nepilnamečio vaiko užimtumo mokyklose, taip pat dėl to, kad atvykimas į Lietuvos Respubliką yra ribojamas finansinėmis galimybėmis, negalėjo sugrįžti į Lietuvos Respubliką ir per įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymo notarui dėl palikimo priėmimo. Nors terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei aštuonis metus, tačiau, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos metu nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių. Konstatuotina, kad terminas palikimui priimti praleistas ne dėl nepilnamečio A. M. kaltės, kadangi jis būdamas nepilnametis neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 str.). Aplinkybė, kad pareiškėja būdama nepilnamečio A. M. atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo nepilnamečiui A. M.. Priešingai, neatnaujinus termino palikimui priimti būtų pažeisti nepilnamečio A. M. teisės ir teisėti interesai.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos principais, pareiškėjos N. K. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui nepilnamečio sūnaus vardu priimti, atsiradusiam po A. M. mirties, pratęstinas (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja aktyviais veiksmais atstovauja nepilnametį sūnų A. M.. Šioje byloje ėmėsi aktyvių veiksmų ginant nepilnamečio vaiko teisę, pretenduojant į jo promočiutės palikimą, todėl teismas sprendžia šie duomenys įrodo, kad pareiškėja tinkamai atstovauja vaiką ir gali priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Pažymėtina, kad net ir po palikimo priėmimo pareiškėja norėdama parduoti ar perleisti nekilnojamąjį turtą turės gauti teismo leidimą.

Pagal CK 5.52 straipsnio nuostatas, įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Laikytina, jog nepilnamečio vaiko interesai nenukentės, jei palikimą jo vardu pareiškėja priims pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, nes tokiu atveju įpėdinis už palikėjos skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkintinas, išduotinas leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pratęsti pareiškėjai N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą trims mėnesiams nepilnamečio sūnaus A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, palikimui priimti atsiradusiam po palikėjos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti pareiškėjai N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnamečio sūnaus A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Išaiškinti, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis