- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-28
- Bylos Nr.
- eA-2221-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02493-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Dalia Višinskienė, Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- Ž. A.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Ž. A. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020 m. birželio 2 d. raštą Nr. (24.4-31-5 E)-R-2580 ,,Dėl skundo“ (toliau – ir VMI Raštas) ir įpareigoti VMI iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 25 d. skundą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brunas“ nuo 2018 m. spalio 9 d. buvo bankrutuojanti, o nuo 2019 m. kovo 20 d. bankrutavo. UAB „Brunas“ nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Pareiškėjas yra bankrutavusios UAB (toliau – ir BUAB) „Brunas“ kreditorius, todėl kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – Inspekcija) su skundu dėl Inspekcijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-142 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Inspekcijos Sprendimas) panaikinimo ir termino skundui pateikti atnaujinimo.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad terminas apskųsti Inspekcijos sprendimą baigėsi 2019 m. liepos 1 d., tačiau BUAB „Brunas“ nemokumo administratorius UAB „Finresta“ jokių veiksmų dėl Inspekcijos finansinio reikalavimo pagrįstumo nesiėmė, tinkamai nevykdė pareigų ir apie sprendimą neinformavo BUAB „Brunas“ kreditorių, dėl ko pareiškėjas, kaip BUAB „Brunas“ kreditorius, neturėjo galimybės nurodyto sprendimo apskųsti.
4. BUAB „Brunas“ nemokumo administratoriaus neveikimas laiku neginant bendrovės kreditorių galimai pažeistų teisių yra svarbi priežastis, dėl kurios praleistas pažeistos teisės gynimo terminas turėtų būti atnaujinamas. Pareiškėjas nurodė, kad jo, kaip kreditoriaus, teisės gali būti pažeistos dėl Inspekcijos galimai neteisėto sprendimo priėmimo, dėl nemokumo administratoriaus neveikimo atsisakius skųsti Inspekcijos Sprendimą ir nepatikrinus bei nenustačius jo pagrįstumo, teikiant nepagrįstą VMI finansinį reikalavimą tvirtinimui bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
5. Pareiškėjas pacitavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio nuostatą, pagal kurią bankrutuojančios įmonės kreditorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį, pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės neįgyvendina. Taip pat skunde pareiškėjas išdėstė poziciją dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo buvo apskaičiuotos mokestinės prievolės bankrutavusiai UAB „Brunas“. Teigė, kad Inspekcijos darbuotoja galimai piktnaudžiavo savo teisėmis, nes priimdama sprendimą rėmėsi tik nemokumo administratoriaus pateiktais ne visais dokumentais, neatliko išsamaus tyrimo. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Inspekcijos sprendimu apskaičiuotais delspinigiais už nesumokėtus mokesčius, nes pastarieji, pareiškėjo manymu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsiliepimas
6. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės VMI neturėjo teisinio pagrindo.
8. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 150 straipsniu, 152 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 43 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais ir teigė, kad nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organų teises ir pareigas, todėl nagrinėjamu atveju prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti bei skundą turėtų teikti nemokumo administratorius arba jo įgaliotas asmuo. Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė įgaliojimo, jog jis gali atstovauti bendrovę (mokesčių mokėtoją), todėl jo skundas paliktas nenagrinėtu.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl VMI Rašto, kuriuo pareiškėjo skundas dėl teritorinio mokesčių administracijos sprendimo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Brunas“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d. UAB „Brunas“ nemokumo (bankroto) administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Nemokumo (bankroto) administratoriaus UAB „Finresta“ paskirtas įgaliotas asmuo V. S. Pareiškėjas yra BUAB „Brunas“ kreditorius.
11.2. Inspekcija atliko UAB „Brunas“ mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2016-2017 metus ir 2019 m. gegužės 6 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-152 (toliau – Patikrinimo aktas). Inspekcija Sprendimu iš dalies patvirtino patikrinimo aktą.
Šalies argumentai
11.3. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo. Taip pat prašė atnaujinti skundo pateikimo terminą.
11.4. VMI Rašte nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išnagrinėti pareiškėjo skundo iš esmės, kadangi jis nėra įgaliotas asmuo skųsti Inspekcijos Sprendimą. Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė įgaliojimo, jog jis gali atstovauti bendrovės interesus, todėl jo skundas paliekamas nenagrinėtu.
12. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis turi teisę skųsti Inspekcijos Sprendimą, surašytą BUAB „Brunas“, nes jis yra jos kreditorius, tačiau teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutiko. Teismas paaiškino, kad BUAB „Brunas“ yra administruojamas teismo paskirto nemokumo administratoriaus UAB „Finresta“, kuris nenušalintas ir neatšauktas iš administratoriaus pareigų. Nemokumo administratorių veiklą reglamentuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto nuostatas paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organų teises ir pareigas, gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus. Atsakovas teisingai nurodė, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 43 straipsnio nuostatas kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų; skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus; gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus; reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis.
14. Teismas pažymėjo, kad pagal Inspekcijos Sprendimą mokesčių mokėtojas yra įmonė – BUAB „Brunas“, kuriam, iš dalies patvirtinus Patikrinimo aktą, papildomai apskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio sumos ir su jais susijusios sumos (delspinigiai, bauda). Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (Civilinio kodekso 2.81 str. 1 d.). Įmonė, kuri nemoki, valdymo organų teises ir pareigas perima nemokumo administratorius (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 str. 1 d. 1, 3 p.). Kreditorių teisės įmonės nemokumo procese apibrėžtos Juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Kreditorių teisės perimti nemokios įmonės valdymo organų ar administratoriaus funkcijas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme ar Mokesčių administravimo įstatyme nenumatyta.
15. Taigi, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo nelaikė mokesčių mokėtoju mokestiniame ginče dėl Inspekcijos Sprendimo, turinčiu teisę skųsti nurodytą sprendimą centriniam mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad būtent nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organų teises ir pareigas, todėl skundą ir prašymus Inspekcijai dėl sprendimo, kuriuo apskaičiuotos mokestinės prievolės BUAB „Brunas“, turi teisę teikti UAB „Finresta“ ar jos įgaliotas asmuo. Tuo tarpu pareiškėjas, kaip ir kiti kreditoriai, dalyvaudamas ir balsuodamas kreditorių susirinkime, gali įpareigoti bankroto administratorių veikti kreditorių naudai ir jų interesams (t. y. skųsti Inspekcijos Sprendimą, kuriuo mokestinės prievolės apskaičiuotos BUAB „Brunas“, prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, kt.), o šiam neveikiant kreditorių naudai ir interesams, gali reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens nemokumo administratoriaus kaltės. Be to, ir kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 44 str. 10 p.). Teismas pažymėjo, kad nei Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, nei pareiškėjo cituojama Civilinio kodekso 6.68 norma ar skunde nurodyta bendrosios kompetencijos teismų suformuota civilinėse bylose praktika (kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šiame ginče analizuojamų faktinių aplinkybių) nesuteikia teisės pareiškėjui skųsti Inspekcijos Sprendimo, kuriuo mokestinės prievolės apskaičiuotos kitam asmeniui – BUAB „Brunas“. Pareiškėjo nurodomas Civilinio kodekso teisminės gynybos būdas (netiesioginis ieškinys) taikytinas civiliniuose ginčuose, o ne mokestiniuose ginčuose. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalyje numatytas civilinius teisinius santykius reguliuojančių įstatymų santykis su mokesčių teisinius santykius reguliuojančiais įstatymais, pažymint Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat Civiliniame kodekse įsakmiai nurodytais atvejais. Mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką, procedūrą ir jos subjektus išsamiai numato specialus įstatymas – Mokesčių administravimo įstatymas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas konstatavo, kad pagrįstai pareiškėjo skundas dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo ir prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą palikti nenagrinėtais, kiti skundo argumentai teismui, išeinantys už nagrinėjamo ginčo ribų, nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo VMI Rašto teisėtumui ar pagrįstumui.
III.
17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Inspekcijos Raštą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl teritorinio mokesčių administracijos sprendimo paliktas nenagrinėtu.
18. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas neįsigilinus į pareiškėjo skundo argumentus, sprendime neatsakyta į pagrindinius skundo reikalavimus, neanalizuotos esminės skundo aplinkybės. Teismas tik formaliai atkartojo atsakovo VMI teiginius, padarė klaidingas išvadas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstas ir teisėtas.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų argumentų, jog 2020 m. balandžio 27 d., kai kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias su Inspekcijos Sprendimu, Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I3-4772-423/2020 konstatavo, kad: „Išaiškinta, kad pareiškėjas dėl mokestinio ginčo išsprendimo turi teisę paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Nesutikdamas su jos sprendimu, pareiškėjas gali kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą (MAĮ 159 str. 4 d., 152 str. 2 d.)“, todėl šiuo atveju, nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo nelaikė mokesčių mokėtoju mokestiniame ginče dėl Inspekcijos Sprendimo, turinčiu teisę skųsti nurodytą sprendimą centriniam mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta privaloma ikiteismine tvarka.
20. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo ir skundo pateikimo termino atnaujinimo. Tačiau VMI, susipažinusi su pareiškėjo skundu dėl Inspekcijos Sprendimo, nusprendė, kad VMI išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės neturi teisinio pagrindo bei nurodė, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius, todėl skundą ir prašymus Inspekcijai dėl Sprendimo, kuriuo apskaičiuotos mokestinės prievolės, turi teisę teikti administratorius ar jos įgaliotas asmuo.
21. Pareiškėjui iš pirmosios instancijos teismo sprendimo liko neaišku, kodėl Regiono apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I3-4772-423/2020 konstatavo, jog pareiškėjas dėl mokestinio ginčo išsprendimo turi teisę paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui – VMI, o nesutikdamas su jos sprendimu, pareiškėjas gali kreiptis ir į Mokestinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą (Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 4 d., 152 str. 2 d.), kas pripažintina, jog pareiškėjas turi teisę skųsti VMI Sprendimą, kitu atveju – teismas skundžiamame sprendime formaliais pagrindais, atkartodamas atsakovo VMI teiginius, nustato, jog būtent nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organų teises ir pareigas, todėl skundą ir prašymus Inspekcijai dėl sprendimo, kuriuo apskaičiuotos mokestinės prievolės BUAB „Brunas“, turi teisę teikti UAB „Finresta“ ar jos įgaliotas asmuo. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas, neatskleidęs bylos esmės ir nenustatęs reikšmingų aplinkybių, nesant tam pagrindo, tik formaliai konstatavo, jog pareiškėjas, kaip ir kiti kreditoriai, dalyvaudamas ir balsuodamas kreditorių susirinkime, gali įpareigoti bankroto administratorių veikti kreditorių naudai ir jų interesams (t. y. skųsti Inspekcijos Sprendimą, kuriuo mokestinės prievolės apskaičiuotos BUAB „Brunas“, prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, kt.), o šiam neveikiant kreditorių naudai ir interesams, gali reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens nemokumo administratoriaus kaltės, taip pat akcentuojant, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 44 str. 10 p.).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Inspekcijos Sprendimas priimtas iki 2019 m. birželio 11 d., apskundimo terminas 2019 m. liepos 1 d., tačiau BUAB „Brunas“ bankroto administratorius UAB „Finresta“ jokių veiksmų dėl Kauno AVMI finansinio reikalavimo pagrįstumo nesiėmė, tuo pačiu tinkamai nevykdė pareigų ir apie šį Sprendimą neinformavo BUAB „Brunas“ kreditorių, todėl pareiškėjas, kaip BUAB „Brunas“ kreditorius, neturėjo galimybės nurodyto sprendimo laiku apskųsti. Vien tai, kad bankroto administratorius, žinodamas apie Inspekcijos Sprendimą ir suvokdamas jų teisines pasekmes, delsė ginti galimai pažeistas pareiškėjo, kaip kreditoriaus, taip pat ir kitų kreditorių teises, todėl netinkamas teisių gynimas turėtų būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Inspekcijos Sprendimo.
Atsiliepimas
23. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas cituoja atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus, tačiau neanalizuoja, kad Inspekcijos Sprendime yra priskaičiuoti delspinigiai ir baudos, kas pažeidžia Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, kadangi iškėlus bankroto bylą, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalis nustato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų už visas įmonės pavėluotas apmokėti prievoles skaičiavimas. Tačiau ši įstatymo nuostata negalioja nei pirmosios instancijos teismui, nei Inspekcijai, kurios kreditorinio reikalavimo (trečią dalį) sudaro netesybos, baudos ir delspinigiai, kas sudaro 16 547,39 Eur.
24. Akivaizdu, kad nurodytų aplinkybių kontekste, teismas, spręsdamas klausimą dėl mokestinio ginčo išsprendimo, turėjo vadovautis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-425/2013. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad BUAB „Brunas“ bankroto administratoriaus neveikimas, laiku neginant bendrovės kreditorių galimai pažeistų teisių – svarbi priežastis, dėl kurios praleistas pažeistos teisės gynimo terminas turėtų būti atnaujinamas.
25. Pareiškėjas Ž. A. su apeliaciniu skundu prašo teismo priimti pateiktą naują įrodymą – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I3-4772-423/2020, kurioje teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dėl mokestinio ginčo išsprendimo turi teisę paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui – VMI. Nesutikdamas su jos sprendimu, pareiškėjas gali kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą (Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 4 d., 152 str. 2 d.).
Atsiliepimas
26. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
27. Atsakovas pažymi, kad prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir skundą pateikė pareiškėjas, kuris yra bendrovės kreditorius. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto nuostatas paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 43 straipsnio nuostatas kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų; skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus; gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus; reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis. Taigi, atsakovas daro išvadą, kad nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, todėl nagrinėjamu atveju prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti bei skundą turėtų teikti nemokumo administratorius arba jo įgaliotas asmuo. Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė įgaliojimo, jog jis gali atstovauti Bendrovės vardu, todėl jo skundas paliktas nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI Rašto, kuriuo pareiškėjo skundas dėl teritorinio mokesčių administracijos sprendimo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naują įrodymą – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I3-4772-423/2020, kurioje teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dėl mokestinio ginčo išsprendimo turi teisę paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui – VMI. Nesutikdamas su VMI sprendimu, pareiškėjas gali kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo pridedama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I3-4772-423/2020 gali turėti įtakos byloje surinktų įrodymų vertinimui, pareiškėjo prašymą tenkina ir pateiktą įrodymą prideda prie bylos medžiagos.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė panaikinti Inspekcijos Sprendimą, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-4772-432/2020, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo Ž. A. skundą.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I3-4772-432/2020 išaiškino, jog pareiškėjas dėl mokestinio ginčo išsprendimo turi teisę paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui – VMI. Nesutikdamas su priimtu VMI sprendimu, pareiškėjas gali kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą (Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 4 d., 152 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nepagrįsta skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog atsakovas pagrįstai pareiškėjo nelaikė mokesčių mokėtoju mokestiniame ginče dėl Inspekcijos Sprendimo, turinčiu teisę skųsti Inspekcijos Sprendimą centriniam mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta privaloma ikiteismine tvarka.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I3-4772-432/2020, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu – administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad šioje įstatymo normoje nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, šia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-583/2012; 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-602/2016). Teismas, pasisakęs, kad pareiškėjas dėl mokestinio ginčo išsprendimo turi teisę paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui – VMI, o nesutikdamas su jos sprendimu, gali kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą, paaiškino pareiškėjui Ž. A. bendrąją mokestinių ginčų tvarką, tačiau nenustatė jo konkrečios subjektinės teisės pateikti skundą mokestiniame ginče.
36. Iš apeliacinio skundo argumentų seka, kad pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organų teises ir pareigas, todėl skundą ir prašymus Inspekcijai dėl Sprendimo, kuriuo apskaičiuotos mokestinės prievolės BUAB ,,Brunas“, turi teisę teikti UAB ,,Finresta“ ar jos įgaliotas asmuo.
37. Teisėjų kolegija visų pirma nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi bendrovei UAB ,,Brunas“ iškėlė bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d.). UAB ,,Brunas“ nuo 2018 m. spalio 9 d. teisinis statusas bankrutuojantis, o nuo 2019 m. kovo 20 d. – bankrutavęs. UAB ,,Brunas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Finresta“. Bankroto administratoriaus UAB ,,Finresta“ paskirtas įgaliotas asmuo V. S.
38. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų (1 d.); juridinio asmens valdymo organo teisės ir pareigos bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (2 d.). Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (1 p.), gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 p.). Kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą (44 str. 10 p.). Iš aptartų teisės normų matyti, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bei gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens, teises ir teisėtus interesus.
39. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo nelaikė mokesčių mokėtoju mokestiniame ginče dėl Inspekcijos Sprendimo, turinčiu teisę skųsti nurodytą sprendimą centriniam mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. VMI Rašte teisingai nurodė, kad Ž. A. kartu su skundu nepateikė įgaliojimo, kad gali atstovauti bendrovės vardu, todėl jo skundą paliko nenagrinėtu.
40. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje prieita prie išvados, jog nuo bankroto bylos iškėlimo dienos juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas įgyvendina nemokumo administratorius, todėl buvusios įmonės vadovas neturi teisės atstovauti administracinėje byloje bankrutavusiai įmonei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-720-575/2020, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-779-438/2017). Nors nagrinėjamoje byloje skundą padavė ne buvusios įmonės vadovas, tačiau iš pacituotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos aiškiai matyti, jog nuo bankroto bylos iškėlimo dienos juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas įgyvendina nemokumo administratorius, todėl atstovauti administracinėje byloje bankrutavusiai įmonei gali paskirtas nemokumo administratorius.
41. Šiuo atveju kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir teisėtą teismo sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo Ž. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.