Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-4444-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02493-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.7; 12.10.1; 12.10.2; 12.10.5; 41; 55.1.3 (S)

2020 m. spalio 12 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Ž. A. skundu prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020 m. birželio 2 d. raštą Nr. (24.4-31-5 E)-R-2580 ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 25 d. skundą. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad UAB „Brunas“ nuo 2018 m. spalio 9 d. yra bankrutuojanti, o nuo 2019 m. kovo 20 d. bankrutavusi. UAB „Brunas“ nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Pareiškėjas yra BUAB „Brunas“ kreditorius, todėl kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – Inspekcija) su skundu dėl Inspekcijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-142 panaikinimo ir termino skundui pateikti atnaujinimo.

Pažymi, kad terminas apskųsti Inspekcijos sprendimą baigėsi 2019 m. liepos 1 d., tačiau BUAB „Brunas“ nemokumo administratorius UAB „Finresta“ jokių veiksmų dėl Inspekcijos finansinio reikalavimo pagrįstumo nesiėmė, tuo pačiu tinkamai nevykdė pareigų ir apie sprendimą neinformavo BUAB „Brunas“ kreditorių, dėl ko pareiškėjas kaip BUAB „Brunas“ kreditorius neturėjo galimybės nurodyto sprendimo apskųsti.

Teigia, kad BUAB „Brunas“ nemokumo administratoriaus neveikimas laiku neginant bendrovės kreditorių galimai pažeistų teisių yra svarbi priežastis, dėl kurios praleistas pažeistos teisės gynimo terminas turėtų būti atnaujinamas.

Nurodo, kad pareiškėjo kaip kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir dėl Inspekcijos galimai neteisėto sprendimo priėmimo ir dėl nemokumo administratoriaus neveikimo, atsisakius skųsti Inspekcijos sprendimą Nr. (7.45) FR0682-142 ir nepatikrinus bei nenustačius jo pagrįstumo, teikiant nepagrįstą VMI finansinį reikalavimą tvirtinimui bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Cituoja Civilinio kodekso 6.68 straipsnio nuostatą, pagal kurią bankrutuojančios įmonės kreditorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį, pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės neįgyvendina.

Taip pat skunde pareiškėjas išdėsto poziciją dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo buvo apskaičiuotos mokestinės prievolės bankrutavusiai UAB „Brunas“. Teigia, kad Inspekcijos darbuotoja galimai piktnaudžiavo savo teisėmis, nes priimdama sprendimą rėmėsi tik nemokumo administratoriaus pateiktais ne visais dokumentais, neatliko išsamaus tyrimo. Taip pat nesutinka su Inspekcijos sprendimu apskaičiuotais delspinigiais už nesumokėtus mokesčius, nes pastarieji pareiškėjo manymu prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad VMI susipažinusi su pareiškėjo 2020 m. gegužės 25 d. skundu dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo išnagrinėtas 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas Nr. (7.45) FR0680-152, surašytas patikrinus UAB „Brunas“, pažymi, kad išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės VMI neturėjo teisinio pagrindo.

Cituodama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 150 straipsnį, 152 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 34 straipsnio 1 dalį, 43 straipsnį, 66 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, teigia, kad nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organų teises ir pareigas, todėl nagrinėjamu atveju prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti bei skundą turėtų teikti nemokumo administratorius arba jo įgaliotas asmuo. Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė įgaliojimo, jog jis gali atstovauti bendrovę (mokesčių mokėtoją), todėl jo skundas paliktas nenagrinėtu.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VMI 2020 m. birželio 2 d. rašto Nr. (24.4-31-5 E)-R-2580, kuriuo pareiškėjo skundas dėl teritorinio mokesčių administracijos sprendimo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Brunas“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d. UAB „Brunas“ nemokumo (bankroto) administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Nemokumo (bankroto) administratoriaus UAB „Finresta“ paskirtas įgaliotas asmuo V. S.. Pareiškėjas yra BUAB „Brunas“ kreditorius.

Inspekcija atliko UAB „Brunas“ mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2016–2017 metus ir 2019 m. gegužės 6 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-152 (toliau – Patikrinimo aktas). Inspekcija 2019 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (7.45) FR0682-142 iš dalies patvirtino patikrinimo aktą.

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl Inspekcijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-142 panaikinimo. Taip pat prašė atnaujinti skundo pateikimo terminą.

VMI skundžiamu raštu nurodė, kad VMI neturi teisinio pagrindo išnagrinėti pareiškėjo skundo iš esmės, kadangi jis nėra įgaliotas asmuo skųsti Inspekcijos sprendimą. Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė įgaliojimo, jog jis gali atstovauti bendrovės interesus, todėl jo skundas paliekamas nenagrinėtu.

Priimti teritorinio mokesčių administratoriaus (Inspekcijos) sprendimai dėl patikrinimo akto (ne)tvirtinimo skundžiami MAĮ nustatyta tvarka. MAĮ 150 straipsnyje nustatyta, kad VMI kaip Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir teritorinio mokesčių administratoriaus. Pagal MAĮ 152 straipsnio 3 dalies nuostatas, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. MAĮ 2 straipsnio 17 dalyje paaiškinta mokesčių mokėtojo sąvoka, nurodant, kad tai asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį Įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra šio Įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Taip pat MAĮ pateikta mokestinio ginčo, kurį pareiškėjas siekia inicijuoti, sąvoką, nurodant, kad tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (MAĮ 2 str. 22 d.).

Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad jis turi teisę skųsti Inspekcijos sprendimą, surašytą BUAB „Brunas“, nes jis yra jos kreditorius. Teismas su šiuo pareiškėjo argumentu sutikti negali. Kaip jau minėta, BUAB „Brunas“ yra administruojamas teismo paskirto nemokumo administratoriaus UAB „Finresta“, kuris nenušalintas ir neatšauktas iš administratoriaus pareigų. Nemokumo administratorių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Pagal JANĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto nuostatas, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organų teises ir pareigas, gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus. Atsakovas teisingai nurodė, kad pagal JANĮ 43 straipsnio nuostatas, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų; skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus; gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus; reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis.

Pagal 2019 m. birželio 11 d. Inspekcijos sprendimą mokesčių mokėtojas yra įmonė – BUAB „Brunas“, kuriam, iš dalies patvirtinus patikrinimo aktą Nr. (7.45)FR0680-152, papildomai apskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio sumos ir su jais susijusios sumos (delspinigiai, bauda). Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 str. 1 d.). Įmonė, kuri nemoki, valdymo organų teises ir pareigas perima nemokumo administratorius (JANĮ 66 str. 1 d. 1, 3 p.). Kreditorių teisės įmonės nemokumo procese apibrėžtos JANĮ. Kreditorių teisės perimti nemokios įmonės valdymo organų ar administratoriaus funkcijas JANĮ ar MAĮ nenumatyta.

Taigi darytina išvada, kad pagrįstai atsakovas pareiškėjo nelaikė mokesčių mokėtoju mokestiniame ginče dėl Inspekcijos 2019 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. (7.45)FR0682-142, turinčiu teisę skųsti nurodytą sprendimą centriniam mokesčių administratoriui MAĮ nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad būtent nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organų teises ir pareigas, todėl skundą ir prašymus Inspekcijai dėl sprendimo, kuriuo apskaičiuotos mokestinės prievolės BUAB „Brunas“, turi teisę teikti UAB „Finresta“ ar jos įgaliotas asmuo. Tuo tarpu pareiškėjas, kaip ir kiti kreditoriai, dalyvaudamas ir balsuodamas kreditorių susirinkime, gali įpareigoti bankroto administratorių veikti kreditorių naudai ir jų interesams (t. y. skųsti Inspekcijos sprendimą, kuriuo mokestinės prievolės apskaičiuotos BUAB „Brunas“, prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, kt.), o šiam neveikiant kreditorių naudai ir interesams, gali reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens nemokumo administratoriaus kaltės. Be to, ir kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą (JANĮ 44 str. 10 p.). Teismas pažymi, kad nei JANĮ, nei pareiškėjo cituojama CK 6.68 norma ar skunde nurodyta bendrosios kompetencijos teismų suformuota civilinėse bylose praktika (kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šiame ginče analizuojamų faktinių aplinkybių) nesuteikia teisės pareiškėjui skųsti Inspekcijos sprendimo, kuriuo mokestinės prievolės apskaičiuotos kitam asmeniui - BUAB „Brunas“. Pareiškėjo nurodomas CK teisminės gynybos būdas (netiesioginis ieškinys) taikytinas civiliniuose ginčuose, o ne mokestiniuose ginčuose. CK 1.1 str. 2 d. numatytas civilinius teisinius santykius reguliuojančių įstatymų santykis su mokesčių teisinius santykius reguliuojančiais įstatymais, pažymint CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat CK įsakmiai nurodytais atvejais. Kaip minėta, mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką, procedūrą ir jos subjektus išsamiai numato specialus įstatymas MAĮ.

Kadangi pagrįstai pareiškėjo skundas dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo ir prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą palikti nenagrinėtais, kiti skundo argumentai teismui, išeinantys už nagrinėjamo ginčo ribų, nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo rašto teisėtumui ar pagrįstumui. Atsižvelgus į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundą patenkinti.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo Ž. A. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

..............................................................................................................Violeta Petkevičienė

...........................................................................................................Ernestas Spruogis