Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-14 · Civilinė byla Nr. 2S-2541-605/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-14Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-14
Bylos Nr.
2S-2541-605/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-21430-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Venckienė
Ieškovas
A. S.
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2541-605/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-21430-2010-3)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė
Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3.; 121.14.; (S) 122.2.; 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-2143-774/2011 sustabdyta iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3401-254/2011, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. S. pareiškė ieškinį atsakovams G. P., I. P., J. P., D. P., trečiajam asmeniui M. G. dėl iškeldinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi (b.l. 142-143) civilinę bylą Nr. 2-2143-774/2011 sustabdė iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3401-254/2011.

Nutartyje nurodyta, kad iš teismų informacinės Liteko programos nustatyta, jog Kauno apygardos teisme 2011 m. spalio 26 d. buvo priimtas ieškovų G. P. ir I. P. ieškinys dėl sandorių nuginčijamo. Šiuo ieškiniu ginčijamos daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus – namą ir žemės sklypą, esančius Uosio g. 27, Kaune (civilinė byla Nr. 2-3401-254/2011). Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3401-254/2011 turi prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 1 d. 3 p.).

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu (b.l. 148-151) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, skundžiamoje nutartyje pažymėjęs teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3401-254/2011 prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nenurodė jokių motyvų ir argumentų tokiam teiginiui, tuo pažeisdamas ieškovų teisę atskirajame skunde nurodyti teisinius motyvus, patvirtinančius skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Civilinėje byloje Nr. 2-2143-774/2011 yra pateikti akivaizdūs faktai apie tai, kad atsakovai, neturėdami nuosavybės teisės į turtą, juo savavališkai naudojasi. Civilinė byla dėl iškeldinimo užvesta dar 2010 metų gruodžio mėnesį. Atsakovai piktnaudžiauja savo teisėmis ir bando įvairiais būdais vilkinti bylos procesą, kad kuo ilgiau galėtų neatlygintinai naudotis turtu. Bylos dėl sandorių panaikinimo Kauno apygardos teisme nagrinėjimas neturės įtakos nagrinėjamos bylos sprendimui, nes jei ir būtų patenkintas atsakovų ieškinys dėl sandorių nuginčijimo, jie visuomet galės sugrįžti į turtą, nes ieškovas nežada turto parduoti. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3401-254/2011 yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones - įrašą Registrų centre, kad vyksta ginčas dėl turto, ir kad neleidžiama perleisti nuosavybės teisės, bet neuždraudęs ieškovui A. S. kaip teisėtam savininkui naudotis (gyventi, išnuomoti) turtu. Skundžiama nutartis pažeidžia ieškovo teisėtus interesus, nes jis ir toliau negali naudotis savo turtu, o atsakovams suteikiama teisė ir toliau piktnaudžiauti ir savavališkai naudotis svetimu turtu. Bylos sustabdymas sukelia neproporcingus ieškovo nuostolius bei sudaro prielaidas atsakovams neapibrėžtą laiką piktnaudžiauti savo padėtimi. Sustabdžius neapibrėžtam laikotarpiui bylos nagrinėjimą išaugs ieškovo žala. Bylos sustabdymas prieštarauja civilinio proceso tikslams, principams bei ieškovo teisėmis į operatyvų ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teismas neturėjo taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o turėjo atsižvelgti į tai, kad: 1) teismas gali pats nustatyti faktus civilinėje byloje, nes yra pateikti visi įrodymai; 2) nėra prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamų bylų; 3) yra aiškus atsakovo veiksmų nesąžiningumas; 4) ieškovas patirs neproporcingai neigiamas pasekmes per neapibrėžtą ilgą laikotarpį, iki kol bus išnagrinėta byla.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas G. P. (b.l. 169-170) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Jei Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3401-254/2011 pripažintų, kad teisėtas namo savininkas yra G. P., akivaizdu, kad nebūtų pagrindo keldinti atsakovų iš jiems priklausančio būsto, o tai yra tiesioginis prejudicinis ryšys, kurį neigia ieškovas. Kauno apygardos teismo sprendimas turi tiesioginį prejudicinį ryšį su nagrinėjama civiline byla dėl iškeldinimo, todėl bylos nagrinėjimas sustabdytas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007, Teismų praktika 28, p. 77-84; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu (LR CK 4.93 str. 3 d.). Civilinio kodekso 4.95 straipsnis reglamentuoja, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas A. S. šiuo metu yra gyvenamųjų patalpų, esančių Uosio g. 27, Kaune, savininkas. Atsakovai G. P., I. P., J. P., D. P. yra užėmę ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Nepriklausomai nuo to, kad Kauno apygardos teisme yra priimtas G. P. ir I. P. ieškinys dėl sandorių nuginčijamo, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus – namą ir žemės sklypą, esančius Uosio g. 27, Kaune, byla dėl atsakovų iškeldinimo, kurie šiuo metu nėra gyvenamųjų patalpų savininkai, privalo būti sprendžiama, neatsižvelgiant į Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Rezultatas kitoje nagrinėjamoje byloje nėra prejudicinis. Teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti šioje nagrinėjamoje byloje. Faktas, kas yra nekilnojamojo turto savininkas, šiuo metu yra nustatytas. Šioje civilinėje byloje iškeldinus atsakovus iš ginčo patalpų, ir jiems vėliau laimėjus minėtą bylą Kauno apygardos teisme, jie vėl turės teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą. Tačiau šiai dienai nekilnojamojo turto savininkas yra ieškovas, bet ne atsakovai, todėl gali ir ieškovo prašymu privalo būti sprendžiamas klausimas dėl jų iškeldinimo iš ginčo patalpų. Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 152-154) patvirtina, kad nekilnojamojo turto savininkui A. S. draudžiama perleisti nuosavybės teisę, pagrindas: Kauno apygardos teismo 2011-10-27 nutartis, taigi atsakovų nuogąstavimai, kad ieškovas gali perleisti nekilnojamąjį turtą, yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011-10-27 nutartimi sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.), todėl skundžiama nutartis kaip neteisėta ir nepagrįsta naikintina, o klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Neringa Venckienė