Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2-105-856/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-02
Bylos Nr.: e2-105-856/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“
Atsakovas: Telšių rajono savivaldybės administracijos, Telšių rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-105-856/2022Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)-58-3-00163-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.8.11.1; 2.6.10.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.9; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,sekretoriaujant Justinai Samuilei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ atstovui (duomenys neskelbtini) A. B.,

atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos įgaliotiems atstovams E. V. ir M. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl atsakovės neteisėto vienašališko 2018 m. balandžio 25 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, neteisėto ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir nepagrįsto praturtėjimo bei atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Techsis“ ieškiniu atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Administracijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarties nutraukimo“ išdėstytą sprendimą nutraukti sutartį, panaikinti Administracijos sprendimą įtraukti tiekėją UAB „Techsis“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. balandžio 25 d. Administracija ir UAB „Techsis“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Apleistų ir užterštų Telšių miesto prie Masčio ežero regeneravimo ir tvarkymo darbų atlikimo III etapas II eilė (toliau - ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti ir baigti darbus bei ištaisyti bet kuriuos jų defektus pagal Sutarties sąlygas (Sutarties 3 p.). 2020 m. sausio 15 d. Rangovas, Užsakovas ir FIDIC inžinierius pasirašė Pakeitimo nurodymą. 2020 m. balandžio 15 d. ieškovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl termino pratęsimo“ kreipėsi į atsakovę ir FIDIC inžinierių bei nurodė, kad dėl vykdomo kito projekto darbų Masčio ežero pakrantės teritorijoje, ieškovė nuo 2020 m. vasario mėn. negali privažiuoti prie savo objekto ir pabaigti Sutartyje numatytų darbų. Ieškovė taip pat atsakovės paprašė kuo skubiau pateikti naujus projektinius sprendinius, atitinkančius faktinę situaciją objekte, bei dėl to pratęsti Sutarties vykdymo terminą dviejų mėnesių laikotarpiui. 2020 m. balandžio 21 d. FIDIC inžinierius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad neprieštarauja Sutarties termino pratęsimui tokiam laikui, kiek užtruks darbų pakeitimo formavimas dėl dalies darbų. 2020 m. gegužės 22 d. FIDIC inžinierius raštu Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad ieškovė nėra pradėjusi defektų šalinimo darbų. Dėl to, neatlikus darbų numatytu terminu, rekomenduojama atsakovei pasinaudoti Sutarties sąlygų 8.7 p. nuostatomis. 2020 m. birželio 8 d. Rangovas, Užsakovas ir FIDIC inžinierius pasirašė Pakeitimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarė dėl papildomų darbų atlikimo. 2020 m. birželio 8 d. FIDIC inžinierius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovė nėra pradėjusi defektų šalinimo darbų bei pilna apimtimi nebaigė Sutartyje numatytų darbų. 2020 m. birželio 16 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Pretenzija dėl nepagrįsto reikalavimo pateikimo“ ieškovė nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl Sutarties įvykdymo garantijos išmokėjimo yra nepagrįstas. 2020 m. liepos 1 d. ieškovė iš AB Šiaulių bankas gavo raštą, kad buvo priimtas sprendimas tenkinti reikalavimą mokėti 6 897,08 Eur sumą. 2020 m. liepos 8 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl draudimo išmokos neteisėto išmokėjimo, kuriuo prašė atsakovę atsiimti Atlikimo laidavimo išmokos išieškojimą. Atsakovė 2020 m. liepos 14 d. pateikė atsakymą ieškovei, kuriame nurodė, kad sprendimas dėl draudimo išmokos nebus keičiamas. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pateiktų atliktų drabų aktų“ pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, pažymą apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktą, priedą prie atliktų darbų akto. 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pateiktų atliktų darbų aktų“, kuriuo paprašė Rangovo pateikti inžinieriaus patvirtintus atliktus darbų aktus. 2020 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Sutarties nutraukimo“ (toliau – ir sprendimas dėl Sutarties nutraukimo) informavo ieškovę, kad priėmė sprendimą nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutraukti Sutartį ir pašalinti ieškovę iš statybvietės. Be to, atsakovė informavo, kad nutraukusi Sutartį pradės procedūrą dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. 2020 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės sprendimu dėl Sutarties nutraukimo, bei nurodė nesutikimo su tokiu sprendimu priežastis, tačiau atsakovė iki šios dienos nėra pateikusi jokio atsakymo ieškovei. 2020 m. rugsėjo 4 d. atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą“ informavo ieškovę, kad ieškovė yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. 2020 m. rugsėjo 4 d. ieškovė gavo Pakeitimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) projektą pasirašymui, kuriuo nutarta atsisakyti tam tikrų darbų bei suderinama Sutarties kaina.

3. Pažymi, jog ieškovė nuo pat Sutarties sudarymo momento tinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėjo maksimalias pastangas tam, kad Sutartis būtų įvykdyta tinkamai ir laiku, nuolat bendradarbiavo su Užsakovu, tačiau dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl to, kad atsakovė vėlavo pateikti projektinius sprendinius, iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus, kas lėmė, jog tam tikri darbai nebuvo atlikti per Sutartyje nustatytą terminą, kas reiškia, kad atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį. Be to, atsakovė, nepagrįstai vienašališkai nutraukusi Sutartį, grubiai pažeidė proporcingumo principą. Su proporcingumo principu nesuderinama situacija, kai Sutartis nutraukiama dėl jos neįvykdymo (neįvykdymo laiku), kai tokį sutarties neįvykdymą (neįvykdymą laiku) objektyviai tiesiogiai sąlygoja pačios atsakovės veiksmai arba nenumatytos, papildomos aplinkybės. Dar daugiau, atsakovė, nutraukdama Sutartį, pažeidė ne tik proporcingumo principą, bet taip pat ir favor contractus principą bei bendruosius CK įtvirtintus sutarčių vykdymo principus, todėl atsakovės veiksmai yra laikytini nesąžiningais, o jų pagrindu priimtas sprendimas dėl Sutarties nutraukimo - neteisėtu. Nurodo, jog atsakovės sprendime dėl Sutarties nutraukimo nenurodyta, kad Sutartis būtų nutraukiama dėl esminio Sutarties pažeidimo, todėl, net atsakovei neteisėtai vienašališkai nutraukus Sutartį, ieškovei neįvykdžius esminio sutarties pažeidimo, atsakovė neturėjo teisės įtraukti ieškovės į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kadangi netenkinamos VPĮ 91 straipsnyje įtvirtintos sąlygos.

4. Pažymi, jog atsakovė sprendime dėl Sutarties nutraukimo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad (i) ieškovė neatliko darbų, kurių Sutartyje numatytu terminu atlikti iškilusios kliūtys netrukdė; (ii) ieškovė nevykdo FIDIC inžinieriaus ir atsakovės reikalavimų; (iii) ieškovė aiškiai rodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį, dėl to nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutraukia Sutartį. Ieškovė kategoriškai nesutinka su tokiu nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės vertinimu bei nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties, ką patvirtina toliau nurodomos aplinkybės. Pirma, atsakovės sprendimas dėl Sutarties nutraukimo yra ne tik kad nepagrįstas ir neteisėtas, bet ir netinkamai motyvuotas. Atsakovė sprendime dėl Sutarties nutraukimo nurodė, kad Sutartis nutraukiama iš esmės dėl to, kad ieškovė nevykdo FIDIC inžinieriaus ir atsakovės nurodymų, tačiau iš šio atsakovės sprendimo apskritai nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė nutraukia Sutartį, t. y. kokia Sutarties nuostata remiantis. Be to, atsakovė, nenurodydama aiškaus Sutarties nutraukimo pagrindo, pažeidė skaidrumo principą. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo Sutartis yra viešojo pirkimo Sutartis. Taikant ir aiškinant viešojo pirkimo sutarties nuostatas, sistemiškai taikomos ir viešojo pirkimo sąlygos. VPĮ atitinkamai taikomas ir vykdant viešojo pirkimo sutartį. Nors VPĮ nuostatos visa apimtimi netaikomos Sutarties reguliavimui, tačiau atsakovės elgesį saisto viešųjų pirkimų principai, pirmiausia - skaidraus veikimo pareiga, kadangi ginčo Sutartis yra sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Tuo atveju, kai sutarties nutraukimą inicijuojanti sutarties šalis aiškiai nenurodo nei sutarties nutraukimo teisinio pagrindo, nei aplinkybių, kuriomis grindžia atitinkamo sutarties nutraukimo teisinio pagrindo egzistavimą, susidaro situacija, kai kita sutarties šalis negali veiksmingai pasinaudoti teisine gynyba, kadangi nežinodama sutarties nutraukimo pagrindo, negali suformuoti gynybinės pozicijos ir atitinkamų, ją pagrindžiančių teisinių argumentų. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės pateikto sprendimo dėl Sutarties nutraukimo nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė vienašališkai nutraukia Sutartį, todėl vien aplinkybė, kad atsakovės sprendimas dėl Sutarties nutraukimo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, sudaro savarankišką pagrindą pripažinti tokį sprendimą neteisėtu ir negaliojančiu, o atsakovės elgesį - neatitinkantį viešųjų pirkimų principų bei pažeidžiantį ieškovės teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

5. Antra, kaip ieškovė supranta iš atsakovės sprendimo dėl Sutarties nutraukimo, atsakovė Sutartį nutraukia dėl šių priežasčių: (i) buvo neatlikti tam tikri darbai, kurių atlikti iškilusios kliūtys netrukdė; (ii) Rangovas nevykdo Užsakovo ir FIDIC inžinieriaus reikalavimų; (iii) Rangovas aiškiai demonstruoja ketinimą netęsti Sutarties vykdymo. Rangovas pažymi, kad nurodytos priežastys negali būti laikomos pakankamomis Sutartį nutraukti: pirma, pati atsakovė sprendime dėl Sutarties nutraukimo pripažino, kad vykdant Sutartį buvo iškilusios tam tikros Sutarties vykdymo kliūtys, kurios nepriklausė nuo Rangovo valios, ir kurių atsiradimo rizikos Rangovas nebuvo prisiėmęs. Pavyzdžiui, Užsakovas 2020 m. balandžio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad dėl kito projekto įgyvendintų sprendinių buvo nuspręsta atsisakyti įrengti automobilių apsisukimo aikštelę, o vietoj jos įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, sujungiant Žarėnų gatvę ir Masčio pakrantės takus. Suprojektuoti ir suderinti sprendinius užtruko, todėl dėl atsiradusių kliūčių ieškovei nebus taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovė pažymi, kad pagal Sutarties sąlygas ieškovė atlieka darbus gavusi atsakovės parengtus projektus, tačiau atsakovė tokius projektus ženkliai vėlavo pateikti. 2020 m. gegužės 29 d. ieškovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, kad ieškovė yra pasirengusi atlikti visus fizinius darbus, tačiau norint tai padaryti yra reikalingas projektas bei papildomas susitarimas, kuriuo būtų nustatomi vykdomi/ nevykdomi darbai. Tuo tarpu atsakovė projektinius dokumentus rengė ženkliai vėluodama, jų parengimas ir suderinimas užtruko daugiau kaip 3 mėnesius, ir tik 2020 m. birželio 2 d. FIDIC inžinierius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pritaria projektinių dokumentų pakeitimui. Be to, FIDIC inžinierius tik 2020 m. birželio 8 d. išleido Pakeitimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad yra būtina atlikti papildomus darbus, bei yra darbų, kurių nereikia atlikti, šių darbų ieškovė negalėjo ir neprivalėjo numatyti prieš teikdama pasiūlymą. FIDIC inžinierius 2020 m. birželio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad papildomi darbai gali būti vykdomi tik patvirtinus sutarties pakeitimą/papildomą susitarimą. Toks susitarimas buvo sudarytas 2020 m. birželio 8 d., taigi, praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams (nuo 2020 m. kovo 19 d.), kai buvo nustatyta objektyvi būtinybė pateikti rangovui atnaujintą (pakeistą) projektinę dokumentaciją. Ieškovė pažymi, kad neturėdama patikslintos projektinės dokumentacijos, negalėjo atlikti visų Sutartyje nurodytų darbų, įskaitant, bet neapsiribojant tais darbais, kuriuos išvardino atsakovė sprendime dėl Sutarties nutraukimo. Antra, atsakovė nesudarė sąlygų Rangovui atlikti Sutartyje nurodytus darbus. Ieškovė pažymi, kad atsakovės sprendime dėl Sutarties nutraukimo yra nurodoma, kad ieškovė apie atliktus darbus buvo informuota FIDIC inžinieriaus 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. gegužės 22 d. bei 2020 m. birželio 8 d. raštais. Tačiau atsakovė atnaujintą projektinę dokumentaciją ieškovei pateikė tik 2020 m. birželio 11 d. Be to, ieškovė pažymi, kad negalėjo vykdyti darbų dėl elementaraus atsakovės aplaidumo ir didelio nerūpestingumo. Pavyzdžiui, ieškovė privalėjo įrengti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau šios kameros turėjo būti jungiamos prie interneto tinklo, ir būtent atsakovė privalėjo užtikrinti interneto paslaugų tiekėjo atrinkimą ir paslaugų sutarties su juo sudarymą, tačiau atsakovė šios pareigos neįvykdė. 2020 m. gegužės 27 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti informaciją, kada bus suteiktos interneto paslaugos, kurios yra būtinos vaizdo stebėjimo kamerų pajungimui, tačiau jokio atsakymo ieškovė negavo. Dėl to ieškovė 2020 m. birželio 3 d. pakartotinai kreipėsi į Užsakovą, prašydama nurodyti, kada planuojamas interneto paslaugos užtikrinimas. Tą pačią dieną atsakovė informavo, kad šiuo metu tik vyksta viešųjų pirkimų procedūros, kurių metu turėtų būti atrinktas paslaugos tiekėjas. Atsakovė tik 2020 m. liepos 2 d. pateikė informaciją, kad jau yra sudarytos visos sąlygos (sudaryta sutartis su interneto paslaugų tiekėju), leidžiančios atlikti vaizdo sistemų montavimo darbus. Trečia, net jei ir vertinti, kad ieškovė vėluoja atlikti sprendime dėl Sutarties nutraukimo nurodytus darbus, neatliktų darbų vertė yra nedidelė, darbai yra atlikti, todėl atsakovė iš esmės jau yra gavusi darbų rezultatą.

6. Ieškovė pažymi, kad sprendžiant dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, vienas iš pagrindinių kriterijų yra skirtumas tarp siekto ir gauto rezultato. Tik tokiais atvejais, kuomet yra aišku, kad Sutarties rezultatas nebus pasiektas, atsakovė turi teisę atsisakyti Sutarties ir ją nutraukti. Ieškovė pažymi, kad bendra Sutarties vertė yra 842 644 Eur su PVM. Šiai dienai ieškovė yra atlikusi ir perdavusi atsakovei darbų už bendrą 760 077,42 Eur sumą. Taigi, atsakovės neperimtų darbų vertė sudaro tik 82 566,58 Eur arba 9,80 procentų visos Sutarties vertės. Dar daugiau, ieškovė yra atlikusi beveik visus darbus, kurie yra numatyti Sutartyje, ir yra pasirengusi juos perduoti atsakovei, tačiau dėl ieškovei nežinomų priežasčių darbų perdavimo procedūra nėra vykdoma. Nepaisant to, kadangi darbai yra atlikti, atsakovė iš esmės gavo rezultatą, kurio siekė sudarydama Sutartį - visi darbai atlikti. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių ieškovė neįvykdė dalies darbų, tad mažareikšmiai Sutarties vykdymo trukdžiai negali būti pagrindas vienašališkam Sutarties nutraukimui. Ieškovė pabrėžia, kad ji turėjo ir turi ketinimą tęsti savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir pabaigti visus darbus pagal Sutartį, ką rodo ir patvirtina pačios ieškovės veiksmai, t. y. ieškovė deda visas pastangas Sutarties rezultatui pasiekti ir yra atlikusi beveik visus Sutartyje nustatytus darbus, kas įrodo, kad ieškovė demonstruoja aiškiai išreikštą ketinimą įvykdyti Sutartį nepaisant objektyvių nuo Rangovo nepriklausančių trukdžių, kurių buvimą patvirtino tiek atsakovė, tiek ir FIDIC inžinierius.

7. Ieškovė pažymi, kad atsakovės veiksmai po sprendimo dėl Sutarties nutraukimo yra prieštaringi, kas taip pat patvirtina sprendimo dėl Sutarties nutraukimo neteisėtumą. Nors atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. informavo ieškovę apie tai, kad Sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d., tačiau po šio sprendimo dėl Sutarties nutraukimo toliau susirašinėja su ieškove dėl su Sutarties vykdymu susijusių aplinkybių, siūlo pasirašyti Pakeitimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovės veiksmai, kai nors atsakovė vertina, kad Sutartis nutraukta, bet ir toliau siekia bendrauti su ieškove dėl aplinkybių, susijusių su Sutarties vykdymu, patvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumą.

8. Pažymi, jog atsakovė, net ir priėmusi neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, neturėjo teisinio pagrindo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą“ informavo ieškovę, kad ieškovė įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė teigia, jog tokiam atsakovės sprendimui nebuvo (nėra) absoliučiai jokio teisinio pagrindo. Viena vertus, atsakovės sprendimas dėl Sutarties nutraukimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Kita vertus, net jei teismas vertintų, kad atsakovės sprendimas dėl Sutarties nutraukimo yra teisėtas, tai jokiu būdu nesuteiktų teisės atsakovei įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pirma, Sutartis nutraukta ne dėl esminio Sutarties pažeidimo, dėl to atsakovė apskritai neturėjo jokio pagrindo ieškovę įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Iš VPĮ 91 straipsnio 1 dalies turinio matyti, jog tiekėjas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukiamas nustačius bent vieną iš 3 (trijų) alternatyvių pagrindų: pirma, sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo; antra, priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją; trečia, priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo atveju atsakovė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukė po to, kai priėmė sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, tačiau Sutartis nebuvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, kaip to reikalaujama VPĮ 91 straipsnyje, dėl to atsakovė neturėjo jokio pagrindo ieškovę įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

9. Be to, atsakovė, įtraukdama ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pažeidė imperatyvias VPĮ 91 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą privalomą tvarką (procedūras). Remiantis VPĮ 102 straipsnio 4 dalimi, tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo. Priklausomai nuo to, ar tiekėjas per nurodytą 30 dienų terminą pareiškia ieškinį teismui, ar ne, VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytas 10 dienų terminas prasideda: jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo - nuo VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto 30 dienų ieškinio senaties termino pabaigos; jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo - nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos. Taigi, atsakovė įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą galėjo tik suėjus VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam 30 dienų terminui, t. y. anksčiausiai 2020 m. rugsėjo 8 d. Tuo tarpu atsakovė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukė neišlaukusi minėto termino. Juolab, kad remiantis VPĮ 91 straipsnio 2 dalies 2 punktu, tuo atveju, jei ieškovas kreipiasi į teismą, tai teisminės bylos nagrinėjimo metu ieškovas apskritai negali būti traukiamas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė privalo informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą ir paprašyti išbraukti ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo.

Atsiliepimas

10. Atsakovė Administracija atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė teismui pateikė ne visą Sutarties tekstą. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad toliau pirmumo tvarka išvardinti dokumentai sudaro šią sutartį ir yra suprantami ir aiškintini kaip jos sudedamosios dalys: a) Rangos sutartis; b) Pasiūlymo raštas; c) Konkrečiosios sutarties sąlygos; d) Bendrosios sutarties sąlygos; e) Techninės specifikacijos; f) Brėžiniai; g) Įkainotų veiklų (darbų grupių) sąrašas, kiti dokumentai ir priedai. Taigi, sprendžiant dėl šalių veiksmų teisėtumo, turi būti atsižvelgiama į Bendrąsias sutarties sąlygas, kiek jų nekeičia Konkrečiosios sutarties sąlygos. Ypač reikšmingas Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 punktas, numatantis Užsakovo teisę nutraukti Sutartį dėl netinkamų Rangovo veiksmų. Konkrečiosiomis sutarties sąlygomis nebuvo keičiamas Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 punktas, todėl nagrinėjamu atveju šalims galioja ir tiesiogiai taikomas Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 punktas. Ieškinyje nurodytas materialusis reikalavimas išbraukti ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, yra tiek de jure, tiek de facto ydingas, kadangi prašydama sustabdyti informacijos apie ją, kaip nepatikimą tiekėją, skelbimą, ieškovė iš esmės siekia ginti tik savo privatų interesą. Tuo tarpu Nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymu yra ginamas viešasis interesas, apsaugantis perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su nepatikimais, sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdančiais tiekėjais. Savivaldybė privalėjo įrašyti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, priešingu atveju, savivaldybė būtų pažeidusi teisės aktuose numatytus reikalavimus ir būtų prieštaraujama suformuotai teismų praktikai.

11. Teigia, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2 punktu, vienašališkai nutraukė Sutartį, kadangi ieškovė nevykdė inžinieriaus nurodymų įvykdyti įsipareigojimus ir juos įgyvendinti per pagrįstai tinkamą laiką, netaisė defektų. Kaip patvirtina ieškinio 4, 5, 7 priedai, nuo 2020 m. balandžio 21 d. inžinierius teikė ieškovei nurodymus įvykdyti įsipareigojimus, nurodydamas konkrečius darbų pabaigimo terminus, taip pat teikė reikalavimus ištaisyti defektus. Pažymi, kad šalių susitarimu darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. balandžio 15 d., tačiau dalis darbų, kuriems atlikti iškilusios kliūtis neturėjo įtakos, atlikti nebuvo ne tik iki nurodyto termino, bet net ir iki Sutarties nutraukimo. Šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad ieškovė nuo pat Sutarties sudarymo momento tinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėjo maksimalias pastangas tam, kad Sutartis būtų įvykdyta tinkamai ir laiku, nuolat bendradarbiavo su Užsakovu, tačiau dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl to, kad atsakovė vėlavo pateikti projektinius sprendinius, iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus, kas lėmė, jog tam tikri darbai nebuvo atlikti per Sutartyje nustatytą terminą. Visų pirma, laiku neatlikti darbai, kuriems minėti pakeitimai neturėjo įtakos, t. y. ieškovė galėjo ir privalėjo iki Sutarties baigimo termino atlikti šiuos darbus: a) Elektros apšvietimo įrengimas; b) Vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas; c) Pontonų įrengimas; d) Žaidimų aikštelės įrengimas; e) Tiltelių apsauginių barjerų įrengimas; f) Tinkamai atlikti augalų sodinimo darbai. Nurodo, jog ieškovė klaidindama bando įrodinėti, kad darbų atlikimui reikalinga projektinė dokumentacija buvo pateikta tik 2020 m. birželio 11 d. Atsakovė pažymi, kad pateikta projektinė dokumentacija susijusi su papildomais darbais, tuo tarpu FIDIC inžinieriaus 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. gegužės 22 d. bei 2020 m. birželio 8 d. raštais ieškovė buvo informuojama apie neatliktus darbus, kurių projektinė dokumentacija buvo pateikta pirkimo dokumentuose, taip pat minėtuose raštuose nurodoma ištaisyti defektus atliktuose darbuose.

12. Pažymi, jog taip pat nepagrįstas bandymas teigti, kad vaizdo kamerų Rangovas negalėjo laiku įrengti dėl priežasčių, kurios priklauso nuo atsakovės, nors iš tikrųjų jų neįrengė dėl ieškovės elementaraus aplaidumo ir didelio nerūpestingumo: nėra jokio tiesioginio ryšio tarp kamerų įrengimo ir interneto paslaugos teikimo, todėl Rangovas galėjo ir privalėjo jas įrengti iki Sutartyje numatyto termino pabaigos. Juo labiau, kad net ir atsakovei sudarius sutartį su interneto paslaugų teikėju, ieškovė iki Sutarties nutraukimo neįrengė ir neprijungė vaizdo kamerų, tuo tik patvirtindama, kad nevykdė sutartinių įsipareigojimų dėl nuo jos pačios priklausančių aplinkybių. Be to, dėl pakeitimo nurodymo vėlavimo iš dalies kalta ieškovė, kadangi laiku nepateikė skaičiavimų. Ieškovei 2020-06-02 patekus skaičiavimus, Pakeitimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2020-06-08. Taipogi atsakovė pažymi, kad ieškovė buvo nurodžiusi, jog papildomus darbus atliks per 2 mėnesius nuo projektinės dokumentacijos su žyma „pritariu statyti“ pateikimo, tačiau jų neatliko ne tik žadėtu terminu, bet ir iki Sutarties nutraukimo. Taip pat pastebi, kad ieškovė nepagrįstai siūlymą pasirašyti Pakeitimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) traktuoja kaip neatitinkantį atsakovės pozicijos dėl Sutarties nutraukimo. Priešingai, būtent todėl, kad Sutartis nutraukta, o Rangovas už šiame pakeitime nurodytus darbus nepagrįstai pateikė sąskaitą faktūrą, kuri buvo apmokėta, atsakovė siekia atgauti permokėtą sumą, ką patvirtina ir atsakovės 2020-10-06 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl permokos už neatliktus darbus grąžinimo“. Atsakovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, kiek tai leidžiama pagal VPĮ, tuo tarpu ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl atsakovė nepažeidė ieškinyje minimų CK nuostatų, o vadovavosi privalomu ir šiuo atveju lex specialis VPĮ.

13. Pažymi, jog šiuo atveju ne tik Sutartyje buvo aiškiai nurodyta Sutarties nutraukimo tvarka, bet ir atsakovės pranešime buvo aiškiai nurodytos sutarties nuostatos, kuriomis remiasi sprendimas dėl nutraukimo. Nutraukimo pagrindai realūs, jų tikrumas įrodytas, ieškinyje jie nepaneigti. Savivaldybė siekė kooperuotis su ieškove ir stengėsi išsaugoti viešojo pirkimo sutartį: buvo suteikiamas papildomas laikas atlikti darbus ir ištaisyti defektus, neskaičiuojamos netesybos už darbus, kurių ieškovė negalėjo atlikti dėl pateisinamų priežasčių. Nepavykus susitarti ir matant, kad sutartis yra tinkamai neįvykdyta ir nevykdoma net per papildomai suteiktą laiką, atsakovė privalėjo su ieškove nutraukti sutartį, priešingu atveju būtų neužtikrinti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai. Pažymi, kad būtent šiuo tikslu VPĮ numatytas Nepatikimų tiekėjų sąrašo institutas.

14. Pažymi, jog VPĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatos nesuteikia perkančiajai organizacijai diskrecijos spręsti dėl netinkamai viešojo pirkimo sutartį vykdžiusių tiekėjų įtraukimo ar neįtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, perkančiosios organizacijos privalo išviešinti viešojo pirkimo sutartis pažeidusius tiekėjus. Taigi, nepatikimo tiekėjo išviešinimas yra ne perkančiosios organizacijos teisė, o pareiga, kurios vykdymas yra privalomas, pagrįstas siekiu apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo tiekėjų, nevykdančių sutartinių įsipareigojimų. Mano, jog tam, kad ūkio subjektas VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtų įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nėra būtina, jog sutartis būtų nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, pakanka, kad: pirma, perkančioji organizacija priimtų sprendimą, kuriame būtų konstatuota, kad tiekėjas bent vieną konkrečiai nurodytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, antra, perkančioji organizacija už tai tiekėjui pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, pavyzdžiui, delspinigius ar kitokio pobūdžio netesybas. Būtent tokia situacija yra susiklosčiusi šioje byloje. Sutarties terminas yra esminė sutarties sąlyga, todėl Rangovui neįvykdžius darbų šalių sutartais terminais, atsakovė kreipėsi į Šiaulių banką, kuris priėmė sprendimą išmokėti reikalautą sumą pagal ieškovės pateiktą Sutarties sąlygų įvykdymo garantiją. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl neva neteisėto pasinaudojimo garantija, tačiau gavusi atsakovės raštą, kuriuo ši pretenzija netenkinta, atsakovės veiksmų teismui neskundė. Remiantis VPĮ 102 straipsnio 4 dalimi, ieškovė, manydama, kad atsakovė nepagrįstai priėmė sprendimą, kad ieškovė Sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to savivaldybė pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turėjo teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo savivaldybės sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos. Šiuo atveju turėtų būti laikoma, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir byla šioje dalyje nutrauktina.

15. Pažymi, kad nors VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas konkretus terminas, per kurį perkančioji organizacija privalo CVP IS paskelbti informaciją apie nepatikimą tiekėją, tokio termino praleidimas nelemia nebegalėjimo tiekėjo įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pabrėžia, kad VPĮ nėra pareigos įspėti tiekėją apie perkančiosios organizacijos ketinimą įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Priešingai, VPĮ 91 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos, įtraukusios ūkio subjektą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pareiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoti tiekėją. Atsakovė teigia, jog pagrįstai įrašė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir tinkamai įvykdė savivaldybei VPĮ numatytą pareigą.

16. Dublike, atsiliepdama į atsakovės Administracijos atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, ieškovė UAB „Techsis“ papildomai nurodo, jog atsakovė, nors ir priėmė sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, tačiau ir toliau kartu su ieškove vykdė Sutartį, t. y. bendravo su ieškove, derino darbų sprendinius bei 2020 m. gruodžio 23 d. pasirašė Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo tiek ieškovė, tiek atsakovė, pasirašydamos šį aktą, nurodė ir patvirtino, kad darbai pagal Sutartį yra atlikti pilnai ir tinkamai, t. y. atsakovė patvirtino, kad ieškovė įvykdė visus įsipareigojimus pagal Sutartį ir neturi tam jokių priekaištų. Akivaizdu, kad tokie atsakovės sprendimai ir veiksmai tik patvirtina, kad sprendimas dėl Sutarties nutraukimo yra formalus, fiktyvus, galimai tik siekiant ieškovei pakenkti ateityje, t. y. apriboti jos dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Taigi, kaip matyti iš pačios atsakovės veiksmų, atsakovė buvo suinteresuota darbų pagal Sutartį pilna apimtimi įvykdymu, kas reiškia, jog iš esmės atsakovė turėjo interesą išsaugoti Sutartį, pabaigti vykdyti darbus ir pasirašyti Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą. Todėl šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovės sprendimas dėl Sutarties nutraukimo yra formalus, todėl privalo būti panaikintas.

17. Pažymi, jog nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad tariamai sprendimas dėl Sutarties nutraukimo buvo priimtas remiantis Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 p., tačiau ir toliau nenurodo, kuria sąlyga konkrečiai remiantis buvo nutraukta Sutartis. Taigi, pati atsakovė tokiais veiksmais patvirtina, kad ji sprendimo dėl Sutarties nutraukimo ne tik kad tinkamai nemotyvavo, t. y. nenurodė, kokiais pagrindais nutraukta Sutartis, bet to nepagrindė ir atsiliepime ieškinį. Tad atsakovės argumentai, kad Sutartis buvo nutraukta teisėtai bei remiantis Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 p., atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Kaip matyti iš sprendimo dėl Sutarties nutraukimo, priešingai nei teigia atsakovė atsiliepime į ieškinį, šiame Sprendime nėra nurodyta jokia Sutarties nuostata, kurios pagrindu buvo nuspręsta vienašališkai nutraukti Sutartį. Tad, tokie atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai atmesti kaip nepagrįsti bei prieštaraujantys atsakovės priimto sprendimo dėl Sutarties nutraukimo turiniui. Vien aplinkybė, kad atsakovės sprendimas dėl Sutarties nutraukimo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, sudaro savarankišką pagrindą pripažinti tokį sprendimą neteisėtu ir negaliojančiu, o atsakovės elgesį - neatitinkantį viešųjų pirkimų principų bei pažeidžiantį ieškovės teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

18. Nurodo, jog nesutinka su Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais dėl tariamai ieškovės nepagrįstai laiku neatliktų darbų, kadangi nurodytos priežastys negali būti laikomos pakankamomis Sutarties nutraukimui. Be to, ką nurodė ieškinyje, ieškovė papildomai tik pažymi, kad objektyviai negalėjo tinkamai ir laiku atlikti tam tikrų darbų būtent dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl nesavalaikių projektinių dokumentų pateikimo ieškovei. Nors atsakovė priėmė visus ieškovės atliktus darbus, pasirašė Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, kas iš esmės reiškia pripažinimą tinkamą ieškovės Sutarties vykdymą, tačiau atsakovė formaliai nesiekė išsaugoti Sutarties ir dėl nesuprantamų priežasčių ją vienašališkai nutraukė, tokiu būdu netgi sukeldama ieškovei itin neproporcingus padarinius - įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovės veiksmai bei sprendimai dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra dviprasmiški ir prieštaringi. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, kad ieškovė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukta dėl to, kad Sutartį vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais, tačiau, kaip matyti iš atsakovės 2020 m. rugsėjo 4 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą“, atsakovė informavo ieškovę, kad ji įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą remiantis sprendimu dėl Sutarties nutraukimo, o sprendime dėl Sutarties nutraukimo nėra nieko užsiminta nei apie nutraukimą dėl esminio Sutarties pažeidimo, nei dėl ieškovės Sutarties vykdymo su dideliais ir nuolatiniais trūkumais. Atsakovė, siekdama pagrįsti savo poziciją, kad ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl to, kad Sutartį vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais, nurodo, kad ieškovės atžvilgiu buvo taikyta sankcija - atsakovė pasinaudojo Sutarties sąlygų įvykdymo garantija. Kaip jau minėta, pačios atsakovės veiksmai rodo, kad ieškovė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įtraukta dėl to, kad buvo nutraukta Sutartis (ne dėl esminio pažeidimo), bet ne dėl to, kad Sutartį vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais. Be to, atsakovės reikalavimas dėl garantijos išmokėjimo buvo tenkintas 2020 m. liepos 1 d., o atsakovė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukė 2020 m. rugsėjo 4 d. Mano, jog atsakovė, pasinaudojusi Sutarties sąlygų įvykdymo garantija, iš esmės tada ir turėjo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau ieškovė į minėtą sąrašą buvo įtraukta ženkliai vėliau, t. y. po dviejų mėnesių. Akivaizdu, šios aplinkybės, t. y. atsakovės pasinaudojimas Sutarties sąlygų įvykdymo garantija bei įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nėra tarpusavyje susijusios. Taigi, nenustačius nei vieno iš alternatyvių VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo pagrindų, net ir atsakovei priėmus neteisėtą sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, nėra teisinio pagrindo ieškovę įraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

19. Triplike atsakovė Administracija iš esmės atkartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

Šalies argumentai

20. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams atsakovė Administracija buvo pateikusi ieškinį atsakovei UAB „Techsis“ dėl kompensacijos priteisimo, kurioje UAB „Techsis“ pareiškė priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (civilinė byla Nr. e2-1037-671/2021), minėto teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2-320-267/2021). Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2021 m. kovo 9 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-320-267/2021 ir Nr. e2-105-856/2022 (buvęs Nr. e2-227-856/2021) buvo sujungtos į vieną bylą. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarta Administracijos ieškinį dėl kompensacijos priteisimo laikyti priešieškiniu, o UAB „Techsis“ priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo – patikslintu ieškiniu, kuris nagrinėjamas kartu su pradiniu ieškiniu.

21. Patikslintu ieškiniu UAB „Techsis“ prašo priteisti iš atsakovės 6 897,08 Eur sumą, kuria atsakovė nepagrįstai praturtėjo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Minėtame procesiniame dokumente, taipogi atsiliepdama ir į Administracijos priešieškinį (žr. žemiau), ieškovė nurodo, jog atsakovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nors atsakovė teigia, kad ieškovei civilinė atsakomybė kyla neįvykdžius Sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), t. y. neįvykdžius Sutartyje numatytų darbų iki 2020 m. balandžio 15 d., ieškovė su tuo nesutinka. Pažymi, kad neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų, jog ieškovė neatliko kokių nors Sutartyje numatytų darbų. Sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti laiku dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl to, kad atsakovė laiku nepateikė projektinių sprendinių, nepratęsė Sutarties bei nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Pažymi, jog pagal Sutarties sąlygas atlieka darbus gavusi atsakovės parengtus projektus, tačiau atsakovė tokius projektus ženkliai vėlavo pateikti, jų parengimas ir suderinimas užtruko daugiau kaip 3 mėnesius ir tik 2020 m. birželio 2 d. FIDIC inžinierius raštu nurodė, kad pritaria projektinių dokumentų pakeitimui. Be to, FIDIC inžinierius tik 2020 m. birželio 8 d. išleido Pakeitimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad yra būtina atlikti papildomus darbus bei yra darbų, kurių nereikia atlikti, šių darbų ieškovė negalėjo ir neprivalėjo numatyti prieš teikdama pasiūlymą. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė, neturėdama patikslintos projektinės dokumentacijos, negalėjo atlikti visų Sutartyje nurodytų darbų, įskaitant, bet neapsiribojant tais darbais, kuriuos išvardino atsakovė sprendime dėl Sutarties nutraukimo. Pagal Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.3 p., papildomi darbai gali būti pradėti vykdyti tik po to, kai visos šalys pasirašo darbų pakeitimo aktus. Darbų pakeitimai laikomi sudėtine Sutarties dalimi. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta rangos sutarties šalių pareiga sutarties vykdymo metu bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nesudarė sąlygų ieškovei atlikti Sutartyje nurodytus darbus. Pažymi, kad atsakovės sprendime dėl Sutarties nutraukimo yra nurodoma, jog ieškovė apie neatliktus darbus buvo informuota FIDIC inžinieriaus 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. gegužės 22 d. bei 2020 m. birželio 8 d. raštais, tačiau atsakovė atnaujintą projektinę dokumentaciją ieškovei pateikė tik 2020 m. birželio 11 d. Taigi, negali būti laikoma, kad ieškovė laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti kompensaciją (2020 m. rugpjūčio 2-23 d.), atliko kokius nors neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme. Mano, jog reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas jau vien dėl to, kad atsakovė neįrodė, kad nurodyto dydžio netesybos buvo apskaičiuotos dėl kokių nors tariamai neteisėtų ieškovės veiksmų nurodytu laikotarpiu.

22. Nurodo, jog atsakovės kreipimąsi į AB Šiaulių banką laiko nepagrįstu, ką nurodė 2020 m. birželio 16 d. teikdama atsakovei pretenziją. Be to, atsakovė prašo netesybų už 2020 m. rugpjūčio 2-23 d., tuo tarpu į AB Šiaulių bankas kreipėsi gerokai anksčiau - 2020 m. birželio 11 d., todėl kreipimasis į banką niekaip neįrodo netesybų pagrįstumo. Juo labiau, kad AB Šiaulių banko 2018 m. gegužės 4 d. sutarties sąlygų įvykdymo garantija Nr. (duomenys neskelbtini) numato, jog „Garantijos gavėjas neprivalo pagrįsti reikalavime nurodyto Sutarties sąlygų nevykdymo“, taigi, AB Šiaulių bankas ir nevertino Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita 6 897,08 Eur suma.

23. Atsakovės prašoma priteisti kompensacija (delspinigiai) yra akivaizdžiai per didelė. Atsakovė netinkamai aiškina sutartį ir nepagrįstai, nesąžiningai kompensacijos (delspinigių) sumą skaičiuoja nuo visos priimtos Sutarties sumos (696 400 Eur be PVM). Darbai pagal Sutartį buvo skaidomi dalimis, atitinkamai ir delspinigius, jeigu jie būtų pagrįsti, atsakovė privalo skaičiuoti tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, o ne nuo visos Sutarties kainos, t. y. tik nuo tų darbų sumos, kuriuos neva ieškovė vėlavo atlikti. Netesybos negali būti skaičiuojamos už darbus, kurie buvo atlikti laiku, priešingu atveju atsakovė nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita. 2020 m. liepos 31 d. pažymoje apie atliktų darbų vertę Nr. (duomenys neskelbtini)1 ir atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) darbai aiškiai skirstomi dalimis, kas pagrindžia, jog netesybas nustatanti Sutarties nuostata privalo būti aiškinama taip, kad netesybos skaičiuojamos ne nuo visos Sutarties sumos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės. Atsakovė reikalauja delspinigių tik už 22 kalendorines dienas 2020 m. rugpjūčio 2-23 d., kai didžioji dalis darbų pagal Sutartį jau buvo atlikta. 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu ieškovė siuntė atsakovei pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje buvo nurodyta, jog pagal Sutartį atliktų darbų vertė 2020 m. liepos 31 dienai - 664 883,40 Eur be PVM. Net vertinant, kad ieškovė vėlavo atlikti sprendime dėl Sutarties nutraukimo nurodytus darbus, neatliktų darbų vertė yra nedidelė, darbai yra atlikti, todėl atsakovė iš esmės jau yra gavusi darbų rezultatą. Nei priešieškinyje, nei sprendime dėl Sutarties nutraukimo atsakovė neįrodinėja neatliktų darbų sumos, deklaratyviai išvardindama tik šiuos neatliktus darbus, nors turi pareigą įrodyti neatliktų darbų ir savo patirtų nuostolių mąstą.

24. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog privaloma sutartinės atsakomybės sąlyga yra nukentėjusios šalies patirta žala. Akivaizdu, kad šioje situacijoje atsakovė nepatyrė ir objektyviai negalėjo patirti absoliučiai jokių nuostolių. Pabrėžia, jog ir pati atsakovė per visą bendravimo su ieškove laiką nebuvo nurodžiusi ir neįrodinėjo, kad būtų patyrusi bet kokius su Sutarties vykdymu susijusius nuostolius. Atsakovės reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės, „baudinio“ pobūdžio ir neskirtos kompensuoti jos nuostolių.

25. Ieškovės įsitikinimu, 6 897,08 Eur banko garantijos sumą pagal 2018 m. gegužės 4 d. banko suteiktą sutarties sąlygų įvykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei AB Šiaulių bankas išmokėjo nepagrįstai, nes ieškovė nepažeidė banko garantija užtikrintų sutartinių prievolių, todėl atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti išmokėti (gauti) banko garantijos sumos. Dėl to laikytina, kad atsakovė neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita 6 897,08 Eur suma ir privalo ją grąžinti ieškovei. Kaip minėta, Sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti laiku dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, nes buvo atliekami projekto pakeitimai, kuriuos ieškovė gavo tik 2020 m. birželio 11 d. Dėl projektinių sprendinių tikslinimo ieškovė eilę kartų kreipėsi į atsakovę su prašymu kuo skubiau juos pateikti, kadangi ieškovė įžvelgė riziką, kad tai gali turėti įtakos savalaikiam Sutarties įvykdymui. Dėl projektinių sprendinių neatitikimo faktinėms aplinkybėms ieškovė negalėjo atlikti kitų Sutartyje numatytų darbų: nebuvo galima įrengti vaizdo filmavimo kamerų, kadangi atsakovė nesugebėjo užtikrinti interneto ryšio; nebuvo galimas apšvietimo įrengimas, nes projekto tikslinimo vietoje nebuvo galimybės įrengti elektros kabelio dėl neišspręsto reljefo aukščio klausimo; ieškovė negalėjo atlikti pontonų įrengimo, tiltelio kompozito ir apsauginių barjerų įrengimo darbų, nes tam buvo reikalinga sunkioji technika, kurios privažiavimo taip pat nebuvo galima užtikrinti dėl neišspręstų projektinių sprendinių; pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas nebuvo įmanomas dėl neišspręsto reljefo aukščio klausimo. Apie nurodytas aplinkybes ieškovė daug kartų informavo atsakovę ir prašė kuo skubiau pateikti projektą su žyma „Pritariu statyti“ bei pratęsti darbų atlikimo terminą, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė ir tiesiog informavo, jog darbų atlikimo termino nepratęs, o delspinigių neskaičiuos. Kartu tai reiškia, kad atsakovė neįgijo teisės reikalauti, jog AB Šiaulių bankas sumokėtų pagal banko garantiją.

26. Ieškovės įsitikinimu, šioje nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos sąlygos pripažinti, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo 6 897,08 Eur suma ieškovės sąskaita, nes akivaizdu, kad atsakovė piktnaudžiavo jos naudai suteikta banko garantija, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai. Pagal 2018 m. gegužės 4 d. AB Šiaulių banko išduotą sulaikomų pinigų garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas įsipareigojo sumokėti pareikalautą sumą gavęs raštišką reikalavimą, patvirtinantį, kad ieškovė neįvykdė Sutarties sąlygų (bet koks ieškovės prievolių pagal Sutartį ir jos priedus pažeidimas, dalinis ar visiškas jų nevykdymas). Ieškiniu atsakovė reikalauja priteisti kompensaciją (delspinigius) už 2020 m. rugpjūčio 2-23 d., t. y. įrodinėja, kad ieškovė šiuo laikotarpiu pažeidė Sutartį. Piniginės lėšos pagal banko garantiją atsakovei buvo sumokėtos gerokai anksčiau, 2020 m. liepos 3 d., t. y. jos visiškai nėra susijusios su tariamu atsakovės įrodinėjamu Sutarties pažeidimo faktu 2020 m. rugpjūčio 2-23 d. Ieškovės nuomone, nebūtų nei teisinga, nei sąžininga, nei protinga, jei banko garantijos suma būtų pasinaudota ir už vienkartinį ar net kelis mažareikšmius pažeidimus, o juo labiau jeigu Sutarties sąlygos neįvykdomos ne dėl ieškovės kaltės. Traktuodama priešingai, atsakovė piktnaudžiavo banko garantijos institutu ir nesąžiningai juo pasinaudojo, nes neprivalėjo pagrįsti reikalavimo ir jai pakako nurodyti tik Sutarties pažeidimo faktą ir sumą. Ieškovė mano, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo teikti AB Šiaulių bankui reikalavimo sumokėti 6 897,08 Eur sumą, kadangi atsakovė nepagrindė sutartinių prievolių pažeidimo fakto, o Sutartis laiku neįvykdyta dėl minėtų nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, t. y. iš esmės dėl atsakovės kaltės. Kadangi dėl nepagrįsto atsakovės reikalavimo, nesant teisinio pagrindo (sutartinių prievolių pažeidimo fakto), AB Šiaulių bankas atsakovei sumokėjo 6 897,08 Eur sumą, dėl ko atsakovė iš savo neteisėtų veiksmų nepagrįstai praturtėjo, pripažinus, kad ieškovė nepažeidė savo sutartinių prievolių, iš atsakovės priteistina 6 897,08 Eur suma.

Šalies argumentai

27. Atsakovė Administracija pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 7 660,40 Eur kompensaciją ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog 2018 m. balandžio 25 d. su UAB „Techsis“ pasirašė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), priimta Sutarties suma be PVM – 696 400 Eur, o bendra priimta Sutarties suma su PVM – 842 644 Eur. Pagal Pasiūlymo priedą „Pagal Raudonosios FIDIC knygos sutarties sąlygas“ (toliau – ir Pasiūlymų priedas), darbų trukmė yra 20 mėnesių su galimybe pratęsti darbų atlikimo terminą vieną kartą ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Pasiūlymo priede numatyta ir sankcija už darbų uždelsimą: už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skaičiuojama 0,05 procento kompensacija nuo priimtos sutarties sumos be PVM. Pasiūlymo priede nustatyta ir galima didžiausia kompensacijos dėl uždelsimo suma - 15 procentų priimtos Sutarties sumos be PVM. Priimta Sutarties suma be PVM – 696 400 Eur, todėl galimas didžiausias kompensacijos dydis dėl uždelsimo – 104 460 Eur.

28. Nurodo, jog 2018 m. gegužės 11 d. statybvietės priėmimo-perdavimo aktu Administracija suteikė rangovui UAB „Techsis“ statybvietės valdymo teisę. 2020 m. sausio 15 d. buvo pasirašytas Pakeitimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal rangos sutartį Nr. S-(duomenys neskelbtini), pagal kurį darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. balandžio 15 d. Po 2020 m. balandžio 15 d. darbų atlikimo terminas daugiau niekada nebuvo pratęstas. FIDIC Bendrųjų sąlygų 8.7 p. numato kompensaciją už uždelsimą. Administracija 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarties nutraukimo“ informavo UAB „Techsis“, kad vadovaujantis Sutartimi ji buvo įsipareigojusi atlikti Sutartyje numatytus darbus iki 2020 m. balandžio 15 d., tačiau atitinkami darbai nustatytu terminu nebuvo atlikti. Rašte taip pat buvo pažymėta, kad apie neatliktus darbus UAB „Techsis“ buvo informuota FIDIC inžinieriaus UAB „Pro Bonus“ (toliau – ir FIDIC inžinierius) 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 8 d. raštais. Paskutiniu raštu UAB „Techsis“ informuota, kad atsižvelgiant į tai, jog aiškiai rodomas ketinimas netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį, nuo 2020-08-24 Sutartis nutraukiama. Mano, jog UAB „Techsis“ dėl savo kaltės nepagrįstai uždelsė atlikti Sutartyje numatytus darbus, todėl taikytina sankcija - 0,05 procento kompensacijos nuo priimtos sutarties sumos be PVM. Ieškinyje minima kompensacija laikytina delspinigiais. Kadangi ieškinio senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo yra 6 mėnesiai, o priešieškinis pateiktas 2021 m. vasario 2 d., todėl iš UAB „Techsis“ priteistina kompensacija (delspinigiai) už 22 kalendorines dienas nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. įskaitytinai, t. y. iki dienos, kai Administracija vienašališkai nutraukė sutartį (696 400 Eur x 0,05 procento x 22 = 7 660,40 Eur). Apie tai, kad rangovui vėluojant vykdyti darbus bus skaičiuojama 0,05 procento dydžio kompensacija už kiekvieną uždelstą dieną nuo priimtos Sutarties sumos be PVM, UAB „Techsis“ buvo informuota FIDIC inžinieriaus 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. gegužės 22 d., 2020 m. birželio 8 d. raštais bei Administracijos 2020 m. balandžio 23 d. raštu „Dėl sutarties termino pratęsimo“. Aplinkybę, kad UAB „Techsis“ laiku neatliko darbų pagal Sutartį įrodo ir tai, jog pagal Administracijos (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 11 d. raštą „Dėl reikalavimo“ AB Šiaulių bankas sumokėjo Administracijai 6 897,08 Eur, t. y. Administracija pasinaudojo Sutarties įvykdymo užtikrinimu UAB „Techsis“ laiku neįvykdžius Sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Atsiliepimas

29. Atsiliepdama į ieškovės pateiktą atsiliepimą į priešieškinį bei patikslintą ieškinį, atsakovė Administracija prašė jos priešieškinį tenkinti, o ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Be to, ką jau išdėstė priešieškinyje, papildomai nurodė, jog Administracija 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Raštas) informavo UAB „Techsis“, kad vadovaujantis Sutartimi pastaroji įmonė buvo įsipareigojusi atlikti Sutartyje numatytus darbus iki 2020 m. balandžio 15 d., tačiau atitinkami darbai nustatytu terminu nebuvo atlikti. Rašte taip pat buvo pažymėta, kad apie neatliktus darbus UAB „Techsis“ buvo informuota FIDIC inžinieriaus UAB „Pro Bonus“ 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 8 d. raštais. Pastaruoju raštu UAB „Techsis“ informuota, kad atsižvelgiant į tai, jog aiškiai rodomas ketinimas netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį, nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutraukiama Sutartis. Rašte įvardinti darbai, dėl kurių neatlikimo nustatytu terminu ir buvo vienašališkai nutraukta Sutartis. Šalių susitarimu darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. balandžio 15 d., tačiau Rašte nurodytiems darbams atlikti Sutartyje numatytu terminu iškilusios kliūtis neturėjo įtakos ne tik iki nurodyto termino, t. y. iki 2020 m. balandžio 15 d., bet net ir iki Sutarties nutraukimo. Nors UAB „Techsis“ nurodo, kad darbų neatliko dėl to, jog Administracija laiku nepateikė projektinių sprendinių, tačiau tai niekaip nesusiję su Rašte nurodytais neatliktais darbais. Administracija neprašo priteisti kompensacijos už laikotarpį nuo Sutarties termino pasibaigimo iki Sutarties nutraukimo, o tik už laikotarpį kai tapo aišku, jog Sutartis tikrai nevykdoma tinkamai dėl UAB „Techsis“ kaltės. Kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių darbai nebuvo laiku atlikti, UAB „Techsis“ nurodo aplinkybę, kad Sutartis nebuvo pratęsta. Tačiau pagal Pasiūlymo priedą, darbų trukmė yra 20 mėnesių su galimybe pratęsti darbų atlikimo terminą vieną kartą ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, t. y. pati Sutartis nebenumatė galimybės Sutartį pratęsti daugiau nei vieną kartą po to, kai ji vieną kartą jau buvo pratęsta 3 mėnesių laikotarpiui iki 2021 m. balandžio 15 d.

30. Pažymi, jog šalys Pasiūlymo priede susitarė dėl sankcijos už darbų uždelsimą - už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skaičiuojama 0,05 procento kompensacija nuo priimtos sutarties sumos be PVM. Sudarydamos Sutartį ir numatydamos joje sankciją už darbų uždelsimą šalys žinojo, kad laiku neįvykdžius Sutarties Administracija turės teisę į kompensaciją, dėl kurios dydžio šalys ir susitarė, tokia situacija nelaikytina „siurprizine“ UAB „Techsis“ atžvilgiu, todėl UAB „Techsis“ teiginys, kad netesybos skaičiuojamos ne nuo visos sutarties sumos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, nepagrįstas. UAB „Techsis“ pažeidė darbų pabaigos terminą, todėl jai kyla Pasiūlymo priede numatytos teisinės pasekmės - kompensacijos (delspinigių) mokėjimas. Mano, jog UAB „Techsis“ neįrodė, kad Sutartį įvykdė tinkamai, t. y. jog laiku atliko darbus pagal Sutartį, dėl Sutarties termino pažeidimo yra kalta UAB „Techsis“, todėl Administracijos paskaičiuoti delspinigiai už vėlavimą atlikti darbus atitinka šalių Sutarties nuostatas, įstatymo reikalavimus, nėra neprotingai dideli.

31. Pažymi, kad jei UAB „Techsis“ mano, jog AB Šiaulių bankas nepagrįstai nurašė 6 897,08 Eur sumą, ji turi savo teises ginti kitoje civilinėje byloje, kurioje atsakovu būtų AB Šiaulių bankas. Administracijai pareikštas nepagrįsto praturtėjimo reikalavimas netenkina šio instituto taikymui būtinų sąlygų - praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo ir UAB „Techsis“ turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo. Pareikštas reikalavimas neatitinka nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų.

32. UAB „Techsis“, atsiliepdama į atsakovės Administracijos aukščiau aptartą procesinį dokumentą, papildomai nurodė, jog nors 2020 m. sausio 15 d. darbų atlikimo terminas ir buvo vieną kartą pratęstas dėl nuo Rangovo nepriklausančių priežasčių iki 2020 m. balandžio 15 d., tačiau Rangovas nuosekliai įrodinėja, kad, atsižvelgiant į aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, egzistavo objektyvios nuo Rangovo valios nepriklausančios priežastys, šalinančios Rangovo sutartinę civilinę atsakomybę. Rangovas atkreipia dėmesį, kad Administracija pati pripažino, jog vykdant Sutartį buvo iškilusios tam tikros Sutarties vykdymo kliūtys, kurios nepriklausė nuo Rangovo valios ir kurių atsiradimo rizikos Rangovas nebuvo prisiėmęs. Rangovas dar kartą akcentuoja, kad po pirmojo darbų atlikimo termino pratęsimo 2020 m. sausio 15 d. net kelis kartus raštu kreipėsi į Administraciją dėl iškilusių nuo Rangovo nepriklausančių kliūčių tinkamam Sutarties vykdymui. Tik 2020 m. balandžio 23 d. Administracija apsisprendė atsisakyti įrengti automobilių apsisukimo aikštelę, o vietoj jos nutarė įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, sujungiant Žarėnų gatvę ir Masčio pakrantės takus. Kartu Administracija atmetė Rangovo prašymą pratęsti Sutarties terminą dėl to, kad neva to nenumato Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.4 p., kartu nurodydama, kad Sutartyje numatytų delspinigių dėl darbų, kuriuos Rangovas negalėjo atlikti dėl Administracijos kaltės, apskritai neskaičiuos. Rangovo vertinimu, tik nuo Administracijos priklausančios aplinkybės, kurios ne kartą buvo akcentuojamos Administracijai siųstuose raštuose, patvirtina, kad nepratęsus darbų atlikimo termino nebuvo jokių objektyvių galimybių atlikti darbus iki 2020 m. balandžio 15 d., todėl atsakovė privalėjo į šias priežastis atsižvelgti, bendradarbiauti su Rangovu ir pratęsti darbų pagal Sutartį atlikimo terminus, bet ne taikyti civilinę atsakomybę.

33. Pažymi, jog priešingai nei teigia Administracija, nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas šiuo atveju yra tinkamas Rangovo teisių gynimo būdas. Administracija nepagrįstai teigia, jog nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas dėl to, kad Rangovas privalėjo savo interesus ginti pareikšdamas ieškinį tiesiogiai AB Šiaulių bankui. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl banko veiksmų, o dėl Administracijos nesąžiningų veiksmų kreipiantis į banką su reikalavimu išmokėti banko garantiją, todėl šioje situacijoje Administracija kelia nepagrįstas abejones dėl atsakovo tinkamumo šiuo aspektu. Rangovas neginčija, kad pagal Sutarties sąlygas Administracija turėtų teisę į prievolės įvykdymo užtikrinimą, jeigu Sutartis būtų neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai dėl Rangovo neteisėtų veiksmų, tačiau Rangovas nepažeidė banko garantija užtikrintų sutartinių prievolių, darbai pagal Sutartį nebuvo atlikti laiku tik dėl pačios Administracijos veiksmų, todėl ji neturėjo pagrindo reikalauti išmokėti (gauti) banko garantijos sumos. Nors Administracija pinigines lėšas gavo ne tiesiogiai iš Rangovo, o iš banko, šių lėšų gavimas nulėmė Rangovo lėšų sumažėjimą, kadangi banko garantiją Rangovas gavo tik sumokėjęs bankui visą banko garantijos sumą. Be to, ginčas byloje kilo ne tarp banko ir Rangovo, o tarp Administracijos ir Rangovo dėl to, ar Administracija pagrįstai garanto pareikalavo įvykdyti prievolę, dėl ko Rangovas prarado bankui sumokėtą 6 897,08 Eur sumą, o Administracija nepagrįstai šia suma praturtėjo. Taip pat pažymi, kad Rangovas objektyviai negali ginti savo pažeistų teisių taikant kitus sutartinius ar deliktinius teisių gynimo būdus, kadangi Rangovo ir Administracijos nebesieja jokie sutartiniai ar deliktiniai teisiniai santykiai.

34. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovės UAB „Techsis“ atstovas (duomenys neskelbtini) A. B. prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, o priešieškinį atmesti ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

35. Atsakovės Administracijos įgalioti atstovai E. V. ir M. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, o priešieškinį tenkinti atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

36. 2018 m. balandžio 25 d. UAB „Techsis“ ir Telšių rajono savivaldybės administracija sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Apleistų ir užterštų Telšių miesto teritorijų prie Masčio ežero regeneravimo ir tvarkymo darbų atlikimo III etapas II eilė“ (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti ir baigti darbus bei ištaisyti bet kuriuos jų defektus pagal Sutarties sąlygas (Sutarties 3 p.). Priimta Sutarties suma be PVM 696 400 Eur (842 644 Eur su PVM).

37. 2020 m. sausio 15 d. Rangovas (UAB „Techsis“), Užsakovas (Administracija) ir FIDIC inžinierius (UAB „ProBonus“) pasirašė Pakeitimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį, kuriuo darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2020-04-15.

38. 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į atsakovę ir FIDIC inžinierių, kuriame nurodė, kad dėl vykdomo kito projekto darbų Masčio ežero pakrantės teritorijoje, ieškovė nuo 2020 m. vasario mėn. negali privažiuoti prie savo objekto ir pabaigti Sutartyje numatytų darbų. Ieškovė taip pat atsakovės prašė kuo skubiau pateikti naujus projektinius sprendinius, atitinkančius faktinę situaciją objekte, bei dėl to pratęsti Sutarties vykdymo terminą dviejų mėnesių laikotarpiui.

39. 2020 m. balandžio 21 d. FIDIC inžinierius rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad neprieštarauja Sutarties termino pratęsimui tokiam laikui, kiek užtruks darbų pakeitimo formavimas dėl dalies darbų, t. y. automobilių apsisukimo aikštelės įrengimo dabų pakeitimas į pėsčiųjų tako nuo Žarėnų g. įrengimą, neviršijant protingumo ir geranoriškumo faktorių. Inžinierius taipogi informavo Užsakovą ir Rangovą, kad vykdant sutarties sąlygas baigimo laikas buvo pratęstas iki 2020-04-15, tačiau Rangovas nėra atlikęs dalies darbų, kuriems atlikti iškilusios kliūtys neturėjo įtakos, nurodyti darbai, kuriuos Rangovas galėjo ir privalėjo atlikti iki sutarties baigimo termino, pridėta jų fotofiksacija, t. y. elektros apšvietimo įrengimas; vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas; pontonų įrengimas; žaidimų aikštelių įrengimas; tiltelių apsauginių barjerų įrengimas; netinkamai įvykdyti augalų sodinimo darbai. Rašte nurodyta, jog inžinierius, vykdydamas Sutarties bendrųjų sąlygų 8.7 punktą, informuoja, kad vėluojant vykdyti darbus skaičiuojama kompensacija 0,05 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną nuo priimtos sutarties sumos.

40. 2020 m. gegužės 22 d. FIDIC inžinierius raštu Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad ieškovė nėra pradėjusi defektų šalinimo darbų. Inžinierius informuoja Užsakovą, kad pasitarimo metu sutarta, jog defektus Rangovas pašalins iki 2020-05-29, tačiau darbai nepradėti. Neatlikus darbų numatytu terminu, inžinierius rekomenduoja atsakovei pasinaudoti Sutarties sąlygų 8.7 p. nuostatomis (kompensacija dėl darbų uždelsimo – 0,05 procento nuo priimtos sutarties sumos; sutarta didžiausia kompensacija dėl darbų uždelsimo – 15 procentų nuo priimtos sutarties sumos).

41. 2020 m. birželio 8 d. Rangovas, Užsakovas ir FIDIC inžinierius pasirašė Pakeitimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarė dėl papildomų darbų atlikimo.

42. 2020 m. birželio 8 d. FIDIC inžinierius raštu Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad ieškovė nėra pradėjusi defektų šalinimo darbų bei pilna apimtimi nebaigė Sutartyje numatytų darbų. Rangovas 2020-06-08 dienai nėra atlikęs apšvietimo sistemų įrengimo, vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo, vaikų ir suaugusių žaidimų ir sporto aikštelių įrengimo; prieplaukos įrengimo (netinkamai sumontuota pontoninė prieplauka), neįrengta pontonų apdaila. Pažymėjo, jog užsakovas 2020-04-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti sutarties baigimo termino nesutiko ir patikslino, kad baudų už neatliktus darbus, kurių rangovas negalėjo atlikti dėl užsakovo kaltės, neskaičiuos. Darbai, kurių rangovas negalėjo atlikti sutartyje numatytais terminais, nurodyti užsakovo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (elektros apšvietimo įrengimas; vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas; pontonų įrengimas; žaidimų aikštelių įrengimas; tiltelių apšvietimo ir apsauginių barjerų įrengimas; netinkamai įvykdyti augalų sodinimo darbai).

43. 2020 m. birželio 16 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovei ir AB Šiaulių bankui nurodė, jog atsakovės reikalavimas dėl Sutarties įvykdymo garantijos išmokėjimo yra nepagrįstas, kadangi UAB „Techsis“ Sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes buvo atliekami projekto pakeitimai, kuriuos ji gavo tik 2020-06-11. 2020 m. liepos 1 d. raštu AB Šiaulių bankas informavo ieškovę, kad buvo priimtas sprendimas tenkinti atsakovės 2020-06-15 reikalavimą mokėti 6 897,08 Eur sumą pagal AB Šiaulių banko suteiktą sutarties sąlygų įvykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini).

44. 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sprendimas dėl Sutarties nutraukimo) atsakovė informavo ieškovę, kad priėmė sprendimą nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutraukti Sutartį ir pašalinti ieškovę iš statybvietės. Be to, atsakovė nurodė, jog nutraukusi Sutartį pradės procedūrą dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, kad ieškovė yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

45. 2020 m. rugsėjo 4 d. ieškovė gavo Pakeitimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) projektą pasirašymui, kuriuo nutarta atsisakyti tam tikrų darbų bei suderinama Sutarties kaina.

46. 2020 m. gruodžio 17 d. Įrangos priėmimo-perdavimo aktu UAB „Techsis“ perdavė Administracijai vaizdo stebėjimo sistemos įrangą, kurią po trūkumų pašalinimo Administracija priėmė 2020-12-22.

47. 2020 m. gruodžio 23 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu UAB „Techsis“ ir Administracija patvirtino, jog visi darbai, kuriuos Rangovas įsipareigojo atlikti pagal Sutartį, yra atlikti pilnai ir tinkamai, ieškovė perdavė statybvietę atsakovei, atsakovė ieškovei už atliktus darbus apmokėjo 2021-02-26.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkinami iš dalies, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

48. Tarp ginčo šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681 – 6.699 straipsnių nuostatos. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti.

49. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl atliktų darbų kokybės ir apmokėjimo už juos nėra. Visus darbus pagal Sutartį ieškovė UAB „Techsis“ atsakovei Administracijai perdavė 2020 m. gruodžio 23 d., atsakovė darbus priėmė ir už juos sumokėjo.

Dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų

50. Nagrinėjamoje bylos dalyje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartį ir įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip pat ar pagrįstai atsakovei buvo išmokėta banko garantija.

Dėl atsakovės sprendimo nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą

51. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

52. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo daugiausia to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-684/2018).

53. Byloje nustatyta, jog darbai pagal Sutartį turėjo būti atlikti iki 2020 m. sausio 15 d., tačiau 2020 m. sausio 15 d. Pakeitimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2020-04-15 (žr. šio sprendimo 37 punktą), vėliau šis terminas nebuvo tęsiamas, nors ieškovė prašė jį pratęsti argumentuodama tuo, jog jai nepateikti nauji projektiniai sprendiniai (buvo pateikti tik 2020 m. birželio 8 d.). FIDIC inžinierius 2020 m. balandžio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog ieškovė neatliko darbų, kuriems atlikti iškilusios kliūtys (naujų projektinių sprendinių priėmimas) neturėjo įtakos, šiuos darbus ieškovė galėjo ir privalėjo atlikti iki sutartyje numatyto termino, t. y. elektros apšvietimo įrengimas; vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas; pontonų įrengimas; žaidimų aikštelių įrengimas; tiltelių apsauginių barjerų įrengimas; netinkamai įvykdyti augalų sodinimo darbai. Nors ieškovė teigė, kad nuo 2020 m. vasario mėnesio ji negalėjo privažiuoti prie minėtų darbų atlikimo vietos, teismo vertinimu, jos teiginiai stokoja pagrįstumo, juolab, kad jų nepatvirtina jokie byloje pateikti rašytiniai įrodymai, priešingai, iš FIDIC inžinieriaus prie 2020 m. balandžio 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų atliktinų darbų fotofiksacijų matyti, jog privažiavimas nėra ribojamas. Nors ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė nebuvo sudariusi sutarties su interneto tiekėju, dėl ko ieškovė negalėjo įrengti vaizdo stebėjimo sistemos, yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais (interneto tiekimo sutartį Atsakovė sudarė gerokai vėliau, nei ieškovė turėjo baigti vaizdo stebėjimo sistemos įrengimą), visgi ieškovė nepagrindė, kaip interneto ryšio nebuvimas galėjo įtakoti pačios sistemos (stulpų, kamerų ir kt.) įrengimą, kadangi įrengta sistema, iki ji bus prijungta prie interneto ryšio, galėjo būti ir nenaudojama pagal paskirtį.

54. Taigi, teismo vertinimu, defektų šalinimo darbus ieškovė galėjo atlikti iki termino pabaigos, t.y. 2020-04-15, nauji projektiniai sprendiniai, kuriuos ieškovė iš atsakovės gavo 2020-06-08 (būtini atlikti papildomi darbai: lietaus nuotekų tinklo įrengimas su šuliniais, g/b laiptų įrengimas, šlaitų sutvirtinimas, pėsčiųjų tako įrengimas), niekaip nebuvo susiję su minėtais darbais (atliktų darbų defektų šalinimu), kuriuos ieškovė turėjo atlikti iki 2020-04-15, priešingų aplinkybių ieškovė neįrodė. Iš 2020 m. gegužės 22 d. FIDIC inžinierius rašto matyti, kad pasitarimo metu buvo sutarta, jog defektus ieškovė pašalins iki 2020-05-29, nors 2020-05-22 dienai darbai net nebuvo pradėti (žr. šio sprendimo 40 punktą). Defektai nebuvo pradėti šalinti ir iki 2020-06-08, kas taipogi užfiksuota 2020 m. birželio 8 d. FIDIC inžinierius rašte (žr. šio sprendimo 42 punktas). Todėl 2020 m. birželio 11 d. Administracija kreipėsi į AB Šiaulių banką dėl garantijos išmokėjimo, 2020 m. liepos 1 d. raštu AB Šiaulių bankas informavo ieškovę, kad buvo priimtas sprendimas tenkinti atsakovės reikalavimą mokėti 6 897,08 Eur sumą pagal AB Šiaulių banko suteiktą sutarties sąlygų įvykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau 2020-08-07 raštu atsakovė inicijavo ir Sutarties nutraukimą nuo 2020-08-24 bei ieškovės įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą procedūrą.

55. Tačiau pažymėtina, jog visus darbus pagal Sutartį UAB „Techsis“ atliko, 2020 m. gruodžio 23 d. juos perdavė Administracijai ir pastaroji už atliktus darbus yra sumokėjusi (žr. šio sprendimo 46-47 punktus). Be to, nustatyta, jog bet kokiu atveju įvykdyti Sutarties per joje nustatytą ir pratęstą terminą nebuvo galimybės, kadangi iškilo poreikis atlikti papildomus darbus, kurių derinimas užsitęsė ir po pratęsto Sutarties įvykdymo termino (2020-04-15), nauji projektiniai sprendiniai buvo suderinti tik 2020-06-08, taigi, teismo vertinimu, priežastys, dėl kurių Administracija inicijavo sutarties nutraukimą, buvo mažareikšmės, ne esminės, kadangi defektų šalinimo darbų neatlikimas laiku bet kokiu atveju nebūtų leidęs laiku įvykdyti Sutarties dėl poreikio atlikti papildomus darbus. Taipogi Administracijai nebuvo jokio pagrindo manyti, kad ieškovė neketina tęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Priešingai, ieškovė, gavusi naujus projektinius sprendinius, 2020 metų pabaigoje perdavė atliktus darbus atsakovei, be to, byloje ir nekilo ginčas dėl to, ar ieškovė papildomus darbus atliko nustatytu terminu, ar vėlavo juos atlikti, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nebuvo įrodinėjamos. Taigi, teismo vertinimu, Sutartis negalėjo būti nutraukta dėl esminio jos pažeidimo.

56. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimą, jeigu nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį, todėl tuo atveju, kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusioji šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą, privalo kuo operatyviau pasinaudoti šia teise. Tokiu atveju sutartį pažeidusi šalis negalės turėti lūkesčio, kad jos pažeidimas nėra reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors atsakovė Administracija 2020-08-07 raštu inicijavo Sutarties nutraukimą nuo 2020-08-24, tačiau visi vėlesni jos veiksmai leidžia daryti išvadą, jog Sutartis nebuvo nutraukta, o pasibaigė ją įvykdžius. Nepaisant to, jog Administracija pranešė ieškovei apie Sutarties nutraukimą, ji leido toliau vykdyti ieškovei UAB „Techsis“ ginčo sutartį, toleravo, jog ieškovė pažeidinėja darbų atlikimo terminus, akivaizdu, jog priėmė darbų rezultatą ir juo naudojasi. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, tenkinant pirmąjį ieškinio reikalavimą, naikinamas atsakovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas dėl Sutarties nutraukimo, nes iš konkliudentinių atsakovės veiksmų ir paminėtų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog Sutartis nebuvo nutraukta.

57. Atsakovės priimto sprendimo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą metu galiojęs Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, jog perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo. Aptariamo straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, pirmiau minėtas perkančiajai organizacijai nustatytas terminas paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius tiekėjus skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos. Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją (VPĮ 91 straipsnio 3 dalis).

58. Kadangi ieškovė UAB „Techsis“, ginčydama perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo, kreipėsi į teismą, atsakovė neturėjo jokio pagrindo priimti sprendimo dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Administracijai VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas terminas (ne vėliau kaip per 10 dienų) paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius tiekėjus skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos. Taigi, Administracija pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą sprendimą įtraukti UAB „Techsis“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą priėmė gerokai per anksti, dar nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ieškovės inicijuoto ginčo dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Taigi, tenkinant antrąjį ieškinio reikalavimą, naikinamas atsakovės sprendimas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Dėl garantijos išmokėjimo

59. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija – tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais).

60. Garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių.

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

62. Dėl to kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AB Šiaulių bankas 2018 m. gegužės 4 d. išdavė sutarties sąlygų vykdymo garantiją, kuria neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti garantijos gavėjui ne daugiau kaip 69 640 Eur gavęs pirmą raštišką garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, patvirtinantį, kad UAB „Techsis“ (klientas) neįvykdė ginčo Sutarties sąlygų (bet koks kliento prievolių pagal Sutartį ir jos priedus pažeidimas, dalinis ar visiškas jų nevykdymas ar netinkamas vykdymas), nurodant, kokios Sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos. Garantijos gavėjas neprivalo pagrįsti reikalavime nurodyto Sutarties sąlygų nevykdymo.

64. Administracija 2020-06-11 kreipėsi į banką, prašydama sumokėti 6 897,08 Eur garantiją, kadangi UAB „Techsis“ neįvykdė Sutarties sąlygų, t. y. iki 2020-04-15 neatliko darbų, kurių vertė 68 970,76 Eur be PVM. Bankas, tenkindamas Administracijos, prašymą, 2020-07-03 išmokėjo 6 897,08 Eur atsakovei.

65. Kaip nustatyta šio sprendimo 53-54 punktuose, ieškovė iki 2020-04-15 neatliko darbų, kuriems atlikti iškilusios kliūtys (naujų projektinių sprendinių priėmimas) neturėjo įtakos, šiuos darbus ieškovė galėjo ir privalėjo atlikti iki sutartyje numatyto termino, t. y. elektros apšvietimo įrengimas; vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas; pontonų įrengimas; žaidimų aikštelių įrengimas; tiltelių apsauginių barjerų įrengimas; netinkamai įvykdyti augalų sodinimo darbai, ir šie defektų šalinimo darbai nebuvo net pradėti atlikti iki 2020-06-08, nors jiems atlikti naujų projektinių sprendinių priėmimas įtakos neturėjo. Taigi, atsakovė, ieškovei vėluojant atlikti šiuos darbus, pagrįstai kreipėsi į banką dėl garantijos išmokėjimo. Kadangi ginčo dėl išmokėtos garantijos sumos nėra (nuo neatliktų darbų vertės), šiuo klausimu plačiau nepasisakoma. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl nepagrįsto praturtėjimo (išmokėta garantijos suma) priteisimo bei išvestinio reikalavimo priteisti už šią sumą procesines palūkanas, netenkinami.

Dėl priešieškinio reikalavimų

66. Atsakovė Administracija priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „Techsis“ 7 660,40 Eur kompensaciją (delspinigių) bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, jog UAB „Techsis“ dėl savo kaltės nepagrįstai uždelsė atlikti Sutartyje numatytus darbus, todėl taikytina sankcija - 0,05 procento kompensacijos nuo priimtos sutarties sumos be PVM. Ieškinyje minima kompensacija laikytina delspinigiais. Kadangi ieškinio senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo yra 6 mėnesiai, o priešieškinis pateiktas 2021 m. vasario 2 d., todėl iš UAB „Techsis“ priteistina kompensacija (delspinigiai) už 22 kalendorines dienas nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. įskaitytinai, t. y. iki dienos, kai Administracija vienašališkai nutraukė sutartį (696 400 Eur x 0,05 procento x 22 = 7 660,40 Eur) (žr. šio sprendimo 28 punktą).

67. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

68. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas).

69. Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 65 punktas).

70. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog sankcija už darbų uždelsimą - už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skaičiuojama 0,05 procento kompensacija nuo priimtos sutarties sumos – 696 400 Eur – be PVM, kas sudaro 7 660,40 Eur. Ginčo nėra, jog dalis darbų, kurie turėjo ir galėjo būti atlikti iki 2020-04-15, nebuvo atlikti, todėl atsakovė turi teisę į kompensaciją. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog darbų, kurie nebuvo atlikti nustatytu terminu, vertė nėra didelė, be to, už šių darbų netinkamą atlikimą bankas atsakovei išmokėjo garantiją, todėl prašoma priteisti delspinigių suma, nesant duomenų, jog ši suma buvo įskaičiuota į bendrą ieškovei sumokėtą kainą už atliktus darbus įvykdžius sutartį, mažintina garantijos suma, priteisiant atsakovei iš ieškovės 863,32 Eur (7 760,40 Eur – 6 897,08 Eur).

71. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje įtvirtintos procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos skolos sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidarančius kreditoriaus nuostolius skolininkui naudojantis kreditoriui mokėtinomis lėšomis. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniais asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, atsakovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų tenkinamas ir jai iš ieškovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 863,32 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2021-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai teisinės reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

73. Ieškovė UAB „Techsis“, teikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį, sumokėjo 342,50 Eur žyminį mokestį. Taipogi ieškovė yra patyrusi šias išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti (atstovavimo sutartis nutraukta 2021-10-04): pagal 2021-06-01 prašymą ( (duomenys neskelbtini)) – 13 702,75 Eur; 2021-06-08 – 2 000 Eur; 2021-08-19 – 2 000 Eur. Viso 18 045,25 Eur. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Nutraukus atstovavimo sutartį, ieškovės atstovas (duomenys neskelbtini) A. B. pateikė teismui pasikartojančius apmokėjimus, kurie jau buvo pateikti byloje, arba mokėjimus bei išlaidų detalizacijas, kurie su šia byla nesusiję (vyko arba vyksta teisme ne vienas ginčas kitose bylose), todėl nagrinėjamu atveju jie nevertinami.

74. Atsakovė Administracija duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė.

75. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Taigi, ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies (du iš trijų) - 66,67 procentais, o priešieškinį – 11,27 procentais, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

76. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

77. Ieškovei pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į jos nagrinėjimo trukmę, į keliamų reikalavimų sudėtingumą, į išlaidų dydį, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės.

78. Taigi, iš atsakovės Administracijos priteisiama 12 030,77 Eur ieškovės UAB „Techsis“ turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų daliai.

79. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarties nutraukimo“ išdėstytą sprendimą nutraukti sutartį.

Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos sprendimą įtraukti tiekėją uždarąją akcinę bendrovę „Techsis“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Kitoje dalyje ieškovės reikalavimus atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“, juridinio asmens kodas 180359062, atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 180878299, 863,32 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 32 centų) kompensaciją bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-02-03 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 180878299, uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“, juridinio asmens kodas 180359062, 12 030,77 Eur (dvylika tūkstančių trisdešimt eurų 77 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė