Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. 2017-06-14 pateiktą ieškinį atsakovui G. K., išvadą byloje teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė J. V. 2017-06-14 pateiktu ieškiniu (T. 1, b.l. 3-5) prašė:

(2) nustatyti vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, t.y. ieškove J. V.;

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 2 d. aiškiai numato, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Analogiška nuostata yra numatyta ir Lietuvos Respublikos CPK 389 str.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad vienintelis objektyvus įrodymas, galintis neginčijamai patvirtinti ar atsakovas G. K. yra D. V. tėvas būtų tik DNR ekspertizės giminystės (tėvystės) ryšiui nustatyti išvada. Tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovas kategoriškai, be jokių aiškių motyvų, atsisakė vykti į ekspertizės įstaigą tokios ekspertizės atlikimui. Pažymėtina, kad taip elgdamasis atsakovas G. K. tiesioginiais ir sąmoningais savo veiksmais trukdo objektyvios tiesos civilinėje byloje nustatymui, taip pažeisdamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 5 d., taip pat nebendradarbiauja su teismu, kad civilinė byla būtų tinkamai išnagrinėta (Lietuvos Respublikos CPK 8 str.). Atsakovas G. K. nesąžiningai naudojasi civilinėje byloje susiklosčiusia faktine situacija (tuo, kad kaip jau buvo minėta, kiti tėvystę galintys patvirtinti faktiniai duomenys per 14 m. laikotarpį nėra išlikę, išsaugoti ar apskritai nebuvo užfiksuoti jokiomis įrodymų priemonėmis). Todėl teismas sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovo G. K. kategorišką atsisakymą atlikti DNR ekspertizę giminystės (tėvystės) ryšiui nustatyti, vertinti kaip jo tėvystės įrodymą (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 2 d., Lietuvos Respublikos CPK 389 str.).

Kartu teismas pažymi, kad tokia išvada patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, t.y.:

J. V. elgesys civilinės bylos nagrinėjimo metu - ieškovė nuolat kartojo, kad jos vaiko D. V. tėvas gali būti tik G. K.; prašė, kad civilinėje byloje būtų paskirta DNR ekspertizė (giminystės) tėvystės ryšiui nustatyti; 2017-10-05 su vaiku nuvyko į ekspertizės įstaigą, nevengė atlikti ekspertinio tyrimo;

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės A. V. paaiškinimai - teikdama rekomendacijas teismui dėl civilinėje byloje kilusio ginčo, atstovė paaiškino, kad J. V. bendraudama su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais bei savivaldybės socialiniais darbuotojais vienareikšmiškai nurodė, kad D. V. tėvas yra G. K., jokio kito asmens, kuris galėtų būti spėjamas dukros tėvas, ji niekada neįvardijo, dėl vaiko tėvystės neabejojo.

Teismas pažymi ir tai, kad faktas, jog dėl tėvystės nustatymo J. V. į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus kreipėsi praėjus 14 m. po dukros gimimo nereiškia ir negali reikšti, kad ji nežinojo kas yra D. V. tėvas, o G. K., kaip spėjamą savo vaiko tėvą, įvardijo tik siekdama materialinės naudos. Šiuo atveju nerūpestingas, aplaidus ir neatsakingas pačios ieškovės elgesys per 14 m. nesiimant priemonių vaiko tėvystei nustatyti, negali paneigti prigimtinės kiekvieno vaiko teisės žinoti, kas yra tikrasis jo tėvas. Be to, nei Lietuvos Respublikos CPK nuostatos, nei kiti galiojantys teisės aktai, nenumato jokio senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytu teisiniu reglamentavimu, ieškovės J. V. ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas - nustatytina, kad atsakovas G. K. yra vaiko D. V. biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.140 str. 4 d., 3.146 str. 1 d., 3.147 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė J. V. prašė vaiko D. V. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Iš bylos duomenų bei ieškovės teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad jau nuo pat gimimo nepilnametė dukra D. V. gyvena su J. V., mergaitė yra prisirišusi prie motinos, taip pat prie savo brolių - T. G. ir T. V. (T. 1, b.l. 7), o su savo biologiniu tėvu ji nėra bendravusi, su juo jos nesieja jokie socialiniai, emociniai ar kitokie ryšiai. Esant nurodytoms aplinkybėms bei byloje pateiktiems faktiniams duomenims, įvertinat ilgalaikį ir nepertraukiamą vaiko ir motinos gyvenimą kartu, vadovaujantis nepilnametės interesais, D. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. V. (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Ieškovė J. V. 2017-06-14 ieškiniu prašė iš atsakovo G. K. priteisti išlaikymą vaikui D. V. - po 150,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. yra reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas - tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų ar piniginių lėšų neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis, nebendravimu su vaiku ar pan. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata bei amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė, grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

D. V. gimė (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu yra 14 m. amžiaus (T. 1, b.l. 9, 29). Ji mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 7B klasėje (T. 1, b.l. 10). Duomenų, kad D. V. lankytų kokius nors papildomus užsiėmimus ar lavintų kokius nors gabumus, nagrinėjamoje civ. byloje nėra. Taip pat, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ir jokių duomenų, kad D. V. turėtų rimtų (įgimtų) sveikatos sutrikimų ar papildomų poreikių sveikatai stiprinti (T. 1, b.l. 132, T. 2, b.l. 15). Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis pačios ieškovės J. V. paaiškinimais, rašytine nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad vaiko - D. V. - poreikiai yra visiškai įprastiniai.

Ieškovė J. V. dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)”, o jos gaunamas darbo užmoketis sudaro apie 260,00 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius) (T. 1, b.l. 130). Ieškovė taip pat gauna socialines išmokas skirtas vaikams (b.l. 12, 131). Ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus - sūnų T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų T. V., gim. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 7). Nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar vertingų santaupų, ieškovė J. V. neturi (T. 1, b.l. 4, 5).

Atsakovas G. K. šiuo metu niekur nedirba, nuo 2018-01-18 yra registruotas teritorinėje darbo biržoje (T. 2, b.l. 7). Atsakovas yra darbingo amžiaus (t.y. 39 m.), tačiau turi sveikatos sutrikimų (stuburo juosmeninės ir kryžmeninės srities osteochondrozė; juosmens ir kryžmens nervų šaknelių surikimai) dėl kurių jam nerekomenduojama dirbti sunkių fiziškai darbų, susijusių su didesnių svorių kilnojimu, dažnu pasilenkimu, ilgalaikiu stovėjimu (T. 2, b.l. 3). Tačiau atsakovas nėra pripažintas neįgaliu, yra darbingas 100 proc. G. K. vedęs, turi dar vieną išlaikytinį - sūnų K. K., gim. (duomenys neskelbtini). G. K., kartu su sutuoktine, priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas ir sodo namelis, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 144-147). Savo vardu registruotų transporto priemonių atsakovas neturi.

Ieškovė J. V. prašydama priteisti iš atsakovo G. K. išlaikymą nepilnametei dukrai D. V. periodinėmis išmokomis - po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį, be kita ko, nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas yra būtinas, nes vaikas yra gana didelio amžiaus, toliau auga, didėja jo poreikiai maistui, ugdymo priemonėms bei laisvalaikiui, ir pan. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Civ. bylos nagrinėjimo momentu minimali mėnesinė alga yra 400,00 Eur, tačiau kaip matyti iš pačios ieškovės J. V. pareikšto materialinio teisinio reikalavimo, ji nepilnamečio vaiko išlaikymui prašo priteisti mažesnę mėnesinę išlaikymo sumą, t.y. po 150,00 Eur. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.)), taip pat į atsižvelgiant ir į jau anksčiau nurodytas objektyvias aplinkybes (didelį nepilnametės ginčo šalių dukros amžių; tokio amžiaus nulemtus didesnius poreikius maistui, ugdymo priemonėms bei laisvalaikiui; kt.), gali užtikrinti tik pačius būtiniausius ir reikalingiausius D. V. poreikius. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-456-413/2016; kt.).

Todėl įvertinus visas nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko - D. V. - poreikius (kurie laikytini įprastiniais), atsakovo turtinę padėtį (yra jauno amžiaus; nors turi sveikatos problemų, tačiau nėra neįgalus, yra darbingas 100 proc.; turi ne pirmo būtinumo nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypą ir sodo namelį, esančius adresu (duomenys neskelbtini))), teismas sprendžia, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas iš G. K. priteisti išlaikymą vaikui D. V. periodinėmis išmokomis - po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį, iki jos pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. nuo 2017-06-14) (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo lėšos kasmet indeksuojamos LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė J. V..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ginčo šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė J. V. 2017-06-14 pateiktu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo G. K. išlaikymo vaikui D. V. įsiskolinimą už 36 mėn., t.y. 5400,00 Eur dydžio sumą.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė J. V. nurodė, kad atsakovas G. K. prie dukters išlaikymo neprisideda nuo jos gimimo. Atsakovas įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, byloje nepateikė. Bylos faktiniai duomenys liudija, kad G. K. nėra matęs savo dukros, jos niekada nelankė, materialinės paramos jokia forma jai neteikė.

Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą, yra būtina nustatyti vaiko poreikius už ginčo laikotarpį. Neabejotina, kad ieškovės nurodyto išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu (t.y. nuo 2014-06-14 iki 2017-06-14) dukrai D. V. taip pat reikėjo drabužių, maisto, vaistų, vitaminų, buvo reikalingos piniginės lėšos jos laisvalaikiui ir kultūriniam ugdymui, bei t.t. Teismas laiko, kad vaiko D. V. poreikiai, 36 mėn. laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą (t.y. nuo 2014-06-14 iki 207-06-14), iš esmės nesikeitė ir jiems tenkinti buvo reikalinga ne mažesnė suma, kaip ir šiuo metu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra byloje pateikta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė kada nors būtų kreipusis į atsakovą, informuodama jį apie tai, kad jis turi dukrą bei prašydama, kad jis prisidėtų prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, o atsakovas G. K. neigia žinojęs apie dukros egzistavimą (t.y. apskritai neigia tėvystę). Tačiau šios aplinkybės savaime nereiškia, kad vaiko poreikiai buvo mažesni arba kad atsakovas turėtų būti apskritai atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos CK 3.200 str., išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę atsakovo nepilnametė duktė pagal kilmę įgijo nuo jos gimimo dienos – (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 3.137 str. 1 d.), kuri tik patvirtinama šiuo teismo sprendimu, Lietuvos Respublikos CK 3.146 str. nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.137 str. nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymu, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos (žr. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-255-278/2016; ir kt.). Nors nagrinėjamu atveju vaiko D. V. kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o šiuo teismo sprendimu, tačiau tėvo ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsirado nuo vaiko gimimo dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 3.137 str. 3 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaikų gimimo dienos. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą kildinamas ne iš subjektyvaus atsakovo sužinojimo apie vaiko gimimą momento, bet iš objektyvaus vaiko poreikio gauti išlaikymą nuo pat pirmos savo gimimo dienos (žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1812-580/2017; ir kt.). Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne jo motinos/tėvo (su kuriuo vaikas auga) nuosavybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu (t.y. nuo 2014-06-14 iki 2017-0614) neabejotinai reikėjo tenkinti būtinuosius nepilnametės dukros D. V. poreikius, o bylos medžiaga neginčijamai liudija, kad tėvas G. K. prie jos išlaikymo neprisidėjo, iš atsakovo priteistinas 5400,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėn., t.y. nuo 2014-06-14 iki 2017-06-14 (iki ieškinio padavimo dienos), skaičiuojant po 150,00 Eur per mėnesį.

Ieškovė J. V. 2017-06-14 pateiktu ieškiniu prašė nustatyti atsakovo G. K. ir vaiko D. V. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra jos gyvenamojoje vietoje, laisvu grafiku.

Atsakovas G. K. nurodė, kad bendravimo tvarkos su vaiku D. V. nustatymo klausimas jam nėra aktualus, nes jis su ja bendrauti nenori ir neketina.

Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėtina, kad tokio nepilnamečio vaiko ir su juo kartu negyvenančio tėvo bendravimo tikslas - tai betarpiškas dalyvavimas auklėjant vaiką, o ne tik trumpalaikis ar epizodiškas pasimatymas su juo. Kai tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, šią tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.175 str.).

Teismas pažymi, kad bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka nustatoma pirmiausia atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, tačiau kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auginant ir auklėjant vaiką, nes minimalus ir ribotas bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jeigu nuolatinis ir platesnis bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, atsakovo poziciją dėl bendravimo su D. V. perspektyvų, darytina išvada, kad nėra jokio faktinio pagrindo riboti G. K. ir vaiko D. V. bendravimą. Todėl nustatytina ieškovės J. V. 2017-06-14 ieškinyje siūloma tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, t.y. atsakovas G. K. bendrauja su dukra D. V. jos gyvenamojoje vietoje, laisvu grafiku.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovei J. V. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (T. 1, b.l. 6, 92-93). Todėl tenkinus jos ieškinį, iš atsakovo G. K. priteistinas 316,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (100,00 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 54,00 Eur už turtinį reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis (150,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.), 162,00 Eur už turtinį reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (5400,00 Eur x 3 proc.)), taip pat priteistinos ir 257,97 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-04-27 pažymą Nr. NTP-7-2675 (T. 2, b.l. 14) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str. 3 p., 96 str. 1 d.).

Iš atsakovo G. K. valstybės naudai priteistinos ir teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 44,86 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str., 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas.

Nustatyti vaiko D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su motina J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) - po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 2017-06-14) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo vaikui D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) įsiskolinimą už 36 mėn. laikotarpį - 5400,00 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų).

Paskirti J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikui D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką - atsakovas G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) jos gyvenamojoje vietoje, laisvu grafiku.

Priteisti valstybės naudai iš G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 316,00 Eur (tris šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660).

Priteisti valstybės naudai iš G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 257,97 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 97 ct.) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5630).

Priteisti valstybės naudai iš G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 44,86 Eur (keturiasdešimt keturis eurus ir 86 ct.) (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.