Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) R. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui R. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuriuo iš atsakovo nepilnametei dukrai buvo priteistas 175 Eur nuolatinis periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis mokamas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-09-19 – iki 2016-03-21.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

Ieškovė pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus: vaiko išlaidas patvirtinančius įrodymus, atsakovo charakteristiką, atsakovo automobilių nuomos verslą patvirtinančius dokumentus (b. l. 86-106). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Viena vertus, visi ieškovės prašomi prijungti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, atsižvelgdamas į tai, jog pridedamais dokumentais ieškovė atsikerta į apeliacinio skundo argumentus, prašomi prijungti dokumentai nėra didelės apimties, pateikti savalaikiai. Duomenys apie atsakovo charakteristiką bei galimą vertimąsi transporto priemonių nuomos veikla yra reikšmingi sprendžiant atsakovo galimybes dirbti bei turtinės padėties klausimus. Papildomai pažymėtina, jog atsakovas teismui 2017-08-04 taip pat pateikė VĮ Regitra Vilniaus filialo 2017-05-25 pažymas apie atsakovo vardu įregistruotas transporto priemones (b. l. 110-113). Atsakovo pateikti dokumentai buvo 2017-08-07 prijungti kolegijos pirmininkės rezoliucija, dokumentai persiųsti šalims susipažinimui. Tai reiškia, kad atsakovas į ieškovės pateiktus naujus įrodymus pateikė atsikirtimus. Kolegijos teisėjai sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, ir proceso dalyvių teisės, šalims atsikirtus į vienas kito pateiktus įrodymus, nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.Kolegija atsisako prijungti dalį ieškovės pateikiamų įrodymų, kuriais įrodinėjami vaiko poreikiai (b. l. 96-102), nes jie neatitinka valstybinės kalbos reikalavimų (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

Apeliacinis skundas dėl iš atsakovo priteisto 175 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai iš esmės grindžiamas netinkamu įrodymų, susijusių su tėvų turtine padėtimi bei nepilnametės poreikiais, vertinimu.Tiek atsakovas, tiek ieškovė įrodinėdami nepilnametės dukros poreikius, o apylinkės teismas grįsdamas sprendimą nurodė motyvus, susijusius su vienu minimaliu mėnesio atlyginimo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nei CK, nei kiti įstatymai nenustato konkretaus išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, todėl priteistinas išlaikymo dydis nėra siejamas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, nutarties 19 punktas). Nėra pagrindo tvirtinti, jog kiekvienu atveju priteisiamas išlaikymas negali būti mažesnis arba didesnis už pusę minimalios algos, todėl plačiau dėl šalių argumentų, susijusių su vienu mėnesiniu darbo užmokesčiu, priteisiant nepilnametei išlaikymą, plačiau nepasisakytina. Kiti apeliacinio skundo argumentai susiję su CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vertinimu, todėl jie analizuojami išsamiau.Atsakovas teigia, jog apylinkės teismas netyrė realios šalių turtinės padėties. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tyrė šalių turtinę padėtį, t. y. analizavo tiek ieškovės, tiek atsakovo turimą turtą, gaunamas pajamas, galimybę įsidarbinti. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Duomenų administravimo skyriaus 2015-09-29 pažymoje nurodyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 10). Teismo posėdžio metu, vykusio 2017-02-17, atsakovas teismui nurodė, kad turto neturi (garso įrašo takelio 00:25:30 – 00:25:45). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovei nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 buvo paskirta vienkartinė 76 Eur išmoka nėščiai moteriai bei 102 Eur socialinė pašalpa, o nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 buvo mokėta 8,75 Eur socialinė pašalpa bei 28,50 Eur išmoka vaikui (b. l. 9, 55) Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba atsitiktinius darbus, jo pajamos per mėnesį siekia iki 200 Eur (garso įrašo takelio 00:26:00 – 00:27:00). Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Dieveniškių seniūnijos 2016-11-08 pažymoje nurodyta, jog atsakovas gyvena vienas (b. l. 54). Atsakovas nepateikė duomenų, jog turėtų kitų išlaikytinių, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taip pat nėra duomenų ir apie atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus. Duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, kuri ribotų galimybę įsidarbinti, nėra. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu transporto priemonių neregistruota (b. l. 111). Apylinkės teismas pažymėjo, jog atsakovas nors ir mokosi, tačiau turi galimybę įsidarbinti nepilną darbo dieną arba atostogų metu. Kolegijos teisėjai sutinka su tokia apylinkės teismo išvada, kadangi iš 2017-02-17 teismo posėdžio garso įrašo girdėti, jog atsakovas nurodė, kad pragyvena iš atsitiktinių darbų. Tai reiškia, kad atsakovas nors ir mokosi, tačiau sugeba derinti mokslą su atsitiktiniais darbais. Papildomai pažymėtina, jog atsakovas nurodė, kad vidurinę mokyklą baigė 2010 m., o pirmąją profesiją įgijo 2011 m. ir kirpėjo profesija atsakovui nėra pirmoji. Tokias aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) 2017-04-24 atsakovo charakteristika, kurioje nurodyta, kad atsakovas jau yra įgijęs technikos priežiūros verslo darbuotojo bei kaimo turizmo organizatoriaus kvalifikacijas (b. l. 86). Pastebėtina, jog charakteristikoje nurodyta, kad atsakovas yra pasyvus mokinys, praleidžia daug pamokų. Kolegijos teisėjai, įvertinę aplinkybę dėl jau įgytų atsakovo profesijų bei tai, kad atsakovas praleidžia daug pamokų mokydamasis kirpėjo amato, sprendžia, jog mokslai atsakovui iš esmės netrukdo užsidirbti pajamų. Charakteristikoje taip pat nurodyta, kad atsakovas pagal anksčiau įgytas profesijas nėra dirbęs, o jokių pateisinančių priežasčių dėl šios aplinkybės atsakovas nepateikė. Nors byloje nėra patikimų įrodymų apie atsakovo vykdomą automobilių nuomos verslą, tačiau išrašai iš socialinio tinklo „Facebook“ įgalina daryti išvadą (b. l. 87-91), jog atsakovas galimai už užmokestį talkina transporto priemonių nuomos paslaugas teikiantiems asmenims. Iš esmės tai, kad atsakovas pavieniais atvejais talkina tretiesiems asmenims už užmokestį nurodė ir pats atsakovas. Jokių kitų duomenų, kurių pagrindu vadovaujantis galima būtų daryti išvadą apie kitokią, nei apylinkės teismo nustatytą, atsakovo turtinę padėtį apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta. Dėl šios priežasties nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog apylinkės teismas netinkamai vertino bei neišsamiai tyrė šalių turtinę padėtį. Kolegijos teisėjai pastebi ir tai, jog atsakovas apeliaciniame skunde nurodė iš esmės deklaratyvų teiginį, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino atsakovo turtinės padėties, kadangi nenurodė nei kokių konkrečių įrodymų apylinkės teismas nevertino, nei kodėl atitinkamas aplinkybes klaidingai įvertino. Atsakovas nurodė, kad apylinkės teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tačiau pastebėtina, jog atsakovas cituoja 9–14 metų senumo kasacinio teismo nutartis, kuriose pateikiami išaiškinimai dėl priteistino išlaikymo dydžio nebėra aktualūs. Atsakovas nurodė, jog apylinkės teismas nevertino nepilnametės dukros poreikių, sprendimas nėra paremtas rašytiniais įrodymais. Kolegijos teisėjai su tokiais atsakovo teiginiais taip pat nesutinka. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tai reiškia, jog apylinkės teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo gali vadovautis visomis įrodinėjimo priemonėmis, numatytomis CPK. Nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato įpareigojimo teismui priimti sprendimą jį grindžiant vien tik rašytine medžiaga. Ieškovė nurodė, jog dukrai per mėnesį reikalinga 350 Eur suma, kurią kolegijos teisėjai šios bylos kontekste laiko protinga. Ieškovė neįrodinėjo nepilnametės dukros ypatingų ar specialiųjų poreikių. Ieškinyje ieškovė įrodinėjo būtiniausius nepilnametės dukros poreikius, t. y. poreikius maistui, drabužiams, higienai, būstui, kurie sudaro apie 350 Eur (b. l. 2). Viena vertus, įrodinėjant įprastus vaiko poreikius maistui, rūbams, avalynei neracionalu ir neprotinga reikalauti iš ieškovės pateikti parduotuvių kasos kvitus, kuriuose atsispindėtų konkrečių prekių ar paslaugų kainos. Be to, atsakovas nereiškė prašymo teismui išsireikalauti kokių nors papildomų duomenų iš ieškovės. Kita vertus, ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė parduotuvių kasos kvitus bei kitus rašytinius duomenis, kuriuose atsispindi ieškovės perkamos prekės nepilnametei dukrai (b. l. 92-95, 104-106). Susipažinus su ieškovės pateiktais kvitais nustatyta, jog ieškovė iš esmės perka įprastas, plataus vartojimo masinės gamybos maisto bei buities prekes, žaislus ir higienos priemones. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog šie įrodymai iš esmės pagrindžia ieškovės nurodytus įprastus dukros poreikius. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti kitokią išvadą dėl nepilnametės būtinųjų poreikių, atsakovas nepateikė, apeliacinės instancijos teismas tokių taip pat nenustatė.Vaiko motina laikinai negali dirbti, kadangi viena augina vaiką. Iš gaunamos 87,75 Eur socialinės pašalpos ir 28,50 Eur išmokos vaikui motina turi išlaikyti ir save ir vaiką. Kadangi pašalpa sudaro tik kiek daugiau nei 100 Eur, todėl motina vaiko išlaikymui gali skirti mažesnę išlaikymo dalį nei vaiko tėvas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, būtini vaiko poreikiai yra pagrįsti, todėl šiuo pagrindu išlaikymo mažinti teisinio pagrindo nėra.

Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo

Atsakovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu ir nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas neįsigilinus į bylos aplinkybes. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Iš 2017-02-17 teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog išlaikymo neteikė nuo vaiko gimimo, kadangi nebuvo tikras, ar jis yra biologinis vaiko tėvas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, kuriais pasisakyta, jog reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą kildinamas ne iš subjektyvaus atsakovo žinojimo apie vaiko gimimą, bet iš objektyvaus vaiko poreikio gauti išlaikymą nuo pat pirmos savo gimimo dienos. Nepaisant to, kad atsakovas subjektyviai įsitikino biologine jo vaiko kilme tik 2016-08-25 atlikus DNR testą, nepilnametė dukra išlaikymo buvo reikalinga nuo gimimo. Atsakovas teigė, kad nustačius išlaikymo įsiskolinimo faktą, būtina nustatyti jo dydį, tačiau detalesnių argumentų teismui nepateikė. Nesant argumentų dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, apeliacinės instancijos teismas negali dėl jų pasisakyti. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad išlaikymo įsiskolinimo dydis paskaičiuotas vadovaujantis vaiko gimimo momentu galiojusiu minimalios mėnesinės algos dydžiu. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad išlaikymo priteisimas nėra sietinas su minimalios algos dydžiu, tačiau argumentų, kodėl priteistas išlaikymo įsiskolinimas po 162 Eur nuo nepilnametės gimimo iki ieškinio pateikimo dienos yra netinkamas nepateikė. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo dydį grindė minimaliais vaiko poreikiais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės prašytas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis yra pagrįstas, o pagrindų, kuriais vadovaujantis būtų galima išlaikymo įsiskolinimo dydį mažinti atsakovas nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.Atmetus atsakovo apeliacinį skundą ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.