Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. K. (dalyvauja nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą)

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 15 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8162-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. K. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Papildomai paaiškino, kad vyko archeologijos festivalis. Nusprendė su draugais sudalyvauti. Planavo ten išbūti porą dienų. Orų prognozės buvo geros. Pirmos dienos pusėje buvo geras oras. O po pietų pradėjo lašnoti. Išbuvo iki vakaro pabaigos, iš šventės išvažiavo paskutiniai. Kadangi jis buvo vairuotoju, dėl šios priežasties šventėje alkoholio sau nepirko. O tik draugai pavaišino. Jautėsi gerai, jokių apsvaigimo požymių nejautė. Išvyko į sodybą permiegoti. Pašo atsižvelgti, kad turi finansinių įsipareigojimų bankui, praėjusiais metais įsigijo butą. Teisė vairuoti jam reikalinga darbui, nes jis pats gyvena Kauno rajone, o dirba Vilniuje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Kadangi L. K. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, teismas toliau pasisakys tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).

Tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan.

Šiuo atveju jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sutrumpinti administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta, nors L. K. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, kas įvertinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės gali nulemti mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nuobaudos paskyrimą, tačiau nesudaro išimtinės situacijos, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

L. K. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Jis teigia, kad pažeidimą padarė dėl neatsargumo, nes prieš sėsdamas vairuoti jautėsi blaivus, t. y. tinkamai neįvertino savo galimybių vairuoti transporto priemonę, kitų KET nepadarė, važiuoti reikėjo labai nedidelį atstumą, važiavo leistinu greičiu, esant neintensyviam eismui ir sustabdytas jis buvo tik policijos vykdomo reido metu. Šie pažeidėjo skundo argumentai teismo nuomone, niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir/ar pažeidėjo kaltės, o L. K. veiksmai, prieš keletą valandų pavartojus alkoholio ir sėdant vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, nesant tam jokio būtinumo (bent jau tokių išskirtinių aplinkybių pareiškėjas nenurodė), rodo ne tik jo didelį neatsakingumą, bet ir pavojingumą, abejingumą galimoms pasekmėms, nepagrįstai pervertinant savo galimybes vairuoti po tik prieš kelias valandas alkoholio vartojimo. L. K. skunde nurodė, kad išgėrė tik 2 bokalus alaus bei tą vakarą niekur neplanavo vykti. Tačiau teismo posėdžio metu prisipažino, kad lynoti pradėjo po pietų bei jis buvo vairuotoju, o tai patvirtina, kad buvo net keletas aplinkybių, kas turėjo jį sulaikyti nuo alkoholio vartojimo. Pavartojus alkoholio vakarienės metu, t. y. keletą valandų prieš sėdant už vairo, L. K. privalėjo objektyviai įsitikinti, kad gali vairuoti, o nesielgti rizikingai ir pavojingai. L. K. pasirinko savo elgesio variantą rizikuoti ir privalo už tai atsakyti. Be to atsižvelgtina ir į tai, jog L. K. nustatytas beveik dvigubai didesnis neblaivumo lygis, už leistiną vairavimui.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Kita vertus, vien jau alternatyvios administracinio poveikio priemonės taikymas, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, yra mažiau administracinį nusižengimą padariusio asmens teises varžanti priemonė, nes Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas šią alternatyvią sankciją, be kitų tikslų, taip pat siekė tikslo, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarę asmenys neprarastų vairavimo įgūdžių, kad šia alternatyvia sankcija būtų sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusiu su transporto priemonių vairavimu.

Ir šiuo atveju L. K. tik šešis mėnesius neturės teisės vairuoti transporto priemonės, o vėliau galės vairuoti įsirengęs antialkoholinį variklio užraktą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad jis nėra profesionalus vairuotojas ir teisė vairuoti jam būtina tik kaip geresnį mobilumą užtikrinanti priemonė, akivaizdu, jog paskirta poveikio priemonė yra proporcinga padarytam nusižengimui ir nevaržo jo teisių labiau, negu to reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad L. K. patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytam nusižengimui, už ką yra atsakingas jis pats, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės termino. L. K. skundžiamu nutarimu skirta administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucija teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-8162-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.