- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- 1-168-876/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- V. N.
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajai V. N., jos gynėjui advokatui V. S., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti aukštąjį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. buvo kaltinama tuo, kad 2012-07-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-12606-877/2012 priteisus iš jos UAB „Dolce kreditas“ naudai 208,53 Eur skolos, 29,68 Eur palūkanų, 125,12 Eur delspinigių, 14,48 Eur baudos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 160,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, nemokėjo šių teismo priteistų lėšų taip nevykdydama šio teismo sprendimo; 2013-10-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12606-877/2012 kreditorių UAB „Dolce kreditas“ pakeitus naujuoju kreditoriumi – UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ir apie tai 2015-05-31 ją informavus pasirašytinai, ji tęsdama nusikalstamą veiką toliau nemokėjo priteistų lėšų nevykdydama teismo sprendimo; 2013-11-11 Kauno miesto apylinkės teismui išdavus Vykdomąjį raštą ir perdavus jį antstolio A. B. kontorai priverstiniam vykdymui, ji 2015-04-24 į UAB „REIKALAVIMAS.LT“ Swedbank AB, sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 208,53 Eur, 2015-07-08 elektroniniu paštu informavo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ apie šią įmoką ir pranešė, kad „nemokės daugiau nei lito“, tuo toliau tyčia nevykdydama 2012-07-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-12606-877/2012, tai yra nesumokėdama visos teismo priteistos pinigų sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. N. nurodė, kad baudžiamajame įsakyme nurodė, kad prisipažįsta dėl kaltės, nes nesuprato, ką reiškia baudžiamasis įsakymas. Ji nesijaučiu kalta, nes tai dienai jau buvau atsiskaičiusi su minėta įmone. Nesumokėjo kreditų, nes neturėjo galimybės, turėjo du sunkius ligonius namie, nedirbo. Elektroniniame pašte nurodė, kad nemokės daugiau nei lito, nes neįsigilino į laišką. Nesuprato, kad nurodyta didelė suma - tai procesinės palūkanos. Galvojo, kad yra atsiskaičiusi. Ją labai įžeidė kaltinamas, kad slapstosi, nes ji to nedaro, visada yra randama Striūpų kaime. Kai buvo pas prokurorą dėl baudžiamojo įsakymo, sutiko, nes buvo be gynėjo, nebuvo kas jai išaiškina teises, pareigas ir t.t.. O prokuroras ją įtikino, kad čia yra gera išeitis pasirašyti, kad nereikės teisme dalyvauti, kad viskas greitai išsisprendžia.
Paskolos paėmimo datos negali tiksliai pasakyti. Kreditas dar litais buvo paimtas, sumos negali įvardinti, nes tai buvo prieš daug metų. Kreditoriai ją asmeniškai informavo, kad yra atsiskaičiusi. Paskolą ėmė 2011 ar 2012 metais. Tada buvo toks gyvenime laikotarpis, kad tėvus reikėjo išlaikyt, kažkaip išgyventi. Jos tėvai buvo E. N. ir J. P. N.. Mama mirė 2011-12-19, o tėtis šiais metais sausio 11 d. Tai nebuvo vienintelė jos paskola. Šiemet dar kreipėsi į antstolį A. B., kad padarytų suvestinę ir ji galėtų kas mėnesį daryti įmokas. Yra paskolų ir grąžintų, o tai rodo jos atsakingą požiūrį.
Buvo laikotarpis, kai ji visiškai niekur nedirbo tam, kad aš prižiūrėtų savo tėvus. Ji neprisimena, kiek turėjo paskolų. Ji neskaičiavo, kiek yra priimtų teismo sprendimų. Kai neturėjo darbo ir gyveno ligoninėj su savo sergančiais tėvais, jai ne teismo sprendimai rūpėjo. Kai susirgo 2011 metais tėtis, ji nematė kitos išeities kaip išeiti iš darbo ir jį prisižiūrėti. Tada susirgo mama, prie kurios reikėjo dieną, naktį sėdėti. Mano, kad pinigai yra uždirbami ir tai ji daro dabar, antstoliui perveda kiekvieną mėnesį pinigus. Jos grąžintos paskolos parodo jos atsakingą požiūrį. Neskaičiavo, kiek grąžinta. Ji ėmė kreditus dar dirbdama. Viską aukštyn kojom apvertė tai, kad ji išėjo iš darbo. Manė, kad tėvai pasveiks ir ji grįš į darbą. O atsitiko taip, kad ji tris metus neišėjo į darbą. Nuo 2011 metų sausio mėnesio ji išėjo iš darbo, kad prižiūrėtų tėvus. Dėl skolos antstolis nei karto į jį nesikreipė. Antstolis niekada nebuvo atvykęs į jos gyvenamąją vietą, ar bandė susisiekti. Nemokėjo paskolų, nevykdė sprendimo, nes neturėjo pastovių pajamų, kai išėjo iš darbo. Gyveno iš tėvų pensijų, o buvo dar gydymo išlaidos, kelionės į Vilnių, Kauną pas medikus. Situacija buvo kritinė.
Pateiktas kaltinimas taip pat buvo grindžiamas šiais bylos duomenimis:
Šalies argumentai
2015-06-10 UAB „REIKALAVIMAS.LT“ pareiškimu praneša apie V. N. padarytą nusikalstamą veiką ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (baudž. byla Nr. 1-159-829/2015 b. l. 10-11).
Žemesnės instancijos teismas
2012-07-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas už akių patvirtina, kad iš V. N. UAB „Dolce kreditas“ naudai buvo priteista 208,53 Eur skola, 29,68 Eur palūkanų, 125,12 Eur delspinigių, 14,48 Eur bauda, 5 procentai metinių palūkanų, 160,74 Eur bylinėjimosi išlaidos (baudž. byla Nr. 1-159-829/2015 b. l. 15-16).
2013-02-01 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 140 ir priedas prie šios sutarties patvirtina, kad tarp kreditoriaus UAB „Dolce kreditas“ ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „REIKALVIMAS.LT“ įgijo teisę reikalauti iš skolininko – V. N. grąžinti sudarytos sutarties prieduose nurodytas skolas (baudž. byla Nr. 1-159-829/2015 b. l. 17-19).
Iš 2013-10-17 Kauno apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirminis kreditorius UAB „Dolce kreditas“ buvo pakeista nauja kreditore UAB „REIKALVIMAS.LT“ ir UAB „REIKALVIMAS.LT“ buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl priverstinio įsiskolinimo išieškojimo iš skolininkės V. N. (baudž. byla Nr. 1-159-829/2015 b. l. 31-32).
2015-01-19 UAB „REIKALVIMAS.LT“ pranešimas patvirtina, kad V. N. buvo siunčiamas pranešimas įvykdyti skolinius įsipareigojimus, ir kad sąmoningai vengiant vykdyti teismo sprendimą bus kreipiamasi į policijos komisariatą prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis nevykdymo (baudž. byla Nr. 1-159-829/2015 b. l. 37).
Iš V. N. elektroninio laiško matyti, kad jame ši rašo apie tai, kad sumokėjo dalį skolos ir daugiau nemokės nei lito (baudž. byla Nr. 1-159-829/2015 b. l. 22-23, 26).
Iš 2015-09-22 antstolio A. B. rašto Nr. S-19836 matyti, kad jo kontoroje dėl skolos išieškojimo iš V. N. yra 24 vykdomosios bylos. Šiuo metu V. N. bendra skolos suma yra 22 704,71 Eur ir nenustatyto dydžio vykdymo išlaidos antstolio kontorai (baudž. byla Nr. 1-159-829/2015 b. l. 69-71).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog V. N. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Teismas atkreipia dėmesį, kad dėl BK 245 str. numatytos veikos inkriminavimo yra suformuota teismų praktika, ne kartą yra pasisakyta dėl civilinių teisinių santykių atribojimo nuo baudžiamosios teisės normų taikymu, todėl teismas negali neatsižvelgti į daugelyje sprendimų suformuotą praktiką priimdamas sprendimą šioje byloje.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012).
Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra aiškinama, kad BK 245 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pažodžiui galima būtų suprasti, kad esą kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Toks formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas ne tik prieštarautų minėtoms Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms, bet ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 11 ir 12 straipsnius tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu yra pripažįstamos pavojingos, BK uždraustos veikos (veikimas, neveikimas). Taigi padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2012). Sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į asmeniui paskirto įpareigojimo ar draudimo turinį ir pobūdį. Teismo sprendimo neįvykdymas per teismo nustatytą terminą gali būti pripažintas nusikalstamu ir įvertintas pagal BK 245 straipsnį, kai tik pats asmuo galėjo įvykdyti teismo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007) arba piktybiškai vengė teismo nutarimu nustatytos pareigos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291/2008), arba asmuo nevykdė pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą teismo skirto įpareigojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2005, 2K-625/2006). Kita vertus, kai asmuo laiku neįvykdo teismo sprendimo, kuris gali būti efektyviai įvykdomas taikant CPK 624 straipsnyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones, svarstytina, ar baudžiamoji atsakomybė apskritai pagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009).
Objektyviai BK 245 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali pasireikšti labai įvairiomis veikomis, pvz.: nelegaliu darbu, savo pajamų ar turto slėpimu, jų iššvaistymu, vengimu dirbti, tam tikrų dokumentų klastojimu. Tačiau ir šiuo atveju, sprendžiant dėl BK 245 straipsnio taikymo, reikia įvertinti tai, ar minėtų veikų pripažinimas baudžiamuoju nusižengimu atitinka jau minėtus iš Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos kylančius imperatyvus, pavyzdžiui, turi būti atsakyta į klausimą, ar baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiu atveju būtų proporcingas padarytos veikos pavojingumui.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš esminių kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį ar kitų teisinio poveikio priemonių taikymo, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, – tai, ar galima teismo sprendimą įvykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne. Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant šias priemones, tada turi būti nustatyta, ar būtent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją. Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).
V. N. šioje byloje kaltinama tuo, kad pagal 2012-07-20 teismo priimtą sprendimą nemokėjo teismo priteistų lėšų, teismui išdavus vykdomąjį raštą ir perdavus jį antstolio kontorai priverstiniame vykdymui, ji kreditoriui nurodė, kad daugiau nemokės, tokiu būdu tyčia nevykdė teismo priimto sprendimo. Dėl V. N. kaltumo padarius BK 245 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą iš esmės grindė tuo, kad ji turėdamas objektyvią galimybę bent iš dalies sumokėti teismų sprendimais priteistas pinigines sumas, tyčia to nedarė, t. y. 2015-04-24 sumokėjo dalį priteisto skolos, po ko kreditoriui išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad daugiau nemokės nei lito. Taip pat prokuroras proceso metu nurodė, kad V. N. piktybišką paskolų nemokėjimą patvirtina tai, kad šiuo metu antstolių kontoroje yra vykdoma daugiau negu 20 vykdomųjų bylų, tai yra ji ėmė paskolas, tačiau nesirūpino, kaip jas grąžinti.
Teismas laiko, kad nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog V. N. turėjo galimybę ir piktybiškai nemokėjo priteistų paskolų. Pirmiausia ji nurodė, kad visos paskolos buvo paimtos laikotarpiu, kai ji dirbo. Tik vėliau susiklostė kritinė situacija, ji išėjo iš darbo. Taip pat V. N. nurodė, kad ji neteisingai suprato jos skolos dydį, galvojo, kad skolą yra sumokėjusi, todėl kreditoriui nurodė, kad daugiau nemokės. Taigi vien tai, kad ji nurodė, jog neketina daugiau mokėti, ar tai kad ji turi ir daugiau kitų neįvykdytų teismo sprendimų dėl skolų, savaime, nereiškia, jog taip buvo siekiama užkirsti kelią minėtų teismų sprendimų įgyvendinimui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-07-20 Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių iš V. N. buvo priteista 208,53 Eur skolos, 29,68 Eur palūkanų, 125,12 Eur delspinigių, 14,48 Eur baudos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2013-10-17 buvo išduota vykdomasis dokumentas dėl priverstinio įsiskolinimo išieškojimo iš skolininkės. Byloje nėra duomenų apie V. N. vykdomus mokėjimus, ar atliktus priverstinius išieškojimo veiksmus vykdymo procese, tačiau iš antstolio A. B. pateiktos informacijos matyti, kad dėl šioje byloje ginčijamos skolos su kreditoriumi yra atsiskaityta. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog ir kitose vykdymo bylose dalis priteistų skolų yra atlyginta, kas leidžia manyti, kad V. N. pagal galimybes atlygina turimus įsiskolinimus. Be to, teismui susipažinus su Registro centro išrašu matyti, kad V. N. 2015-07-08 yra išduotas paveldėjimo liudijimas dėl 8 žemės sklypų bei statinių paveldėjimo, šiam nekilnojamajam turtui antstolis A. B. 2015-09-25 yra pritaikęs areštą. Šie antstolio veiksmai išieškant iš V. N. naudai teismų sprendimais priteistą skolą CPK prasme laikytini priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmais. Taigi nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą įprastomis civilinio proceso priemonėmis dėl tyčinių V. N. veiksmų buvo iš esmės paneigtos. Be to, šios veikos pavojingumą paneigia ir ta aplinkybė, jog kreditorius pateikė pranešimą, jog skola jiems grąžinta, jie pretenzijų neturi, jiems jokia žala nepadaryta. (baudž.byla Nr. 1-159-829/2015 b.l. 67).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad V. N. veikoje nėra visų būtinųjų BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes skola grąžinta, taip pat tikslo gali būti siekiama ir taikant CPK numatytus priverstinio teismo sprendimo įvykdymo būdus. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą taikymas buvo nepagrįstas, pažeidžiantis proporcingumo principą, todėl baudžiamoji byla turi būti nutraukta. Kreditorių teisėtų interesų užtikrinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinių ir civilinio proceso įstatymų nustatytomis priemonėmis.
Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad V. N. įvykdė nusikalstamą veiką, todėl ji išteisintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. N. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.