- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-28
- Bylos Nr.
- 2K-625/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lidija Liucija Žilienė (pirm.), Jonas Prapiestis, Rimantas Baumilas (pran.)
- Nuteistasis
- R. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, teisėjo Jono Prapiesčio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. (R. S.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį 12 MGL (1500 Lt) bauda.
Pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams su 10 MGL (1250 Lt) bauda.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutartis, kuria nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią kasacinį skundą atmesti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 6 d., apie 11.35 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir ten bendraudamas su D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)), ir M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)), nevykdė pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (toliau – Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutartimi šešiems mėnesiams jam paskirtų teismo įpareigojimų 2 punkto – nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitokiomis priemonėmis su D. V. ir M. J.
Nuteistasis R. S. kasaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti dėl padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad duomenys, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir kiti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gauti neteisėtai, todėl visas baudžiamasis procesas yra neteisėtas.
R. S. nurodo, kad policijos pareigūnai pateko į jo butą neteisėtai, todėl jų parodymai apie tai, ką pamatė užėję į butą, yra neteisėti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje numatyta, kad patekti į būstą galima tik gavus gyventojo sutikimą ar teismo sprendimu, tačiau policijos pareigūnai pateko į jo būstą negavę tokio sutikimo nei iš jo, R. S., nei iš kitų jo šeimos narių, be to, panaudoję jėgą ir netikėtumą. Policijos pareigūnai patekę į jo būstą neteisėtai surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, nes nepateikė jo susipažinti kam nors iš pilnamečių bute gyvenančių asmenų.
Kasatoriaus teigimu, jo parodymai, kuriais jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, buvo išgauti panaudojus prieš jį psichinį smurtą, nes jis buvo šantažuojamas neteisėtai gautais policijos pareigūnų parodymais ir įvykio vietos apžiūros protokolu.
R. S. pabrėžia, kad Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo paskirtis užkirsti kelią sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams ir šio įstatymo nustatyto 6 mėnesių termino turi pakakti, kad policijos pareigūnai užkirstų kelią nusikaltimams arba patrauktų baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis. Tuo tarpu jam teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą su trumpomis pertraukomis yra taikomi jau keletą metų ir per tuos metus nebuvo pateikta duomenų nei apie vieną sunkų ar labai sunkų jo padarytą nusikaltimą. Atsižvelgdamas į tai, kasatorius teigia, kad nepagrįstai jam skiriant teismo įpareigojimus pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą jis buvo išprovokuotas padaryti baudžiamąjį nusižengimą, nes negali nuolat gyventi suvaržytas laiko ir erdvės požiūriu.
Paduotame kasaciniame skunde kasatorius taip pat nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs jo bylą dėl teismo įpareigojimų skyrimo, buvo šališkas, sprendimas paskirti jam įpareigojimus pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą buvo priimtas išsamiai neištyrus ir neišaiškinus visų bylos aplinkybių, pažeidžiant rungtyniškumo principą, jo teisę į gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad byloje surinkti jo kaltę patvirtinantys įrodymai yra gauti neteisėtai, nes iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai į R. S. būstą pateko jo sutikimu, nes į butą policijos pareigūnus įleido su juo gyvenanti S. A. (b.l. 149). Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. S. nenurodė jokių policijos pareigūnų neteisėto patekimo į jo būstą aplinkybių, pripažino kaltinime nurodytas faktines bylos aplinkybes. Aiškinti apie tai, kad policijos pareigūnai į jo būstą pateko neteisėtai, kasatorius pradėjo tik paduotame kasaciniame skunde. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai siekdami patekti į R. S. būstą būtų panaudoję jėgą, tuo tarpu netikėtumas nėra neteisėtas ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metodas. Įvertinusi R. S. aiškinimų apie įvykio aplinkybes kitimo nuoseklumą, kitus bylos duomenis, kolegija mano, kad kasatoriaus teiginiai apie neteisėtą policijos pareigūnų patekimą į jo būstą vertintini kritiškai.
Kolegijos nuomone, policijos pareigūnai patekę į R. S. butą ir nustatę, kad yra pažeisti R. S. skirti teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, teisėtai surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame užfiksavo bylai reikšmingas faktines aplinkybes. R. S. teiginiai, kad jo prisipažinimas buvo išgautas panaudojant prieš jį psichinį smurtą, t. y. šantažuojant neteisėtai surinktais įrodymais, yra deklaratyvus, nes kasatoriaus nurodomi įrodymai buvo surinkti teisėtai, o pateikiant teisėtai surinktus įrodymus asmuo negali būti šantažuojamas.
Dėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo taikymo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą neproporcingai ilgai, tik su trumpomis pertraukomis taikant jam Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytus teismo įpareigojimus. Iš pažymos apie asmenis, esančius policijos įskaitoje, matyti, kad teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą R. S. buvo taikomi keletą kartų, jie nebuvo paskirti gana ilgus laiko tarpus, kaip teigia kasatorius, todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad R. S. buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, o taikant teismo įpareigojimus buvo neproporcingai pažeistos jo teisės.
Kolegija pažymi, kad pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 straipsnio 10 dalį aukštesnio teismo sprendimas dėl teismo įpareigojimų skyrimo yra galutinis ir neskundžiamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutartimi R. S. buvo paskirti teismo įpareigojimai (b.l. 17). Šį teismo sprendimą jis apskundė Šiaulių apygardos teismui, kuris 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi jo skundą atmetė (b.l. 129). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais R. S. ginčija teismų sprendimus skirti jam teismo įpareigojimus pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti.