- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- eI2-2511-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00643-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. Č., E.Čiučelio individuali įmonė
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Č. individualios įmonės skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. Č. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėja; įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį papildė, prašydama panaikinti 2020-01-23 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-17/20 ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad ginčijamu 2020-01-23 nutarimu Departamentas pritaikė pareiškėjai ekonominę sankciją už tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimus ir paskyrė 4 344 Eur baudą bei konfiskavo tabako gaminius – 4 pakelius cigarečių „Winston Blue“ bei 3 pakelius cigarečių „NZ Gold“. Departamentas ginčijamame nutarime pripažino, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4 punkto, 6 punkto reikalavimus, dėl to, jog pareiškėjai priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti 7 pakeliai cigarečių, kurie buvo be banderolių, jų ženklinimas neatitiko teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų, nepateikti juridinę galią turintys šių tabako gaminių įsigijimo arba gabenimo dokumentai.
Patikrinimo metu rasti tabako gaminiai buvo įsigyti pareiškėjos savininko E. Č. asmeniniam vartojimui, o ne siekiant prekiauti pareiškėjai priklausančiame bare. Būtent įmonės savininkas, kaip privatus asmuo, o ne įmonės vardu, įsigijo tabako gaminius (duomenys neskelbtini) mieste esančioje degalinėje iš tolimųjų reisų vairuotojo bei už juos sumokėjo. Parūkęs šių cigarečių, įmonės vadovas E. Č. ėmė smarkiai kosėti, todėl nusprendė jas padžiovinti, o džiūvimo procese jos ir buvo rastos. Įmonės savininkas E. Č. gyvena viešojo maitinimo vietoje įmonės baro patalpose, todėl ten tabako gaminius ir laikė. Departamentas netinkamai vertino susidariusias faktines aplinkybes bei nustatė atsakomybę įmonei, o ne pačiam E. Č., kaip fiziniam asmeniui. Kadangi individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo tiek individualios įmonės, tiek jo savininko turtas yra bendras. Taigi įmonės savininkas turi teisę naudotis įmonės turtu, kaip šiuo atveju įmonės savininkas E. Č. turėjo teisę naudotis baro patalpomis savo asmeniniams poreikiams – pasidėti, laikyti asmeninius daiktus, naudoti juos asmeniniams poreikiams.
Departamentas, kaip baudą skirianti institucija, iš kitų tarnybų (šiuo atveju – policijos) gavusi su ūkio subjekto galimai padarytu nusižengimu susijusią medžiagą, privalo patikrinti gautų duomenų išsamumą bei pakankamumą ir baudą skirti tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patvirtinančių padarytą pažeidimą, išsiaiškinti, ar sankcija iš viso gali būti skiriama tam subjektui, o ne vadovautis prielaidomis. Departamentas, vertindamas faktines aplinkybes bei taikydamas sankcijas, tik formaliai įvertino nagrinėjamą situaciją, neišspręsdamas jos iš esmės, t. y. atsižvelgė tik į policijos pateiktą medžiagą ir nesigilino į pareiškėjos pateiktą paaiškinimą, kad įmonės savininkas tose patalpose gyvena, cigaretes pirko bei laikė asmeniniams poreikiams, nevertino to fakto, jog buvo rasti tik 7 pakeliai cigarečių, skirtingų firmų, kurie neleidžia manyti apie didelį mastą bei galimai vykstančią prekybą. Nenustatyta, kad rastomis cigaretėmis būtų prekiauta.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su jai paskirtos ekonominės sankcijos dydžiu. Paskirtos baudos dydis prieštarauja teisės aktams, proporcingumo bei teisingumo principams. Departamentas, pritaikydamas sankciją įmonei bei apskaičiuodamas baudos dydį, vadovavosi Įstatyme įtvirtintų maksimalių baudų dydžiais. Už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą skyrė įmonei baudą, artimą baudos vidurkiui – 1 375 Eur, už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimą skyrė – 4 344 Eur baudą, t. y. maksimalios šiame punkte nurodytos baudos – 8 688 Eur vidurkį, už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą skyrė baudą, artimą baudos vidurkiui, tačiau jo neviršijant, t. y. 1 013 Eur. Departamentas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į pažeidimo mastą (buvo rasti tik 7 pakeliai cigarečių), neįvertino galimo sankcijos poveikio pareiškėjos ekonominei veiklai.
Departamentas, skirdamas baudą, neįvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos, nors turėjo būti. Nagrinėjamu atveju atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina ir tai, jog įmonė apgailestavo dėl pažeidimų, bendradarbiavo su institucijomis, teikė paaiškinimus, per visą veiklos laikotarpį mokėjo pelno ir kitus teisės aktais nustatytus mokesčius, sukūrė darbo vietą fiziniam asmeniui, turinčiam neįgalumą – E. Č., kuriam šis darbas yra pragyvenimo šaltinis, jis taip pat išlaiko nepilnametį sūnų. Įmonėje yra sukurta papildoma darbo vieta dar vienam darbuotojui, kuriam mokamas atlyginimas.
Departamentas skyrė baudas, atsižvelgdamas į pažeidimų pakartotinumą, tačiau nesivadovavo tuo, kad Regionų apygardos administracinio teisino Panevėžio rūmai 2019-10-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5845-283/2019 panaikino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-04-16 įsakymą Nr. AV-366, kas reiškia, kad už įmonės pirminį padarytą pažeidimą sankcija buvo iš esmės sumažinta.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Departamento nustatytais duomenimis, pareiškėjos bare, esančiame (duomenys neskelbtini), spintelėje, esančioje baro klientų aptarnavimo salėje už baro prekystalio po kriaukle, rasti laikomi 4 pakeliai cigarečių „Winston Blue“, dešiniau nuo baro prekystalio ant židinio lentynos pastatytoje medinėje dėžutėje rasti laikomi 3 pakeliai cigarečių „NZ Gold“ (bendra rastų cigarečių muitinė vertė su mokesčiais – 22,33 Eur). Šių cigarečių pakeliai buvo be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, jų ženklinimas neatitinka Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų, jiems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai.
Draudimas prekybos salėse, administracinėse ir pagalbinėse patalpose, sandėliuose ir kt. laikyti tabako gaminius be įsigijimo dokumentų ar pažeidžiant kitus imperatyvius teisės aktų reikalavimus nesiejamas su įmonių ar kitos formos juridinių asmenų nuosavybės teisėmis į turtą, todėl nėra svarbu, kokiu būdu tabako gaminiai buvo įsigyti ir po to laikomi bei parduodami pareiškėjo viešojo maitinimo vietos patalpose. Atsakomybei už atitinkamus Įstatymo nuostatų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą. Nagrinėjamoje byloje nustatytas ir įrodytas aptariamų tabako gaminių radimo pareiškėjos valdomos viešojo maitinimo vietos patalpose faktas, todėl papildomai nereikia įrodinėti šių tabako gaminių pardavimo fakto. Tabako gaminių radimo pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje neginčijo ir pati pareiškėja.
Kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad įmonės savininkas, gyveno viešojo maitinimo vietoje, todėl turėjo teisę ten laikyti savo asmeniniam naudojimui skirtus tabako gaminius. Tiek pati pareiškėja, tiek jos savininkas turi imtis priemonių užtikrinant Įstatymo reikalavimų laikymąsi pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje. Pareiškėja Įstatymo reikalavimų laikymosi neužtikrino, todėl laikoma pažeidusi Įstatymo reikalavimus. Bylos tyrimas atliktas išsamiai, objektyviai ir visapusiškai, įvertinti surinkti įrodymai, Įmonės savininko rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose.
Departamento paskirta bauda tinkamai individualizuota, įvertinus visų aplinkybių visumą. Už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimus Departamentas jau baudė įmonę 2019-02-14 nutarimu Nr. ATK2-18/19, todėl pažeidimai padaromi pakartotinai per vienų metų laikotarpį. Departamentas, individualizuodamas baudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjos minimos aplinkybės iš esmės negali būti pripažintos pareiškėjos atsakomybę lengvinančiomis, nes nekliudyti tyrimui ir teikti duomenis yra privaloma kiekvieno ūkio subjekto pareiga. Be to, paaiškinimų pateikimas byloje yra pareiškėjos teisė, kuria ji pasinaudojo. Kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad paskirta bauda reikšmingai pablogins pareiškėjos finansinę padėtį. Negalima nepaisyti įstatymų leidėjo įtvirtintos valios vien todėl, kad paskirta ekonominė sankcija yra itin didelė pareiškėjai ir ji jos negalės sumokėti per Įstatymo nustatytą terminą.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento nutarimo, kuriuo pareiškėjai pritaikyta ekonominė sankcija už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Su tabako gaminių gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, reklama, vartojimu, įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimu bei rėmimu, taip pat su tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių pateikimu rinkai ir ženklinimu susijusius santykius reglamentuoja ir valstybės tabako, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių kontrolės pagrindus Lietuvos Respublikoje nustato Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01).
Teismas nustatė, kad pareiškėjos ginčijamas 2020-01-23 Departamento sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjai priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), spintelėje, esančioje baro klientų aptarnavimo salėje už baro prekystalio po kriaukle, rasti 4 pakeliai cigarečių „Winston Blue“, 3 pakeliai cigarečių „NZ Gold“, kurie buvo be banderolių, jų ženklinimas neatitiko teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų, nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Departamentas nustatė, kad pareiškėja tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktus.
Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų.
Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu ir kitais teisės aktais tabako gaminių specialūs ženklai – banderolės nėra privalomos.
Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų.
Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies 1, 4, 6 punktuose įtvirtinti imperatyvai, turint galvoje tabako gaminių, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai ir kt.) priemonių, kad tokie įstatyme įtvirtinti reikalavimai būtų veiksmingai užtikrinti. Be to, pareiškėjo atsakomybei už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų reikalavimų pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą (žr., pvz., LVAT 2016-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-525/2016).
Taigi teismas pažymi, kad Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose įtvirtinti draudimai yra formalūs, kas reiškia, kad šių draudimų nesilaikymui konstatuoti pakanka nustatyti tabako gaminių be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, be banderolių ar su netinkamų jų ženklinimu laikymo, gabenimo ar importavimo į Lietuvos Respubliką faktą. Todėl tokio draudimo nesilaikymas yra siejamas su nurodytų faktų nustatymu, tačiau pažeidimas nėra siejamas su tokių tabako gaminių laikymo tikslais.
Byloje esanti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK) (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus administracinio nusižengimo medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), spintelėje, esančioje baro klientų aptarnavimo salėje už baro prekystalio po kriaukle, rasti 4 pakeliai cigarečių „Winston Blue“, 3 pakeliai cigarečių „NZ Gold“, kurie buvo be Lietuvos Respublikos banderolių (Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2019-11-27 patikrinimo aktas). Dėl tokių nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėjos atstovas E. Č. 2019-12-02 pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog rasti tabako gaminiai įsigyti savo reikmėms, pareiškėjas nesiekė jų parduoti klientams, atidėjo atokiau, tabako gaminių įsigijimo dokumento neturi, atliekant patikrinimą E. Č. įmonėje dirbo vienas. Byloje esančios foto nuotraukos patvirtina 2019-11-27 patikrinimo metu rastus tabako gaminius, kurie yra be Lietuviškų banderolių, tabako gaminių pakuotės nėra ženklintos įspėjamaisiais ženklais, numatytais Įstatymo 8, 8-1, 8-2, 8-3 straipsniuose, be to, kaip matyti iš pareiškėjos atstovo nurodytų aplinkybių, taip pat nėra pateikta šių tabako gaminių įsigijimo dokumentų, turinčių juridinę galią.
Teismas akcentuoja aplinkybę, kad pareiškėjos atstovas E. Č. nagrinėjamoje byloje neginčija aukščiau teismo aptartų faktinių aplinkybių, su šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka, tačiau teigia, kad faktas, jog rasti tabako gaminiai buvo įsigyti asmeniniam jų naudojimui, o ne pardavimui, reiškia, jog nėra pagrindo taikyti atsakomybės pareiškėjai, be to, mano, kad Departamentas aplinkybių šiuo aspektu netyrė. Teismas tokius pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
Nustatyta ir pareiškėjos atstovas to neginčija, kad pareiškėjos bare buvo laikomi Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkantys tabako gaminiai. Pagal Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą ir aukščiau nurodytą LVAT suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose, pakanka nustatyti neteisėtą tabako gaminių laikymą ūkio subjekto patalpose, kuriose jis vykdo ūkinę-komercinę veiklą, kad būtų pagrindas konstatuoti šio įstatymo 14 straipsniuose nustatytus pažeidimus. Taigi nėra svarbu, kokiu būdu tabako gaminius pareiškėjos atstovas E. Č. įsigijo ir kokiam tikslui, nes tokios aplinkybės nepanaikina pareiškėjos, kaip juridinio asmens pareigos užtikrinti imperatyvių teisės aktų reikalavimų laikymąsi jos valdomose prekybos vietoje, o pažeidimų kvalifikavimui užtenka nustatyti tokių gaminių laikymo prekybos vietoje faktą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta. Be to, teisės aktai nenumato minimalaus tabako gaminių, neatitinkančių Įstatymo reikalavimų, laikymo kiekio pažeidimui konstatuoti, todėl pareiškėjos teiginiai, jog buvo rasti tik 7 cigarečių pakeliai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.
Departamentas pareiškėjos ginčijamame nutarime ištyrė faktines aplinkybes, įvertino pareiškėjos teiginius dėl tabako gaminių įsigijimo būdo, tikslo, tačiau pagrįstai tokių aplinkybių nevertino, kaip šalinančių pareiškėjos atsakomybę. Teismas nesutinka su pareiškėjos nurodomu teiginiu, kad Departamentas atliko tik formalų vertinimą. Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo turinio, Departamento priimtas individualus administracini aktas atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Tabako kontrolės įstatymo nuostatos, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jo naikinti.
Dėl paskirtos ekonominės sankcijos dydžio
Departamentas 2020-01-23 nutarimu paskyrė pareiškėjai bendrą 4 344 Eur baudą. Už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą – 1 375 Eur baudą, už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimą – 4 344 Eur baudą, už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą – 1 013 Eur baudą, galutinę sankciją numatant už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi.
Ekonominių sankcijų dydžiai nustatyti Įstatymo 26 straipsnyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už tabako gaminių gamybą, laikymą ir prekybą jais pažeidžiant šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies arba 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus (neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos) juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 2 896 Eur iki 8 688 Eur bauda.
Pagal Įstatymo 26 straipsnio 5 dalį, už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį, pažeidimą, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 2 896 Eur iki 8 688 Eur ir panaikinamas licencijos galiojimas.
Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimo pažeidimą, kai neteisėtai parduodamų, laikomų ar gabenamų tabako gaminių vertė neviršija 0,5 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 289 Eur iki 868 Eur bauda, už šių draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 868 Eur iki 2 896 Eur bauda (Įstatymo 26 straipsnio 6 dalis).
Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 868 Eur iki 1 448 Eur. Už šių draudimų ir reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 1 448 Eur iki 2 896 Eur.
Įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad Departamentas, pagal kompetenciją skirdamas baudas už šio įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime.
Pagal pareiškėjos ginčijamo Departamento nutarimo turinį matyti, kad pareiškėjai už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą skirta 1 375 Eur bauda neviršijanti Įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto baudos vidurkio. Pareiškėjai už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimą paskirta 4 344 Eur bauda neviršijo Įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto baudos vidurkio. Pareiškėjai už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą paskirta 1 013 Eur bauda neviršijo Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto baudos vidurkio.
Teismas sutinka su Departamento pozicija, kad pareiškėjos pažeidimai laikytini padaryti pakartotinais per vienerių metų laikotarpį ir atmeta pareiškėjos teiginius, kad už įmonės pirminį padarytą pažeidimą sankcija buvo iš esmės sumažinta, tačiau Departamentas tuo nesivadovavo. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019-02-14 nutarimu Nr. ATK2-18/19 jau bausta už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimus, pareiškėja šio nutarimo teismine tvarka neginčijo. Pareiškėjos pateiktas Regionų apygardos administracinio teismo 2019-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5845-283/2019 priimtas ne dėl Departamento nutarimo skirti ekonominę sankciją už Įstatymo pažeidimus, bet dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2019-04-16 įsakymo panaikinti pareiškėjai išduotas licencijas. Taigi matyti, kad pareiškėja šioje byloje aktualius Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimus įvykdė pakartotinai per vienerių metų laikotarpį ir Departamentas pagrįstai į šią aplinkybę atsižvelgė, skirdamas pareiškėjai baudą ir individualizuodamas jos dydį.
Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad Departamentas pareiškėjos elgesį turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o konkrečiai, jog įmonė apgailestavo dėl pažeidimų, bendradarbiavo su institucijomis, teikė paaiškinimus, per visą veiklos laikotarpį mokėjo pelno ir kitus teisės aktais nustatytus mokesčius, sukūrė darbo vietą fiziniam asmeniui, turinčiam neįgalumą. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti kaip lengvinančių jos atsakomybę, nes bendradarbiavimo pareigą, informacijos, dokumentų teikimą, įtvirtina įstatymas – Administracinių nusižengimų kodekso 601 straipsnio 1 dalis, ir tokios pareigos nevykdant ūkio subjektui numatyta atsakomybė (Administracinių nusižengimų kodekso 601 straipsnio 2 dalis). Paaiškinimų teikimas yra pareiškėjos teisė, o ne pareiga, todėl tai savaime nėra pagrindas lengvinti taikomą atsakomybę. Taip pat pareiškėjos elgesys mokant mokesčius nėra pagrindas lengvinti atsakomybę, nes tai pareiga, kylanti įstatymo pagrindu. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog sukurta darbo vieta neįgaliam asmeniui, niekaip nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku.
Pareiškėja savo nesutikimą su baudos dydžiu taip pat grindžia sunkia finansine padėtimi, teigia, kad Departamentas neįvertino skiriamos baudos įtakos pareiškėjos ekonominei veiklai. Teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sunkią įmonės finansinę padėtį, ar duomenų, kurie patvirtintų, jog paskirtos baudos dydis reikšmingai neigiamai paveiks tolimesnę įmonės veiklą ar galimybę ją vykdyti.
Teismas nenustatė pagrindų mažinti baudos dydį ir vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais. Pareiškėjai skirtos baudos nėra maksimalios, bendra bauda neviršija už tokį pažeidimą skiriamos baudos vidurkio. Aplinkybė, jog pareiškėja padarė tuos pačius Įstatymo pažeidimus pakartotinai parodo, jog pirminiu Departamento nutarimu pareiškėjos atžvilgiu skirta ekonominė sankcija nebuvo veiksminga. LVAT yra išaiškinęs, jog tokios sankcijos paskirtis nėra tik nubausti pažeidėją, bet kartu ir vykdyti tiek individualią, tiek bendrąją prevenciją. Teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, kartu įspėjant kitus tos pačios rinkos dalyvius, jog už imperatyvių taisyklių nesilaikymą jie bus baudžiami taikant tokią pat sankciją (LVAT 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-572/2009, 2011-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-780/2011). Todėl teismas neturi pagrindo Departamento paskirtos baudos sumažinti, o paskirta bauda laikytina proporcinga ir teisinga pareiškėjos individualiu atveju.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas Departamento 2020-01-23 nutarimas Nr. ATK2-17/20 yra priimtas tinkamai išanalizavus bylos aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti šio nutarimo nei pareiškėjos išdėstytais, nei kitais motyvais, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos E. Č. individualios įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.