- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- eA-1838-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00643-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailės Žalimienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini), E.Čiučelio I.Į.
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) individualios įmonės skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas; Įmonė) su skundu, kurį papildė, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. ATK2-17/20 „Taikyti ekonomines sankcijas už tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu Departamentas pritaikė Įmonei ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimus ir paskyrė 4 344 Eur baudą bei konfiskavo tabako gaminius – 4 pakelius cigarečių „Winston Blue“ bei 3 pakelius cigarečių „NZ Gold“. Departamentas Nutarime pripažino, kad Įmonė pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4 punkto, 6 punkto reikalavimus, dėl to, jog Įmonei priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti 7 pakeliai cigarečių, kurie buvo be banderolių, jų ženklinimas neatitiko teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų, nepateikti juridinę galią turintys šių tabako gaminių įsigijimo arba gabenimo dokumentai.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad patikrinimo metu rasti tabako gaminiai buvo įsigyti Įmonės savininko (duomenys neskelbtini) asmeniniam vartojimui, o ne siekiant prekiauti Įmonei priklausančiame bare. Būtent Įmonės savininkas, kaip privatus asmuo, o ne Įmonės vardu, įsigijo tabako gaminius (duomenys neskelbtini) mieste esančioje degalinėje iš tolimųjų reisų vairuotojo bei už juos sumokėjo. Parūkęs šių cigarečių, įmonės vadovas (duomenys neskelbtini) ėmė smarkiai kosėti, todėl nusprendė jas padžiovinti, o džiūvimo procese jos ir buvo rastos. Įmonės savininkas (duomenys neskelbtini) gyvena viešojo maitinimo vietoje įmonės baro patalpose, todėl ten tabako gaminius ir laikė. Departamentas netinkamai vertino susidariusias faktines aplinkybes bei nustatė atsakomybę Įmonei, o ne pačiam (duomenys neskelbtini), kaip fiziniam asmeniui. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl tiek individualios įmonės, tiek jos savininko turtas yra bendras, todėl įmonės savininkas turi teisę naudotis įmonės turtu, kaip šiuo atveju Įmonės savininkas (duomenys neskelbtini) turėjo teisę naudotis baro patalpomis savo asmeniniams poreikiams – pasidėti, laikyti asmeninius daiktus, naudoti juos asmeniniams poreikiams.
4. Pareiškėjas akcentavo, kad Departamentas, kaip baudą skirianti institucija, iš kitų tarnybų (šiuo atveju – policijos) gavusi su ūkio subjekto galimai padarytu nusižengimu susijusią medžiagą, privalo patikrinti gautų duomenų išsamumą bei pakankamumą ir baudą skirti tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patvirtinančių padarytą pažeidimą, išsiaiškinti, ar sankcija iš viso gali būti skiriama tam subjektui, o ne vadovautis prielaidomis. Departamentas, vertindamas faktines aplinkybes bei taikydamas sankcijas, tik formaliai įvertino nagrinėjamą situaciją, neišspręsdamas jos iš esmės, t. y. atsižvelgė tik į policijos pateiktą medžiagą ir nesigilino į Įmonės pateiktą paaiškinimą, kad Įmonės savininkas tose patalpose gyvena, cigaretes pirko bei laikė asmeniniams poreikiams, nevertino to fakto, jog buvo rasti tik 7 pakeliai cigarečių, skirtingų firmų, kurie neleidžia manyti apie didelį mastą bei galimai vykstančią prekybą, byloje nenustatyta, kad rastomis cigaretėmis būtų prekiauta.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas teigė, kad paskirtos baudos dydis prieštarauja teisės aktams, proporcingumo bei teisingumo principams. Departamentas, pritaikydamas sankciją įmonei bei apskaičiuodamas baudos dydį, vadovavosi Įstatyme įtvirtintų maksimalių baudų dydžiais. Už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą skyrė įmonei baudą, artimą baudos vidurkiui – 1 375 Eur, už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimą skyrė – 4 344 Eur baudą, t. y. maksimalios šiame punkte nurodytos baudos – 8 688 Eur vidurkį, už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą skyrė baudą, artimą baudos vidurkiui, tačiau jo neviršijant, t. y. 1 013 Eur. Departamentas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į pažeidimo mastą (buvo rasti tik 7 pakeliai cigarečių), neįvertino galimo sankcijos poveikio pareiškėjo ekonominei veiklai.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamentas, skirdamas baudą, neįvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos, nors turėjo būti. Pareiškėjas nurodė, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog įmonė apgailestavo dėl pažeidimų, bendradarbiavo su institucijomis, teikė paaiškinimus, per visą veiklos laikotarpį mokėjo pelno ir kitus teisės aktais nustatytus mokesčius, sukūrė darbo vietą fiziniam asmeniui, turinčiam neįgalumą – (duomenys neskelbtini), kuriam šis darbas yra pragyvenimo šaltinis, jis taip pat išlaiko nepilnametį sūnų. Įmonėje yra sukurta papildoma darbo vieta dar vienam darbuotojui, kuriam mokamas atlyginimas. Departamentas skyrė baudas, atsižvelgdamas į pažeidimų pakartotinumą, tačiau nesivadovavo tuo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5845-283/2019 panaikino Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. AV-366, kas reiškia, kad už įmonės pirminį padarytą pažeidimą sankcija buvo iš esmės sumažinta.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad Departamento nustatytais duomenimis, Įmonės bare, esančiame (duomenys neskelbtini), spintelėje, esančioje baro klientų aptarnavimo salėje už baro prekystalio po kriaukle, rasti laikomi 4 pakeliai cigarečių „Winston Blue“, dešiniau nuo baro prekystalio ant židinio lentynos pastatytoje medinėje dėžutėje rasti laikomi 3 pakeliai cigarečių „NZ Gold“ (bendra rastų cigarečių muitinė vertė su mokesčiais – 22,33 Eur). Šių cigarečių pakeliai buvo be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, jų ženklinimas neatitiko Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų, jiems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai.
9. Atsakovas akcentavo, kad draudimas prekybos salėse, administracinėse ir pagalbinėse patalpose, sandėliuose ir kt. laikyti tabako gaminius be įsigijimo dokumentų ar pažeidžiant kitus imperatyvius teisės aktų reikalavimus nesiejamas su įmonių ar kitos formos juridinių asmenų nuosavybės teisėmis į turtą, todėl nėra svarbu, kokiu būdu tabako gaminiai buvo įsigyti ir po to laikomi bei parduodami pareiškėjo viešojo maitinimo vietos patalpose. Atsakomybei už atitinkamus Įstatymo nuostatų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą. Nagrinėjamoje byloje nustatytas ir įrodytas tabako gaminių radimo Įmonės valdomos viešojo maitinimo vietos patalpose faktas, todėl papildomai nereikia įrodinėti šių tabako gaminių pardavimo fakto.
Atsiliepimas
10. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad Įmonės savininkas gyveno viešojo maitinimo vietoje, todėl turėjo teisę ten laikyti savo asmeniniam naudojimui skirtus tabako gaminius. Tiek Įmonė, tiek jos savininkas turi imtis priemonių užtikrinant Įstatymo reikalavimų laikymąsi Įmonės viešojo maitinimo vietoje. Įmonė Įstatymo reikalavimų laikymosi neužtikrino, todėl laikoma pažeidusi Įstatymo reikalavimus. Bylos tyrimas atliktas išsamiai, objektyviai ir visapusiškai, įvertinti surinkti įrodymai, Įmonės savininko rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose.
11. Atsakovas pažymėjo, kad paskirta bauda tinkamai individualizuota, įvertinus visų aplinkybių visumą. Už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimus Departamentas jau baudė Įmonę 2019 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. ATK2-18/19, todėl pažeidimai padaryti pakartotinai per vienerių metų laikotarpį. Departamentas, individualizuodamas baudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjo minimos aplinkybės iš esmės negali būti pripažintos pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis, nes nekliudyti tyrimui ir teikti duomenis yra privaloma kiekvieno ūkio subjekto pareiga. Be to, paaiškinimų pateikimas byloje yra pareiškėjo teisė, kuria jis pasinaudojo. Departamentas pabrėžė, kad negalima nepaisyti įstatymų leidėjo įtvirtintos valios vien todėl, kad paskirta ekonominė sankcija yra itin didelė pareiškėjui ir jis jos negalės sumokėti per Įstatymo nustatytą terminą.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) individualios įmonės skundą atmetė.
13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui pritaikyta ekonominė sankcija už Įstatymo pažeidimus, pagrįstumo ir teisėtumo.
14. Teismas pažymėjo, kad su tabako gaminių gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, reklama, vartojimu, įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimu bei rėmimu, taip pat su tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių pateikimu rinkai ir ženklinimu susijusius santykius reglamentuoja ir valstybės tabako, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių kontrolės pagrindus Lietuvos Respublikoje nustato Įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.).
15. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad Nutarimas priimtas tuo pagrindu, kad Įmonei priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), spintelėje, esančioje baro klientų aptarnavimo salėje už baro prekystalio po kriaukle, rasti 4 pakeliai cigarečių „Winston Blue“, 3 pakeliai cigarečių „NZ Gold“, kurie buvo be banderolių, jų ženklinimas neatitiko teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų, nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Departamentas nustatė, kad Įmonė tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktus.
16. Apžvelgęs Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose įtvirtinti draudimai yra formalūs, kas reiškia, kad šių draudimų nesilaikymui konstatuoti pakanka nustatyti tabako gaminių be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, be banderolių ar su netinkamų jų ženklinimu laikymo, gabenimo ar importavimo į Lietuvos Respubliką faktą. Todėl tokio draudimo nesilaikymas yra siejamas su nurodytų faktų nustatymu, tačiau pažeidimas nėra siejamas su tokių tabako gaminių laikymo tikslais.
17. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, su šiomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka, tačiau teigia, kad faktas, jog rasti tabako gaminiai buvo įsigyti asmeniniam jų naudojimui, o ne pardavimui, reiškia, jog nėra pagrindo taikyti atsakomybės pareiškėjui, be to, nurodė, kad Departamentas aplinkybių šiuo aspektu netyrė. Teismas pabrėžė, kad nėra svarbu, kokiu būdu tabako gaminius pareiškėjo atstovas (duomenys neskelbtini) įsigijo ir kokiam tikslui, nes tokios aplinkybės nepanaikina Įmonės, kaip juridinio asmens, pareigos užtikrinti imperatyvių teisės aktų reikalavimų laikymąsi jos valdomose prekybos vietoje, o pažeidimų kvalifikavimui užtenka nustatyti tokių gaminių laikymo prekybos vietoje faktą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta. Be to, teisės aktai nenumato minimalaus tabako gaminių, neatitinkančių Įstatymo reikalavimų, laikymo kiekio pažeidimui konstatuoti, todėl Įmonės teiginius, jog buvo rasti tik 7 cigarečių pakeliai, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus.
18. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas Nutarime ištyrė faktines aplinkybes, įvertino pareiškėjo teiginius dėl tabako gaminių įsigijimo būdo, tikslo, tačiau pagrįstai tokių aplinkybių nevertino, kaip šalinančių pareiškėjo atsakomybę. Teismas nesutiko su pareiškėjo nurodomu teiginiu, kad Departamentas atliko tik formalų vertinimą. Teismas konstatavo, kad Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
19. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Departamentas paskyrė neproporcingą ir neteisingą sankciją, teismas vadovavosi Įstatymo 26 straipsnio nuostatomis (3 d., 5 d., 14 d.). Teismas pabrėžė, kad iš Nutarimo turinio matyti, jog: pareiškėjui už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą skirta 1 375 Eur bauda neviršijanti Įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto baudos vidurkio; pareiškėjui už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimą paskirta 4 344 Eur bauda neviršijo Įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto baudos vidurkio; pareiškėjui už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą paskirta 1 013 Eur bauda neviršijo Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto baudos vidurkio. Teismas sutiko su Departamento pozicija, kad pareiškėjo pažeidimai laikytini padaryti pakartotinais per vienerių metų laikotarpį ir atmetė pareiškėjo teiginius, kad už Įmonės pirminį padarytą pažeidimą sankcija buvo iš esmės sumažinta, tačiau Departamentas tuo nesivadovavo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Departamento 2019 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. ATK2-18/19 jau buvo baustas už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimus, pareiškėjas šio nutarimo teismine tvarka neginčijo. Pareiškėjo pateiktas Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5845-283/2019 priimtas ne dėl Departamento nutarimo skirti ekonominę sankciją už Įstatymo pažeidimus, bet dėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 16 d. įsakymo panaikinti pareiškėjui išduotas licencijas. Pareiškėjas šioje byloje aktualius Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimus įvykdė pakartotinai per vienerių metų laikotarpį ir Departamentas pagrįstai į šią aplinkybę atsižvelgė, skirdamas pareiškėjui baudą ir individualizuodamas jos dydį.
20. Teismas akcentavo, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog Departamentas pareiškėjo elgesį turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomų aplinkybių (Įmonė apgailestavo dėl pažeidimų, bendradarbiavo su institucijomis, teikė paaiškinimus, per visą veiklos laikotarpį mokėjo pelno ir kitus teisės aktais nustatytus mokesčius, sukūrė darbo vietą fiziniam asmeniui, turinčiam neįgalumą) nėra pagrindo pripažinti kaip lengvinančių jo atsakomybę, nes bendradarbiavimo pareigą, informacijos, dokumentų teikimą, įtvirtina įstatymas – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 601 straipsnio 1 dalis, ir tokios pareigos nevykdant ūkio subjektui numatyta atsakomybė (ANK 601 str. 2 d.). Paaiškinimų teikimas yra pareiškėjo teisė, o ne pareiga, todėl tai savaime nėra pagrindas lengvinti taikomą atsakomybę. Taip pat pareiškėjo elgesys mokant mokesčius nėra pagrindas lengvinti atsakomybę, nes tai pareiga, kylanti iš įstatymo. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog sukurta darbo vieta neįgaliam asmeniui, niekaip nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku.
21. Teismas nenustatė pagrindų mažinti baudos dydį ir vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais. Pareiškėjui skirtos baudos nėra maksimalios, bendra bauda neviršija už tokį pažeidimą skiriamos baudos vidurkio. Aplinkybė, jog pareiškėjas padarė tuos pačius Įstatymo pažeidimus pakartotinai parodo, jog pirminiu Departamento nutarimu Įmonės atžvilgiu skirta ekonominė sankcija nebuvo veiksminga, todėl teismas neturėjo pagrindo Departamento paskirtos baudos sumažinti, o paskirtą baudą laikė proporcinga ir teisinga.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas padarė išvadą, kad Nutarimas yra priimtas tinkamai išanalizavus bylos aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti Nutarimo nei pareiškėjo išdėstytais, nei kitais motyvais. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III.
23. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) individuali įmonė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėjas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes ir skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, nepagrįstai nepripažino svarbiomis aplinkybėmis, kad Departamentas neteisėtai taikė administracinę atsakomybę Įmonei, o ne (duomenys neskelbtini) asmeniškai, ANK 209 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti Departamento Nutarimą ir juo paskirtą sankciją Įmonei. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo atliktas išsamus teisės pažeidimo bei atsakomybėn trauktino asmens nustatymo tyrimas.
25. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, esančias byloje, bei paliko galioti sankciją, kuri neatitinka teisės normų reikalavimų bei prieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino svarbiais pareiškėjo argumentus, jog Departamentas neatsižvelgė į pažeidimo mastą (buvo rasti tik 7 pakeliai skirtingų firmų cigarečių), neįvertino galimo sankcijos poveikio pačios Įmonės ekonominei veiklai, taip pat lengvinančių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju buvo nustatytos, bei proporcingumo ir teisingumo principų. Visa tai leido daryti išvadą, jog Departamento Nutarimas turėjo būti panaikintas, kadangi buvo priimtas ne to subjekto atžvilgiu bei neatsižvelgiant į pastarąsias aplinkybes. Be to, toks baudos dydis neproporcingai didelis padarytam teisės pažeidimui (rasti tik 7 pakeliai cigarečių, sankcijos kitų institucijų buvo sumažintos / panaikintos, baudos dydis (4 344 Eur) gali sukelti neigiamų padarinių pačios Įmonės mokumui ir galimybei laiku bei tinkamai atsiskaityti su valstybe, tiekėjais, darbuotojais ir pan.).
27. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kuriomis laikytina tai, jog Įmonė apgailestavo dėl pažeidimų, bendradarbiavo su institucijomis, teikė paaiškinimus ir pan., taip pat į tai, kad Įmonė per visą veiklos laikotarpį, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, laiku mokėjo pelno ir kitus teisės aktais nustatytus mokesčius valstybei, kas reiškia, kad Įmonės vykdoma veikla tam tikra prasme kūrė pridėtinę vertę valstybei. Be visa to, Įmonė taip pat sukūrė darbo vietą fiziniam asmeniui, turinčiam neįgalumą, kartu leido turėti šeimos pragyvenimo šaltinį bei išlaikyti du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis.
28. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pažeidimai laikytini padarytais pakartotinai per vienerių metų laikotarpį ir atmetė teiginius, kad už Įmonės pirminį padarytą pažeidimą sankcija buvo iš esmės sumažinta, tačiau Departamentas tuo nesivadovavo. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5845-283/2019 panaikino Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. AV-366, kas reiškia, kad už įmonės pirminį padarytą pažeidimą sankcija buvo iš esmės sumažinta.
Atsiliepimas
29. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą.
30. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
31. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto skundo argumentus. Vilniaus apygardos administracinis teismas jau įvertino šiuos skundo argumentus bei pateiktus įrodymus ir skundžiamame sprendime išsamiai dėl pareiškėjo skundo argumentų pasisakė, pateiktus argumentus atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui taikyta ekonominė sankcija už Įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs bylos duomenis ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, padarė išvadą, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
34. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. nurodo, kad netinkamai buvo nustatytas pažeidimo subjektas, taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
37. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
38. Analizuojamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl Departamento Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bei nepagrįstai netenkino jo prašymo paskirtą baudą sumažinti, toliau dėstant tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes dėl Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, jau nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui, niekaip jų nesiejant su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis šiais klausimais, padarytomis išvadomis bei motyvais. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).
39. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančiomis teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 bei 6 punktų nuostatas ir jam paskirta teisinga ir proporcinga bauda. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, be kita ko, ir bylos šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog nustatant ir konstatuojant Įstatymo pažeidimus, buvo padarytos pagrįstos išvados dėl pareiškėjo atsakomybės.
40. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su skundžiamo Nutarimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, juos išanalizavo detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad, vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nėra svarbu, kokiu būdu alkoholiniai gėrimai ir / ar tabako gaminiai buvo įsigyti ir po to laikomi bei parduodami pareiškėjo viešojo maitinimo vietos, ūkio subjektai privalo užtikrinti imperatyvių teisės aktų reikalavimų laikymąsi jų valdomose prekybos vietose, o pažeidimų kvalifikavimui užtenka nustatyti tokių gaminių laikymo prekybos vietoje faktą ir nėra būtina atskirai įrodinėti šių prekių pardavimo fakto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-525/2016). Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas ir įrodytas tabako gaminių radimo pareiškėjo valdomos viešojo maitinimo vietos patalpose faktas (pareiškėjas šių aplinkybių neginčija), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad papildomai nereikia įrodinėti šių gaminių pardavimo fakto.
41. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su baudos dydžiu, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (26 str., 3, 5, 6 ir 14 d.), išsamiai įvertino pareiškėjo argumentus dėl paskirtos baudos dydžio, dėl pažeidimo pakartotinumo, pasisakė dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kurios, pareiškėjo teigimu, turėtų būti vertinamos kaip atsakomybę lengvinančios, ir padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta sankcija yra teisinga ir proporcinga, o pareiškėjo nurodomų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nenustatė, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo nubaudimo, šių motyvų nekartoja.
42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.