Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sigirė“ patikslintą ieškinį atsakovei A. D. dėl kredito, kredito mokesčio, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 130 str., 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2012-12-24 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 21801 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 400,00 Lt kreditą. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2013-02-22, kartu sumokėdama 79,00 Lt kredito mokestį. Atsakovei kredito grąžinimas buvo pratęstas, pagal šalių sudaryto 2013-12-28 priedo Nr. 6 prie vartojimo kredito sutarties Nr. 21801 specialiąsias sąlygas 400,00 Lt kredito grąžinimas atsakovei pratęstas 60 dienų terminui, t.y. iki 2014-02-26. Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės grąžinti paimto kredito sutartyje numatyta tvarka ir terminais, nevykdė kitų įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir liko skolinga ieškovei 400,00 Lt kredito ir 79,00 Lt kredito mokesčio (palūkanų iki kredito grąžinimo dienos).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 400,00 Lt kredito ir 79,00 Lt kredito mokesčio, kaip pagrįstas, tenkintinas.

Ieškovė iš atsakovės už laiku nesumokėtus mokesčius taip pat prašo priteisti 52,67 Lt palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pabaigos ( ieškinyje nenurodytas laikotarpis, už kurį paskaičiuotos palūkanos). Šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovę ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 9.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t. y. jeigu kredito gavėjas grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku į Sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba Sutartis yra nutraukiama Sutartyje numatytais pagrindais, tai už laiku negrąžintą Kreditą (jo dalį) iki visiško faktinio kredito grąžinimo kredito davėjui dienos skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties Bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei Sutarties Specialiųjų sąlygų 1 Skyriuje nurodytas palūkanas <...>. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta 120,15 proc. dydžio metinė palūkanų norma. Ieškovė paskaičiavo 52,67 Lt dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laiką, nors už tą patį laikotarpį yra paskaičiuotos atlyginimo funkciją atliekančios palūkanos, ieškovės nurodytos kaip kredito mokestis (sutarties specialiosios sąlygos). Nors CK 6.874 str. 1 d. bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – Įstatymas), kurio 11 str. 8 d. numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties specialiojoje dalyje numatytos 120,15 proc. dydžio palūkanos pagal šalių susitarimą mokamos tik esant Sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinės netesybos. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, jų dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Reikalaudamas priteisti didesnius nuostolius nei minimalūs, kreditorius privalėjo juos įrodyti, tačiau į bylą ieškovė tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytą 18,25 procentų normą, už pradelstą atsiskaityti laiką paskaičiuotina 8,00 Lt (18,25%*52,67/120,15%) delspinigių suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo (LR CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d., 6.872 str. 1 d.).

CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2014-06-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti 54,00 Lt žyminį mokestį. Laikant, kad patenkinta 92 procentai visų reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 50,00 Lt žyminio mokesčio. Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Sigirė“, į. k. 133960254, buveinė Draugystės g. 19, Kaunas, iš atsakovės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 400,00 Lt (keturis šimtus Lt 00 ct) kredito, 79,00 Lt (septyniasdešimt devynis Lt 00 ct) kredito mokesčio, 8,00 Lt (aštuonis Lt 00 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50,00 Lt (penkiasdešimt Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,71 Lt ( dvylika litų ir 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.