- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-186-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32373-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. ir atsakovo V. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo, kuriuo patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovui V. Š. dėl turėtų išlaidų atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė iš atsakovo V. Š. jo naudai priteisti 3144,31 Eur išlaidų, 19,37 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Patikslintą ieškinį grindė tuo, kad 2005 m. gegužės 6 d. tarp šalių buvo sudaryta žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Vėliau, 2011 m. lapkričio 30 d. tarp šalių buvo sudaryta nauja žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 55/2-1, kurios terminas baigėsi 2014 m. gruodžio 31 d. Nuomos sutarties laikotarpiu, 2014 m. gruodžio 19 d. ieškovas išsinuomotame žemės sklype atliko darbus, reikalingus sekančių metų veiklai, t. y. 22,15 ha sklypo arimą; 22,15 ha sklypo purškimą; 0,43 ha sklypo arimą; 0,43 ha sklypo lėkščiavimą; 0,43 ha sklypo purškimą bei krūmų kirtimo darbus. Darbus atliko, nes nuomos sutartyje buvo numatyta, kad nuoma gali būti pratęsta atskiru protokoliniu susitarimu arba nauja sutartimi. Ieškovas nuolat bendravo su atsakovu, manė, kad nuomos santykiai bus tęsiami, atsakovas žinojo apie planuojamus atlikti darbus ir juos leido atlikti. Artėjančiai pavasario sėjai ieškovas norėjo tinkamai išdirbti žemę, tikėjosi būsimo gero derliaus, tačiau atsakovas nuomos sutarties nepratęsė ir 2015 m. sausio 2 d. sudarė žemės nuomos sutartį su A. R.. Dėl ieškovo padarytų darbų atsakovas gavo naudą, o ieškovas patyrė tiesioginius nuostolius, nes nebuvo informuotas, kad žemės nuomos sutartis nebus pratęsta. Naujasis nuomininkas pasinaudojo ieškovo darbu, be reikalingų pastangų užsėjo įdirbtą sklypą žirniais. Už atliktus darbus ieškovas 2015 m. gegužės 26 d. pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0526, tačiau atsakovas sąskaitos neapmokėjo, į raginimus neatsiliepė. Žalą apskaičiavo remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto parengtais mechanizuotų žemės ūkio darbų įkainiais 2014 m., taip pat VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ duomenimis.Atsakovas V. Š. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog pasibaigus sutarčiai, šalys nepratęsė nuomos santykių. Nei žodžiu, nei raštu šalys nesusitarė, kad ieškovas žemę nuomos iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Ieškovas nepateikė įrodymų, rodančių, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl nuomos santykių pratęsimo. Nors pateikta daug atsakovo laiškų, tačiau nei viename iš jų nėra duomenų apie tai, kad šalys buvo sutarusios nuomos terminą pratęsti iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas ketino tęsti nuomos santykius, tačiau nuomos santykiai nepratęsti, nes ieškovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tinkamai nebendradarbiavo, nemokėjo laiku nuomos mokesčio. Ieškovas skola atsakovui padengė tik 2015 m. gegužės 28 d., kai buvo kreiptasi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Be to, ieškovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, per nuomos laikotarpį neatliko žemės tyrimo darbų, nesirūpino melioracijos įrenginių priežiūra, dėl ko pats atsakovas ėmėsi atlikti šiuos darbus. Kadangi ieškovas tinkamai nevykdė sutarties, jis CK 6.482 str. pagrindu neįgijo pirmenybės išnuomoti žemės sklypą. Darbus, už kurių atlikimą prašoma priteisti nuostolius, nebuvo atlikti atsakovo prašymu ar pavedimu, šiuos darbus ieškovas atliko savo iniciatyva, tikėdamasis, jog bus pratęsta nuomos sutartis, t. y. ieškovas darbus atliko savo iniciatyva ir rizika per nuomos laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovo N. M. naudai iš atsakovo V. Š. 786,08 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). NTR išraše yra įregistruoti duomenys apie tai, kad šis žemės sklypas laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal 2015 m. sausio 2 d. nuomos sutartį išnuomotas A. R.. Toks įrašas NT Registre užregistruotas 2015 m. gegužės 4 d. Iki tol žemės sklypas laikotarpiui nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pagal 2011 m. lapkričio 30 d. nuomos sutartį Nr. 55/2 buvo išnuomotas ieškovui N. M.. 2011 m. lapkričio 30 .d ieškovo ir atsakovo sudaryta nuomos sutartis numatė, kad nuomos terminui pasibaigus sutartis gali būti pratęsta keliems ar keliolikai metų atskiru protokoliniu susitarimu ar nauja sutartimi (Sutarties 1 p.). Šalys susitarė dėl kintamo nuomos mokesčio, kad nuomos mokestis bus skaičiuojamas pagal formulę: bazinis mokestis už hektarą 195 Lt plius koeficientas infliacijos Respublikoje. Esant defliacijai nuomos mokestį sudaro bazinis mokestis, t. y. 195 Lt/ha per metus; atsiskaitymo metai nuo gruodžio 31 d. iki gruodžio 31 d.; nuomotojas kas metai metų pabaigoje išrašo nuomininkui PVM sąskaitą-faktūrą su nuliniu PVM (Sutarties 2 p.); nuomininkas kartą į 2-3 metus, nuo sutarties pasirašymo, savo lėšomis atliks agrocheminius tyrimus (Sutarties 3 p.). Prieš baigiantis šalių sudarytos žemės sklypo nuomos terminui, 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. ieškovas nuomojamame žemės sklype atliko darbus: 22,15 ha sklypo arimą ir purškimą; 0,43 ha sklypo arimą, lėkščiavimą ir purškimą; krūmų kirtimą. Ieškovo surašytame ir jo vienasmeniškai pasirašytame atliktų darbų akte Nr. 2015-1 nurodyta visų darbų kaina 3144,31 Eur. Atsakovas 2015 m. gegužės 26 d. ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0526 dėl atliktų žemės darbų apmokėjimo ir 2015 m. liepos 16 d. pretenziją, kurią patenkinti atsisakė.Teismas iš informacinės sistemos LITEKO duomenų ir šalių paaiškinimų taip pat nustatė, kad pasibaigus ginčo šalių nuomos sutarčiai ir realiai nutrūkus nuomos teisiniams santykiams 2015 m. gegužės 7 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolos, atsiradusios pilnai nesumokėjus nuomos mokesčio priteisimo iš ieškovo. Pagal atsakovo pareiškimą Vilniaus m. apylinkės teismas c. b. Nr. eL2-23496-599/2015 priėmė teismo įsakymą, kuris 2015 m. birželio 1 d. nutartimi buvo panaikintas, o byla nutraukta, ieškovui įvykdžius įsakymą ir atsakovui atsisakius pareiškimo. Teismas darė išvadą, kad tokia situacija rodo, jog konfliktiškai nutrūko ginčo šalių žemės nuomos sutartiniai teisiniai santykiai.Teismas pažymėjo, kad ieškovas pradiniu ieškiniu kildino atsakovo atsakomybę sutartinės atsakomybės pagrindu, reikalavimą grindė šalių sudarytos sutarties nevykdymo faktu, tačiau vėliau patikslinus ieškinį ir pakeitus ieškinio pagrindą ieškovo reikalavimas kildinamas teise gauti nuostolių atlyginimą, kuri atsirado vykdant ginčo šalių nuomos sutartį. Ginčo šalių sudarytos nuomos sutarties Nr. 55/2 turinyje nėra aptartų sąlygų dėl žemės darbų užbaigimo laiko, dėl žemės paruošimo kitų metų sėjai sąlygų, dėl apmokėjimo už darbus kurių poreikį sąlygoja būsima, pasibaigus nuomos sutarties terminui, veikla. Nesant sutartyje aptartomis ginčo priežastimi tapusioms sąlygoms teismas vadovavosi CK 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir ginčą dėl reikalaujamų nuostolių atlyginimo sprendė atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą.Byloje nėra ginčo, kad prieš baigiantis nuomos sutarties terminui ieškovo nuomotame žemės sklype buvo atlikti ieškinyje įvardyti paruošiamieji darbai, kuriais ieškovas negalėjo pasinaudoti dėl pasibaigusio sutarties termino. Tai patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Sutarties neišbaigtumas, nesusitarimas dėl maksimaliai galimų sutarties vykdymo sąlygų, neleido teismui formaliai vertinti neaptartų ginčo šalių teisių ir pareigų. Formalus tokios sutarties vertinimas atitiktų atsakovo poziciją, pagal kurią sektų, kad ieškovas sutarties galiojimo terminu atlikęs darbus, reikalingus kitų neapimančių sutarties terminą metų sėjai veikė savo rizika dėl kurios atsakovui nekyla jokios prievolės atsiskaityti ar atlyginti patirtas išlaidas. Tačiau toks formalus vertinimas prieštarautų žemės nuomos sutarties esmei iš kurios ieškovas ir kildina atsakovo civilinę atsakomybę.Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas vėlavo sumokėti atsakovui žemės nuomos mokestį, jį mokėjo nereguliariai, neteikė atsakovui duomenų apie atliktus agrocheminius tyrimus dėl kurių buvo sutarta žemės nuomos sutartimi. Teismas nustatė, kad byloje nėra ieškovo raštu surašytų atsakovui laiškų ar jų kopijų, nėra rašytinių atsakymų į atsakovo siųstus raštus, tačiau byloje yra atsakovo rašytų ieškovui laiškų kopijos pradedant nuo 2010 m. vasario 10 d. per notarą išsiųstos informacijos ieškovui ir baigiant 2015 m. balandžio 3 d. data surašyto laiško kopija, kas patvirtina, jog 2014 m. liepos 6 d. datos surašyti atsakovo raštai ieškovui buvo dalykinio turinio, kad juose nebuvo reiškiama ieškovui jokių pretenzijų dėl netinkamo nuomos sutarties sąlygų vykdymo. 2014 m. liepos 6 d. rašte atsakovas pranešė ieškovui apie pasikeitusią jo atžvilgiu nuomonę, nors iš rašto turinio matyti, kad pagrindinis šio rašto tikslas buvo išspręsti melioracijos įrenginių priežiūrą, kurią pagal rašto turinį prisiima remontuoti atsakovas, o remonto išlaidas ketina išsireikalauti iš ieškovo. Sekančiu, 2014 m. rugpjūčio 17 d. laišku atsakovas raštu kreipėsi į ieškovą dėl melioracijos rinktuvo remonto. Taigi, šiais mažiau negu pusmetis iki sutarties termino pasibaigimo laiškais atsakovas neteikė ieškovui informacijos apie tai, kad sutartis nebus pratęsta. Teismo vertinimu, laiške išreikšta pakitusi nuomonė apie ieškovą neleidžia suprasti taip, kad blogesnė už anksčiau buvusią nuomonę sąlygos konkrečius atsakovo veiksmus – sutarties nepratęsimą. Laiškuose keliamas melioracijos rinktuvų klausimas yra susijęs su išlaidomis, ką ir nurodo pats atsakovas. Iš 2014 m. liepos 1 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ūkio departamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus rašto atsakovui matyti, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype esantys drenažo rinktuvai priklauso valstybei, kad jie nėra avarinės būklės. Duomenų apie tai, kad šiuos rinktuvus kaltais veiksmais gadino ar jų reikiamai neprižiūrėjo byloje nėra. Tai, kad dėl ilgalaikio naudojimo, jie reikalingi remonto nėra ieškovo atsakomybę sąlygojanti aplinkybė. Pagal sutartį ieškovo atsakomybė už melioracijos sistemas nėra absoliuti. Tos pačios sutarties 7 p. numato, kad yra galimos bendros investicijos į melioracijos sistemų remontą ir į kitus darbus pagal atskirą protokolinį susitarimą. Tokio susitarimo nebuvimas, besąlyginė pareiga remontuoti ne sutarties šaliai, ne atsakovui, bet valstybei priklausančius rinktuvus ieškovui nebuvo uždėta. Be to, iš liudytojo A. R. paaiškinimų matyti, kad užsikimšusių melioracijos nuotekų surinktuvų remonto išlaidas sumokėjo liudytojui žemės savininkas, nuomotojas, o ne nuomininkas. Taigi, iki ginčo šalių sutarties termino pasibaigimo atsakovas neinformavo ieškovą apie pasekmes, kurias gali sukelti ieškovo veiksmai, apie tai, kad dėl atsakovo nepasitenkinimą keliančių ieškovo veiksmų nebus pratęsta žemės nuomos sutartis.Pasak teismo, pasibaigus ginčo šalių žemės sklypo nuomos sutarties terminui, 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo atlikti sutarties pasibaigimo faktą liudijantys veiksmai. Nei nuomoto žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, nei kitokių veiksmų žemės nuomotojas ieškovo atžvilgiu neatliko. Teismas pažymėjo ir tai, kad ir po sutarties pasibaigimo termino atsakovas rašė ieškovui raštus ne apie tai, kad jų nuomos santykiai yra nutrūkę. 2015 m. sausio 20 d. rašytas atsakovo laiškas, kuris išsiųstas 2015 m. vasario 18 d. ir kuriuo atsakovas iškelia ieškovui konkrečias sąlygas tam, kad sutarties žemės nuomos sutarties terminas būtų pratęstas iki 2015 m. rugpjūčio 30 d., t. y. 1) paruoštų sutarties nuomai projektą ir atsiųstų/perduotų atsakovui derinimui 2) atsiųstų paskutinius žemės analizės tyrimus 3) pilnai atsiskaitytų už žemės nuomą 2014 m. Šias sąlygas atsakovas nurodė ieškovui įgyvendinti iki 2015 m. kovo 20 d. Byloje nėra duomenų, kad šias sąlygas ieškovas būtų įgyvendinęs. Kitu 2015 m. balandžio 3 d. surašytu atsakovo raštu ieškovas informuojamas, kad sutartis nustojo galioti nuo to termino, kuris nurodytas nuomos sutartyje, t. y. 2014 m. gruodžio 31 d. Tokia susirašinėjimo medžiaga liudija, kad ieškovas iki sutarties termino pabaigos likus trumpam laikui ir nebūdamas tikras, jog sutartis jo atžvilgiu nebus pratęsta ir po sutarties pratęsimo gaudamas atsakovo reikalavimus dėl veiksmų išplaukiančių iš sutarties galėjo pagrįstai tikėtis, kad sutartis yra ir ateityje bus pratęsta. Faktiškai jų tęstinumą liudija po sutarties galiojimo termino pabaigos surašyti atsakovo laiškai bei anksčiau nesuformuotas ieškovo veiksmų pasekmių klausimo sprendimas. Iš atsakovo pateikto 2016 m. vasario 19 d. N. M. vykdytų įsipareigojimų išrašo matyti, kad ieškovas ir pagal ankstesnę nuomos sutartį ne laiku ir nereguliariai mokėjo atsakovui žemės nuomos mokestį, pvz. už 2009 m. žemės nuomos mokestis buvo mokamas dalimis iki 2012 m., tačiau dėl to nauja žemės nuomos sutartis (2011-11-30) tarp šalių buvo sudaryta. Nors paskutinį iki teisminio proceso ruošimo laišką atsakovas ieškovui surašė 2015 m. balandžio 3 d., tačiau labiau tikėtina, kad jie surašyti neturint realaus tikslo tęsti su ieškovu nuomos santykių.Teismas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad ginčo žemės sklypo atžvilgiu yra įregistruotas juridinis faktas apie tai, kad jis išnuomotas A. R. nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal nuomos sutartį, kuri sudaryta 2015 m. sausio 2 d. Įregistruoti ir tretiesiems asmenims išviešinti duomenys turi didesnę juridinę galią už atsakovo ir liudytojo A. R., kuris šiuo atveju yra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymus, jų aiškinimus apie kitokią nuomos sutarties sudarymo datą, todėl tiek atsakovo, tiek ir liudytojo paaiškinimus teismas atmetė, kaip prieštaraujančius paviešintam registruotam faktui. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centras registravo nuomos faktą, turėdama šį faktą patvirtinantį pagrindą, o būtent 2015 m. sausio 2 d. datos ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Teismas pripažino 2015 m. sausio 2 d. sudarytos sutarties registruotą faktą tikru, bet nemanė, kad dėl to, jog atsakovas savo dokumentuose nuomos sutarties, sudarytos su A. R. datą įvardydamas kitokią datą suprato ir siekė padaryti nusikaltimo sudėties elementus turinčią nusikalstamą veiką, dėl ko reikėtų kreiptis į baudžiamąjį persekiojimą atliekančias institucijas su atitinkamu pranešimu. Esant 2015 m. sausio 2 d. sudarytai tarp atsakovo ir A. R. žemės nuomos sutarčiai, atsakovo rašyti laiškai ieškovui apie keliamas sąlygas nuomos sutarties nepratęsimui/pratęsimui paneigia atsakovo paaiškinimus apie tai, kad atsakovas siekė pratęsti su ieškovu sudarytos ir ilgai trukusios žemės nuomos sutarties terminą, paneigia tai, kad V. Š. naujajam nuomininkui A. R. pranešė ketinimą sudaryti su juo nuomos sutartį 2015 m. vasario-kovo mėn., kad nuomos sutartis su A. R. buvo sudaryta 2015 m. balandžio mėn. Dėl ko teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kad žemės nuomos sutartis su juo nebus pratęsta.Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. atlikdamas žemės darbus, reikalingus ateinančių metų sėjai, turėjo nuomos sutarties pratęsimo garantijas. Iš anksčiau buvusių ir atitinkamas susiklosčiusių ginčo šalių tarpusavio santykių matyti, kad ieškovo mokėjimai atsakovui ir ankstesnės sutarties galiojimo metu buvo nereguliarūs, bet atsakovas tai toleravo, nepaisant to, pasibaigus pirmajai nuomos sutarčiai, vis tiek sudarė naują, 2011 m. žemės nuomos sutartį. Pagal buvusią anksčiau praktiką, šalys spręsdamos klausimą pratęsti/nepratęsti nuomos sutartį, sudarydavo rašytinius protokolus, t. y. tarp šalių vyko susitikimai, kurie buvo protokoluojami, pažymint šalių spręstų klausimų sprendinius. Dėl to teismas sutiko su ieškovo aiškinimais apie tai, kad esant susiklosčiusiems šalių tarpusavio bendravimo santykiams, ieškovas galėjo tikėtis, kad ir pastaruoju atveju, ieškovui nuomojant ginčo žemės sklypą daugiau nei 10 m. ir per tokį laiką susiklosčius atitinkamiems civiliniams santykiams, bus su juo pratęsta ar sudaryta naujam terminui nuomos sutartis, kad tarp šalių įvyks susitikimas, bus forminamas susitikimo protokolas. Pavienės pretenzijos, dėl sutarties sąlygų įgyvendinimo nesusijusių su žemės nuomos sutarties pratęsimu/nepratęsimu nelaikomos atsakovo aiškiai išreikšta ieškovui pozicija apie nuomos santykių tęstinumo nutraukimą pasibaigus terminui. Teismo vertinimu, šiuo atveju iki ginčijamų ieškovo darbų atlikimo aiškiai išdėstyta atsakovo pozicija ieškovui dėl sutarties nebepratęsimo galėjo lemti ieškovo riziką. Nesant aiškiai išreikštos atsakovo pozicijos ieškovas pagrįstai galėjo manyti, jog turės pavasarį sėti žemės ūkio kultūras, o tam yra reikalingas išankstinis žemės paruošimas, dėl ko patyrė išlaidas.Teismas pripažino, kad ne vien atsakovo veiksmai sąlygojo ieškovo turėtas išlaidas, bet ir ieškovo veiksmai įprastai galintys pasitaikyti analogiškose situacijose nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi. Ieškovas žinojo apie sutarties termino pasibaigimo laiką. Iš atsakovo laiškų jis galėjo suprasti, kad atsakovas reikliau pradėjo vertinti tarpusavio santykius. Prieš imdamasis atlikti darbus ir patirdamas jų atlikimo išlaidas ieškovas turėjo įvertinti ir galimybę, jog sutartis nebus pratęsta. Tokios galimybės nenumatymas, nebendradarbiavimas su atsakovu, neišsiaiškinimas dėl sutartinių nuomos santykių tęstinumo rodo ieškovo neatsakingumą bei nevisišką sąžiningumą.Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darė išvadą, kad ginčo atveju susidariusią situaciją lėmė abipusė šalių kaltė. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad šis nebuvo visiškai sąžiningas su ieškovu, žinodamas, jog nuomoja žemės ūkio paskirties žemę ūkininkui daugiau nei 10 m., savalaikiai jo neinformavo apie žemės nuomos nepratęsimą, nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas neabejojo, jog ieškovas, žinodamas apie tai, kad su juo žemės nuomos sutartis nebus pratęsta, žemės darbų nebūtų atlikęs. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad planavo ieškovui iš dalies atlyginti nuostolius, kurie atsirado apdirbant nuomotą žemės sklypą, tačiau vėliau persigalvojo. Atsakovo kalti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovo atliktais darbais už kurių atlikimą iš dalies, pagal nustatytą kaltės laipsnį yra atsakingas atsakovas. Kartu teismas nustatė, kad dėl nuostolių atsiradimo yra kaltas ir ieškovas, kuris veikė ne tik pasitikėjimo atsakovu dėl nusistovėjusių santykių ir teisėtų lūkesčių pagrindu, bet iš dalies ir savo rizika, atlikdamas darbus prieš žemės nuomos termino pasibaigimą, susijusius su ateities sėja, neturėdamas garantijų apie nuomos sutarties pratęsimą, neparodęs pakankamo aktyvumo sutarties pratęsimui. Ieškovo kaltė yra ir tame, kad jis gavęs atsakovo pasiūlymą tęsti nuomos santykius, nors jau ir buvo sudaryta nuomos sutartis su A. R., nevykdė ar motyvuotai atsisakė vykdyti atsakovo 2015-01-20 laiške nurodytas sąlygas. Įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustatė abipusę ginčo šalių kaltę - vienodą kaltės laipsnį, t. y. atsakovo, kaip ir ieškovo kaltės laipsnis yra po 50 proc.Teismas pažymėjo, kad 3144,31 Eur dydžio išlaidas ieškovas apskaičiavo remdamasis ne realaus dydžio patirtomis išlaidomis, bet atliktais skaičiavimais, pagal įvairius pasiūlymus, nustatytus įkainius, oficialiai skelbiamus duomenis. Byloje nustatyta, kad buvo atlikti žemės paruošimo pavasario sėjai darbai, kad šitų darbų atlikimas buvo atlygintinis, todėl teismas neabejojo, kad ieškovas turėjo išlaidų. Tačiau remdamasis CK 6.249 str. 1 d., teismas mažino ieškovo nurodytą patirtų išlaidų dydį ir nustatė, kad realios ieškovo patirtos išlaidos sudaro ½ dalį ieškovo nurodytų išlaidų dydžio, t. y. (3144,31:2) 1572,16 Eur. Šio dydžio išlaidas teismas nustatė, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju, nebuvo atlikti brangiausiai kainuojantys darbai, juos neatliko juridiniai asmenys ar kiti PVM mokėtojai, kurių darbų įkainius padidina atitinkamo mokesčio įtraukimas į mokėjimo sąskaitas, atsižvelgė ir į tai, kad darbus atliko ieškovo darbininkai, gyvenantys toje pačioje vietovėje, kurioje buvo vykdomi darbai ir kurių darbas labiau tikėtina buvo minimaliai apmokamas, kad taip pat vertintinos ir išlaidos kurios susijusios su darbo įrankių, mechanizmų, priemonių kaina. Kadangi teismas nustatė abipusę, vienodo dydžio kaltę, todėl atitinkamai pagal kaltės laipsnį atsakovui kilo atsakomybė atlyginti ½ dalį nustatytų nuostolių dėl patirtų ir teismo nustatytų išlaidų, t. y. atsakovas turi atlyginti (1572,16 : 2) 786,08 Eur dydžio nuostolio atlyginimą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, esant abipusei šalių kaltei ir vienodam kaltės laipsniui, 786,08 Eur nuostolių atlyginimo suma yra teisingiausia. Ji užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir kiek įmanomai protingiausiai atlygina ieškovo realiai patirtus nuostolius. Teismas iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteisė 5 proc. metines palūkanas.Teismas reikalavimo priteisti 19,37 Eur palūkanas netenkino, nes palūkanos suskaičiuotos nuo sumos, kurią teismas ženkliai sumažino ir kurias ieškovas apskaičiavo atsakovui už sutartinių prievolių neįvykdymą pagal jo išrašytą sąskaitą, kaip buvo nurodyta pradiniame ieškinyje, o teisme nustatyta, kad ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į palūkanas sutartinės prievolės nevykdymo pagrindu.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas dalyje, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė atitinkamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 11,79 Eur. Abi šalys buvo atstovaujamos advokatų. Nustačius, kad toje pačioje byloje advokatų pagalbos išlaidos negali skirtis, nustačius vienodą jų dydį ir atsižvelgus į tai, kad 50 proc. tenkintas ieškinys, tai kiekvienai iš šalių tenka pareiga viena kitai atlyginti vienodo dydžio atstovavimo išlaidas, todėl siekiant ekonomiško proceso, teismas šias išlaidas tarpusavyje ginčo šalims įskaitė ir papildomai vienai iš kitos nebepriteisė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pasibaigus Sutarties terminui 2014 m. gruodžio 31 d., nors atsakovas buvo nepatenkintas, kad ieškovas netinkamai vykdo įsipareigojimus (nuolatiniai vėlavimai mokėti nuomos mokestį, žemės kokybę nustatančių tyrimų neatlikimas), tačiau elgdamasis sąžiningai ir teisingai (žinojo, kad ieškovas rudenį žemę buvo išdirbęs), 2015 m. vasario 18 d. raštu pasiūlė N. M. pratęsti nuomą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jeigu šis iki 2015 m. kovo 20 d. įvykdys sąlygas: (i) sumokės skolą už žemės nuomą už 2014 m.; (ii) pateiks duomenis apie žemės kokybę pagal Sutarties 6 p.; (iii) pateiks parengtą žemės nuomos sutarties projektą. N. M. iki pat 2015 m. balandžio 3 d. ne tik visiškai nereagavo į atsakovo pateiktą siūlymą pratęsti nuomos santykius, bet taip pat nuomojamos žemės visiškai nedirbo, nors jau buvo balandžio mėn. Atsakovas tokius ieškovo veiksmus vertino kaip nenorą toliau tęsti nuomos santykius ir 2015 m. balandžio 3 d. raštu nurodė N. M., kad supranta jo tokį elgesį kaip nenorą toliau nuomotis žemę ir pareikalavo iki 2015 m. balandžio 28 d. sumokėti skolą už nuomą. Teismas, vertindamas atsakovo elgesį pasibaigus sutarties terminui, visiškai neatsižvelgė ir nevertino fakto, kad ieškovas, net neturėjo ketinimų tęsti nuomos santykių - suėjus sutarties terminui žemės sklypo toliau nedirbo, nieko nesiejo, nedėjo jokių pastangų nuomos santykių tęsimui, kas tik patvirtina, kad nuomos santykiai tarp ginčo šalių nebuvo pratęsti ne dėl atsakovo nenoro ar atsisakymo sudaryti nuomos sutartį, o dėl paties ieškovo pasyvumo, neveikimo. Net jeigu atsakovas iki sutarties termino pabaigos būtų nusprendęs nuomos santykių su N. M. nebepratęsti, jis nebūtų turėjęs pareigos siūlyti ieškovui tęsti nuomos santykius, nes ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip nuomininko pareigas, t. y. laiku nemokėjo nuomos mokesčio bei nevykdė žemės tyrimų. Teismas netinkamai vertino atsakovo ieškovui rašytus 2015 m. vasario 18 d., 2015 m. balandžio 3 d. raštus bei nuomos sutarties su A. R. sudarymo momentą, dėl ko padarė nepagrįstas, realių faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl ginčo aplinkybių buvimo. Minėti raštai buvo surašyti siekiant realių ketinimų nutraukti nuomos sutartį. Tiek pats atsakovas, tiek liudytoju apklaustas A. R. patvirtino, kad žemės nuomos sutartis su A. R. buvo sudaryta tik 2015 m. balandžio 24 d., o žemės nuomos sutartyje šalys nustatė sutarties datą ne 2015 m. balandžio 24 d., kada realiai sutartis buvo pasirašyta, o 2015 m. sausio 2 d., nes V. Š. ir A. R. buvo sutarę, kad naujas nuomininkas žemės pasėlius deklaruos ir išmokas už žemę pasiims už visus metus, o ne nuo balandžio galo, kada faktiškai buvo sudaryta sutartis ir pradėta nuomoti žemė. Teismas, priimdamas ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo buvo pakeistas ir ieškinio pagrindas, ir dalykas, pažeidė imperatyvias CPK 141 str. nuostatas ir tai yra pagrindas naikinti teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Ieškovas pirminiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 144,31 Eur skolą už darbus, kuriuos neva ieškovas atliko atsakovo prašymu ir pavedimu, t. y. prašė sumokėti už suteiktą paslaugą/atliktą darbą. Patikslintu ieškiniu nors suma, kurią prašo priteisti nesikeičia, tačiau visiškai kitas pačio reikalavimo pagrindimas ir dalykas - jau prašo nebe skolos už atsakovo pavedimu atliktus darbus, o nuostoliu už tai, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie nuomos nepratęsimą, įrodinėja kitas ginčo aplinkybes, t. y. prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas N. M. prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nebuvo tinkamai informuotas, kad žemės nuomos sutartis su juo nebus pratęsta. Nesant aiškiai išreikštos atsakovo pozicijos ieškovas pagrįstai galėjo manyti, jog turės galimybę pavasarį sėti žemės ūkio kultūras, o tam yra reikalingas išankstinis žemės paruošimas. Nuomos santykiai nebuvo pratęsti ne dėl ieškovo neveikimo (laukas buvo suartas ir paruoštas sėjai rudenį), bet dėl atsakovo kaltės - nenoro bei atsisakymo sudaryti sutartį neinformavus. Nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad nuomos mokestis sumokamas iki kitų metų 03.30 d., tačiau iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ginčo žemės sklypo atžvilgiu yra įregistruotas juridinis faktas apie tai, kad jis išnuomotas A. R. jau nuo 2015-01-02 iki 2018-12-31 pagal nuomos sutartį, kuri sudaryta 2015-01-02. Tokiu būdu dar nesuėjus nuomos mokesčio mokėjimo terminui žemės sklypas buvo išnuomotas A. R.. Teisme A. R. patvirtino, kad suklastodamas sutarties datą tikėjosi, jog deklaruodamas žemės ūkio pasėlius, išmokas pasiims už visus metus, o ne nuo balandžio mėn. galo, kada faktiškai (kaip teigia) sutartis buvo sudaryta. Tokiu būdu, pats liudininkas patvirtino, kad susitarė su atsakovu įvykdyti baudžiamąjį nusikaltimą - suklastoti nuomos sutartį (paankstinti 4 mėn.s datą), kad užvaldyti neteisėtu būdu Europos Sąjungos lėšas bei iš to pralobti.Apeliaciniu skundu ieškovas N. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti: asmens neteisėti veiksmai - atsakovas veikė nesąžiningai ir neteisėtai, kai tinkamai neinformavo ieškovo apie žemės nuomos nepratęsimą; priežastinis ryšys - ieškovas investavęs lėšas į žemės sklypą tikėjosi gauti derlių ir pajamas, o atsakovas be ieškovo informavimo nesąžiningai išnuomavo žemės sklypą kitam asmeniui; kaltė - atsakovas, o ne kitas asmuo yra kaltas dėl padarytos žalos; žala - ieškovui padaryta tiesioginiai nuostoliai dėl atliktų darbų už kuriuos ieškovas negavo jokios naudos. Ieškovas patyrė 3144,31 Eur išlaidų už atliktus darbus atsakovo žemės sklype, kuriuos aiškiai detalizavo Atliktų darbų akte Nr. 2015-1. Atsakovas šių darbų nepaneigė. Pagal Ūkininko ūkio apskaitos tvarkymo taisykles, ūkio išlaidas sudaro pastovios ir tiesioginės išlaidos, kurios yra skaičiuojamos visai ūkio veiklai, o ne konkrečiam apdirbtos žemės hektarui. Degalai, medžiagos yra įvertinamos pagal sunaudojimą, o įrengimų nusidėvėjimas yra skaičiuojamas už tam tikrą laikotarpį. Darbuotojų darbo užmokestis yra skaičiuojamas pagal atidirbtas valandas, pagal nustatytą įstatymais darbo užmokesčio skaičiavimą bei sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Buhalterinėje apskaitoje yra visi pateisinantys dokumentai bendrai išlaidoms pagrįsti. Visos išlaidos, nurodytos atliktų darbų akte, yra pagrįstos dokumentais bei realiais įkainiais, todėl teismas nepagrįstai sumažino priteistinų nuostolių dydį.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno realaus ir pagrįsto pagrindo, numatyto CPK 329 str., 330 str., o tik pakartojo ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus bei perrašė pirmos instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus. Ieškovas pateikia naujus argumentus, aiškinimus, iš ko susidaro prašoma priteisti nuostolių suma. Šie pagrindimai ir argumentai nebuvo teikti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ir atsakovas net neturėjo galimybės į juos atskirsti, todėl naujai pateikti argumentai dėl prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo teismo nebegali būti vertinami ir dėl jų pasisakoma. N. M. nepagrįstai nuostolius paskaičiavo imdamas maksimalius VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ žemės arimo/purškimo darbų įkainius. Pats ieškovas pripažino, kad per 10 nuomos metų Žemės sklypą gerai išdirbo, todėl gerai išdirbtos žemės arimas neturėtų būti skaičiuojamas maksimaliais įkainiais. Be to Žemės sklypas yra vientisas, lygaus reljefo taisyklingos kvadrato formos ir tai patvirtina, kad nebuvo jokio pagrindo skaičiuoti maksimalius įkainius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pagal 2011 m. lapkričio 30 d. nuomos sutartį Nr. 55/2 nuomojo ieškovui N. M.. Minėtoje sutartyje numatyta, kad pasibaigusi sutartis gali būti pratęsta keliems ar keliolikai metų atskiru protokoliniu susitarimu ar nauja sutartimi (Sutarties 1 p.); šalys taip pat susitarė dėl kintamo nuomos mokesčio, kad nuomos mokestis bus skaičiuojamas pagal formulę: bazinis mokestis už hektarą 195 Lt plius koeficientas infliacijos Respublikoje. Esant defliacijai nuomos mokestį sudaro bazinis mokestis, t. y. 195 Lt/ha per metus; atsiskaitymo metai nuo gruodžio 31 d. iki gruodžio 31 d.; nuomotojas kas metai metų pabaigoje išrašo nuomininkui PVM sąskaitą-faktūrą su nuliniu PVM (Sutarties 2 p.); nuomininkas kartą į 2-3 metus, nuo sutarties pasirašymo, savo lėšomis atliks agrocheminius tyrimus (Sutarties 3 p.). Prieš baigiantis šalių sudarytos žemės sklypo nuomos terminui, 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. ieškovas nuomojamame žemės sklype atliko darbus: 22,15 ha sklypo arimą ir purškimą; 0,43 ha sklypo arimą, lėkščiavimą ir purškimą; krūmų kirtimą. Ieškovo surašytame ir jo vienasmeniškai pasirašytame atliktų darbų akte Nr. 2015-1 nurodyta visų darbų kaina 3144,31 Eur. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl ieškovo patirtų nuostolių dirbant žemę, nebepratęsus žemės sklypo nuomos sutarties. Civilinio kodekso XXVIII skyriaus pirmojo skirsnio, reglamentuojančio nuomos teisinius santykius, 6.842 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės atnaujinti sutartį teisė. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį; sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos gali būti pakeistos (CK 6.842 straipsnio 3 dalis); jeigu nuomotojas atsisakė sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui, tačiau, praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranešęs buvusiam nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuomininkas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį, arba atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradusius nuostolius. Pasak ieškovo, jis nebuvo tinkamai informuotas apie žemės nuomos sutarties nepratęsimą, o nesant aiškiai išreikštos atsakovo pozicijos, jis pagrįstai galėjo manyti, jog turės galimybę pavasarį sėti žemės ūkio kultūras, kam yra reikalingas išankstinis žemės paruošimas. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad nuomos santykiai tarp šalių nebuvo pratęsti dėl ieškovo pasyvumo, neveikimo, o ne dėl atsakovo nenoro ar atsisakymo sudaryti nuomos sutartį, tačiau teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Priešingai nei nurodo atsakovas, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas turėjo ketinimų tęsti nuomos santykius – suarė ir paruošė sėjai ginčo žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai L. V. bei A. D., nurodę, kad jie ginčo žemės sklype atliko įvairius darbus, reikalingus sėjai.Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir atsakovo argumentus, kad jis neturėjo pareigos siūlyti ieškovui tęsti nuomos santykius, nes ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip nuomininko pareigas, t. y. laiku nemokėjo nuomos mokesčio bei nevykdė žemės tyrimų. CK 6.566 straipsnyje nustatyta žemės nuomininko pirmumo teisė atnaujinti žemės nuomos sutartį, esant trims privalomoms sąlygoms: 1) pasibaigęs žemės nuomos sutarties terminas; 2) su buvusiu nuomininku tokiomis pačiomis sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja kiti asmenys; 3) buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neprivalėjimą ieškovui siūlyti pratęsti sutartį sieja su trečiąją CK 6.566 straipsnyje įtvirtinta sąlyga, t. y. netvarkingu nuomos sutarties vykdymu. Pažymėtina, kad sutarties vykdymo principai yra įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, t. y. šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis bei vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Taigi visų pirma sutarties šalys turi laikytis teisės aktuose ir sutartyje nustatytų taisyklių. Tam tikri sutarties vykdymo trūkumai, nepažeidžiantys pirmiau išvardytų principų, neturėtų būti laikomi netinkamu sutarties vykdymu, jei kita šalis laiku nepareiškia prieštaravimų. Vadinasi, nuomos sutartis neatleidžia nuomojamo daikto savininko nuo pareigos domėtis savo daiktu ir jo naudojimu. Ginčo byloje dėl to, kad ieškovas nuolat vėluodavo mokėti atsakovui žemės nuomos mokestį, jį mokėjo nereguliariai, neteikė duomenų apie atliktus agrocheminius tyrimus, nėra, tačiau atsakovas ilgą laiką tokį ieškovo elgesį toleravo ir pretenzijų nereiškė, net gi pratęsė su ieškovu nuomos sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 10 d. iki 2015 m. balandžio 3 d. rašytuose laiškuose ieškovui nereiškiama pretenzijų dėl netinkamo nuomos sutarties sąlygų vykdymo, o daugiausiai aptariama melioracijos įrenginių priežiūros problema. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuomojamoje žemėje buvo vykdoma sutarta veikla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pažymėta pirmiau, taip pat į susiklosčiusius tarpusavio šalių santykius, kurie tęsėsi daugiau nei 10 metų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo CK 6.566 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, dėl kurių ieškovas turėjo pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį.Iš byloje esančio 2015 m. sausio 20 d. laiško, kuris išsiųstas 2015 m. vasario 18 d., matyti, kad atsakovas nurodė ieškovui konkrečias sąlygas tam, kad žemės nuomos sutarties terminas būtų pratęstas iki 2015 m. rugpjūčio 30 d.: 1) paruošti sutarties nuomai projektą ir atsiųsti/perduoti atsakovui derinimui 2) atsiųsti paskutinius žemės analizės tyrimus 3) pilnai atsiskaityti už žemės nuomą už 2014 m. Šias sąlygas atsakovas nurodė ieškovui įgyvendinti iki 2015 m. kovo 20 d. Atsakovas 2015 m. balandžio 3 d. laišku informavo ieškovą, kad sutartis nustojo galioti nuo to termino, kuris nurodytas nuomos sutartyje, t. y. 2014 m. gruodžio 31 d. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo siųstų ieškovui laiškų turinį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino minėtus laiškus kaip nesukeliančius realių ketinimų nebepratęsti nuomos sutartį. Atsakovas šiuo atveju, remiantis CK 6.482 str. 2 d., turėjo raštu aiškiai pranešti ieškovui apie šio pirmumo teisę, numatytą CK 6.566 str. sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, nors 2011 m. lapkričio 30 d. Nuomos sutartyje ši pareiga ir nebuvo numatyta. Tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir kaip matyti iš atsakovo laiškų turinio, atsakovas patikimai ir aiškiai neinformavo ieškovo apie galimą žemės nuomos sutarties nepratęsimą pasibaigus jos terminui, kas sąlygojo ieškovo manymą, jog jis galės pavasarį sėti žemės ūkio kultūras bei kam yra reikalingas išankstinis žemės paruošimas. Įvertinusi atsakovo veiksmus teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas veikė priešingai kitos sutarties šalies interesams, nepagrįstai atėmė iš ieškovo pirmumo teisę atnaujinti sutartį, nes iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal 2015 m. sausio 2 d. nuomos sutartį yra išnuomotas ūkininkui A. R.; toks įrašas įregistruotas 2015 m. gegužės 4 d. Ir nors atsakovas nurodo, kad nuomos sutartis su ūkininku A. R. buvo sudaryta tik 2015 m. balandžio 24 d., o ne 2015 m. sausio 2 d., tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys apie nuomos sutarties sudarymą su A. R. gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Todėl esant nustatytam faktui, kad atsakovas naują nuomos sutartį su A. R. sudarė 2015 m. sausio 2 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo rašyti laiškai ieškovui apie keliamas sąlygas nuomos sutarties nepratęsimui/pratęsimui paneigia, kad atsakovas siekė pratęsti su ieškovu sudarytos ir ilgai trukusios žemės nuomos sutarties terminą. Kita vertus, ieškovui žinant apie nuomos sutarties pasibaigimo terminą bei gavus atsakovo siųstus laiškus, jis taip pat turėjo pareigą bendradarbiauti su atsakovu, siekdamas išsiaiškinti nuomos santykių tęstinumą bei darbus atlikti tik turint garantijas dėl nuomos sutarties pratęsimo, todėl nagrinėjamu atveju ieškovas iš dalies taip pat turi prisiimti dalį kaltės dėl atliktų darbų ginčo žemės sklype, neturint jokių garantijų dėl nuomos sutarties pratęsimo. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju nustatė abipusę ginčo šalių kaltę, t. y. vienodą kaltės laipsnį – po 50 proc.Ieškovas N. M., kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, nesutinka su priteistų nuostolių dydžiu. Ieškovas nurodo, kad jis patyrė 3144,31 Eur išlaidų, kurias detalizavo Atliktų darbų akte Nr. 2015-1; išlaidos yra pagrįstos dokumentais bei realiais įkainiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal žalos ir nuostolių sąvoką apibrėžiančio CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas išlaidas paskaičiavo remdamasis atliktais skaičiavimais pagal įvairius pasiūlymus, nustatytus įkainius, oficialiai skelbiamus duomenis. Duomenų, kurie patvirtintų realiai patirtų išlaidų dydį, byloje nėra. Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, jog suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju pripažinus, kad atsakovas patikimai ir aiškiai neinformavo ieškovo apie galimą žemės nuomos sutarties nepratęsimą pasibaigus jos terminui, taip pat tai, kad ir pats ieškovas tinkamai nebendradarbiavo su atsakovu ir neturėdamas jokių garantijų dėl nuomos sutarties pratęsimo atliko darbus ginčo sklype, atsakovui pagal jo nustatytą kaltės laipsnį tenka pareiga iš dalies atlyginti ieškovui nuostolius, kurių dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.), jeigu ieškovas nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atlikti brangiausiai kainuojantys darbai, juos neatliko juridiniai asmenys ar kiti PVM mokėtojai, kurių darbų įkainius padidina atitinkamo mokesčio įtraukimas į mokėjimo sąskaitas, taip pat į tai, kad darbus atliko ieškovo darbininkai, gyvenantys toje pačioje vietovėje, kurioje buvo vykdomi darbai ir kurių darbas labiau tikėtina buvo minimaliai apmokamas, taip pat įvertinęs išlaidas, kurios susijusios su darbo įrankių, mechanizmų, priemonių kaina, iš esmės teisingai sumažino ieškovui priteistinų nuostolių dydį. Nors apeliantas N. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sumažino priteistinų nuostolių dydį, tačiau teismo atlikto aplinkybių vertinimo apeliaciniame skunde nepaneigė. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad mišrios kaltės institutas palieka teismo diskrecijai spręsti, ar paties nukentėjusiojo kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti kaltininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-206/2014). Atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes ir nurodytus teisinius argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė nuostolius dėl abipusės ginčo šalių kaltės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atlyginti 786,08 Eur nuostolius, laikytinas pagrįstu ir teisingu (CK 1.5 straipsnis, CPK 263 straipsnis).Į esminius skundo argumentus atsakyta.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgusi į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Atmetus abu apeliacinius skundus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.