Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovo N. M. naudai iš atsakovo V. Š. 786,08 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). NTR išraše yra įregistruoti duomenys apie tai, kad šis žemės sklypas laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal 2015 m. sausio 2 d. nuomos sutartį išnuomotas A. R.. Toks įrašas NT Registre užregistruotas 2015 m. gegužės 4 d. Iki tol žemės sklypas laikotarpiui nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pagal 2011 m. lapkričio 30 d. nuomos sutartį Nr. 55/2 buvo išnuomotas ieškovui N. M.. 2011 m. lapkričio 30 .d ieškovo ir atsakovo sudaryta nuomos sutartis numatė, kad nuomos terminui pasibaigus sutartis gali būti pratęsta keliems ar keliolikai metų atskiru protokoliniu susitarimu ar nauja sutartimi (Sutarties 1 p.). Šalys susitarė dėl kintamo nuomos mokesčio, kad nuomos mokestis bus skaičiuojamas pagal formulę: bazinis mokestis už hektarą 195 Lt plius koeficientas infliacijos Respublikoje. Esant defliacijai nuomos mokestį sudaro bazinis mokestis, t. y. 195 Lt/ha per metus; atsiskaitymo metai nuo gruodžio 31 d. iki gruodžio 31 d.; nuomotojas kas metai metų pabaigoje išrašo nuomininkui PVM sąskaitą-faktūrą su nuliniu PVM (Sutarties 2 p.); nuomininkas kartą į 2-3 metus, nuo sutarties pasirašymo, savo lėšomis atliks agrocheminius tyrimus (Sutarties 3 p.). Prieš baigiantis šalių sudarytos žemės sklypo nuomos terminui, 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. ieškovas nuomojamame žemės sklype atliko darbus: 22,15 ha sklypo arimą ir purškimą; 0,43 ha sklypo arimą, lėkščiavimą ir purškimą; krūmų kirtimą. Ieškovo surašytame ir jo vienasmeniškai pasirašytame atliktų darbų akte Nr. 2015-1 nurodyta visų darbų kaina 3144,31 Eur. Atsakovas 2015 m. gegužės 26 d. ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0526 dėl atliktų žemės darbų apmokėjimo ir 2015 m. liepos 16 d. pretenziją, kurią patenkinti atsisakė.Teismas iš informacinės sistemos LITEKO duomenų ir šalių paaiškinimų taip pat nustatė, kad pasibaigus ginčo šalių nuomos sutarčiai ir realiai nutrūkus nuomos teisiniams santykiams 2015 m. gegužės 7 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolos, atsiradusios pilnai nesumokėjus nuomos mokesčio priteisimo iš ieškovo. Pagal atsakovo pareiškimą Vilniaus m. apylinkės teismas c. b. Nr. eL2-23496-599/2015 priėmė teismo įsakymą, kuris 2015 m. birželio 1 d. nutartimi buvo panaikintas, o byla nutraukta, ieškovui įvykdžius įsakymą ir atsakovui atsisakius pareiškimo. Teismas darė išvadą, kad tokia situacija rodo, jog konfliktiškai nutrūko ginčo šalių žemės nuomos sutartiniai teisiniai santykiai.Teismas pažymėjo, kad ieškovas pradiniu ieškiniu kildino atsakovo atsakomybę sutartinės atsakomybės pagrindu, reikalavimą grindė šalių sudarytos sutarties nevykdymo faktu, tačiau vėliau patikslinus ieškinį ir pakeitus ieškinio pagrindą ieškovo reikalavimas kildinamas teise gauti nuostolių atlyginimą, kuri atsirado vykdant ginčo šalių nuomos sutartį. Ginčo šalių sudarytos nuomos sutarties Nr. 55/2 turinyje nėra aptartų sąlygų dėl žemės darbų užbaigimo laiko, dėl žemės paruošimo kitų metų sėjai sąlygų, dėl apmokėjimo už darbus kurių poreikį sąlygoja būsima, pasibaigus nuomos sutarties terminui, veikla. Nesant sutartyje aptartomis ginčo priežastimi tapusioms sąlygoms teismas vadovavosi CK 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir ginčą dėl reikalaujamų nuostolių atlyginimo sprendė atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą.Byloje nėra ginčo, kad prieš baigiantis nuomos sutarties terminui ieškovo nuomotame žemės sklype buvo atlikti ieškinyje įvardyti paruošiamieji darbai, kuriais ieškovas negalėjo pasinaudoti dėl pasibaigusio sutarties termino. Tai patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Sutarties neišbaigtumas, nesusitarimas dėl maksimaliai galimų sutarties vykdymo sąlygų, neleido teismui formaliai vertinti neaptartų ginčo šalių teisių ir pareigų. Formalus tokios sutarties vertinimas atitiktų atsakovo poziciją, pagal kurią sektų, kad ieškovas sutarties galiojimo terminu atlikęs darbus, reikalingus kitų neapimančių sutarties terminą metų sėjai veikė savo rizika dėl kurios atsakovui nekyla jokios prievolės atsiskaityti ar atlyginti patirtas išlaidas. Tačiau toks formalus vertinimas prieštarautų žemės nuomos sutarties esmei iš kurios ieškovas ir kildina atsakovo civilinę atsakomybę.Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas vėlavo sumokėti atsakovui žemės nuomos mokestį, jį mokėjo nereguliariai, neteikė atsakovui duomenų apie atliktus agrocheminius tyrimus dėl kurių buvo sutarta žemės nuomos sutartimi. Teismas nustatė, kad byloje nėra ieškovo raštu surašytų atsakovui laiškų ar jų kopijų, nėra rašytinių atsakymų į atsakovo siųstus raštus, tačiau byloje yra atsakovo rašytų ieškovui laiškų kopijos pradedant nuo 2010 m. vasario 10 d. per notarą išsiųstos informacijos ieškovui ir baigiant 2015 m. balandžio 3 d. data surašyto laiško kopija, kas patvirtina, jog 2014 m. liepos 6 d. datos surašyti atsakovo raštai ieškovui buvo dalykinio turinio, kad juose nebuvo reiškiama ieškovui jokių pretenzijų dėl netinkamo nuomos sutarties sąlygų vykdymo. 2014 m. liepos 6 d. rašte atsakovas pranešė ieškovui apie pasikeitusią jo atžvilgiu nuomonę, nors iš rašto turinio matyti, kad pagrindinis šio rašto tikslas buvo išspręsti melioracijos įrenginių priežiūrą, kurią pagal rašto turinį prisiima remontuoti atsakovas, o remonto išlaidas ketina išsireikalauti iš ieškovo. Sekančiu, 2014 m. rugpjūčio 17 d. laišku atsakovas raštu kreipėsi į ieškovą dėl melioracijos rinktuvo remonto. Taigi, šiais mažiau negu pusmetis iki sutarties termino pasibaigimo laiškais atsakovas neteikė ieškovui informacijos apie tai, kad sutartis nebus pratęsta. Teismo vertinimu, laiške išreikšta pakitusi nuomonė apie ieškovą neleidžia suprasti taip, kad blogesnė už anksčiau buvusią nuomonę sąlygos konkrečius atsakovo veiksmus – sutarties nepratęsimą. Laiškuose keliamas melioracijos rinktuvų klausimas yra susijęs su išlaidomis, ką ir nurodo pats atsakovas. Iš 2014 m. liepos 1 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ūkio departamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus rašto atsakovui matyti, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype esantys drenažo rinktuvai priklauso valstybei, kad jie nėra avarinės būklės. Duomenų apie tai, kad šiuos rinktuvus kaltais veiksmais gadino ar jų reikiamai neprižiūrėjo byloje nėra. Tai, kad dėl ilgalaikio naudojimo, jie reikalingi remonto nėra ieškovo atsakomybę sąlygojanti aplinkybė. Pagal sutartį ieškovo atsakomybė už melioracijos sistemas nėra absoliuti. Tos pačios sutarties 7 p. numato, kad yra galimos bendros investicijos į melioracijos sistemų remontą ir į kitus darbus pagal atskirą protokolinį susitarimą. Tokio susitarimo nebuvimas, besąlyginė pareiga remontuoti ne sutarties šaliai, ne atsakovui, bet valstybei priklausančius rinktuvus ieškovui nebuvo uždėta. Be to, iš liudytojo A. R. paaiškinimų matyti, kad užsikimšusių melioracijos nuotekų surinktuvų remonto išlaidas sumokėjo liudytojui žemės savininkas, nuomotojas, o ne nuomininkas. Taigi, iki ginčo šalių sutarties termino pasibaigimo atsakovas neinformavo ieškovą apie pasekmes, kurias gali sukelti ieškovo veiksmai, apie tai, kad dėl atsakovo nepasitenkinimą keliančių ieškovo veiksmų nebus pratęsta žemės nuomos sutartis.Pasak teismo, pasibaigus ginčo šalių žemės sklypo nuomos sutarties terminui, 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo atlikti sutarties pasibaigimo faktą liudijantys veiksmai. Nei nuomoto žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, nei kitokių veiksmų žemės nuomotojas ieškovo atžvilgiu neatliko. Teismas pažymėjo ir tai, kad ir po sutarties pasibaigimo termino atsakovas rašė ieškovui raštus ne apie tai, kad jų nuomos santykiai yra nutrūkę. 2015 m. sausio 20 d. rašytas atsakovo laiškas, kuris išsiųstas 2015 m. vasario 18 d. ir kuriuo atsakovas iškelia ieškovui konkrečias sąlygas tam, kad sutarties žemės nuomos sutarties terminas būtų pratęstas iki 2015 m. rugpjūčio 30 d., t. y. 1) paruoštų sutarties nuomai projektą ir atsiųstų/perduotų atsakovui derinimui 2) atsiųstų paskutinius žemės analizės tyrimus 3) pilnai atsiskaitytų už žemės nuomą 2014 m. Šias sąlygas atsakovas nurodė ieškovui įgyvendinti iki 2015 m. kovo 20 d. Byloje nėra duomenų, kad šias sąlygas ieškovas būtų įgyvendinęs. Kitu 2015 m. balandžio 3 d. surašytu atsakovo raštu ieškovas informuojamas, kad sutartis nustojo galioti nuo to termino, kuris nurodytas nuomos sutartyje, t. y. 2014 m. gruodžio 31 d. Tokia susirašinėjimo medžiaga liudija, kad ieškovas iki sutarties termino pabaigos likus trumpam laikui ir nebūdamas tikras, jog sutartis jo atžvilgiu nebus pratęsta ir po sutarties pratęsimo gaudamas atsakovo reikalavimus dėl veiksmų išplaukiančių iš sutarties galėjo pagrįstai tikėtis, kad sutartis yra ir ateityje bus pratęsta. Faktiškai jų tęstinumą liudija po sutarties galiojimo termino pabaigos surašyti atsakovo laiškai bei anksčiau nesuformuotas ieškovo veiksmų pasekmių klausimo sprendimas. Iš atsakovo pateikto 2016 m. vasario 19 d. N. M. vykdytų įsipareigojimų išrašo matyti, kad ieškovas ir pagal ankstesnę nuomos sutartį ne laiku ir nereguliariai mokėjo atsakovui žemės nuomos mokestį, pvz. už 2009 m. žemės nuomos mokestis buvo mokamas dalimis iki 2012 m., tačiau dėl to nauja žemės nuomos sutartis (2011-11-30) tarp šalių buvo sudaryta. Nors paskutinį iki teisminio proceso ruošimo laišką atsakovas ieškovui surašė 2015 m. balandžio 3 d., tačiau labiau tikėtina, kad jie surašyti neturint realaus tikslo tęsti su ieškovu nuomos santykių.Teismas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad ginčo žemės sklypo atžvilgiu yra įregistruotas juridinis faktas apie tai, kad jis išnuomotas A. R. nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal nuomos sutartį, kuri sudaryta 2015 m. sausio 2 d. Įregistruoti ir tretiesiems asmenims išviešinti duomenys turi didesnę juridinę galią už atsakovo ir liudytojo A. R., kuris šiuo atveju yra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymus, jų aiškinimus apie kitokią nuomos sutarties sudarymo datą, todėl tiek atsakovo, tiek ir liudytojo paaiškinimus teismas atmetė, kaip prieštaraujančius paviešintam registruotam faktui. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centras registravo nuomos faktą, turėdama šį faktą patvirtinantį pagrindą, o būtent 2015 m. sausio 2 d. datos ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Teismas pripažino 2015 m. sausio 2 d. sudarytos sutarties registruotą faktą tikru, bet nemanė, kad dėl to, jog atsakovas savo dokumentuose nuomos sutarties, sudarytos su A. R. datą įvardydamas kitokią datą suprato ir siekė padaryti nusikaltimo sudėties elementus turinčią nusikalstamą veiką, dėl ko reikėtų kreiptis į baudžiamąjį persekiojimą atliekančias institucijas su atitinkamu pranešimu. Esant 2015 m. sausio 2 d. sudarytai tarp atsakovo ir A. R. žemės nuomos sutarčiai, atsakovo rašyti laiškai ieškovui apie keliamas sąlygas nuomos sutarties nepratęsimui/pratęsimui paneigia atsakovo paaiškinimus apie tai, kad atsakovas siekė pratęsti su ieškovu sudarytos ir ilgai trukusios žemės nuomos sutarties terminą, paneigia tai, kad V. Š. naujajam nuomininkui A. R. pranešė ketinimą sudaryti su juo nuomos sutartį 2015 m. vasario-kovo mėn., kad nuomos sutartis su A. R. buvo sudaryta 2015 m. balandžio mėn. Dėl ko teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kad žemės nuomos sutartis su juo nebus pratęsta.Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. atlikdamas žemės darbus, reikalingus ateinančių metų sėjai, turėjo nuomos sutarties pratęsimo garantijas. Iš anksčiau buvusių ir atitinkamas susiklosčiusių ginčo šalių tarpusavio santykių matyti, kad ieškovo mokėjimai atsakovui ir ankstesnės sutarties galiojimo metu buvo nereguliarūs, bet atsakovas tai toleravo, nepaisant to, pasibaigus pirmajai nuomos sutarčiai, vis tiek sudarė naują, 2011 m. žemės nuomos sutartį. Pagal buvusią anksčiau praktiką, šalys spręsdamos klausimą pratęsti/nepratęsti nuomos sutartį, sudarydavo rašytinius protokolus, t. y. tarp šalių vyko susitikimai, kurie buvo protokoluojami, pažymint šalių spręstų klausimų sprendinius. Dėl to teismas sutiko su ieškovo aiškinimais apie tai, kad esant susiklosčiusiems šalių tarpusavio bendravimo santykiams, ieškovas galėjo tikėtis, kad ir pastaruoju atveju, ieškovui nuomojant ginčo žemės sklypą daugiau nei 10 m. ir per tokį laiką susiklosčius atitinkamiems civiliniams santykiams, bus su juo pratęsta ar sudaryta naujam terminui nuomos sutartis, kad tarp šalių įvyks susitikimas, bus forminamas susitikimo protokolas. Pavienės pretenzijos, dėl sutarties sąlygų įgyvendinimo nesusijusių su žemės nuomos sutarties pratęsimu/nepratęsimu nelaikomos atsakovo aiškiai išreikšta ieškovui pozicija apie nuomos santykių tęstinumo nutraukimą pasibaigus terminui. Teismo vertinimu, šiuo atveju iki ginčijamų ieškovo darbų atlikimo aiškiai išdėstyta atsakovo pozicija ieškovui dėl sutarties nebepratęsimo galėjo lemti ieškovo riziką. Nesant aiškiai išreikštos atsakovo pozicijos ieškovas pagrįstai galėjo manyti, jog turės pavasarį sėti žemės ūkio kultūras, o tam yra reikalingas išankstinis žemės paruošimas, dėl ko patyrė išlaidas.Teismas pripažino, kad ne vien atsakovo veiksmai sąlygojo ieškovo turėtas išlaidas, bet ir ieškovo veiksmai įprastai galintys pasitaikyti analogiškose situacijose nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi. Ieškovas žinojo apie sutarties termino pasibaigimo laiką. Iš atsakovo laiškų jis galėjo suprasti, kad atsakovas reikliau pradėjo vertinti tarpusavio santykius. Prieš imdamasis atlikti darbus ir patirdamas jų atlikimo išlaidas ieškovas turėjo įvertinti ir galimybę, jog sutartis nebus pratęsta. Tokios galimybės nenumatymas, nebendradarbiavimas su atsakovu, neišsiaiškinimas dėl sutartinių nuomos santykių tęstinumo rodo ieškovo neatsakingumą bei nevisišką sąžiningumą.Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darė išvadą, kad ginčo atveju susidariusią situaciją lėmė abipusė šalių kaltė. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad šis nebuvo visiškai sąžiningas su ieškovu, žinodamas, jog nuomoja žemės ūkio paskirties žemę ūkininkui daugiau nei 10 m., savalaikiai jo neinformavo apie žemės nuomos nepratęsimą, nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas neabejojo, jog ieškovas, žinodamas apie tai, kad su juo žemės nuomos sutartis nebus pratęsta, žemės darbų nebūtų atlikęs. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad planavo ieškovui iš dalies atlyginti nuostolius, kurie atsirado apdirbant nuomotą žemės sklypą, tačiau vėliau persigalvojo. Atsakovo kalti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovo atliktais darbais už kurių atlikimą iš dalies, pagal nustatytą kaltės laipsnį yra atsakingas atsakovas. Kartu teismas nustatė, kad dėl nuostolių atsiradimo yra kaltas ir ieškovas, kuris veikė ne tik pasitikėjimo atsakovu dėl nusistovėjusių santykių ir teisėtų lūkesčių pagrindu, bet iš dalies ir savo rizika, atlikdamas darbus prieš žemės nuomos termino pasibaigimą, susijusius su ateities sėja, neturėdamas garantijų apie nuomos sutarties pratęsimą, neparodęs pakankamo aktyvumo sutarties pratęsimui. Ieškovo kaltė yra ir tame, kad jis gavęs atsakovo pasiūlymą tęsti nuomos santykius, nors jau ir buvo sudaryta nuomos sutartis su A. R., nevykdė ar motyvuotai atsisakė vykdyti atsakovo 2015-01-20 laiške nurodytas sąlygas. Įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustatė abipusę ginčo šalių kaltę - vienodą kaltės laipsnį, t. y. atsakovo, kaip ir ieškovo kaltės laipsnis yra po 50 proc.Teismas pažymėjo, kad 3144,31 Eur dydžio išlaidas ieškovas apskaičiavo remdamasis ne realaus dydžio patirtomis išlaidomis, bet atliktais skaičiavimais, pagal įvairius pasiūlymus, nustatytus įkainius, oficialiai skelbiamus duomenis. Byloje nustatyta, kad buvo atlikti žemės paruošimo pavasario sėjai darbai, kad šitų darbų atlikimas buvo atlygintinis, todėl teismas neabejojo, kad ieškovas turėjo išlaidų. Tačiau remdamasis CK 6.249 str. 1 d., teismas mažino ieškovo nurodytą patirtų išlaidų dydį ir nustatė, kad realios ieškovo patirtos išlaidos sudaro ½ dalį ieškovo nurodytų išlaidų dydžio, t. y. (3144,31:2) 1572,16 Eur. Šio dydžio išlaidas teismas nustatė, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju, nebuvo atlikti brangiausiai kainuojantys darbai, juos neatliko juridiniai asmenys ar kiti PVM mokėtojai, kurių darbų įkainius padidina atitinkamo mokesčio įtraukimas į mokėjimo sąskaitas, atsižvelgė ir į tai, kad darbus atliko ieškovo darbininkai, gyvenantys toje pačioje vietovėje, kurioje buvo vykdomi darbai ir kurių darbas labiau tikėtina buvo minimaliai apmokamas, kad taip pat vertintinos ir išlaidos kurios susijusios su darbo įrankių, mechanizmų, priemonių kaina. Kadangi teismas nustatė abipusę, vienodo dydžio kaltę, todėl atitinkamai pagal kaltės laipsnį atsakovui kilo atsakomybė atlyginti ½ dalį nustatytų nuostolių dėl patirtų ir teismo nustatytų išlaidų, t. y. atsakovas turi atlyginti (1572,16 : 2) 786,08 Eur dydžio nuostolio atlyginimą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, esant abipusei šalių kaltei ir vienodam kaltės laipsniui, 786,08 Eur nuostolių atlyginimo suma yra teisingiausia. Ji užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir kiek įmanomai protingiausiai atlygina ieškovo realiai patirtus nuostolius. Teismas iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteisė 5 proc. metines palūkanas.Teismas reikalavimo priteisti 19,37 Eur palūkanas netenkino, nes palūkanos suskaičiuotos nuo sumos, kurią teismas ženkliai sumažino ir kurias ieškovas apskaičiavo atsakovui už sutartinių prievolių neįvykdymą pagal jo išrašytą sąskaitą, kaip buvo nurodyta pradiniame ieškinyje, o teisme nustatyta, kad ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į palūkanas sutartinės prievolės nevykdymo pagrindu.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas dalyje, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė atitinkamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 11,79 Eur. Abi šalys buvo atstovaujamos advokatų. Nustačius, kad toje pačioje byloje advokatų pagalbos išlaidos negali skirtis, nustačius vienodą jų dydį ir atsižvelgus į tai, kad 50 proc. tenkintas ieškinys, tai kiekvienai iš šalių tenka pareiga viena kitai atlyginti vienodo dydžio atstovavimo išlaidas, todėl siekiant ekonomiško proceso, teismas šias išlaidas tarpusavyje ginčo šalims įskaitė ir papildomai vienai iš kitos nebepriteisė.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pasibaigus Sutarties terminui 2014 m. gruodžio 31 d., nors atsakovas buvo nepatenkintas, kad ieškovas netinkamai vykdo įsipareigojimus (nuolatiniai vėlavimai mokėti nuomos mokestį, žemės kokybę nustatančių tyrimų neatlikimas), tačiau elgdamasis sąžiningai ir teisingai (žinojo, kad ieškovas rudenį žemę buvo išdirbęs), 2015 m. vasario 18 d. raštu pasiūlė N. M. pratęsti nuomą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jeigu šis iki 2015 m. kovo 20 d. įvykdys sąlygas: (i) sumokės skolą už žemės nuomą už 2014 m.; (ii) pateiks duomenis apie žemės kokybę pagal Sutarties 6 p.; (iii) pateiks parengtą žemės nuomos sutarties projektą. N. M. iki pat 2015 m. balandžio 3 d. ne tik visiškai nereagavo į atsakovo pateiktą siūlymą pratęsti nuomos santykius, bet taip pat nuomojamos žemės visiškai nedirbo, nors jau buvo balandžio mėn. Atsakovas tokius ieškovo veiksmus vertino kaip nenorą toliau tęsti nuomos santykius ir 2015 m. balandžio 3 d. raštu nurodė N. M., kad supranta jo tokį elgesį kaip nenorą toliau nuomotis žemę ir pareikalavo iki 2015 m. balandžio 28 d. sumokėti skolą už nuomą. Teismas, vertindamas atsakovo elgesį pasibaigus sutarties terminui, visiškai neatsižvelgė ir nevertino fakto, kad ieškovas, net neturėjo ketinimų tęsti nuomos santykių - suėjus sutarties terminui žemės sklypo toliau nedirbo, nieko nesiejo, nedėjo jokių pastangų nuomos santykių tęsimui, kas tik patvirtina, kad nuomos santykiai tarp ginčo šalių nebuvo pratęsti ne dėl atsakovo nenoro ar atsisakymo sudaryti nuomos sutartį, o dėl paties ieškovo pasyvumo, neveikimo. Net jeigu atsakovas iki sutarties termino pabaigos būtų nusprendęs nuomos santykių su N. M. nebepratęsti, jis nebūtų turėjęs pareigos siūlyti ieškovui tęsti nuomos santykius, nes ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip nuomininko pareigas, t. y. laiku nemokėjo nuomos mokesčio bei nevykdė žemės tyrimų. Teismas netinkamai vertino atsakovo ieškovui rašytus 2015 m. vasario 18 d., 2015 m. balandžio 3 d. raštus bei nuomos sutarties su A. R. sudarymo momentą, dėl ko padarė nepagrįstas, realių faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl ginčo aplinkybių buvimo. Minėti raštai buvo surašyti siekiant realių ketinimų nutraukti nuomos sutartį. Tiek pats atsakovas, tiek liudytoju apklaustas A. R. patvirtino, kad žemės nuomos sutartis su A. R. buvo sudaryta tik 2015 m. balandžio 24 d., o žemės nuomos sutartyje šalys nustatė sutarties datą ne 2015 m. balandžio 24 d., kada realiai sutartis buvo pasirašyta, o 2015 m. sausio 2 d., nes V. Š. ir A. R. buvo sutarę, kad naujas nuomininkas žemės pasėlius deklaruos ir išmokas už žemę pasiims už visus metus, o ne nuo balandžio galo, kada faktiškai buvo sudaryta sutartis ir pradėta nuomoti žemė. Teismas, priimdamas ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo buvo pakeistas ir ieškinio pagrindas, ir dalykas, pažeidė imperatyvias CPK 141 str. nuostatas ir tai yra pagrindas naikinti teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Ieškovas pirminiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 144,31 Eur skolą už darbus, kuriuos neva ieškovas atliko atsakovo prašymu ir pavedimu, t. y. prašė sumokėti už suteiktą paslaugą/atliktą darbą. Patikslintu ieškiniu nors suma, kurią prašo priteisti nesikeičia, tačiau visiškai kitas pačio reikalavimo pagrindimas ir dalykas - jau prašo nebe skolos už atsakovo pavedimu atliktus darbus, o nuostoliu už tai, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie nuomos nepratęsimą, įrodinėja kitas ginčo aplinkybes, t. y. prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.