Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovui N. M., ieškovo atstovei advokatei E. P., atsakovui V. Š., atsakovo atstovei advokatei J. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo N. M. ieškinį dėl turėtų išlaidų atlyginimo, pareikštą atsakovui V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju L. V. teismui paaiškino, kad jis dirba pas ieškovą N. M., gauna iš jo darbo užmokestį, kad su atsakovu V. Š. yra draugiškuose santykiuose, dažnai susitinka. Jam yra žinoma šalių ginčo situacija, nes nuomos laikotarpiu jis dirbo ieškovo nuomotame žemės sklype. 2014 metų pabaigoje jis atliko reikalingus darbus tam, kad būtų galima pasodinti tame žemės sklypus žirnius – arė, purškė, tręšė žemę ir t.t. Žirniai buvo planuojami sėti pavasarį. Žemę gerai paruošė, nes tų metų rudenį arimui buvo idealios sąlygos, patvirtino, kad tokius darbus ūkininkai dažnai atlieka rudenį arba žiemą. Žino, kad pavasarį žemę apsėjo ne ieškovas, o kitas asmuo. Patvirtino, kad tarp jo ir atsakovo buvo teisiniai ginčai, kai liudytojo žmona prieš 10 metų nuomavo iš atsakovo kitą žemės sklypą, bet nuoskaudų atsakovui neturi.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. D. paaiškino, kad jis dirba pas N. M., gauna iš jo darbo užmokestį. Jis 2014 metų rudenį esant pliusinei temperatūrai dirbo ginčo žemės sklype, purškė ir arė jį. Matė, kad pavasarį ginčo žemėje sėjo žirnius ne ieškovas, o kitas ūkininkas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. R. nurodė, kad ginčo žemės nuomos sutartį su atsakovu sudarė 2015 m. balandžio 24 d. Apie galimybę nuomoti žemės sklypą atsakovas liudytojui pranešė jau apie 2015 m. vasario-kovo mėnesį kartu nurodė, kad žemė bus nuomojama tuo atveju jeigu dabartinis nuomininkas N. M. neatsiskaitys už nuomą, o tuo atveju jeigu ieškovas atsiskaitys, atliks visus sutartus pagal sutartį darbus, tuomet bus pratęsta žemės nuomos sutartis su N. M.. Atsakovui negavus iš buvusio nuomininko atsakymo, su liudytoju buvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Išsinuomavęs ginčo žemės sklypą, pavasarį užsėjo jį žirniais. Pažymėjo, kad išnuomota žemė yra prasta, gerą derlių joje sunku užauginti, iš žemės sklypo gavo apie 50 procentų planuoto derliaus. Perėmęs žemės sklypą matė, jog jis buvo artas, nors kai kuriose vietose esančiose palei mišką, kitokiose nepatogiose arti vietose, liko nesuartas, todėl jis pirmiausia pataisė darytą arimą ir tik vėliau pasėjo žirnius. Jis nuomos laikotarpiu atliko žemės tyrimus, gavo rezultatus, kurie patvirtino, jog žemė yra prasta, didelio rūgštingumo, jam reikėjo ją kalkinti. Atsakovo užsakymu liudytojas taip pat atliko agrotechninius darbus t.y. sutvarkė pakraščius, surinko akmenis, sutvarkė užsikimšusius melioracijos nuotekų surinktuvus. Už šiuos darbus apmokėjo atsakovas.

Patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo eigoje iškilo būtinybė ieškovui visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Dėl to ieškovas pateikė patikslintą ieškinį. Nustačius, kad ieškovas patikslino ieškinio pagrindą teismas remdamasis CPK 141 str. 1 d. priėmė ir išnagrinėjo patikslintą ieškinį. Tokiu būdu galutinai patikslintu reikalavimu ieškovas prašo atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, priteisti 3144,31 EUR pagrindinio mokėjimo, nuostolių atsiradusių dėl patirtų išlaidų ginčo šalių sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties galiojimo metu bei priteisti kitus mokėjimus.

Ginčas kilo tarp šalių, buvusių žemės paskirties sklypo nuomos sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Ginčas iškeltas pasibaigus šiems santykiams. Ieškovas yra buvęs žemės sklypo nuomininkas, šio sklypo naudotojas, o atsakovas yra ginčo žemės sklypo savininkas, buvo šio sklypo nuomotoju.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui V. Š. nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). NTR išraše yra įregistruoti duomenys apie tai, kad šis žemės sklypas laikotarpiui nuo 2015-01-02 iki 2018-12-31 pagal 2015-01-02 nuomos sutartį išnuomotas A. R. laikotarpiui. Toks įrašas NT Registre užregistruotas 2015-05-04. Iki tol žemės sklypas laikotarpiui nuo 2011-11-30 iki 2014-12-31 pagal 2011-11-30 nuomos sutartį Nr. 55/2 buvo išnuomotas ieškovui N. M.. 2011-11-30 ieškovo ir atsakovo sudaryta nuomos sutartis Nr. 55/2 numatė, kad nuomos terminui pasibaigus sutartis gali būti pratęsta keliems ar keliolikai metų atskiru protokoliniu susitarimu ar nauja sutartimi (Sutarties 1 punktas). Ginčo šalys susitarė dėl kintamo nuomos mokesčio, kad nuomos mokestis bus skaičiuojamas pagal formulę: bazinis mokestis už hektarą 195 Lt plius koeficientas infliacijos Respublikoje. Esant defliacijai nuomos mokestį sudaro bazinis mokestis, t.y. 195 Lt/ha per metus. Buvo nustatyti atsiskaitymo metai nuo gruodžio 31 d. iki gruodžio 31 d. Sutartyje susitarta, kad nuomotojas kas metai metų pabaigoje išrašo nuomininkui PVM sąskaitą faktūrą su nuliniu PVM. (Sutarties 2 punktas). Taip pat šalys susitarė, kad nuomininkas kartą į 2-3 metus, nuo sutarties pasirašymo, savo lėšomis atliks agrocheminius tyrimus (Sutarties 3 punktas).

Prieš baigiantis šalių sudarytos žemės sklypo nuomos terminui, 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais ieškovas nuomojamame žemės sklype atliko darbus : 22,15 ha sklypo arimą ir purškimą; 0,43 ha sklypo arimą, lėkščiavimą ir purškimą; krūmų kirtimą. Ieškovo surašytame ir jo vienasmeniškai pasirašytame atliktų darbų akte Nr. 2015-1 nurodyta visų darbų kaina 3144,31 EUR. Ieškovas teismui nurodė, kad šiuos darbus atliko tikėdamasis, kad bus pratęsta nuomos sutartis, kad pavasarį galės sklype sėti pasėlius. Kadangi nuomos sutartis nebuvo pratęsta, jo paruošta dirva naudojosi kitas nuomininkas, dėl to jis patyrė nuostolių.

Nagrinėjamas byloje ginčas yra nevienintelis kilęs tarp šalių ginčas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pasibaigus ginčo šalių nuomos sutarčiai ir realiai nutrūkus nuomos teisiniams santykiams 2015-05-07 atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolos, atsiradusios pilnai nesumokėjus nuomos mokesčio priteisimo iš ieškovo. Pagal atsakovo pareiškimą Vilniaus m. apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-23496-599/2015 priėmė teismo įsakymą, kuris 2015-06-01 teismo nutartimi buvo panaikintas, o byla nutraukta ieškovui įvykdžius įsakymą ir atsakovui atsisakius pareiškimo. Leistinumo tvarka išsprendus ginčo šalių nuomos mokesčio mokėjimo klausimą, ieškovas 2015-09-18 inicijavo nagrinėjamą šioje byloje ginčą. Tokia situacija rodo, kad konfliktiškai nutrūko ginčo šalių žemės nuomos sutartiniai teisiniai santykiai.

Šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovo patirtų išlaidų apdirbant žemę pavasario sėjai, kurios atsirado nepratęsus nuomos sutarties. Atsakovas atsisako atlyginti išlaidas dėl to, kad žemės darbus ieškovas atliko savo rizika, dėl to, kad nuomos sutartis nepratęsta dėl ieškovo kaltės.

Ginčo atveju ieškovas pradiniu ieškiniu kildino atsakovo atsakomybę sutartinės atsakomybės pagrindu, reikalavimą grindė šalių sudarytos sutarties nevykdymo faktu, tačiau vėliau patikslinus ieškinį ir pakeitus ieškinio pagrindą ieškovo reikalavimas kildinamas teise gauti nuostolių atlyginimą kuri atsirado vykdant ginčo šalių nuomos sutartį. Pažymėtina, kad 2011-11-30 ginčo šalių sudarytos nuomos sutarties Nr. 55/2 turinyje nėra aptartų sąlygų dėl žemės darbų užbaigimo laiko, dėl žemės paruošimo kitų metų sėjai sąlygų, dėl apmokėjimo už darbus kurių poreikį sąlygoja būsima, pasibaigus nuomos sutarties terminui, veikla. Nesant sutartyje aptartomis ginčo priežastimi tapusioms sąlygoms teismas vadovaujasi CK 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir ginčą dėl reikalaujamų nuostolių atlyginimo sprendžia atsižvelgdamas ir į šį teisinį reglamentavimą.

Kadangi ieškovo reikalavimas atlyginti tiesioginius nuostolius, turėtas išlaidas grindžiamas LR CK 6.245 str. 1 d. pagrindu, tai atsižvelgiama pirmiausia į reglamentavimą nustatytą civilinei atsakomybei. Civilinė atsakomybė yra taikoma esant įstatymu nustatytoms sąlygoms, o būtent kai nustatyti: 1) asmens neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusių nuostolių (CK 6.247 str.); 3) asmens kaltė dėl žalos padarymo (CK 6.248 str.) ir 4) kilusi žala, turto netekimas ar nuostoliai (CK 6.249 str.). Ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti patenkintas tik tuomet, kai ieškovas įrodo visas šias keturias civilinės atsakomybės taikymo sudėtines dalis. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėti veiksmai – tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas ar atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Neteisėti veiksmai nepreziumuojami, todėl jų faktą privalo įrodyti ieškovas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ieškovo pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovui kyla pareiga paneigti jo kaltės prezumpciją, įtvirtintą CK 6.248 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nėra ginčo, kad prieš baigiantis nuomos sutarties terminui ieškovo nuomotame žemės sklype buvo atlikti ieškinyje įvardyti paruošiamieji darbai kuriais ieškovas negalėjo pasinaudoti dėl pasibaigusio sutarties termino. Tai patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Kaip aukščiau nustatyta ginčo šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygomis ieškovui, žemės sklypo nuomininkui nebuvo uždėta pareiga paruošti žemės sklypą sėjai kuri bus pasibaigus sutarties terminui, dėl tokio atvejo šalys nesitarė. Sutarties neišbaigtumas, nesusitarimas dėl maksimaliai galimų sutarties vykdymo sąlygų, neleidžia teismui formaliai vertinti neaptartų ginčo šalių teisių ir pareigų. Formalus tokios sutarties vertinimas atitiktų atsakovo poziciją, pagal kurią sektų, kad ieškovas sutarties galiojimo terminu atlikęs darbus reikalingus kitų neapimančių sutarties terminą metų sėjai veikė savo rizika dėl kurios atsakovui nekyla jokios prievolės atsiskaityti ar atlyginti patirtas išlaidas. Tačiau toks formalus vertinimas prieštarautų žemės nuomos sutarties esmei iš kurios ieškovas ir kildina atsakovo civilinę atsakomybę.

LR CK 6.545 str. 1 d. apibrėžta žemės nuomos sutarties samprata. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės nuoma suteikia galimybę žemės savininkams, dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalintiems ar neketinantiems dirbti žemės, už atlygį ją perduoti žemės ūkį plėtojantiems asmenims, kurie ne tik įsipareigoja išlaikyti žemės dirvos kokybę, bet ir įgyja galimybę dirbti žemę ir gauti šio darbo vaisius. Žemės ūkio darbai priklauso nuo sezoniškumo, oro sąlygų, auginamų kultūrų. Paprastai tam, kad susidarytų didesnė nauda iš dirbamos žemės naudingųjų savybių ir būtų pasiekti geresni rezultatai, žemė turėtų būti naudojama ilgesnį laiką, o žemės ūkio darbai - planuojami keleriems metams į priekį, todėl ir žemės nuomos sutartys dažniausiai yra sudaromos ilgesniam periodui. Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta žemės naudojimo funkcija CK 6.566 str. nustatyta žemės nuomininko pirmumo teisė atnaujinti žemės nuomos sutartį. Ji suteikiama esant trims privalomoms sąlygoms: 1) pasibaigęs žemės nuomos sutarties terminas 2) su buvusiu nuomininku tokiomis pačiomis sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja kiti asmenys 3) buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtu įsipareigojimus. Pažymėtina, kad CK 6.566 str. žemės nuomininkui suteikta pirmumo teisė atnaujinti sutartį yra ne pati jo subjektinė teisė sudaryti sutartį, o vienas iš šios teises įgyvendinimo ypatumų, kuris atsiranda tik subjektui įgyvendinant šią teisę, todėl kiekvienu atveju vertinant žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį sąlygas turi būti laikomasi privalomų sutarčių teisės principų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas vėlavo sumokėti atsakovui žemės nuomos mokestį, jį mokėjo nereguliariai, neteikė atsakovui duomenų apie atliktus agrocheminius tyrimus dėl kurių buvo sutarta žemės nuomos sutartimi. Šios aplinkybės leistų daryti išvadą apie tai, kad ieškovas dėl tinkamai nevykdytų žemės nuomos sutarties sąlygų, galėjo tikėtis, jog pasibaigus sutarties terminui jam nebus suteikta CK 6.566 str. nustatyta pirmumo teisė toliau nuomotis žemės sklypą. Tokiai išvadai pagrįsti reikalinga ginčo šalių sutartinių santykių analizė, kuri išspręstų klausimus: ar tarp šalių buvo susitarimas tęsti nuomos santykius, ar ieškovas prieš atlikdamas ginčo darbus galėjo tikėtis, jog žemės nuomos sutartis bus pratęsta, ar jis buvo reikiamai informuotas apie žemės nuomos nepratęsimą.

Byloje nėra ieškovo raštu surašytų atsakovui laiškų ar jų kopijų, nėra rašytinių atsakymų į atsakovo siųstus raštus, tačiau byloje yra atsakovo rašytų ieškovui laiškų kopijos pradedant nuo 2010-02-10 per notarą išsiųstos informacijos ieškovui ir baigiant 2015-04-03 data surašyto laiško kopija. Ši rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2014-07-06 datos surašyti atsakovo raštai ieškovui buvo dalykinio turinio, kad juose nebuvo reiškiama ieškovui jokių pretenzijų dėl netinkamo nuomos sutarties sąlygų vykdymo. 2014-07-06 rašte atsakovas pranešė ieškovui apie pasikeitusią jo atžvilgiu nuomonę, nors iš rašto turinio matyti, kad pagrindinis šio rašto tikslas buvo išspręsti melioracijos įrenginių priežiūrą, kurią pagal rašto turinį prisiima remontuoti atsakovas, o remonto išlaidas ketina išsireikalauti iš ieškovo. Sekančiu, 2014-08-17 laišku atsakovas vėlgi raštu kreipėsi į ieškovą dėl melioracijos rinktuvo remonto. Taigi, šiais mažiau negu pusmetis iki sutarties termino pasibaigimo laiškais atsakovas neteikė ieškovui informacijos apie tai, kad sutartis nebus pratęsta. Laiške išreikšta pakitusi nuomonė apie ieškovą neleidžia suprasti taip, kad blogesnė už anksčiau buvusią nuomonę sąlygos konkrečius atsakovo veiksmus – sutarties nepratęsimą. Laiškuose keliamas melioracijos rinktuvų klausimas yra susijęs su išlaidomis, ką ir nurodo pats atsakovas. Iš byloje esančio 2014-07-01 Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ūkio departamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus rašto atsakovui Nr. (40.2) Sk-169 matyti, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype esantys drenažo rinktuvai priklauso valstybei, kad jie nėra avarinės būklės. Duomenų apie tai, kad šiuos rinktuvus kaltais veiksmais gadino ar jų reikiamai neprižiūrėjo byloje nėra. Tai, kad dėl ilgalaikio naudojimo, jie reikalingi remonto nėra ieškovo atsakomybę sąlygojanti aplinkybė. Pagal sutartį ieškovo atsakomybė už melioracijos sistemas nėra absoliuti. Tos pačios sutarties 7 punktas numato, kad yra galimos bendros investicijos į melioracijos sistemų remontą ir į kitus darbus pagal atskirą protokolinį susitarimą. Tokio susitarimo nebuvimas, besąlyginė pareiga remontuoti ne sutarties šaliai, ne atsakovui, bet valstybei priklausančius rinktuvus ieškovui nebuvo uždėta. Be to, iš teisme duotų liudytojo A. R. paaiškinimų matyti, kad užsikimšusių melioracijos nuotekų surinktuvų remonto išlaidas sumokėjo liudytojui žemės savininkas, nuomotojas, o ne nuomininkas. Taigi, iki ginčo šalių sutarties termino pasibaigimo atsakovas neinformavo ieškovą apie pasekmes, kurias gali sukelti ieškovo veiksmai, apie tai, kad dėl atsakovo nepasitenkinimą keliančių ieškovo veiksmų nebus pratęsta žemės nuomos sutartis.

Pasibaigus ginčo šalių žemės sklypo nuomos sutarties terminui, 2014-12-31 nebuvo atlikti sutarties pasibaigimo faktą liudijantys veiksmai. Nei nuomoto žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, nei kitokių veiksmų žemės nuomotojas ieškovo atžvilgiu neatliko. Pažymėtina tai, kad ir po sutarties pasibaigimo termino atsakovas rašė ieškovui raštus ne apie tai, kad jų nuomos santykiai yra nutrūkę. Byloje yra 2015-01-20 rašytas atsakovo laiškas, kuris pagal kitus įrodymus, registruoto pašto atžymas, paties atsakovo prirašytą pastabą buvo išsiųstas 2015-02-18 ir kuriuo atsakovas iškelia ieškovui konkrečias sąlygas tam, kad sutarties žemės nuomos sutarties terminas būtų pratęstas iki 2015-08-30, t.y. 1) paruoštų sutarties nuomai projektą ir atsiųstų/perduotų atsakovui derinimui 2) atsiųstų paskutinius žemės analizės tyrimus 3) pilnai atsiskaitytų už žemės nuomą 2014 m. Šias sąlygas atsakovas nurodė ieškovui įgyvendinti iki 2015 m. kovo 20 d. Byloje nėra duomenų, kad šias sąlygas ieškovas būtų įgyvendinęs . Kitu 2015-04-03 surašytu atsakovo raštu ieškovas informuojamas kad sutartis nustojo galioti nuo to termino kuris nurodytas nuomos sutartyje, t.y. 2014-12-31. Tokia susirašinėjimo medžiaga liudija, kad ieškovas iki sutarties termino pabaigos likus trumpam laikui ir nebūdamas tikras, jog sutartis jo atžvilgiu nebus pratęsta ir po sutarties pratęsimo gaudamas atsakovo reikalavimus dėl veiksmų išplaukiančių iš sutarties galėjo pagrįstai tikėtis, kad sutartis yra ir ateityje bus pratęsta. Faktiškai jų tęstinumą liudija po sutarties galiojimo termino pabaigos surašyti atsakovo laiškai bei anksčiau nesuformuotas ieškovo veiksmų pasekmių klausimo sprendimas. Iš atsakovo pateikto 2016-02-19 N. M. vykdytų įsipareigojimų išrašo matyti, kad ieškovas ir pagal ankstesnę nuomos sutartį ne laiku ir nereguliariai mokėjo atsakovui žemės nuomos mokestį, pvz. už 2009 metus žemės nuomos mokestis buvo mokamas dalimis iki 2012 metų, vienok dėl to nauja žemės nuomos sutartis (2011-11-30) tarp šalių buvo sudaryta. Nors paskutinį iki teisminio proceso ruošimo laišką atsakovas ieškovui surašė 2015-04-03, tačiau labiau tikėtina, kad jie surašyti neturint realaus tikslo tęsti su ieškovu nuomos santykių.

Iš 2015-09-18 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ginčo žemės sklypo atžvilgiu yra įregistruotas juridinis faktas apie tai, kad jis išnuomotas A. R. nuo 2015-01-02 iki 2018-12-31 pagal nuomos sutartį kuri sudaryta 2015-01-02 Nr. 07-K2. Šis registro įrašas bei įregistruotas juridinis faktas yra nepripažintas negaliojančiu, nepanakintas ir nepakeistas. Jis sukelia atitinkamas pasekmes, pav. teisę gauti valstybės paramą, teisę į kitas lengvatas, teisę į dotacijas ir pan. už registre paviešintą laikotarpį. Pagal CK 4.27 str. 2 d. nekilnojamo daikto valdymas atsiranda nuo įregistravimo viešąjame registre momento. Įregistruoti ir tretiesiems asmenims išviešinti duomenys turi didesnę juridinę galią už atsakovo ir liudytojo A. R., kuris šiuo atveju yra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymus, jų aiškinimus apie kitokią nuomos sutarties sudarymo datą. Todėl tiek atsakovo, tiek ir liudytojo A. R. paaiškinimai šiuo atveju yra atmetami, kaip prieštaraujantys paviešintam registruotam faktui. Pažymėtina ir tai, kad Valstybės įmonė, Registrų centras registravo nekilnojamo turto – nuomos faktą, turėdama šį faktą patvirtinantį pagrindą, o būtent 2015-01-02 datos ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Atitinkamai kitos datos sutartis jeigu ji ir egzistuoja rodo atsakovo veiksmų nenuoseklumą, bei savo naudai vykdomą dokumentų tvarkymą. 2015-01-02 sutartis nepanaikinta, nepripažinta negaliojančia kaip sudaryta dėl akių ar kitokiu negaliojimą sąlygojančiu pagrindu, kaip tik šios datos išviešinta sutartis sukuria valstybei, valstybės institucijoms, tretiesiems asmenims, nesančioms sutarties šalimi atitinkamas pareigas. Teismas pripažįsta 2015-01-02 sudarytos sutarties registruotą faktą tikru, bet nemano, kad dėl to, jog atsakovas savo dokumentuose nuomos sutarties, sudarytos su A. R. datą įvardydamas kitokią datą suprato ir siekė padaryti nusikaltimo sudėties elementus turinčią nusikalstamą veiką, dėl ko reikėtų kreiptis į baudžiamąjį persekiojimą atliekančias institucijas su atitinkamu pranešimu.

Ginčo atveju didesnę juridinę galią turintys registruoti duomenys apie sudarytos tarp atsakovo ir naujojo ginčo žemės sklypo nuomininko A. R. nuomos sutarties datą laikomi patikimesniais. Esant 2015-01-02 sudarytai tarp atsakovo V. Š. ir A. R. sudarytai žemės nuomos sutarčiai, atsakovo surašyti laiškai ieškovui apie keliamas sąlygas nuomos sutarties nepratęsimui/pratęsimui paneigia atsakovo paaiškinimus teismui apie tai, kad atsakovas siekė pratęsti su ieškovu sudarytos ir ilgai trukusios žemės nuomos sutarties terminą, paneigia tai, kad V. Š. naująjam nuomininkui A. R. pranešė ketinimą sudaryti su juo nuomos sutartį 2015 m. vasario-kovo mėnesį, kad nuomos sutartis su A. R. buvo sudaryta 2015 m. balandžio mėnesį.

Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių daroma labiau tikėtina išvada, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kad žemės nuomos sutartis su juo nebus pratęsta.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas 2014 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais atlikdamas žemės darbus reikalingus ateinančių metų sėjai, turėjo žemės nuomos sutarties pratęsimo garantijas. Iš anksčiau buvusių ir atitinkamas susiklosčiusių ginčo šalių tarpusavio santykių matyti, kad ieškovo mokėjimai atsakovui ir ankstesnės sutarties galiojimo metu buvo nereguliarūs, bet atsakovas tai toleravo, nepaisant to, pasibaigus pirmajai nuomos sutarčiai, vis tiek sudarė naują, 2011 metų žemės nuomos sutartį. Pagal buvusią anksčiau praktiką, šalys spręsdamos klausimą pratęsti/nepratęsti nuomos sutartį sudarydavo rašytinius protokolus, kurie yra pateikti teismui. T.y. tarp šalių įvyko susitikimai, kurie buvo protokoluojami, pažymint šalių spręstų klausimų sprendinius. Dėl to sutiktina su ieškovo aiškinimais apie tai, kad esant susiklosčiusiems šalių tarpusavio bendravimo santykiams, ieškovas galėjo tikėtis, kad ir pastaruoju atveju, ieškovui nuomojant ginčo žemės sklypą daugiau nei 10 metų ir per tokį laiką susiklosčius atitinkamiems civiliniams santykiams, bus su juo pratęsta ar sudaryta naujam terminui ginčo žemės sklypo nuomos sutartis, kad tarp šalių įvyks susitikimas, bus forminamas šio susitikimo protokolas. Iki 2011-04-30 žemės nuomos pasibaigimo iki 2014-12-31 atsakovas patikimai ir aiškiai neinformavo ieškovą apie galimą žemės nuomos sutarties nepratęsimą. Pavienės pretenzijos, dėl sutarties sąlygų įgyvendinimo nesusijusių su žemės nuomos sutarties pratęsimu/nepratęsimu nelaikomos atsakovo aiškiai išreikšta ieškovui pozicija apie nuomos santykių tęstinumo nutraukimą pasibaigus terminui. Šiuo atveju iki ginčijamų ieškovo darbų atlikimo aiškiai išdėstyta atsakovo pozicija ieškovui dėl sutarties nebepratęsimo galėjo lemti ieškovo riziką. Nesant aiškiai išreikštos atsakovo pozicijos ieškovas pagrįstai galėjo manyti jog turės pavasarį sėti žemės ūkio kultūras, o tam yra reikalingas išankstinis žemės paruošimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad ne vien atsakovo veiksmai sąlygojo ieškovo turėtas išlaidas, bet ir ieškovo veiksmai įprastai galintys pasitaikyti analogiškose situacijose nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi. Ieškovas žinojo apie sutarties termino pasibaigimo laiką. Iš atsakovo laiškų jis galėjo suprasti, kad atsakovas reikliau pradėjo vertinti tarpusavio santykius. Prieš imdamasis atlikti darbus ir patirdamas jų atlikimo išlaidas ieškovas turėjo įvertinti ir galimybę jog sutartis nebus pratęsta. Tokios galimybės nenumatymas, nebendradarbiavimas su atsakovu, neišsiaiškinimas dėl sutartinių nuomos santykių tęstinumo rodo ieškovo neatsakingumą, bei nevisišką sąžiningumą.

Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant, nutraukiant ir pratęsiant sutartį. Tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų. Vienas iš sąžiningumo aspektų yra informacijos apie žemės nuomos (ypač ilgalaikės) nepratęsima nuomininkui. Įstatymas numato pirmumo teises nuomininkui pratęsti žemės nuomos sutartį. Taip pat įstatymas numato, kad nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatytą terminą raštu pranešti nuomininkui apie šio teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, o jeigu toks terminas nenumatytas, - per protingą terminą iki nuomos sutarties pabaigos (LR CK 6.482 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-11 nutartyje Nr. 3K-3-232/2011 yra nurodęs, kad pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą nuomininko teisinių ir ekonominių interesų apsaugą, išlaikant senai susiklosčiusius civilinius santykius. Jeigu nebūtų nustatyta ši pirmenybės teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu. Taigi įstatyme aiškiai nurodyta, jog žemės sklypo nuomininkas turi pirmumo teisę atnaujinti žemės sklypo nuomos sutartį, o žemės sklypo savininkas, tuo atveju jei žemės sklypą ketina išnuomoti kitiems asmenims, privalo tinkamai informuoti nuomininką apie savo ketinimą ir pasiūlyti žemės sklypą išsinuomoti pirmumo teise. Šiuo atveju, ieškovas nuomojo iš atsakovo ginčo žemės sklypą 10 metų, anksčiau atsakovas toleravo aplinkybę , kad ieškovas laiku ir nereguliariai mokėjo žemės nuomos mokesčius, leido ieškovui mokėti nuomos mokestį dalimis, dėl ko ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad besibaigianti žemės nuomos sutartis su juo bus pratęsta, nors ir egzistavo aplinkybės neužtikrinančios jam žemės nuomos pirmumo dėl tinkamai nevykdytų žemės nuomos sutarties sąlygų. Atsakovas kaip žemės nuomotojas, nenorėdamas pratęsti su ieškovu žemės nuomos sutartį bei turėjo laikytis įstatymo, o įstatymas nurodo, jog pirmiausia nuomotojas turi pasiūlyti nuomoti žemę esamam nuomininkui. Atsakovas, siekdamas nepratęsti ilgai nusistovėjusių su ieškovu žemės nuomos civilinių santykių, privalėjo nepažeisti sutartinių bendro pobūdžio pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai, turėjo pareigą savo veiksmais nesuklaidinti ieškovo, bylos nuomininko, privalėjo savalaikiai jį informuoti apie žemės nuomos santykių nepratęsimą. Neatlikęs šių veiksmų, nenurodęs ieškovui priežasčių dėl kurių sutartis nepratęsiama, atsakovas iš karto po sutarties termino pasibaigimo 2015-01-02 sudarė naują nuomos sutartį su nauju nuomininku – A. R.. Apie galimą žemės nuomos nepratęsimą atsakovas ieškovą informavo po sudarytos su kitu nuomininku sutarties , t.y. 2015-01-20. Dėl to susidarė tokia situacija, kurioje ieškovas, nežinodamas, jog atsakovas nesiekia pratęsti nuomos sutarties, atliko žemės darbus ateinančiai pavasariniai sėjai, dėl ko ir patyrė išlaidas.

Kartu pažymėtina, kad ieškovas besibaigiant žemės nuomos sutarties terminui įvardytus žemės darbus atliko dėl per didelio pasitikėjimo susiklosčiusiais su atsakovu santykiais, nesilaikydamas apdairumo bei rūpestingumo principų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, vadovaujantis teisingumo protingumo, sąžiningumo principais, teismo vertinimu ginčo atveju susidariusią situaciją lėmė abipusė šalių kaltė.

Ieškinys dėl išlaidų (nuostolių) atlyginimo gali būti patenkintas tik tuomet, kai ieškovas įrodo visas keturias civilinės atsakomybės taikymo sudėtines dalis. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju byloje yra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Konkrečiai - atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad šis nebuvo visiškai sąžiningas su ieškovu, žinodamas, jog nuomoja žemės ūkio paskirties žemę ūkininkui daugiau nei 10 metų, savalaikiai jo neinformavo apie žemės nuomos nepratęsimą, nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neabejotina, jog ieškovas žinodamas apie tai, kad su juo žemės nuomos sutartis nebus pratęsta, minėtų žemės darbų nebūtų atlikęs. Pažymėtina, kad atsakovas V. Š. teismo posėdžio metu teismui patvirtino, kad planavo ieškovui iš dalies atlyginti nuostolius, kurie atsirado apdirbant nuomotą žemės sklypą, tačiau vėliau persigalvojo. Atsakovo kalti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovo atliktais darbais už kurių atlikimą iš dalies, pagal nustatytą kaltės laipsnį yra atsakingas atsakovas. Kartu nustatyta, kad dėl nuostolių atsiradimo yra kaltas ir ieškovas, kuris veikė ne tik pasitikėjimo atsakovu dėl nusistovėjusių santykių ir teisėtų lūkesčių pagrindu, bet iš dalies ir savo rizika, atlikdamas darbus prieš žemės nuomos termino pasibaigimą, susijusius su ateities sėja, neturėdamas garantijų apie nuomos sutarties pratęsimą, neparodęs pakankamo aktyvumo sutarties pratęsimui. Ieškovo kaltė yra ir tame, kad jis gavęs atsakovo pasiūlymą tęsti nuomos santykius, nors jau ir buvo sudaryta nuomos sutartis su A. R. nevykdė ar motyvuotai atsisakė vykdyti atsakovo 2015-01-20 laiške nurodytas sąlygas.

Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato abipusę ginčo šalių kaltę, nustato vienodą kaltės laipsnį, t.y. šioje situacijoje atsakovo , kaip ir ieškovo kaltės laipsnis yra po 50 procentų.

Nustačius byloje abipusę kaltę taikomi CK 6.248 str. 4 d. pagrindai. CK 6.248 str. 4 d. numato, jog jeigu dėl nuostolių atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

Ieškovas reikalauja priteisti 3144,31 EUR išlaidų bei palūkanas. Pažymėtina, kad šio dydžio išlaidas ieškovas apskaičiavo remdamasis ne realaus dydžio patirtomis išlaidomis, bet atliktais skaičiavimais, pagal įvairius pasiūlymus, nustatytus įkainius, oficialiai skelbiamus duomenis. Dokumentų, patvirtinančių realiai patirtų išlaidų dydį byloje nėra. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovas neturėjo išlaidų. Byloje vienareikšmiai nustatyta, kad buvo atlikti žemės paruošimo pavasario sėjai darbai, kad šitų darbų atlikimas buvo atlygintinis. Todėl teismas neabejoja, kad ieškovas turėjo išlaidas. Pagal CK 6.249 str. 1 d. tuo atveju jeigu šalis nuostolių dydžio negali įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vadovaujantis šia taisykle teismas mažina ieškovo menamai nurodytą patirtų išlaidų dydį ir nustato, kad realios ieškovo patirtos išlaidos sudaro ½ dalį ieškovo nurodytų išlaidų dydžio, t. y. (3144,31 : 2) 1572,16 EUR. Šio dydžio ieškovo turėtas išlaidas teismas nustato vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju, nebuvo atlikti brangiausiai kainuojantys darbai, juos neatliko juridiniai asmenys ar kiti PVM mokėtojai, kurių darbų įkainius padidina atitinkamo mokesčio įtraukimas į mokėjimo sąskaitas, atsižvelgiama ir į tai, kad darbus atliko ieškovo darbininkai, gyvenantys toje pačioje vietovėje, kurioje buvo vykdomi darbai ir kurių darbas labiau tikėtina buvo minimaliai apmokamas, kad taip pat vertintinos ir išlaidos kurios susijusios su darbo įrankių, mechanizmų, priemonių kaina. Kadangi teismas nustatė abipusę, vienodo dydžio kaltę, todėl atitinkamai pagal kaltės laipsnį atsakovui kyla atsakomybė atlyginti ½ dalį nustatytų nuostolių dėl patirtų ir teismo nustatytų išlaidų, t.y. atsakovas turi atlyginti (1572,16 : 2) 786,08 EUR dydžio nuostolio atlyginimą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, esant abipusei šalių kaltei ir vienodam kaltės laipsniui, ši 786,08 EUR nuostolių atlyginimo suma yra teisingiausia. Ji užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir kiek įmanomai protingiausiai atlygina ieškovo realiai patirtus nuostolius.

Kadangi iš atsakovo priteisiamas piniginis mokėjimas, tai ieškovas įgyja teisę į procesines palūkanas. Dėl to iš atsakovo ieškovo naudai yra priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme momento, t.y. nuo 2015-09-23 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

Reikalavimas priteisti 19,37 EUR palūkanas yra netenkinamas, nes palūkanos suskaičiuotos nuo sumos, kurią teismas ženkliai sumažino ir kurias ieškovas apskaičiavo atsakovui už sutartinių prievolių neįvykdymą pagal jo išrašytą sąskaitą, kaip buvo nurodyta pradiniame ieškinyje. Gi teisme nustatyta, kad ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į palūkanas sutartinės prievolės nevykdymo pagrindu.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas dalyje, iš atsakovo ieškovo naudai yra priteisiama atitinkama žyminio mokesčio dalis t.y. (786,08 x 3 :100 :2) 11,79 EUR. Abi šalys buvo atstovaujamos advokatų. Nustačius, kad toje pačioje byloje advokatų pagalbos išlaidos negali skirtis, nustačius vienodą jų dydį ir atsižvelgus į tai, kad 50 procentų tenkintas ieškinys, tai kiekvienai iš šalių tenka pareiga viena kitai atlyginti vienodo dydžio atstovavimo išlaidas. Siekiant ekonomiško proceso yra tikslinga šias išlaidas tarpusavyje ginčo šalims įskaityti ir papildomai vienai iš kitos nebepriteisti.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, kadangi jos yra mažos, o jų išieškojimas neproporcingai didelis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 786,08 EUR nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015-09-23 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.