Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui V. S. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė yra E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) motina, gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvą nėra. (duomenys neskelbtini) 2020-01-13 ekspertizės aktas Nr. 0017/20 patvirtina, kad atsakovas V. S. yra E. Š. biologinis tėvas su tikimybe 99,999999 proc.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išduotos pažymos duomenimis atsakovas V. S. nuo 2017-04-04 iki 2017-09-29 dirbo įsigijęs verslo liudijimą, o nuo 2019-08-29 iki 2019-12-31 dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu atsakovo gautas darbo užmokestis buvo 2846,52 Eur, vidutiniškai apie 474,42 Eur per mėnesį. Šiuo metu atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis apie 634,75 Eur per mėnesį. Atsakovas 2020-01-01 sudarė gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, už 150,00 Eur nuomos mokestį ir 15 proc. GPM mokesčio, laikinai valdo ir naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu transporto priemonių, nekilnojamojo turto nėra įregistruota.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-11-25 išvados nustatyta, kad iki šiol ieškovės šeima šiai institucijai dėl vaiko teisų ir geriausių interesų pažeidimų nebuvo žinoma. Iš pateiktos išvados nustatyta, kad šiuo metu ieškovė su sūnumis E. Š. ir G. R. bei sugyventiniu J. R. gyvena 4 kambarių (78 m2) bute su visais patogumais, nors butas šiuo metu palaipsniui kosmetiškai remontuojamas, darbai nėra visur užbaigti, tačiau, atsižvelgiant į tai, butas yra pakankamai tvarkingas ir švarus. Eimantui yra skirtas atskiras kambarys, jame remonto darbai atlikti, atsižvelgiant į tai, E. Š. poilsiui, mokymuisi ir laisvalaikiui yra sudarytos tinkamos sąlygos. Vaikas E. Š. sakė, kad tėčio beveik neprisimena, su juo nebendrauja, nuo mažens gyvena su mama. V. S. telefonu patvirtino, kad E. Š. pripažįsta savo sūnumi, tačiau šiuo metu išlaikymo jam neteikia, jo nėra aplankęs apie 5 metus, nes po persikraustymo ieškovė nenurodė jam savo naujosios gyvenamosios vietos. Išvadoje nurodyta, kad institucija nėra gavusi informacijos, jog ieškovės gyvenimo būdas ar asmens savybės būtų netinkamos sūnaus auklėjimui ir priežiūrai. Institucijos nuomone, šiuo metu geriausiai E. Š. interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su mama (ieškove), pritaria ieškovės prašymui dėl tėvystės nustatymo ir E. Š. išlaikymo po 250,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus.

CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Taigi pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-09-15 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijime E. Š. motina įrašyta G. Š., apie tėvą duomenų nėra nurodyta. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog ginčo šalys nors nebuvo susituokę, tačiau palaikė artimus tarpusavio ryšius ir turėjo lytinius santykius. Ieškovė nurodė, jog atsakovas yra jos nepilnamečio sūnaus E. Š. tėvas, atsakovas žinojo, jog ieškovė laukiasi, taip pat atsakovas žinojo ir apie sūnaus gimimą. Atsakovas patvirtino, jog su ieškove bendravo, žinojo apie sūnaus gimimą, pradžioje juo rūpinosi, tačiau santykiams pašlijus sūnumi nebesirūpino. Šalys patvirtino, jog berniukas žino, jog atsakovas yra jo tėvas. (duomenys neskelbtini) 2020-01-13 ekspertizės aktas Nr. 0017/20 patvirtina, kad atsakovas V. S. yra E. Š. biologinis tėvas su tikimybe 99,999999 proc. Atsakovas, susipažinęs su DNR tyrimais, pripažino tėvystę. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, pripažintina, jog yra pagrindas nustatyti atsakovo V. S. tėvystę, pripažįstant, jog jis yra nepilnamečio vaiko E. Š. biologinis tėvas, o E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo sūnus (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK) 178, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 - 3.148 straipsniai).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus E. Š. nuo gimimo gyveno kartu su motina – ieškove. Ieškovė viena skiria laiką sūnaus auklėjimui, auginimui, rūpinasi juo, jo kasdieniais poreikiais, juos sieja glaudūs ryšiai. Šias aplinkybes patvirtina institucijos pateikta išvada bei paaiškinimai teismo posėdžio metu. Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu gyvena Klaipėdos rajone, nuomojamame bute. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį, nurodė, jog jei bus nustatyta, kad atsakovas yra vaiko tėvas, tai neprieštarautų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Teismo posėdžio metu atsakovas neprieštaravo, jog sūnus gyventų su motina. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai sūnaus atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnamečio E. Š. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos.

Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1,2 dalys). Pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ja, nereikalaus nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, kadangi ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su sūnumi ir leis bet kada, bendrauti su sūnumi gyvai ar telekomunikacijų galinių įrenginių pagalba. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodo, jog netrukdys atsakovui bendrauti su sūnumi, sūnus nori bendrauti su tėvu. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo dėl bendravimo nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas bendrauja su sūnumi šalių susitarimu sutarta tvarka ir laiku.

Išaiškintina šalims, jog kilus nesutarimams dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, šalys gali kreiptis į teismą prašydamos nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovė yra pateikusi vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, jog šuo metu sūnui per mėnesį reikalinga 740,00 Eur: maistui, įskaitant valgymą mokykloje – 240,00 Eur, vaikui tenkanti išlaidų būstui dalis – 110,00 Eur, rūbams ir avalynei – 50,00 Eur, telefonui, įskaitant telefono atnaujinimą – 10,00 Eur, vaiko ugdymo ir lavinimo priemonėms – 60,00 Eur, sveikatos priežiūrai – 110,00 Eur, higienos priemonėms – 40,00 Eur, laisvalaikio (būrelių) užsiėmimui, išvykoms (ekskursijoms), varžyboms – 50,00 Eur, šventėms, gimtadieniams, - 30,00 Eur, nenumatytiems atvejams (lova, patalynė, klasės fondas, mokymosi priemonės ir kt.) – 40,00 Eur, šias išlaidas iš dalies ieškovė pagrindė pateiktais mokėjimo kvitais, ir nurodė, kad visų įmanomų kvitų, kurie pagrįstų vaiko poreikių išlaidas surinkti nėra įmanoma. Be to, nurodytą išlaikymo sumą iš dalies padengia sūnaus gaunama 240,00 Eur valstybės išmoka.

Analizuojant ieškovės nurodytus nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovas iš esmės sutiko su nurodytų poreikių sudėtimi, bet nesutiko su nurodytais jiems reikalingų sumų dydžiais, argumentuodamas, jog jie nepagrįsti ir labai dideli. Atsakovas sutinka nepilnamečiui vaikui mokėti po 150,00 Eur išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, mano, jog šiuo metu vaiko poreikių tenkinimui nėra būtina ieškovės nurodoma 740,00 Eur suma.

Sutiktina, jog šalių vaikui gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriau žinomi vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau vaiko poreikiai turi būti nurodomi realūs, o jiems tenkinti reikalinga suma turi būti pagrįsta ir užtikrinti visus vaiko tiek būtinuosius (maistui, vaistams, drabužiams ir pan.), tiek papildomus poreikius (lavinimui, pramogoms ir pan.).

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau ieškovės nurodoma būtina 740,00 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti yra akivaizdžiai per didelė ir nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Ieškovė neįrodė, kad tokio amžiaus vaikui per mėnesį būtina skirti 50,00 Eur rūbams bei avalynei. Teismo vertinimu ieškovės nurodoma 80,00 Eur suma išlaidoms laisvalaikiui, išvykoms, varžyboms, šventėms yra pakankamai didelė ir nepagrįsta. Dešimties metų vaiko laisvalaikis (pvz. lankymasis teatre, kine, žaidimų kambariuose, muziejuose ir pan.) nėra siejamas su didelėmis išlaidomis. Be to, turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla. Ieškovė nurodo, jog sūnui yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, imunitetas yra silpnesnis, dažnai serga, pasireiškia įvairūs sveikatos negalavimai, todėl yra siunčiamas pas gydytojus specialistus, todėl patiria išlaidas vykstant pas gydytojus, perkant gydymo priemones, vaistus, papildus, kurie sūnui yra reikalingi nuolat. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog šalių sūnus turi sveikatos problemų, serga žvyneline, nustatytas lengvas neįgalumas, berniukui būtina nešioti akinius, akiniai paskutinį kartą keisti 2019 m. sausio mėnesį, pateikti duomenys apie vaistų, papildų pirkimą. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, jog kiekvieną mėnesį būtina su sūnumi vykti pas gydytojus, dėl berniukui nustatyto neįgalumo būtina reabilitacija bei specialus gydymas. Kita vertus svarbu pažymėti, jog šalių sūnui yra skiriama 140,00 Eur šalpos išmoka, kuri skirta vaiko poreikiams, susijusiems su jo susirgimais, tenkinti. Valstybė, teikdama šią šalpos išmoką, lengvina tėvams tenkinančią finansinę naštą dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos vaikui lėšos galėtų būti naudojamos kitiems (papildomiems) jo poreikiams tenkinti. Taip pat šalių sūnui mokama 100,00 Eur išmoka, kuri skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti ir jos tikslas taip pat palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaiką, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaiko poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų, o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai. Ieškovė nurodo, jog vaikui maistui išleidžia per mėnesį 240,00 Eur, teismo vertinimu tokia suma yra pakankamai didėlė atsižvelgiant į vaiko amžių bei į tai, jog ieškovė nepateikė duomenų, jog vaikui skiriamas specialus maitinimas, perkami specialūs maisto produktai. Vertinant išlaidų maistui, vaistams, papildams dydį, teismas konstatuoja, jog jie nurodyti labai dideli, net atsižvelgus į tai, kad sūnus turi sveikatos problemų. Taip pat teismo vertinimu ieškovės nurodoma 110,00 Eur suma vaikui tenkanti dėl būsto išlaikymo taip pat didelė bei neatitinka pačios ieškovės pateiktų duomenų apie jos patiriamas išlaidas dėl mokamų komunalinių patarnavimų susijusių su būsto išlaikymu.

Teismas sutinka, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus pripažintina, kad ieškovės nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, todėl teismas negali besąlygiškai jomis vadovautis. Teismas, įvertinęs berniuko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgęs į tai, jog sūnus turi negalią bei kitų sveikatos problemų, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 640,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių sūnaus amžių ir pakankama tenkinti ne tik minimalius būtinuosius poreikius – maistui, aprangai, būstui, higienai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimui ar tobulinimui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, atsižvelgus į perspektyvoje vis sparčiau augančio vaiko, turinčio sveikatos problemų, užtikrinti būtinas materialines sąlygas berniuko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „JL Transportas“, laikotarpiu nuo 2019-08-29 iki 2019-12-31 atsakovui buvo išmokėta 2846,52 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos sudaro apie 634,75 Eur. Atsakovas gyvena nuomojamame bute, už kurį moka 150,00 Eur nuomą, nuo šios sumos 15 proc. GPM mokesčio ir komunalinius mokesčius, kurių nedetalizavo. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų, nėra pateikta. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog išlaikytinių neturi, įsipareigojimų neturi, sveikatos problemų neturi, teigė, jog jo išlaidos per mėnesį sudaro apie 535 Eur.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, ieškovei ½ asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos atskaičius mokesčius 2020 m. vasario mėnesį buvo 273,20 Eur, be sūnaus E. Š., ieškove su sugyventiniu J. R., augina nepilnametį sūnų G. R., visi kartu gyvena ieškovei ir sugyventiniui J. R. po ½ asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame bute, kuris yra įkeistas (duomenys neskelbtini) pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį moka kreditą ir palūkanas, ieškovė sveikatos problemų neturi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes matyti, jog abi ginčo šalys jaunos, darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, lyginant šalių gaunamas pajamas matyti, jog atsakovo gaunamos pajamos didesnės nei ieškovės, be to atsakovas neturi kitų išlaikytinių, tuo tarpu nors ieškovė gyvena kartu su sugyventiniu, kurio gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 627,00 Eur, tačiau ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką, todėl iš ieškovės ir jos sugyventinio gaunamų pajamų turi išgyventi keturi asmenys, taip pat ieškovė su sugyventiniu turi kreditorinių įsipareigojimų, kadangi yra pasiėmę paskolą būstui įsigyti, atsakovas nurodė, jog kreditorinių įsipareigojimų neturi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Teismas nurodo, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, jog abu tėvai turi imtis aktyvių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, susirasti geriau apmokamą darbą, jog galėtų tinkamai tenkinti savo augančio vaiko poreikius. Kita vertus, nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, kuriai šiuo metu ir taip tenka didesnė našta išlaikant sūnų, ir tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Atsižvelgiant į vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, įvertinus tai, jog valstybė vaikui mokama išmokas, kurių dydis – 240,00 Eur, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų sūnui skirti išlaikymui po 200,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2019-11-08 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 200,00 Eur dydžio išlaikymu bei valstybės skiriama 240,00 Eur suma yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Nepilnamečiui E. Š. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 9000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį, kurį apskaičiavo 250,00 Eur/mėn. x 36 mėn.

Teismas nurodo, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Tais atvejais, kai nustatoma tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki nustatant tėvystę vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai.

Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog iki šiol vaiko gimimo liudijime duomenų apie tėvą nebuvo. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2011 m., o šalių sūnus gimė 2010-08-07. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog apie sūnaus gimimą žinojo, pradžioje juo rūpinosi, tačiau pašlijus santykiams su ieškove ir išvykus dirbti į užsienį vaiku nebesirūpino. Taigi atsižvelgiant į tai, jog atsakovas žinodamas nuo pat sūnaus gimimo, jog turi sūnų nevykdė pareigos jį išlaikyti, todėl už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2019-11-08 yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą. Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, tai, jog šalių sūnui nuo pat gimimo nustatyta kraujo liga, taigi išlaikymo nemokėjimo laikotarpiu sūnus jau turėjo negalią bei kitų sveikatos problemų, jam buvo taip pat mokama valstybės parama, jau lankė mokyklą, sprendžia, jog vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui nurodomu laikotarpiu pakako 640,00 Eur sumos. Atsakovas kaip minėta išlaikymo neteikė, nors pagal byloje pateiktus duomenis matyti, jog turėjo tam finansinių galimybių ir tuo laikotarpiu visa sūnaus išlaikymo našta teko ieškovei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes iš atsakovo priteistina 7200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (200,00 Eur/mėn. x36 mėn.) (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Nepilnamečiui E. Š. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė G. Š. (CK 3.190. 3.202 straipsniai).

Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovė šioje byloje patyrė 1260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 50,00 Eur žyminio mokesčio, 410,00 Eur už DNR ekspertizės atlikimą, 800,00 Eur už advokato pagalbą. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 162,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, 25,00 Eur už tėvystės nustatymą, iš viso 241,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė buvo pareiškusi tris reikalavimus: dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Iš esmės visi ieškovės pareikšti reikalavimai tenkinti, tik vienas iš reikalavimų dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo tenkintas 80 proc. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 1100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (640,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, 410,00 Eur už DNR ekspertizę, 50,00 Eur žyminio mokesčio), o iš ieškovės priteistina atsakovui 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrių įrašyti vaiko E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2010-09-15 išduotame gimimo liudijime AA Nr. 723401, įrašo Nr. 424, duomenis apie tėvą V. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove motina G. Š..

Nustatyti, jog atsakovas V. S. su nepilnamečiu vaiku E. Š., bendrauja geranoriškai tėvų susitarimu ir šalių sutarta tvarka ir laiku.

Priteisti iš atsakovo V. S., vaiko E. Š., išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2019-11-08 iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. S., vaiko E. Š., išlaikymo įsiskolinimą -7200,00 Eur.

Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. Š..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. S. 1100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. Š. naudai.

Priteisti iš atsakovo V. S. 241,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovės G. Š. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. S. naudai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą išsiųsti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.