Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-417/2016

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11163-2015-3

2016 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. (T. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant T. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Iš T. V. civilinei ieškovei UAB „B.“ priteista 3600 eurų turtinei žalai ir 350 eurų proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 13 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, nuslėpdamas tikrąjį savo ketinimą, sudarė su UAB „B.“, atstovaujama M. M., automobilio nuomos sutartį Nr. 00020, kurios pagrindu iki 2015 m. sausio 15 d. naudojimuisi gavo automobilį „Iveco Daily“ (valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį perleido nenustatytiems asmenims. Taigi T. V. apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. įgijo 3127 Eur vertės UAB „B.“ turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

Esant tokiam nagrinėjamos bylos kontekstui pažymėtina, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu ar apskritai nukentėjusiojo asmens įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, apie baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama atsižvelgiant ir į tai, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-78/2009, 2K-133/2010, 2A-7-9/2013). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-322/2013 nurodyta, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Esant tokiam pagrindinio sukčiavimo elemento – apgaulės – sąvokos aiškinimui, ypač svarbu nustatyti ne tik faktines įvykio aplinkybes, bet ir panaudotą apgaulės būdą bei tai, ar panaudota apgaulė paveikė nukentėjusįjį ir ar nulėmė jo apsisprendimą veikti kaltininkui palankiu būdu.

Nuteistojo teigimu, jis neturėjo tyčios negrąžinti išsinuomoto automobilio nukentėjusiajam, o jis pats buvo apgautas, nes išnuomotą autobusiuką nuvarė į angarą Klaipėdoje. Be to, sudarant automobilio nuomos sutartį nėra privaloma nurodyti, kokiu tikslu nuomojamas automobilis. Nuteistasis nurodo, kad jis pats su draugais numontavo ratus, o autobusiuką paliko angare. Švedijoje permontavo padangas ant kito autobusiuko ir juo grįžo į Lietuvą. Iš Švedijos parvarytą autobusiuką grąžino savininkui, tačiau jis iš UAB „B.“ išnuomoto autobusiuko taip ir negrąžino. Todėl, nuteistojo teigimu, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad jis turėjo tyčią negrąžinti išsinuomoto automobilio nukentėjusiajam.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Nėra duomenų, kad bendrovės „B.“ darbuotojas M. M. būtų žinojęs apie tikruosius nuteistojo ketinimus. Priešingai, nukentėjusysis, būdamas nuteistojo suklaidintas, pasitikėjo jo nurodomu tikslu, kodėl nuomojamas automobilis, nukentėjusiajam buvo sudarytas patikimo asmens įspūdis ( t. y. bendrovės darbuotojui paliktas depozitas bei parodytas asmens tapatybės dokumentas), tačiau teigtina, kad nuteistasis net neketino gauto panaudoti automobilio grąžinti, o jį apgaulės būdu pasisavino ir perleido tretiesiems asmenims. Vėliau kurį laiką nuteistasis į telefono skambučius neatsakydavo, tai akivaizdžiai rodo, jog vengė su nukentėjusiuoju bendrauti ir grąžinti automobilį ar atlyginti padarytą žalą. Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis automobilį iš tiesų būtų ketinęs grąžinti.

Apygardos teismas apeliacinio skundo argumentą, jog apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir grindžiamas tik samprotavimais bei galimais sutapimais, vertina kaip nepagrįstą.

Iš bylos duomenų matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, T. V. parodė, kad 2015 m. sausio pradžioje jis UAB „B.“ išsinuomojo autobusiuką „Iveco Daily“, nuėmė nuo jo padangas ir išvežė į Vokietiją. Ten padangas sumontavo ant kito autobusiuko, jį parvarė į Lietuvą ir grąžino savininkui. Šio autobusiuko savininkas jam negrąžino iš UAB „B.“ išnuomoto autobusiuko (t. 1, b. l. 78). Teismo proceso metu T. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. iš fizinio asmens D. B. jis išsinuomojo mikroautobusą. Juo važiavo į Švediją. Autobusą palikęs Švedijoje, pats sugrįžo į Lietuvą. Netrukus pas T. V. į namus atvažiavo autobusiuko savininkas D. B. su kitu vyru ir jį išsivežė į Klaipėdą. T. V. jiems paaiškino, kad autobusiuko parvaryti iš Švedijos negali, nes jo padangos pradurtos. Vyrai liepė T. V. autobusiuką išsinuomoti, nuimti nuo jo ratus ir juos panaudoti pargabenant iš Švedijos kitą autobusiuką. Jis į biurą užėjo vienas ir su darbuotoju M. M. sudarė autobusiuko „Iveco Daily“ nuomos sutartį. Bendrovės darbuotojui M. M. paaiškino, kad „kraustys seserį“, tačiau faktiškai autobusiukas jam buvo reikalingas tik tam, kad galėtų nuimti ratus ir parvaryti iš Švedijos kitą autobusiuką. Autobusiuką iš UAB „B.“ išsinuomojo iš baimės, kad anksčiau išnuomoto autobusiuko savininkai nesusidorotų su juo ir jo šeima. Išsinuomodamas autobusiuką, jo naudoti pagal sutartyje nurodytas sąlygas neketino.

Liudytojas M. M. parodė, kad jis dirba UAB „B.“. Nusikaltimo metu laikinai užėmė įmonės direktoriaus pareigas. Sakė, kad iš Dituvos sodų kraustys seserį į Klaipėdą. Apie tai, kad ketina nuo autobuso nuimti ratus ir juos panaudoti iš užsienio pargabenant kitą automobilį, nuomininkas nuslėpė. Jeigu liudytojas būtų žinojęs šią aplinkybę, jis automobilio nuomos sutarties nebūtų sudaręs, o automobilio nebūtų perdavęs nuomininkui. Pasibaigus sutartyje nurodytam terminui, nuomininkas automobilio „Iveco Daily“ negrąžino. T. V. pasakė, kad sutartyje nurodytą automobilį „Renault“ jis grąžino ir M. M. nėra skolingas. Vėliau T. V. paaiškino, kad nuėmė automobilio ratus, juos išvežė į Švediją, o automobilį paliko stovėti kažkur prie stoties. M. M. automobilio ieškojo kaltinamojo nurodytoje vietoje, tačiau nerado. Po metų automobilį surado ir grąžino ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Liudytojo manymu, automobilis buvo pardavinėjamas dalimis. Automobilis grąžintas be veidrodėlių, buferio, variklio detalių, dviejų ratų, kablio, todėl netinkamas naudoti.

Liudytojas V. S. parodė, kad V. S. akivaizdoje vyrai kaltinamajam negrasino ir jo „nespaudė“. Vienas iš vyrų turėjo peilį, važiuodamas automobiliu, jį laikė pasidėjęs ant kelių. T. V. pats nuvarė autobusiuką į angarą. T. V. sakė, kad tie vyrai yra užsienyje palikto automobilio savininkai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir nuodugniai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl T. V. kaltės piktnaudžiaujant pasitikėjimu ir nuslepiant tikrąjį savo ketinimą, naudojimuisi gavo automobilį ir jį perleido nenustatytiems asmenims. Nuteistojo kaltė grindžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais, teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Baudžiamojo proceso kodekse numatytomis priemonėmis. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes, dėl to nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, tuo labiau abejoti padarytomis išvadomis. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir grindžiamas tik samprotavimais bei galimais sutapimais, nepagrįstas.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai ir apelianto veika nepagrįstai kriminalizuota. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo T. V. išteisinti. Pritariama pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl konstatuoto kaltumo ir apygardos teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis T. V. 2015 m. sausio 13 d. apgaule įgijo 3127 Eur vertės UAB „B.“ turtą: automobilį „Iveco Daily“, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamojo apgaulė įgyjant nukentėjusio juridinio asmens turtą pasireiškė netikrų duomenų apie ketinimą automobilį panaudoti baldų pervežimui, bei tikrųjų savo ketinimų – nuimti automobilio ratus, juos išgabenti į Švediją ir panaudoti sumontuojant ant kito automobilio – nuslėpimu. Šis nukentėjusiojo suklaidinimas yra esminis, o T. V. nurodytam tikslui išnuomoto automobilio panaudoti ir neketino, o perleido tretiesiems asmenims bei jam perduoto automobilio nukentėjusiajam negrąžino. Visi šie kaltinamojo naudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino nukentėjusio juridinio asmens atstovą M. M. dėl turto – automobilio perleidimo, o apelianto nurodomos aplinkybės, kad automobilį išsinuomojo iš baimės, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis turėtų kokio nors turto, dėl ko būtų užtikrintas žalos atlyginimas, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju yra apsunkintas prievolės įvykdymas be kriminalinės justicijos įsikišimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą iš nuteistojo T. V. valstybei priteisti 86, 85 euro turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju padavė nuteistasis, o nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Valstybė turi užtikrinti galimybę nuteistajam gintis. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš T. V. nepriteistinos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą Nr. NTP-7-9117 priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, antrinę teisinę pagalbą teikiant T. V., atmesti.