Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei ir Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, besimokantis suaugusiųjų mokykloje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

2010-02-12 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.;2010-07-30 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 290 str. ir 286 str. laisvės atėmimu 9 mėn. Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su 2010-02-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams; 2012-02-14 Kauno apygardos teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikęs 5 mėnesių ir 14 d. laisvės atėmimo bausmės. 2012-07-30 lygtinio paleidimo terminas pasibaigęs; 2013-04-02 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį bauda 8 MGL;

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 13 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, nuslėpdamas tikrąjį savo ketinimą, sudarė su (duomenys neskelbtini), atstovaujama M. M., automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu laikinam, iki 2015 m. sausio 15 d., naudojimuisi gavo automobilį Iveco Daily, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį perleido nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu T. V. apgaule įgijo 3127 Eur vertės (duomenys neskelbtini) turtą.

2015-10-01 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu automobilis Iveco Daily, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininko (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui M. M. (I t., b.l. 31-32).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis T. V. 2015 m. sausio 13 d. apgaule įgijo 3127 Eur vertės (duomenys neskelbtini) turtą: automobilį Iveco Daily, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo apgaulė įgyjant nukentėjusio juridinio asmens turtą pasireiškė netikrų duomenų apie ketinimą automobilį panaudoti baldų pervežimui, bei tikrųjų savo ketinimų: nuimti automobilio ratus, juos išgabenti į Švediją ir panaudoti sumontuojant ant kito automobilio, nuslėpimu. Visi šie kaltinamojo naudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino nukentėjusio juridinio asmens atstovą M. M. dėl turto-automobilio perleidimo.

Kaltinamasis T. V. neneigė, kad automobilio nuomos sutartį sudarė ir automobilį iš (duomenys neskelbtini) išsinuomojo verčiamas kito asmens – kreditoriaus, tik tam, kad galėtų panaudoti šio automobilio padangas pargabenant iš Švedijos kitą automobilį. Nuo nukentėjusiojo nuslėpė tikrąjį savo ketinimą, tačiau tai padarė tik kitų asmenų jo atžvilgiu naudojamo psichologinio smurto ir grasinimų įtakoje. Kaltinamojo T. V. manymu, tarp jo ir nukentėjusio juridinio asmens (duomenys neskelbtini) susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o už svetimo turto pasisavinimą, ar kitą nusikaltimą, turėtų atsakyti tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuriam T. V. perdavė (duomenys neskelbtini) automobilį. Sprendžiant iš baudžiamosios bylos tyrimo metu ištirtų įrodymų, nukentėjusio juridinio asmens suklaidinimo faktas akivaizdus. Liudytojas M. M. tiek ikiteisminio, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu tvirtino, kad buvo įsitikinęs, jog T. V. automobilį išsinuomojo daiktų pervežimui ir jį naudos pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Žinodamas, kad automobilis bus išmontuotas ir perduotas kitiems, jam nežinomiems asmenims, jis nebūtų sudaręs su T. V. nuomos sutarties ir nebūtų perdavęs automobilio. M. M. pasitikėjimą sustiprino ir tai, kad kaltinamasis sudaryti sutarties atvyko vienas, pateikė savo asmens tapatybės dokumentą ir sumokėjo 170 Eur užstatą. Taigi, įmonės turtą M. M. perdavė kaltinamajam T. V. pagrįstai tikėdamasis, kad jis bus naudojamas pagal paskirtį (krovinio pervežimui) ir, pasibaigus nuomos laikotarpiui bus grąžintas savininkui. Kaltinamojo T. V. prašymu teisme apklausti liudytojai D. L. ir V. S. patvirtino, kad kartu su T. V. vyko iš Raseinių į Klaipėdą išsinuomoti automobilio Iveco, nes T. V. reikėjo padangų atgabenimui kito automobilio pargabenimui iš Švedijos. T. V. išnuomotą automobilį pastatė apleistame angare, nusuko ratus ir juos sukrovė į krovininio vilkiko priekabą. Automobilį paliko angare. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad tyčia neatlygintinai įgyti svetimą turtą kaltinamajam T. V. kilo dar iki 2015 m. sausio 13 d. automobilio nuomos sutarties su (duomenys neskelbtini) pasirašymo. Tokia iš anksto susiformavusi tyčia atsiskleidžia per objektyviąją nusikaltimo pusę: kaltinamasis tvirtina, kad kaltinamasis T. V. ieškojo ir pageidavo išsinuomoti tik konkrečios markės ir modelio automobilio ir į (duomenys neskelbtini) kreipėsi tik dėl to, jog ši įmonė skelbėsi nuomojanti tokius automobilius. Nuomos sutarties pagrindu perduotą automobilį jis tą pačią dieną išmontavo (nusuko ratus), ir paliko saugoti kitiems asmenims, kurių duomenų nežino net pats kaltinamasis. Nors T. V. teisminio įrodymų tyrimo metu tvirtino, kad taip pasielgė bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės, tačiauapie jo atžvilgiu daromą nusikaltimą ikiteisminio tyrimo įstaigai nepranešė. Taigi, nukentėjusio juridinio asmens (duomenys neskelbtini) perduotas turtas – automobilis buvo naudojami kaltinamojo asmeniniams interesams tenkinti, todėl negalėjo užtikrinti sąžiningo susitarimo vykdymo ir sutarties šalių interesų apsaugos. Kaltinamojo T. V. veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (I t., b.l. 98-100). Iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos prokuroras K. G. pateikė prašymą pakeisti kaltinamojo veikos kvalifikavimą ir jo veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (I t., b.l. 164). Nustačius, kad tyčia neatlygintinai įgyti svetimą turtą kaltinamajam T. V. kilo dar iki 2015 m. sausio 13 d. automobilio nuomos sutarties su (duomenys neskelbtini) pasirašymo, o (duomenys neskelbtini) atstovo apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltinamam T. V. tiesioginės įtakos turėjo jo naudota apgaulė, veika perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte ir prokuroro prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą buvo nurodyta apgaule įgyto svetimo turto automobilio Iveco Daily vertė -3500 Eur. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo įgaliotas atstovas advokatas V. A. prašė pakeisti kaltinime nurodytą vertę, ją sumažinant iki 3127 Eur. Šį prašymą motyvavo tuo, kad 2015-02-23 (duomenys neskelbtini) pareiškime bei 2015-09-15 civiliniame ieškinyje buvo nurodyta automobilio įsigijimo vertė 12000 Lt arba 3500 Eur (I t., b.l. 1, 19). Automobilio likutinė vertė nusikaltimo metu buvo 3127 Eur. Prokuroras sutinka su civilinio ieškovo advokato V. A. prašymu ir prašo kaltinime nurodytą apgaule įgyto turto vertę patikslinti. 2015-01-13 automobilio nuomos sutartyje Nr. BOL 00020 nurodyta, kad automobilio Iveco Daily likutinė vertė savininko (duomenys neskelbtini) balanse yra 10800 Lt (I t., b.l. 21). BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto nusikaltimo kvalifikavimui būtinas požymis –apgaule įgyto turto vertė, apskaičiuojama nusikaltimo padarymo dienai. Nustačius, kad nusikaltimo padarymo dieną automobilio Iveco Daily vertė turto savininko balanse buvo 3127 Eur (10800 Lt), ši kaltinime nurodyta aplinkybė patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis T. V. apgaule įgijo 3127 Eur vertės (duomenys neskelbtini) turtą. Toks kaltinimo aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir veikos kvalifikavimo.

Kaltinamajame akte ir prokuroro prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą buvo nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimą T. V. padarė turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą ir jo negrąžinti. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti nusikalstamos veikos tikslo, ši aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis T. V. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad svetimą turtą įgyja naudodamas apgaulę, numatė, kad tokiais savo veiksmais daro žalą turto savininkui ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis T. V. padarė vieną nesunkų turtinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Jis anksčiau teistas tris kartus, du kartus teistas būdamas nepilnametis už nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 290 straipsnio 1 dalyje. Naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, už kurį jis buvo nuteistas 2013-04-02 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl T. V. yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis 2014-10-30 buvo nuteistas Švedijos teismo už pasikėsinimą įvykdyti turtinį nusikaltimą (I t., b.l. 61). T. V. nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu nedirba. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad mokosi suaugusiųjų mokykloje, 11 klasėje, nors dokumento, patvirtinančio šią aplinkybę nepateikė.

T. V. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir kritiškai savo elgesio nevertina. Jis neatsiprašė civilinio ieškovo atstovo ir neatlygino nusikaltimu padarytos turtinės žalos ar bent jos dalies, taip nesistengdamas sušvelninti savo nusikalstamo elgesio padarinių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas nelaikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes ši aplinkybė į BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą inkorporuota jau po nusikaltimo padarymo, t.y. 2015 m. kovo 24 d. (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam T. V. skiriama Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis nuosprendžio priėmimo metu mokosi suaugusiųjų mokykloje, 11 klasėje, registruojasi darbo biržoje ir dalyvauja darbo paieškoje. Teismo posėdžio metu jis tvirtino, kad gyvena su sugyventine, augina mažametį vaiką ir ruošiasi susituokti. Jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjus daugiau nei vieneriems metams naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad T. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo T. V. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, T. V. prarastų galimybę artimiausiu laiku atlyginti civiliniam ieškovui turtinę žalą, rūpintis savo vaiku ir teikti jam išlaikymą, aprūpinti save ir savo šeimą, t.y. būtų pažeisti jo socialiniai santykiai. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, T. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, jam skiriami įpareigojimai: laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

2015-08-14 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu kaltinamajam T. V. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (I t., b.l. 90-91).

Nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, T. V. padarė po 2013 m. balandžio 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 8 MGL (1040 Lt) bauda. Baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – baudą kaltinamasis turėjo sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. balandžio 19 d., tačiau duomenų apie šios bausmės įvykdymą nėra, todėl nauju nuosprendžiu paskirta bausmė su 2013 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nebendrinama. Šis klausimas gali būti išspręstas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka, nuosprendžio vykdymo metu.

(duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje kaltinamajam T. V. pareiškė 3500 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą (I t., b.l. 19). Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas advokatas V. A. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 4777 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą (I t., b.l. 181-183).

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Reikalavimą priteisti neturtinę žalą civilinio ieškovo atstovas grindžia tuo, kad dėl nusikaltimo ieškovas prarado 3127 Eur vertės turtą. Nors šis turtas ikiteisminio tyrimo metu ir buvo surastas bei grąžintas savininkui, tačiau grąžintas blogesnės būklės, sugadintas ir jo vertė šiuo metu yra vos 600 Eur. Prašo priteisti dėl turto netekimo patirtą 2527 Eur turtinę žalą. Dar 2250 Eur turtinį nuostolį sudaro negautos pajamos už laikotarpį nuo 2015-01-13 iki 2015-12-31.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Nustatyta, kad kaltinamasis T. V. apgaule įgijo (duomenys neskelbtini) turtą – automobilį Iveco Daily, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio likutinė vertė įmonės turto balanse nusikaltimo metu buvo 3127 Eur (I t., b.l. 21). Nors automobilis Iveco Daily, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini),ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas ir 2015-10-01 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu grąžintas savininkui (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 31-32), tačiau grąžintas sugadintas ir nebegali būti naudojamas pagal paskirtį. (duomenys neskelbtini) pateikė automobilio defektacijos aktą, patvirtinantį, kad po nusikalstamos veikos padarymo grąžinto turto likutinė vertė yra 600 Eur (I t., b.l. 184). Taigi dėl kaltinamojo T. V. nusikalstamos veikos (duomenys neskelbtini) turto vertė sumažėjo 2527 Eur. Tarp šios civiliniam ieškovui atsiradusios turtinės žalos ir kaltinamojo T. V. nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamasis privalo kompensuoti turto vertės sumažėjimą.

(duomenys neskelbtini) reiškia 2250 Eur turtinį reikalavimą dėl laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 13 d. (turto netekimo diena) iki 2015 m. gruodžio 31 d. (finansinių metų pabaiga) negautų pajamų, kurias įmonė (duomenys neskelbtini) tikėjosi gauti ateityje, jeigu kaltinamasis apgaule nebūtų išviliojęs jos turto. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad įmonė verčiasi automobilių nuoma ir 2014 m. liepos – gruodžio mėnesiais kiekvieną automobilį išnuomodavo mažiausiai vieną parą per savaitę. Pagal įmonėje nustatytus įkainius, vienos paros automobilio nuomos mokestis yra 45 Eur (I t., b.l. 185). Atsižvelgiant į tai, kad automobilį T. V. išsinuomojo 2015 m. sausio 13 d., o ikiteisminio tyrimo metu automobilis surastas sugadintas, todėl netinkamas naudoti pagal paskirtį, prašo priteisti 2250 Eur negautas pajamas (51 savaitė x 45 Eur).

Nustatyta, kad dėl kaltinamasis T. V. 2015 m. sausio 13 d. sudarė su (duomenys neskelbtini) automobilio Iveco Daily nuomos sutartį, kurios pagrindu laikinam 2 parų naudojimui gavo įmonės automobilį. Pagal sutarties I punktą, šalys susitarė, jog automobilio paros nuomos kaina 40 Eur (I t., b.l. 21-22), todėl ir negautos pajamos paskaičiuojamos remiantis šiuo susitarimu. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui pažymą, patvirtinančią, kad vidutiniškai vienas įmonės automobilis buvo nuomojamas vieną parą per vieną savaitę. Automobilis buvo surastas ir 2015-10-01 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu grąžintas savininkui (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 31-32), todėl negautos pajamos skaičiuojamos tik iki 2015-10-01. Grąžintas automobilis sužalotas ir įmonė juo naudotis pagal paskirtį (nuomoti) negali iki šiol, tačiau civilinis ieškovas netinkamo naudoti turto iš turto balanso neeliminavo ir nesiėmė jokių veiksmų jo ekonominiam naudingumui atstatyti, todėl pati atsakinga už naudos negavimą. Laikotarpiu nuo 2015-01-13 iki 2015-10-01 (38 savaites) (duomenys neskelbtini) negalėjo išnuomoti automobilio Iveco Daily, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prarado dalį pajamų. Šiuo laikotarpiu įmonės negautos pajamos 1520 Eur (38x40 Eur) pagrįstos objektyviais duomenimis ir susijusios priežastiniu ryšiu su kaltinamojo T. V. nusikalstama veika. Kaltinamasis T. V., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, siekdamas įgyti pageidaujamą transporto priemonę, sumokėjo nuomos sutartyje nurodyto dydžio užstatą 170 Eur (I t., b.l. 234), todėl ši suma kompensuojamas negautų pajamų dydis. Iš kaltinamojo T. V. priteisiama civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) 1350 Eur (1520 Eur – 170 Eur) turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo T. V. priteisiama 3600 Eur turtinei žalai atlyginti (2250 Eur + 1350 Eur). Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmetamas.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Jeigu turtinė žala yra susijusi su materialinės sferos dalykų praradimais, tai neturtinė žala padaroma asmeninėms ar neturtinėms vertybėms ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai, kurie gali būti įvertinti pinigais ir kompensuoti. Neturtinės vertybės, tokios kaip žmogaus gyvybė, laisvė, asmens neliečiamumas, žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, garbė ir orumas ir pan., įtvirtintos Konstitucijos II skirsnyje „Žmogus ir valstybė“, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įtvirtinančioje pagrindines žmogaus neturtines teises: teisę į gyvybę, laisvę, asmens neliečiamybę, laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą, teisę į privatų gyvenimą, minties, sąžinės ir religijos laisvę. Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės įtvirtintos CK 1.114 straipsnio 1 dalyje, o šio kodekso 1.115 straipsnio 1 dalyje asmeninės neturtinės teisės apibūdinamos kaip ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės. Sistemiškai analizuojant minėtus įstatymus ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką civilinėse bei baudžiamosiose bylose, teisę į neturtinės žalos atlyginimą įstatymų nustatytais atvejais turi tik fizinis asmuo. Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) reikalavimas atlyginti patirtą 500 Eur neturtinę žalą nepagrįstas, todėl atmetamas.

Objektai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: įvykio vietos apžiūros metu rastas ir ant daktiloskopinės plokštelės nukopijuotas pirštinės pėdsakas bei mikrodalelės, saugomos baudžiamojoje byloje (3 vokai), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (I t., b.l. 29).

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo iš kaltinamojo T. V. priteisti 600 Eur advokato V. A. atstovavimo išlaidas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009,2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Civilinio ieškovo atstovas advokatas pateikė teismui 2016-04-11 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0103-016 (I t., b.l. 192). Sąskaitoje nurodyta, kad civilinio ieškinio paruošimas užtruko 6 valandas, vienos advokato darbo valandos įkainis yra 50 Eur, bendra ieškinio parengimo kaina sudaro 300 Eur, dar 300 Eur sudaro civilinio ieškovo atstovavimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Atstovas taip pat pateikė 2016-04-11 banko DNB lėšų pervedimo nurodymą Nr. 272, patvirtinantį, kad (duomenys neskelbtini) pervedė į advokato V. A. sąskaitą banke 600 Eur. Pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis – už teisines paslaugas (I t., b.l. 193). Advokatas V. A. atvyko ir dalyvavo tik viename 2016 m. balandžio 11 d. vieną valandą ir 5 min. trukusiame teisiamajame posėdyje (I t., b.l. 195-199), teisiamojo posėdžio metu pateikė tą pačią dieną parengtą civilinį ieškinį (I t., b.l. 181). Advokato V. A. darbo sąnaudos buvo nedidelės: civilinio ieškinio parengimas ir dalyvavimas tik viename teismo posėdyje, sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytas sutartas advokato darbo užmokestis – 50 Eur už vieną darbo valandą. Civilinio ieškovo pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas tenkintas tik iš dalies (68 %). Kaltinamasis T. V. yra jauno amžiaus, bedarbis, mokosi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, 11 klasėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašoma priteisti advokato V. A. atstovavimo išlaidų suma – 600 Eur yra aiškiai per didelė, todėl mažinama iki 350 Eur (50 Eur valandinis darbo užmokestis x 7 val.) ir ši suma priteisiama iš kaltinamojo T. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant T. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kaltinamajam T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) pareikštą 5277 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo T. V. 3600 Eur turtinės žalos atlyginimą. Civilinio ieškinio dalį dėl 1177 Eur turtinės žalos ir 5001 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nusikalstamos veikos tyrimo objektus: tris vokus su pirštinės pėdsako daktiloskopine plokštele ir mikrodalelėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo T. V. 350 Eur civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) proceso išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl 250 Eur proceso išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos proceso dalyviai gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodami per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.