Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gyčio Večersko, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Valdo Vitunsko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo G. K. prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo ir vykdomojo rašo išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-478/2021.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nuosprendžiu G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtąją bausmę apėmimo būdu subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrintą bausmė G. G. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. J. V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš G. G. 1 129 Eur turtinės žalos atlyginimui, 47 660 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 300 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Likusioje dalyje J. V. K. civilinis ieškinys atmestas.

2. 2021 m. gruodžio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nuosprendis dalyje dėl J. V. K. civilinio ieškinio pakeistas ir iš G. G. pagal J. V. K. civilinį ieškinį priteista suma neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki 12 660 Eur.

3. Kauno apygardos teisme 2022 n. vasario 21 d. gautas G. K. prašymas dėl kreditoriaus pakeitimo ir vykdomojo rašo išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-478/2021, kuriuo prašoma baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-478/2021 išduoti naują vykdomąjį raštą, kuriame butų nurodyta, kad išieškotojas yra G. K., kuri yra perėmusi J. V. K. palikimą pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

3.1. Prašyme nurodyta, kad Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-478/2021 2021 m. gruodžio 8 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodė, jog skolininkas yra G. G. atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, o išieškotojas J. V. K., tačiau jis mirė 2021 m. liepos 11 d. ir jo palikimą 2022 m. sausio 20 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimu paveldėjo G. K..

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas.

5. Procesinių teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Kadangi CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kurios įgyvendinimas (procesinių teisių perėmimas) tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, tai išieškotojas vykdymo procese pakeičiamas tuo atveju, jei laikomasi materialiosios teisės normose nustatytos tvarkos (pvz., įpėdinis priima palikimą). (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis Nr. 1S-255-483/2017).

Motyvuojamoji dalis

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Nagrinėjamu atveju, vykdomasis raštas išduotas dėl reikalavimo teisės pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d., pakeisto Lietuvos apeliacinis teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, išieškojimo, taigi darytina išvada, kad vykdomas turtinio pobūdžio reikalavimas, todėl jis paveldimas.

7. Su prašymu pareiškėja pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad baudžiamojoje byloje buvo išduotas vykdomasis raštas J. V. K. dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos iš nuteistojo G. G.. Taip pat yra pateiktas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuris patvirtina, jog mirus išieškotojui J. V. K. jo įpėdinė yra pareiškėja G. K., kuri įgijo teisę į priteistą neturtinę žalą.

8. Tačiau atsižvelgiant į CPK 596 straipsnyje numatytą teisinį reglamentavimą, tai yra kad vykdymo procese išieškotojas yra pakeičiamas antstolio patvarkymu, teismas neturi pagrindo tenkinti pateikto prašymo ir šis prašymas turi būti pateiktas išieškojimą vykdančiam antstoliui.

9. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, konstatuotina, jog klausimą dėl vykdymo proceso šalies, šiuo atveju mirusio išieškotojo J. V. K., pakeitimo sprendžia antstolis, o ne nuosprendį priėmęs teismas, todėl G. K. prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi, CPK 596 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

prašymą palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.