Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, išsiskyręs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), iki suėmimo atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas:

1) 2001-10-19 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

2) 2002-01-31 Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 322 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

3) 2004-02-04 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 4 metams 10 mėnesių;

4) 2005-04-12 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnį – laisvės atėmimu 4 metams;

5) 2005-09-06 Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;

6) 2005-12-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2006-04-06 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 17 metų;

7) 2008-09-18 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2008-12-17 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 16 metų 3 mėnesiams 19 dienų;

8) 2010-04-16 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnį – laisvės atėmimu 16 metų 11 mėnesių 19 dienų;

9) 2013-12-03 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64 straipsnį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 17 metų 11 mėnesių 19 dienų;

11) 2016-10-26 Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64 straipsnį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 19 metų;

12) 2016-12-16 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64 straipsnį - laisvės atėmimu 21 metams;

13) 2017-03-31 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio – laisvės atėmimu 21 metams;

14) 2017-04-24 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

15) 2017-09-29 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 21 metams;

17) 2018-04-17 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 214 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, 63 straipsnį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 21 metams;

18) 2018-07-11 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

19) 2019-03-13 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (5 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 63 straipsnį – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

20) 2019-03-14 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 289 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 198¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams;

21) 2019-03-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 4 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

22) 2019-05-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 4 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

23) 2019-06-04 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 2020-01-02 nutartimi paskirtoji bausmė BK 63 straipsnio 4, 9 dalies pagrindu subendrinta su 2018-04-17 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 21 metams 4 mėnesiams;

24) 2019-07-22 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalimi, 214 straipsnio 1 dalimi, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

25) 2019-12-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, 4 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams;

26) 2020-03-17 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 5 dalis, 64 straipsnio 1, 5 dalis – laisvės atėmimu 25 metams;

27) 2020 m. liepos 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

28) 2020 m. rugpjūčio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

29) 2020-12-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 4 dalį, 9 dalį – laisvės atėmimu 5 metams; bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir nuo 2019-11-25 būdamas laikinai perkeltas iš Alytaus pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, t. y. kad nebūtų atgal perkeltas atlikti bausmę iš tardymo izoliatoriaus į pataisos namus, suplanavo apgaule nužudyti kitą nuteistąjį, imituojant pasikorimo veiksmus. Vykdant savo sumanymą, G. G. 2019-12-03, tiksliai nenustatytu metu, įkalbėjo kartu kameroje buvusį nuteistąjį A. K. imituoti pasikorimo veiksmus, t. y. kad A. K. imituos pasikorimą, ir kai A. K. kabos virvės kilpoje bei pradės dusti, G. G. pakvies pareigūnus, kad pastarieji atgaivintų A. K., o G. G. pareigūnams pasakys, kad tai jis bandė nužudyti A. K., ir už tai jam bus skirta kardomoji priemonė suėmimas. A. K. sutikus, jis 2019-12-03, apie 21.30 val., Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą nužudyti A. K. bei vykdydamas iš anksto su A. K. aptartą A. K. pasikorimo imitacijos planą, kartu su nuteistuoju A. K. nuėjo į kameros Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto patalpą, A. K. atsistojus kojomis ant klozeto ir atsirėmus nugara į sieną, esančią prie tualeto durų, jis pasiėmė diržą nuo A. K. krepšio, vieną jo galą užrišo ant tualeto durų viršutinės staktos, o kitą galą aprišo aplink A. K. kaklą, po ko jis rankomis nutraukė A. K. kojas nuo tualeto klozeto ir A. K. pakibus kilpoje bei nesiekiant kojomis žemės, vietoje to, kad kviestų pareigūnus, jis paėmė A. K. už rankų ir jas laikė, kad A. K. kabotų ir negalėtų rankomis išsilaisvinti bei išsigelbėti, ir taip laikė nukentėjusįjį A. K. iki to momento, kol pastarasis, savo kūno svorio jėgos poveikyje, kilpai užveržus kaklą, dėl asfikcijos įvykio vietoje mirė, tokiu būdu iš chuliganiškų paskatų nužudė nuteistąjį A. K..

Raštu (t. 1, b. l. 106) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-11-29 iki 2020-12-03 Kauno TI administracijoje nebuvo gauta procesinių dokumentų, adresuotų nuteistajam A. K..

Kauno TI pateiktais dokumentais (t. 1, b. l. 109, 110) nustatyta, kad A. K. 2019-11-04 ir 2019-12-02 buvo konvojuotas į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus civilinės bylos Nr. e2-6040-1021/2019 nagrinėjimui.

Daiktų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 113-114) nustatyta, kad buvo perklausytas 2019-12-02 posėdžio protokolo įrašas iš civilinės bylos Nr. e2-6040-1021/2019, įrašas trunka 1.18.3 val. Civilinėje byloje ieškovė E. K., atsakovas A. K., teismo posėdis vyksta dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nes sutuoktinis padarė tyčinį nusikaltimą ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat teismo posėdyje svarstoma dėl vaikų išlaikymo ir kitų susijusių klausimų sprendimo. Teismo posėdžio metu A. K. žada po daugiau nei metų baigti atlikti bausmę, grįžti gyventi pas tėvus ir nusistatyti vaikų gyvenamąją vietą su savimi, įrodęs, kad sutuoktinė yra girtaujanti.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės raštu (t. 3, b. l. 111) nustatyta, kad Kauno TI esantis nuteistasis G. G. nė karto nesikreipė į Sveikatos priežiūros skyriaus gydytoją psichiatrą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

2020-05-05 pateikus G. G. įtarimą nusikaltimu, numatytu BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir apklausiant jį įtariamuoju, G. G. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nurodė visas lygiai tokias pačias aplinkybes, kaip ir apklausiant jį įtariamuoju 2019-12-17 bei atliekant su juo parodymų patikrinimą vietoje (t. 3, b. l. 91-92). 2020-05-22 papildomai apklausiant įtariamuoju G. G. (t. 4, b. l. 3-4), jis prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau nurodė, kad iš anksto nusikaltimo neplanavo, jokių chuliganiškų paskatų neturėjo, sugalvojo nusikaltimą padaryti spontaniškai, nes buvo piktas ant A. K., kad jis buvo pedofilas, žinojo, kad jis tvirkino savo podukrą 9 metų, tai buvo vienintelė priežastis pasirinkti jį. Siūlė jam 200 eurų, kad jis sutiktų imituoti pasikorimą. Jau davė išsamius parodymus, kaip padarė nusikaltimą, ir juos tvirtina, taip pat nurodė, kad jei bus išvežtas iš Kauno TI į pataisos namus, bus priverstas ir darys panašius analogiškus nusikaltimus,

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, perskaičius G. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad nė vienų parodymų nepatvirtina, nes tokius parodymus davė tik norėdamas gauti suėmimą, kad nebūtų išvežtas į Alytaus pataisos namus, melavo ir ikiteisminio tyrimo teisėjai. A. K. pats pasikorė, per dieną ėjo kartis 3 kartus su tuo diržu nuo rankinės, tą dieną ar kurią kitą dieną jis buvo grįžęs iš Vilkaviškio teismo ir verkė dėl vaikų, žemių, nekreipė į jį dėmesio, o parodymų, esančių t. 4, b. l. 3-4, jis nedavė, jau surašytus parodymus jam pasirašyti atnešė advokatė, pasakė pasirašyti, pasirašė ir advokatė juos perdavė tyrėjai.

Pažymėtina, kad net ir neigdamas savo kaltę, G. G. nėra nuoseklus, nes teisiamojo posėdžio metu aiškindamas, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, o A. K. pasikorė pats, atsakydamas į advokatės R. Kalkauskienės klausimus, nurodė: ,,Kai dariau šį nusikaltimą, jau turėjau 25 m. bausmę, <...> Aš žinojau, kad nužudžiau, ir dar nužudysiu, jeigu neduos sankcijos“, todėl teisėjų kolegija kaltinamojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, vertina kaip jo siekį palengvinti savo teisinę padėtį, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, nes šiuos jo parodymus paneigia ir byloje ištirti įrodymai. Aplinkybę, kad A. K. tą dieną korėsi tris kartus, paneigia liudytojo M. D. parodymai ir liudytojo M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes šie liudytojai, būdami vienoje kameroje su G. G. ir A. K., aplinkybių, kad A. K. tą dieną kartųsi tris kartus ar pasikorė pats, nenurodė, priešingai, liudytojas M. K. nurodė, kad A. K. pakorė G. G., o M. D. nurodė, kad paties įvykio nematė, tačiau G. G. po įvykio pasakė, kad pakorė tą senį. Aplinkybę, kad A. K. ketintų kartis ar pats pasikorė, paneigia ir objektyvūs bylos įrodymai. Iš A. K. asmens bylos matyti, kad jis nebuvo įrašytas į „Suimtųjų ir nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą“, per visą bausmės atlikimo laiką nė karto nesikreipė į psichologus ar psichiatrus dėl kokių nors egzistuojančių problemų, atvirkščiai, siekė judėti be sargybos už pataisos įstaigos ribų ir tokią galimybę buvo gavęs (t. 5, b. l. 50-55, 60-66). Atsakymas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės patvirtina, kad 2019 m. A. K. į medicinos priežiūros specialistus dažniausiai kreipėsi dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir ausies uždegimų, dėl traumų, duomenų, kad būtų kreipęsis dėl psichiatrinės ar psichologinės pagalbos, nėra (t. 1, b. l. 105). Tarnybinio tyrimo išvada Nr. 62-1593 „Dėl nuteistojo A. K. mirties ir pareigūnų bei darbuotojų veiksmų įvykio metu“ patvirtina, kad nuteistasis A. K. jokių nusiskundimų neišsakė, prašymų neturėjo, jokių minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą neišsakė, į psichologus nesikreipė, nebuvo konsultuotas ir vertintas, vakarinio patikrinimo metu nuteistasis A. K. ir kiti kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomi nuteistieji jokių prašymų nepateikė, nusiskundimų neišsakė (t. 5, b. l. 50-55). Byloje esantis 2019-12-02 posėdžio protokolo įrašas iš civilinės bylos Nr. e2-6040-1021/2019 (t. 1, b. l. 113-114) taip pat paneigia G. G. parodymus apie prislėgtą A. K. nuotaiką, grįžus po šio teismo posėdžio, nes įraše girdėti, kad vyksta teismo posėdis dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, svarstoma dėl vaikų išlaikymo ir kitų susijusių klausimų sprendimo tarp ieškovės E. K. ir atsakovo A. K., šio teismo posėdžio metu A. K. visiškai nesijaučia sugniuždytas, kaip tik žada po daugiau nei metų baigti atlikti bausmę, grįžti gyventi pas tėvus ir nusistatyti vaikų gyvenamąją vietą su savimi, įrodęs, kad sutuoktinė yra girtaujanti, o nukentėjusiojo J. V. K. parodymais nustatyta, kad kai jis paskutinį kartą kalbėjo su sūnumi, pastarasis neišreiškė jokių nusiskundimų, nepasisakė, jog norėtų pasitraukti iš gyvenimo, bendravo kaip visada, pasakė apie vykstantį skyrybų procesą, apie savižudybę sūnus niekada nekalbėjo, buvo planai baigus bausmę grįžti gyventi namo pas jį. Be to, atliekant A. K. lavono tyrimą, nebuvo rasta jokių sužalojimų ar randų, kurie bylotų apie A. K. polinkį save žaloti (t. 1, b. l. 63-67), nors tokie randai rasti ir pas G. G., ir pas liudytojus M. D. bei M. K. (t. 2, b. l. 30, 114, t. 3, b. l. 69). Taigi, visi šie bylos įrodymai patvirtina, kad A. K. neturėjo jokių priežasčių ar motyvų nusižudyti: jis buvo perkeltas į režimą, leidžiantį judėti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, buvo atlikę didžiąją dalį savo bausmės ir jo bausmės laikas ėjo į pabaigą (bausmės pabaiga 2022 m. pradžioje), kurią atlikus planavo grįžti pas tėvus ir nusistatinėti vaikų gyvenamąją vietą su savimi, neturėjo jokių kitų ikiteisminių tyrimų ar teismų jo atžvilgiu, į tardymo izoliatorių buvo perkeltas 2019-11-29, kad būtų pristatytas į skyrybų teismo posėdį 2019-12-02, kas ir buvo padaryta. Šios aptartos aplinkybės visiškai paneigia G. G. parodymus, kad A. K. pasikorė pats.

Prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams yra ir G. G. parodymai, kad A. K. jis pasmaugė kartu su M. K., o jį pakabinti padėjo ir M. D.. Nei M. D., nei M. K. šių G. G. parodymų nepatvirtino, M. D. nurodė iš viso nematęs, kaip A. K. pasikorė ar buvo pakartas, o M. K. nurodė, kad A. K. pakorė vienas G. G.. Be to, G. G. nurodytas įvykio aplinkybes, smaugiant A. K. su M. K., paneigia ir objektyvūs bylos įrodymai, nes VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1033/2019(02) nustatyta, kad A. K. mirties priežastis - asfiksija, uždusimas dėl stranguliacijos (kaklo suspaudimo kilpa), stranguliacinė vaga kakle padaryta prieš pat mirtį suspaudus kaklą lanksčios juostos pavidalo, minkštu daiktu, kurio paviršiaus konkrečios savybės (reljefas, sudėtis) sužalojime neužsifiksavo; stranguliacinės vagos lokalizacija kaklo viršutiniame trečdalyje, įstriža vagos kryptis, vagos šakų susikirtimas pakaušyje į apačią atviru kampu, kraujosruvos galvos sukamųjų raumenų kojytėse nurodo tai, kad kilpa buvo užveržta kūno svorio jėgos poveikyje (t. 1, b. l. 63-67). Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad A. K. lavone savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu ekspertas Ž. M. taip pat nurodė, kad tirdamas A. K. lavoną, nerado duomenų, kad būtų pasmaugtas ir po to pakabintas kilpoje. A. K. lavono tyrimo metu nebuvo užfiksuota jokių sužalojimų, kurie neabejotinai būtų atsiradę dėl jo kaklo suspaudimo G. G. dešine ranka, kaklo apvyniojimo diržu du kartus ir smaugimo iš abiejų pusių ar kūno su dvigubai aplink kaklą apvyniotu diržu perkėlinėjimo iš vienos vietos į kitą, o įvykio vietos apžiūros metu aprašytos diržo radimo aplinkybės ir smaugvirvės apžiūros metu nustatytos aplinkybės apie abiejų dalių ilgius paneigia G. G. parodymus, kad A. K. pasmaugė G. G. su M. K., o jį pakabinti padėjo ir M. D..

Teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyviąsias A. K. nužudymo aplinkybes atitinka G. G. parodymai, duoti apklausiant jį įtariamuoju 2019-12-17, 2020-05-05 ir 2020-05-22 bei G. G. parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, nes šiuos G. G. parodymus patvirtina ir byloje ištirti įrodymai. Šių parodymų esminės aplinkybės yra šios: dar spalio mėnesį, būdamas perkeltas į Alytaus pataisos namus, kuriuose jam gresia pavojus, sugalvojo padaryti nužudymą, kad gautų kardomąją priemonę suėmimą ir nebūtų grąžintas į šiuos pataisos namus; 2019-12-02, likęs vienas Kauno TI kameroje su A. K., pradėjo jį įkalbinėti dalyvauti jo sumanyme – leisti būti pakartam, žadant tuoj pat kviesti pareigūnus, kad jis būtų atgaivintas ir G. G. būtų apkaltintas pasikėsinimu nužudyti A. K., žadant A. K. 200 Eur, o jei viskas pavyks – dar 100 Eur; A. K. sutikus, nutarė viską atlikti sekančią dieną po pietų; 2019-12-03 į kamerą buvo įkelti M. D. ir M. K., dėl to buvo labai nepatenkintas; kad pastarieji negirdėtų apie jų sumanymą, su A. K. susirašinėjo rašteliais; jis nuo A. K. krepšio nusegė diržą, su A. K. nuėjo į tualetą, užrišo diržą, A. K. užlipus ant tualeto, liepė jam atsiremti į sienelę, kad galėtų kitą galą diržo užrišti ant tualeto skersinio; nustūmė A. K. kojas nuo unitazo, apie 5 min palaikė jo kūną už riešų, pastūmęs kūną, uždarė tualeto duris ir nuėjo gerti kavą; po valandos pabeldė į kameros duris, kad pareigūnai pasiimtų lavoną.

Aplinkybes, kad G. G. nenorėjo atlikti bausmės Alytaus pataisos namuose ir siekė gauti kardomąją priemonę suėmimą, patvirtino liudytojo M. K. parodymai, kad G. G. sakė, jog nori gauti suėmimą, kad negrįžti į pataisos namus ir atlikinėti bausmes kameros tipo patalpose, nes Alytaus PN turi daug priešų (t. 2, b. l. 73-75, 81-82, 86-88, 97-101), liudytojo M. D. analogiški parodymai, kad G. G. kalbėjo, kad jam reikėtų sankcijos, nes nenori grįžti į Alytaus PN. Šiuos G. G. parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos įrodymai, t. y. G. G. asmens bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad G. G. nuo 2014 m. rašė laiškus Kalėjimų departamentui, Lietuvos generaliniam prokurorui, kad jis nebūtų perkeltas iš Kybartų pataisos namų į Marijampolės ir Alytaus pataisos namus, motyvuodamas jam kylančia grėsme, nes jis duoda parodymus apie kitus asmenis, kurie atlieka bausmes šiuose pataisos namuose, net po šio nusikaltimo 2020-02-29 rašydamas Kalėjimų departamento direktoriui, G. G. nurodė, kad jis negali atlikti bausmės Alytaus PN, o atvykęs į Kauno TI, padarė nusikaltimą (nužudymą), jei bus grąžintas į Alytaus PN, vėl padarys sunkų nusikaltimą (t. 5, b. l. 3-58), 2019-12-08 paaiškinime Kauno TI G. G. nurodė, kad Kauno TI KŽS pareigūnai yra informuoti apie jo problemas Alytaus PN, todėl nori informuoti, jei jis bus grąžintas į Alytaus PN, padarys dar vieną nužudymą tam, kad būtų perkeltas iš Alytaus PN į kitus PN (t. 3, b. l. 87), bei Alytaus PN Resocializacijos skyriaus pateikta nuteistojo G. G. charakteristika, kurioje yra duomenų, kad G. G., atvežtas 2019-10-12 atlikti bausmę į Alytaus PN, išreiškė nepasitenkinimą, jog bausmę atlikti buvo atvežtas į Alytaus PN, teigė, jog visais įmanomais būdais sieks būti pervežtas į Marijampolės arba Kybartų PN, neatmetė tikimybės to siekti net ir drastiškais būdais – teigė, jog laisvėje savo ateities nemato (t. 3, b. l. 112, 113-114). Visi šie aptarti įrodymai patvirtina G. G. parodymus apie jo išankstinį sumanymą padaryti labai sunkų nusikaltimą vieninteliu tikslu - kad gauti kardomąją priemonę suėmimą ir nebūti grąžintam į Alytaus PN. Taip pat visi šie duomenys įrodo, kad G. G. turėjo labai stiprų motyvą nužudyti A. K., kad gautų suėmimą ir nebūtų grąžintas į Alytaus PN, nes kitokių būdų, be suėmimo, likti Kauno TI jis neturėjo. Už jokį kitą paprastą nusikaltimą G. G., kaip atliekantis ilgalaikę 25 metų laisvės atėmimo bausmę, nebūtų suimtas. Kita vertus, A. K. gyvybės išgelbėjimas, imitavus jo pasikorimą, negarantavo ikiteisminio tyrimo dėl pasikėsinimo nužudyti pradėjimo bei suėmimo paskyrimo, nes tarp atsigavusio A. K. ir G. G. parodymų galėjo būti esminių prieštaravimų dėl įvykio aplinkybių, todėl pareigūnai galėjo nepatikėti tokia įvykio interpretacija, o taip pat ir kameroje kartu buvusių liudytojų M. K. bei M. D. parodymai neduoda pagrindo manyti, kad buvo tartasi palaikyti versiją apie pasikėsinimą pakarti A. K.. Be to, atlikti tokį veiksmą, kaip pakorimas, be smurto ar atlikti vienam, kai nukentėjusysis priešinasi, nepaliekant kūno sužalojimų, taip pat yra neįmanoma, todėl gyvybės išgelbėjimo atveju suėmimo gavimo rezultatas yra abejotinas, tačiau jei nužudymas bus baigtas, rezultatas praktiškai garantuotas, t. y. suėmimas bus paskirtas ir G. G. tikrai nebus grąžintas į Alytaus pataisos namus. Pažymėtina ir tai, kad prismaugimo praktika, taip vadinama ,,omario“ pagavimu, nėra svetima ir pakankamai dažna tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, todėl toks veiksmas, G. G. pasiūlius, neturėjo sukelti nuostabos A. K..

G. G. nurodytas aplinkybes, kad jis buvo labai nepatenkintas, kai sekančią dieną į tą pačią kamerą buvo įkelti kiti du nuteistieji, po to su A. K. apie savo sumanymą susirašinėjo rašteliais, patvirtino ir liudytojai M. K. bei M. D., nurodydami, kad jiems atėjus į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), joje jau buvo G. G. ir A. K., G. G. nepatenkintas pasakė, kad ne laiku jie čia atėjo, vėliau kažką susirašinėjo rašteliais su A. K., kuriuos iš karto išmesdavo į tualetą, abu kažką šnabždėjosi, kad nebūtų girdėti, kelis kartus vaikščiojo į tualetą ir ten kalbėjo. Liudytojas M. K. papildomai nurodė, kad užklausus, kas čia per paslaptys, G. G. prie A. K. atsakė, kad tuoj čia suvaidins pasikorimą, nes jam reikia gauti suėmimą už tai, kad pakorė A. K., ir už tai išvažiuoti į Šiaulių tardymo izoliatorių, o A. K. pasakė, kad nebijok, nemirsi, pagausi ,,omarį“ ir iškart pakvies pareigūnus, kurie ateis ir jį atgaivins, tada liepė iš karto eiti iš kameros ir sakyti, kad G. G. norėjo jį nužudyti ir kad iškeltų ikiteisminį tyrimą. Liudytojas M. K. taip pat nurodė, kad A. K. nieko nesakė, kad A. K. būtų verčiamas tai daryti, jis nematė, pastebėjo, kad tai buvo tarpusavio susitarimas. Taigi, šiais liudytojo M. K. parodymais patvirtinami ir G. G. parodymai apie tai, kad jis įkalbėjo A. K. imituoti pastarojo pasikorimą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir G. G. būtų skirta kardomoji priemonė suėmimas.

G. G. parodymus apie savo veiksmus, kuriais jis pakorė A. K., visiškai patvirtina liudytojo M. K. parodymai, kuriais nustatyta, kad G. G. nuo A. K. krepšio, gulėjusio prie lovos, nusegė diržą, A. K. tuo metu buvo tualete, G. G. nuėjo į tualetą, pakėlęs rankas, pririšo ant tualeto skersinio diržą, pasakė A. K. lipti ant tualeto, pastarajam užlipus ant tualeto, M. K. nematė G. G. veiksmų, tačiau matė, kaip G. G. timptelėjo A. K. už kojų, kad jis visu svoriu nusileistų nuo tualeto, G. G. stovėjo ir žiūrėjo į A. K., kurio kūnas visas judėjo, kai A. K. nebejudėjo, G. G. pastūmė A. K. kūną iš nugaros, kad galėtų uždaryti tualeto duris, uždaręs duris, G. G. nuėjo ant savo lovos, žiūrėjo televizorių apie pusvalandį ir juokėsi, o A. K. kabojo kilpoje, tik kelintą kartą paragintas nuėjo prie kameros durų ir pabaladojęs pasakė pareigūnui - pasiimkit lavoną. Liudytojas M. D., kuris negalėjo matyti, kas vyksta tualete, nes, pasak jo parodymų, parūkęs ,,kobros“ miegojo lovoje, iš kurios tualeto patalpos nesimato, taip pat patvirtino, kad juos perkėlus į kitą kamerą, G. G. pasakė, kad pakabino tą senį, tai pasakė su šypsena. Tokie liudytojo M. K. parodymai iki menkiausių smulkmenų patvirtina G. G. parodymuose nurodytus jo veiksmus, atliktus pakariant A. K..

Teisėjų kolegija vertina, kad per tokį trumpą laiką nuo A. K. pakorimo iki kitų kameroje buvusių asmenų išskirstymo po atskiras kameras, nėra galimybės iki tokių smulkmenų suderinti parodymų, be to, tokiu atveju liudytojo M. D. parodymai būtų analogiški M. K. parodymams, kas šiuo atveju nenustatyta, todėl visiškai nepagrįsti yra G. G. parodymai, kad jis M. K. ir M. D. pasakė, kokius jie turi duoti parodymus. Liudytojo M. D. parodymais tik patvirtinamos aplinkybės, kad diržą, kuriuo buvo pakartas A. K., nuo pastarojo krepšio nuėmė G. G., be to, G. G. pasakė, kad nužudė A. K.. Liudytojas M. K. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas tokius pačius G. G. atliktus veiksmus (t. 2, b. l. 86-88), bei apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant G. G. ir pastarojo advokatei (t. 2, b. l. 97-101), o atliktas eksperimentas patvirtino, kad M. K., gulėdamas savo lovoje, galėjo matyti G. G. tualete atliekamus veiksmus (t. 5, b. l. 89-91), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo M. K. parodymų objektyvumu. Nors byloje yra ir M. K. ranka rašytas laiškas Kalėjimų departamentui, kuriame jis prisipažįsta kartu su G. G. nužudęs A. K. (t. 2, b. l. 102-104), tačiau M. K. po kelių dienų vėl išsiuntė laišką Kalėjimų departamentui nurodydamas, kad ankstesniame laiške jis rašė neteisybę, prie nusikaltimo nėra prisidėjęs (t. 2, b. l. 105), o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad 2019-12-05 jo rašytas nuoširdus prisipažinimas Kalėjimų departamentui, kad jis nužudė A. K., yra melagingas, jis tai parašė naudodamasis esančia situacija, nes norėjo būti pervežtas iš Pravieniškių 1-ojo sektoriaus į Pravieniškių 2-ąjį sektorių; kaip buvo iš tikrųjų, jis nurodė savo apklausų metu ir savo parodymų laikosi (t. 2, b. l. 106). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog M. K. būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus A. K. atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija M. K. laiško, kad jis nužudė A. K., nevertina kaip jo kaltę pagrindžiančio įrodymo.

Tiek G. G., tiek liudytojo M. K. parodymus apie A. K. pakorimo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. 2020-02-04 VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1033/2019(02) nurodyta, kad A. K. lavone, be stranguliacinės vagos kakle, konstatuoti ir odos nubrozdinimai nosies viršūnėje ir lūpų kairėje pusėje, padaryti kontaktuojant šia sritimi su kietu buku daiktu, artimu mirčiai laiku, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo (t. 1, b. l. 63-67). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Ž. M. parodė, kad odos nubrozdinimai nosies viršutinėje ir lūpų srityje galėjo būti padaryti tuoj pat prieš mirtį arba tuoj po jos kelių valandų bėgyje. Tyrėjo rodytose nuotraukose matė, kad A. K. rastas kabantis tualete, už durų, atidarant duris, galėjo su durimis per nosį ir skruostą brūkštelėti, ir galėjo susidaryti tie nubrozdinimai. Smūgis dažniausiai sudaro poodines kraujosruvas, nebent tas smūgis kažkokiu daiktu į kūną veikia, praeidamas kampu. Čia nubrozdinimas braukiant kampu, slysta kūno paviršiumi ir nubraukia. Jeigu žmogus kariamas, smaugiamas, tai jis turi kažkiek priešintis, ir dažniausiai griebia už tos kilpos, bando tą kilpą atlaisvinti, dažnai būna kakle tokių kaip nubrozdinimų. Jeigu rankos izoliuotos, jis to padaryti negalės. Taip pat ekspertas parodė, kad A. K. apsirengus su bliuzonu ilgomis rankovėmis, jeigu jį kažkas būtų laikęs už rankų ir neleidęs nusiimti kilpos, tai drabužiai sumažina tikimybę susidaryti kraujosruvoms, tačiau jeigu ir nuogas kūnas, ir nestipriai spausi, už rankų galima laikyti ir nepaliekant sužalojimų. Šie eksperto parodymai patvirtina aplinkybę, kad šį nosies ir lūpų sužalojimą A. K. patyrė būtent tada, kai jo kabantį kūną G. G. bandė prakišti pro duris, kad galėtų jas uždaryti. Būtent tada jo nosis ir lūpa galėjo būti taip sužaloti, kad atitiktų šių sužalojimų padarymo mechanizmą – braukimą. Nosis ir lūpa negalėjo būti taip sužaloti, jeigu A. K. būtų užsidaręs tualeto duris ir pasikoręs pats, nes tokiu atveju tokių sužalojimų pas jį nebūtų rasta. Taip pat nosis ir lūpa negalėjo būti taip sužaloti, nuimant A. K., nes, kaip matyti iš pareigūnų G. S., P. B., L. R. bei M. K. ir G. G. parodymų, pareigūnai durų neatidarinėjo kabant A. K., o nupjovė per duris virvę, A. K. kūnui nukritus, atidarė duris. Taigi, šio veiksmo metu A. K. nosis ir lūpa negalėjo būti sužaloti braukimo būdu, nes būtų likusios smūgio žymės nuo kūno atsitrenkimo į kameros grindis.

Jau minėta, kad teismo pavedimu atlikto eksperimento metu nustatyta, kad M. K., gulėdamas savo lovoje, galėjo matyti G. G. tualete atliekamus veiksmus (t. 5, b. l. 89-91). Eksperimento atlikimo protokolas patvirtina ir tai, kad pareigūnai tikrino matomumo galimybę nuo tolimesnio lovos galo (žiūrinti nuo tualeto patalpos), bet net ir nuo šios vietos tualeto patalpa yra matoma. Šio eksperimento metu taip pat nustatyta, kad G. G. vienas galėjo ant smaugvirvės kabojusį jau negyvą A. K. pastumti, siekiant uždaryti tualeto duris, ir jas uždaryti.

Taigi, nors liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu atsisakė prisiekti ir duoti parodymus apie jam žinomas įvykio aplinkybes, teisėjų kolegija, įvertinusi, kad M. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, duoti tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek tyrėjai (t. 2, b. l. 73-75, 81-82, 86-88, 97-101) patvirtina G. G. parodymus apie atliktus nusikalstamus veiksmus A. K. atžvilgiu, šiuos savo parodymus M. K. patvirtino ne tik parodymų patikrinimo vietoje metu, bet ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, dalyvaujant G. G. ir jo advokatei, M. K. parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos įrodymai, sprendžia, jog M. K. parodymai patvirtina tikrąsias nusikaltimo padarymo aplinkybes, yra objektyvūs ir patikimi, todėl šio liudytojo parodymais grindžia apkaltinamąjį nuosprendį G. G..

G. G., neigdamas savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad iš anksto nusikaltimo neplanavo, jokių chuliganiškų paskatų neturėjo, sugalvojo nusikaltimą padaryti spontaniškai, nes buvo piktas ant A. K., kadangi jis buvo pedofilas, tai buvo vienintelė priežastis pasirinkti jį (t. 4, b. l. 3-4), parodė, kad šiuos jau surašytus parodymus jam atnešė advokatė, kurie liepė jam pasirašyti, o pasirašytus atidavė tyrėjai. Šiuos G. G. parodymus paneigia liudytoja apklaustos A. B. parodymai, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, G. G. pats prisipažino padaręs nusikaltimą ir nurodė jo padarymo motyvą - kuo ilgiau būti Kauno TI, kad jam būtų parinkta laisvės atėmimo vieta Kybartų PN, į apklausas ateidavo advokatė Vitalija Smolenskienė, kuri iki jos kabineto viena negalėdavo ateiti, pati nueidavo advokatę pasitikti, o G. G. atvesdavo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai, ir jis pats duodavo parodymus. Kad advokatė atsineštų ir duotų kažką pasirašyti, tokių atvejų nebuvo. Nė vienos G. G. apklausos niekas neįtakojo ir nebuvo nė vienos apklausos, kad G. G. neigtų šį nusikaltimą.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi visus aukščiau aptartus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad tikrąsias faktines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes atitinka G. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriose jis nurodė, kad dar spalio mėnesį, būdamas perkeltas į Alytaus pataisos namus, sugalvojo padaryti nužudymą, kad gautų kardomąją priemonę suėmimą ir nebūtų grąžintas į šiuos pataisos namus; 2019-12-02, likęs vienas Kauno TI kameroje su A. K., pradėjo jį įkalbinėti dalyvauti jo sumanyme – leisti būti pakartam, žadant tuoj pat kviesti pareigūnus, kad jis būtų atgaivintas ir G. G. būtų apkaltintas pasikėsinimu nužudyti A. K., žadant A. K. 200 Eur, o jei viskas pavyks – dar 100 Eur; A. K. sutikus, nutarė viską atlikti sekančią dieną po pietų; 2019-12-03 į kamerą buvo įkelti M. D. ir M. K., dėl to buvo labai nepatenkintas; kad pastarieji negirdėtų apie jų sumanymą, su A. K. susirašinėjo rašteliais; jis nuo A. K. krepšio nusegė diržą, su A. K. nuėjo į tualetą, užrišo diržą, A. K. užlipus ant tualeto, liepė jam atsiremti į sienelę, kad galėtų kitą galą diržo užrišti ant tualeto skersinio; nustūmė A. K. kojas nuo unitazo, apie 5 min palaikė jo kūną už riešų, pastūmęs kūną, uždarė tualeto duris ir nuėjo gerti kavą; po valandos pabeldė į kameros duris, kad pareigūnai pasiimtų lavoną (t. 3, b. l. 29-30, 91-92), kuriuos jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 33-37). Tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta visus kitus G. G. parodymus ir jais nesivadovauja, nes juos paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma.

Nepagrįsti ir G. G. parodymai, kad jis nėra kaltas, nes jo kaltės nepatvirtino jokia ekspertizė. VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1033/2019(02) patvirtina, kad A. K. mirties priežastis yra asfiksija, uždusimas dėl stranguliacijos (kaklo suspaudimo kilpa); stranguliacinės vagos lokalizacija kaklo viršutiniame trečdalyje, įstriža vagos kryptis, vagos šakų susikirtimas pakaušyje į apačią atviru kampu, kraujosrūvos galvos sukamųjų raumenų kojytėse nurodo tai, kad kilpa buvo užveržta kūno svorio jėgos poveikyje; stranguliacinė vaga kakle negalėjo būti padaryta nugriuvus; A. K. lavone savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota ( t. 1, b. l. 63-67). Ši specialisto išvada patvirtina tiek paties G. G., tiek liudytojo M. K. parodymus, kad A. K. nesipriešino pakariamas, t. y. buvo įkalbėtas leisti atlikti jo pakorimo veiksmus, jis užduso savo kūno svorio poveikyje, kai G. G. sportinio krepšio diržą pririšo prie tualeto skersinio, o kitą galą užrišo ant A. K. kaklo, patraukė jo kojas žemyn bei palaikė A. K. už riešų, kad pastarasis negalėtų išsivaduoti iš kilpos, taip pat ir tai, kad kabantį kilpoje negyvą A. K. G. G. pastūmė rankomis, kad galėtų uždaryti tualeto duris, ir jas uždarė, o nuo šio veiksmo A. K. veide atsirado sužalojimai, padaryti braukimo būdu. Be to, VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. pM20/2019(02)-M1033/2019(02) patvirtina, kad A. K. nesipriešino ir nesigynė pakariamas, nes jo lavone savigynai (pasipriešinimui galimam užpuolikui) būdingų sužalojimų nekonstatuota, o stranguliacinė vaga kakle galėjo būti padaryta su tyrimui pateiktu sintetinio audinio diržu, nuimtu nuo A. K. sportinio krepšio, nes tam neprieštarauja stranguliacinės vagos pobūdis (t. 1, b. l. 72-73). Valstybinės teismo medicinos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 78/2020(01) patvirtina, kad ant smaugvirvės vienos dalies (3-5 mėg.) rasta ne tik A. K. DNR, bet ir kito asmens DNR priemaiša, o ant kitos smaugvirvės dalies rasta daugiau nei dviejų asmenų DNR profiliai, kurie nėra tinkami tolimesniam asmenų identifikavimui (t. 2, b. l. 164-183). Taigi, ši ekspertizė patvirtina, kad sportinio krepšio diržą lietė ne tik A. K., kas yra natūralu, nes sportinis krepšys jam pačiam ir priklausė, bet ir kiti asmenys, kurie šį diržą lietė nepakankamai ilgai, kad ant jo būtų užsifiksavę jų DNR pėdsakai, o liudytojų M. K., L. R., P. B., G. S. parodymai patvirtina, kad šį diržą lietė G. G., jį rišdamas ant A. K. kaklo ir tualeto skersinio, bei šie pareigūnai, išlaisvinę A. K. iš kilpos.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog specialisto išvada (ekspertizės aktas) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirta prie įrodymų, nustatant asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, kaltę, tačiau tai yra tik vieni iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jie neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti bylos duomenys, ir turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi būti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tai reiškia, kad vertinant specialisto išvadą ar ekspertizės aktą turi būti ne tik patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų išsamumas ir teisingumas, jų ištyrimo visapusiškumas, bet ir nustatoma, ar pateiktas išvadas patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Taigi, įvertinusi šioje byloje esančias specialistų išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jos patvirtina G. G. kaltę nusikaltimo padarymu.

G. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, patvirtina ne tik G. G., nukentėjusiojo J. V. K., liudytojų M. K., M. D., A. B. parodymai, eksperto Ž. M. paaiškinimai, jau aptartos specialistų išvados ir kiti rašytiniai įrodymai, bet ir visi kiti byloje teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Liudytojų L. R., P. B., G. S. parodymais nustatyta, kad jie, išgirdę baladojimą į duris ir atbėgę į (duomenys neskelbtini) kamerą, rado kilpoje kabantį A. K., kurį išlaisvino, nupjovę diržą, ir bandė gaivinti, tačiau to padaryti nepavyko, atvykę greitosios pagalbos medikai konstatavo A. K. mirtį, G. G. jiems pasakė, kad A. K. pasikorė. Įvykio vietos apžiūros protokolai patvirtina, kad nusikaltimas buvo padarytas Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 232, o greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė patvirtina, kad medikai buvo kviesti gaivinti A. K., tačiau buvo konstatuota pastarojo mirtis. VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G3272/2019(02), Nr. G3276/2019(02), Nr. G3277/2019 (02) patvirtina, kad G. G., M. K. bei M. D. kūnuose nebuvo rasta sužalojimų, kurie galėjo gautis šiems asmenims naudojant fizinį smurtą prieš kitus asmenis, M. K. kūne nekonstatuota sužalojimų, kurie galėjo gautis smaugiant kitą asmenį diržu (smaugvirve), o daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta smaugvirvė, patvirtina, kad ji yra atidalinta į dvi dalis, bendras abiejų smaugvirvės dalių ilgis – 94 cm, tai patvirtina byloje apklaustų asmenų parodymus, kad diržas, ant kurio kabojo A. K. kūnas, buvo nupjautas.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad G. G., būdamas Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kad nebūtų perkeltas atlikti bausmę iš tardymo izoliatoriaus į Alytaus pataisos namus, suplanavo apgaule nužudyti A. K., imituojant pastarojo pasikorimą, vykdydamas savo sumanymą, 2019-12-03 įkalbėjo kartu kameroje buvusį nuteistąjį A. K. leisti atlikti su juo pakorimo veiksmus, t. y. kad G. G. jį pakars, ir kai A. K. kabos virvės kilpoje bei pradės dusti, G. G. pakvies pareigūnus, kad pastarieji atgaivintų A. K., o G. G. ir pats A. K. pareigūnams pasakys, kad tai G. G. bandė nužudyti A. K., už tai jam bus skirta kardomoji priemonė suėmimas. A. K. sutikus su G. G. pasiūlymu, 2019-12-03, apie 21.30 val., Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), G. G., turėdamas tikslą nužudyti A. K. ir neketindamas gelbėti jo gyvybės, vykdydamas iš anksto su A. K. aptartą A. K. pasikorimo imitacijos planą, kartu su nuteistuoju A. K. nuėjo į šios kameros tualeto patalpą, A. K. atsistojus kojomis ant klozeto ir atsirėmus nugarą į sieną, esančią prie tualeto durų, G. G. pasiėmė diržą nuo A. K. sportinio krepšio, vieną jo galą užrišo ant tualeto durų viršutinės staktos, o kitą galą aprišo aplink A. K. kaklą, po ko jis rankomis nutraukė A. K. kojas nuo tualeto klozeto ir, A. K. pakibus kilpoje bei nesiekiant kojomis žemės, vietoje to, kad kviestų pareigūnus, laikė A. K. už rankų, kad A. K. kabotų ir negalėtų rankomis išsilaisvinti bei išsigelbėti, tokiu būdu laikė nukentėjusįjį A. K. iki to momento, kol pastarasis savo kūno svorio jėgos poveikyje, kilpai užveržus kaklą, dėl asfikcijos įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė nuteistąjį A. K.. Šiam numirus, rankomis pastūmė A. K. kūną ir uždarė tualeto duris, imituojant, jog A. K. pasikorė pats, o pats palaukė ne mažiau pusės valandos, kad atgaivinti A. K. nebūtų galimybės, tik tuomet pakvietė pareigūnus.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito asmens nužudymą. Atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai, t. y. tyčios rūšis įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2004, 2K-472/2008, 2K-252/2011).

Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad būtent G. G. pakorė nukentėjusįjį A. K., jo veiksmai: diržo užrišimas ant nukentėjusiojo kaklo ir tualeto skersinio, A. K. kojų nutraukimas nuo klozeto, laikymas už riešų, kad A. K. kabotų ir negalėtų rankomis išsilaisvinti bei išsigelbėti, pagalbos nekvietimas, laukiant, kol A. K. neabejotinai numirs, būtent nuo šių G. G. veiksmų A. K. išsivystė asfikcija, užspaudus kilpa kvėpavimo takus, nuo ko jis mirė, taigi, G. G. veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su A. K. mirtimi.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. turėdamas tikslą nužudyti, užrišdamas diržą ant A. K. kaklo bei tualeto skersinio, patraukdamas nukentėjusiojo kojas nuo klozeto ir taip jį pakabindamas bei laikydamas už rankų, kad nukentėjusysis negalėtų išsigelbėti, G. G. suprato, kad tokia veika jis kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad dėl tokios veikos jis gali atimti nukentėjusiojo gyvybę, ir to norėjo. Be to, atlikdamas tokius veiksmus, G. G. veikė suvokdamas, kad dėl jo veiksmų žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai, o tai pagal dabartinę teismų praktiką yra vertinama kaip veikimas tiesiogine konkretizuota tyčia. Kad toks yra G. G. tyčios turinys, įrodo nusikaltimo padarymo būdas – apgauna nukentėjusįjį, kad pakorimas yra tik imituojamas, o pats suvokdamas, kad savo veiksmus jis atliks iki galo ir tai bus ne imitacija, o garantuota nukentėjusiojo mirtis, pakabina nukentėjusįjį už kaklo, t. y. sudaro tokias sąlygas, kad nukentėjusysis, būdamas pakabintas už kaklo, turi labai ribotas galimybes išvengti mirties, ir tuo pasinaudoja, t. y. palaikydamas už rankų, atima nukentėjusiajam paskutinę galimybę išsigelbėti. Todėl neabejotinai įrodyta, kad šiuo atveju G. G. veikė tiesiogine tyčia. Jis veikė taip pat ir išankstine tyčia, t. y. jis iš anksto planavo nužudyti A. K. ir sugalvojo tokį planą, kad A. K., nežinodamas, kad G. G. nori jį nužudyti, pats talkino G. G. veiksmams. Taigi, byloje ištirtais įrodymai yra visiškai įrodyta, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų įvyko nukentėjusiojo mirtis, kaltinamasis veikė tiesiogine išankstine apibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nužudymas, t. y. nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnyje.

G. G. inkriminuojamas nužudymą kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. nužudymas dėl chuliganiškų paskatų. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nužudymą kvalifikuojantis požymis apibrėžia kito žmogaus gyvybės atėmimo motyvus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-697/2017). Nužudymas nelaikomas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina, jog G. G. A. K. nužudė dėl chuliganiškų paskatų. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad G. G. epizodiškai pažinojo A. K., nes kelis kartus teko susitikti, atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau jokių nesutarimų tarp jų nebuvo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad G. G. su nukentėjusiuoju būtų turėję asmeninių ar dalykinių santykių, konfliktavę. Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties G. G. parodymai, bet ir liudytojų M. K. bei M. D. parodymai, tarnybinio tyrimo išvada Nr. 62-1593 „Dėl nuteistojo A. K. mirties ir pareigūnų bei darbuotojų veiksmų įvykio metu“. Vienintelis A. K. nužudymo motyvas buvo G. G. siekis, kad jam būtų skirta kardomoji priemonė suėmimas ir jis nebūtų grąžintas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Alytaus pataisos namus. Toks kito asmens gyvybės atėmimo motyvas bei pats nusikaltimo padarymo būdas parodo aiškų G. G. savo norų priešpastatymą bendražmogiškoms vertybėms, žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, visišką žmogaus gyvybės nuvertinimą bei niekinantį požiūrį į aplinkinius, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – siekį nebūti grąžintam į Alytaus pataisos namus ir likusią laisvės atėmimo bausmę atlikinėti pageidaujamoje bausmės atlikimo vietoje, todėl G. G. pagrįstai inkriminuota nužudymą kvalifikuojantis aplinkybė – nužudymas dėl chuliganiškų paskatų.

Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamojo G. G. kaltei pagrįsti. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad G. G. iš chuliganiškų paskatų, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, t. y. kad nebūtų atgal perkeltas atlikti bausmę iš tardymo izoliatoriaus į Alytaus pataisos namus, apgaule nužudė nuteistąjį A. K., imituojant pasikorimo veiksmus, jo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimas

G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

G. G. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis yra recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Nors ši aplinkybė kaltinamajam nebuvo nurodyta prokuroro kaltinamajame akte, tačiau sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje Nr. 2K-304-648/2019 išaiškinta, jog prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant ir teisiamojo posėdžio baigiamosiose kalbose neprašant pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, negali užkirsti kelio teismui šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. G. G. teistumai kaltinamajame akte buvo nurodyti, teismas juos nurodo ir šiame nuosprendyje, nustatydamas aplinkybę, kad teistumai neišnykę. Taigi, ši aplinkybė kaltinamajam nėra netikėta, todėl teisėjų kolegija G. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

G. G. padarė vieną labai sunkų baigtą recidyvinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes visuomenei – atėmė žmogui gyvybę, iki šios nusikalstamos veikos jis buvo teistas jau dvidešimt keturis kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus bei nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, po šios nusikalstamos veikos padarymo dar buvo nuteistas penkiais įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais (t. 3, b. l. 117-138, 142-192), nusikalto neišnykus ankstesniems teistumams ir neatlikus paskirtos bausmės, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (t. 3, b. l. 139), duomenų apie įrašymą į priklausomybės ar psichinių ligų įskaitą nėra dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, laisvės atėmimo vietos ligoninės duomenimis, nuteistasis nė karto nesikreipė į Sveikatos priežiūros skyriaus gydytoją psichiatrą (t. 3, b. l. 111), G. G. charakterizuojamas išimtinai neigiamai (t. 3, b. l. 112, 113-114, 116).

BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. G. nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios ir ši nusikalstama veika buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo ir ankstesnio nusikalstamo elgesio padarinys. Pažymėtina tai, kad G. G. praeityje teistas 29 kartus, nė vienas jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, atlikdamas bausmę už bejėgiškos būklės asmens nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, visas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas 23 nuosprendžiais, jis padarė atlikdamas bausmę pataisos namuose, šią nusikalstamą veiką taip pat padarė atlikdamas bausmę, paskirtą už ankstesnį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Nusikalstamą veiką G. G. padarė šaltakraujiškai, dėl menkavertės dingsties, siekiant išimtinai savo žemų paskatų, ir sukėlė itin skaudžias pasekmes – A. K. mirtį, dėl padaryto nusikaltimo jis ne tik nesigaili, tačiau ir po šio nusikaltimo padarymo grasina daryti analogiško pobūdžio nusikaltimus, kad būtų patenkinti išimtinai jo interesai. Visos aukščiau aptartos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad G. G. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, jis yra visiškai abejingas kito žmogaus gyvybei, todėl yra ypatingai pavojingas visuomenei. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine iš anksto apgalvota konkretizuota tyčia, šaltakraujiškai, G. G. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad 2020-03-17 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020-06-08 nuosprendžiu, G. G. buvo paskirta maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti skiriama fiziniam asmeniui už nusikalstamas veikas – laisvės atėmimas 25 metams, teisėjų kolegija sprendžia, kad tik paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, yra galimybė G. G. sulaikyti nuo naujų nusikaltimų padarymo, jį nubausti bei apsaugoti visuomenę nuo tokio ypač pavojingo asmens, o taip pat ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Šią nusikalstamą veiką G. G. padarė, atlikdamas 2019-07-22 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu jam paskirtą bausmę bei prieš priimant 2019-12-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį, 2020-03-17 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, 2020 m. liepos 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendį, 2020 m. rugpjūčio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį bei 2020-12-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį, kuriais G. G. paskirtos bausmės nėra subendrintos. BK 64 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bausmės bendrinamos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, kad jei padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, teismas taiko bausmių apėmimą. Taigi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu bendrintina su 2019-07-22 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, 2019-12-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, 2020-03-17 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, 2020 m. liepos 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu, 2020 m. rugpjūčio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu bei 2020 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas laikas, G. G. išbūtas suėmime ir iš dalies atliktos bausmės pagal 2019-12-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį, 2020-03-17 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2020-06-08 nuosprendžiu, 2020-07-08 Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendį, 2020-08-13 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį bei 2020-12-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį. Kardomoji priemonė kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, paliktina suėmimas.

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o šio straipsnio 2 dalies 2 punktas reglamentuoja, jog nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Šioje byloje nustatyta, kad G. G., turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis bei atlikdamas bausmę už šį nusikaltimą, būdamas recidyvistu, padarė naują labai sunkų nusikaltimą - nužudymą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Nukentėjusysis J. V. K. pateikė civilinį ieškinį bei papildomą patikslintą ieškinį 1203 eurų turtinei, 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 300 eurų atstovavimo išlaidų (t. 4, b. l. 61-65, 122-123).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu (t. 4, b. l. 146-147) nustatyta, kad J. V. K. išmokėta 2504 Eur dydžio kompensacija (164 Eur laidojimo išlaidų ir 2340 Eur neturtinės žalos), ją pervedant į J. V. K. sąskaitą banke.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Byloje ištirtais įrodymais yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl atimtos A. K. gyvybės sąlygos.

CK 6.263 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šioje byloje kaltu dėl A. K. tyčinio gyvybės atėmimo pripažįstamas G. G., kuris ir yra atsakingas už žalą, susijusią su gyvybės atėmimu. G. G. civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusiojo J. V. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. gydymo, laidojimo išlaidos ir pan. Ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala susijusi su sūnaus A. K. laidojimu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais įrodyta bei patvirtinama, kad nukentėjusysis J. V. K. turėjo išlaidų ir jam padaryta žala, susijusi su A. K. laidojimu (t. 4, b. l. 61-65, 122-123). Nors dalies išlaidų: kunigui – 40 Eur, giesmininkams – 50 Eur, gedulingiems pietums namuose – 120 Eur patvirtinantys dokumentai nepateikti, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos atitinka protingumo kriterijus, todėl jos taip pat priteistinos, tačiau iš prašomos priteisti turtinės žalos sumos išskaičiuotina J. V. K. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu išmokėta 164 eurų laidojimo išlaidų kompensacija. Taigi, J. V. K. iš G. G. priteistina 1129 eurai turtinės žalos atlyginimui.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalą, jo turtinė ir (ar) šeimyninė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tačiau, tuo pačiu turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems. Pažymėtina ir tai, jog neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo.

Nagrinėjamu atveju iš labai sunkaus nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam J. V. K. padaryta tyčiniais nusikalstamais G. G. veiksmais, kuriais brutaliai ir ciniškai buvo atimta A. K. gyvybė, vadovaujantis menkaverte, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinama dingstimi. Neturtinės žalos atlyginimo prašo mirusiojo tėvas, netekęs galimybės senatvėje sulaukti sūnaus pagalbos. Nukentėjusiojo J. V. K. parodymais nustatyta, kad dėl sūnaus mirties jis buvo sukrėstas, patyrė didelį emocinį šoką ir dvasinį skausmą. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad dėl netikėtos smurtinės A. K. mirties jo tėvas patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, kurie turi būti atlyginti. Nusikaltimo pasekmės yra neatstatomos – žmogaus mirtis, J. V. K. senatvėje neteko sūnaus, t. y. savo vaiko, nusikalstama veika padaryta tyčiniais veiksmais dėl menkavertės dingsties. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo J. V. K. patirtas dvasinis sukrėtimas ir išgyvenimai vertintini 50 000 eurų neturtinės žalos dydžio suma, kurią ir yra prašoma priteisti. Toks žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai, suformuotai bylose dėl tokių padarytų nusikaltimų, tačiau priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas atitinkamai 2340 Eur, nes tokio dydžio kompensacijos J. V. K. buvo išmokėta LR Teisingumo ministerijos sprendimu.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusįjį atstovavo advokatas A. J. (t. 3, b. l. 107), o iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito matyti, jog J. V. K. sumokėjo šiam advokatui 300 Eur už civilinio ieškinio paruošimą, teismas ieškinį tenkina, todėl šios išlaidos priteistinos J. V. K. iš G. G..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir proceso išlaidos

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka: kompaktinis diskas su teismo posėdžio garso įrašu civilinėje byloje (t. 1, b. l. 112), kompaktinis diskas su 2019-12-09 liudytojo M. K. apklausos vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 85), kompaktinis diskas su 2019-12-09 liudytojo M. K. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 91), kompaktinis diskas su M. K. daiktų apžiūros nuotraukomis (t. 2, b. l. 142), kompaktinis diskas su 2019-12-17 įtariamojo G. G. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (t. 3, b. l. 37), kompaktinis diskas su eksperimento vaizdo įrašu (t. 5, b. l. 91), esantys bylos medžiagoje, paliktini bylos medžiagoje; A. K. daiktai: rankinė, džinsai, šlepetės, 2 vnt. skutimosi peiliukų, marškinėliai, kepurė, muilas, nuteistojo kortelė, saugomi Kauno tardymo izoliatoriaus patalpose, grąžintini J. V. K.; A. K. drabužiai, dėvėti mirties metu: pilkos spalvos sportinės kelnės, pilkos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos bliuzonas, juodos kojinės, saugomi Kauno tardymo izoliatoriaus patalpose, smaugvirvės dvi dalys, saugomos prie bylos medžiagos, sunaikintini, kaip beverčiai.

Iš byloje esančių dokumentų – pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti (t. 4, b. l. 152-153, t. 5, b. l. 70, 125), kad nukentėjusiajam J. V. K. 2020-07-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, kurią teikė advokatė Rasa Kalkauskienė, šios išlaidos sudaro 489,50 Eur. Advokatė Rasa Kalkauskienė paruošė patikslintą civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiajam teisminio bylos nagrinėjimo metu, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, todėl, atsižvelgiant į advokatės suteiktų paslaugų apimtį, prašoma priteisti suma nėra per didelė, ji išieškotina iš kaltinamojo G. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, nukentėjusiems, liudytojams išmokami pinigai, skirti jų kelionės išlaidoms atlyginti, sudaro proceso išlaidas, kurios, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi, atlyginamos iš teismo lėšų. Teismas savo lėšomis atlygino nukentėjusiajam J. V. K. kelionės išlaidas – 14,41 Eur (t. 5, b. l. 138-139). BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, todėl šios išlaidos išieškotinos iš G. G..

Kaltinamajame akte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktas specialisto tyrimas, kurio vertė 664 Eur. BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Bylos medžiagoje yra duomenys, kad tyrimas buvo atliktas Lietuvos teismo ekspertizės centre (t. 2, b. l. 188), t. y. jį atliko ekspertė kaip savo tarnybinę užduotį, todėl atlikto tyrimo išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš G. G. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 5 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtąją bausmę apėmimo būdu subendrinus su 2019-07-22 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, 2019-12-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, 2020-03-17 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020-06-08 nuosprendžiu, 2020-07-08 Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu, 2020-08-13 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu bei 2020-12-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinę subendrintą bausmę G. G. skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2021-07-21.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 69 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. G. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 21 d. bei iš dalies atliktą bausmę pagal 2019-12-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį, 2020-03-17 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2020-06-08 nuosprendžiu, 2020-07-08 Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendį, 2020-08-13 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį bei 2020-12-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, pripažinti G. G. pavojingu recidyvistu.

Kardomąją priemonę G. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

J. V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. G. 1129 (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis) eurus turtinės žalos atlyginimui, 47 660 (keturiasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 300 (tris šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Likusioje dalyje J. V. K. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su teismo posėdžio garso įrašu civilinėje byloje, kompaktinį diską su 2019-12-09 liudytojo M. K. apklausos vaizdo įrašu, kompaktinį diską su 2019-12-09 liudytojo M. K. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, kompaktinį diską su M. K. daiktų apžiūros nuotraukomis, kompaktinį diską su 2019-12-17 įtariamojo G. G. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, kompaktinį diską su eksperimento vaizdo įrašu, esančius bylos medžiagoje, palikti bylos medžiagoje; A. K. daiktus: rankinę, džinsus, šlepetes, 2 vnt. skutimosi peiliukų, marškinėlius, kepurę, muilą, nuteistojo kortelę, saugomus Kauno tardymo izoliatoriaus patalpose, grąžinti J. V. K.; A. K. drabužius, dėvėtus mirties metu: pilkos spalvos sportines kelnes, pilkos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos bliuzoną, juodas kojines, saugomus Kauno tardymo izoliatoriaus patalpose, smaugvirvės dvi dalis, saugomas prie bylos medžiagos, sunaikinti, kaip beverčius.

Išieškoti iš G. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 489,50 (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 50 ct) eurus antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajam J. V. K., išlaidoms atlyginti.

Išieškoti iš G. G. 14,41 (keturiolika Eur 41 ct) eurų proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.