- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-30
- Bylos Nr.
- 1S-255-483/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- V. G.
- Kreditorius
- D. B., A. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties, kuria vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė išieškotoja D. B. pakeista į naująjį išieškotoją A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu R. B. ir V. G. pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 25 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje. Teismas nusprendė solidariai iš V. G. ir R. B. nukentėjusiajai D. B. priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai ir 50 000 Lt turtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalį, kuria V. G. ir R. B. taikytos Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 ir 3 dalys, bei solidariai iš nuteistųjų V. G. ir R. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai D. B. padidino iki 90 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartimi nuteistųjų V. G. ir R. B. kasacinius skundus atmetė.
Šalies argumentai
1.1. Antstolis M. L., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos CPK) 593, 596 straipsniais, Panevėžio apygardos teismui 2017 m. birželio 22 d. pateikė prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-28-134, kurį 2007 m. birželio 29 d. išdavė Panevėžio apygardos teismas, dėl 40 546,80 Eur skolos išieškojimo. Antstolis prašė pakeisti išieškotoją D. B. išieškotoju A. B. Pateiktame prašyme nurodyta, jog išieškotoja D. B. 2010 m. birželio 26 d. mirė. Šiaulių r. 2-asis notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį išieškotojos sutuoktiniui A. B. perėjo reikalavimo teisė pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-194/2007.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi antstolio prašymas tenkintas, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė išieškotoja D. B. buvo pakeista nauju išieškotoju A. B.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis (skolininkas) V. G. skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės - antstolio M. L. prašymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškotojos D. B. pakeitimo A. B. netenkinti, t. y. išieškotojo nepakeisti.
2.1. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su nutartimi, nes ji yra neteisėta, nepagrįsta bei tinkamai neargumentuota, prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai bei teisingumo principui. Skolininko manymu, antstolio prašymas buvo paduotas su esminiais trūkumais ir neturėjo būti nagrinėjamas teismo, nes, mirus pradiniam išieškotojui ir keičiant jį palikimo priėmėju, turi būti pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, nepakanka antstolio duomenų iš Testamentų registro apie palikimo priėmimą. Antstolio prašyme ne tik nepateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, bet ir nenurodyta, kada suinteresuotas asmuo A. B. priėmė paveldėjimą. Išieškotoja D. B. mirė 2010 m., o prašymas dėl išieškotojo pakeitimo pateiktas tik 2017 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus 7 metams po išieškotojos mirties. Prašyme nenurodytos jokios svarbios aplinkybės, kurios kliudytų imtis aukščiau išvardytų veiksmų per protingą terminą nuo išieškotojos mirties. Skolininko nuomone, vien šis faktas liudija apie tai, kad suinteresuotas asmuo D. B. suvokia, kad šis išieškojimas buvo neatsiejamai susijęs su išieškotojos asmeniu ir jam pereiti paveldėjimo būdu negalėjo, todėl ir nebandė anksčiau realizuoti savo tariamos teisės. Prašant pakeisti išieškotoją vykdymo procese, teismui turi būti pateikti duomenys ne tik apie pradėtą vykdymo procesą, bet ir įrodymai apie tinkamą pranešimą skolininkui dėl reikalavimo perleidimo. Antstolis, pateikdamas prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad skolininkas gavo pranešimą ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, t. y. neinformavo skolininko Lietuvos Respublikos CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai byloje nėra įrodymų dėl skolininko informavimo apie reikalavimo perleidimą, pareiškėjo prašymas dėl išieškotojo pakeitimo turėtų būti atmestas.
2.2. Anot apelianto, pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių parėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Teismas nutartį priėmė vadovaudamasis formaliais pagrindais, t. y. buvo įvertinta tik tai, kad egzistavo įsiskolinimas ir jis paveldėjimo būdu perėjo naujam išieškotojui. Įsiskolinimo prigimtis bei specifika, kuriomis jis susidarė, nebuvo vertinami. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 252 straipsnio 2 dalį prievolė pasibaigia mirus kreditoriui tada, jei įvykdymas buvo skiriamas asmeniškai kreditoriui, t. y. jeigu prievolė susijusi išimtinai su paties kreditoriaus asmeniu (pavyzdžiui, reikalavimas dėl alimentų, dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju ir pan.). Šiuo atveju, dėl įsiskolinimo specifikos įvykdymas buvo neatsiejamai susijęs su D. B. asmeniu, kadangi ji baudžiamojoje byloje turėjo nukentėjusiosios statusą. D. B. priteistą sumą sudarė tiek turtinė, tiek neturtinė žala. A. B., nors ir būdamas nužudytojo tėvas, nukentėjusiuoju pripažintas nebuvo, jo santykiai su sūnumi nebuvo artimi, bylos eiga jis mažai domėjosi, dalyvavo tik viename teismo posėdyje, į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą nepretendavo. Apelianto manymu, žalos atlyginimas buvo pagrįstai priteistas D. B., kuri patyrė turtinių bei neturtinių nuostolių, skaudžių moralinių išgyvenimų, buvo aktyvi teismo posėdžių dalyvė, domėjosi bylos bei išieškojimo eiga. Įsiskolinimas buvo neatsiejamai susijęs su D. B. asmeniu, priteistas siekiant kompensuoti jos asmeninius emocinius išgyvenimus bei praradimą, atkurti socialinį teisingumą. Anot skolininko, netgi tas faktas, kad A. B. 7 metus po D. B. mirties nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo, liudija apie tai, kad jis galimai suprato, kad esamas įsiskolinimas buvo išimtinai susijęs su D. B. asmeniu ir jam nepriklauso teisė į jį. Nuteistojo nuomone, dėl aukščiau išvardytų priežasčių išieškotojo pakeitimas yra negalimas, prieštaraujantis tiek įstatymams, tiek bendram teisingumo bei sąžiningumo principui.
2.3. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju yra reikšmingas ne tik įsiskolinimo bei paveldėjimo egzistavimo faktas (antstolis nepateikė paveldėjimo teises liudijimo), bet ir esminės šio įsiskolinimo susidarymo aplinkybės, t. y. tai, kad įsiskolinimo įvykdymas pagal savo esmę bei prasmę buvo skirtas asmeniškai kreditorei D. B.
Atsiliepimas
3. A. B. atsiliepime į skundą prašė nuteistojo V. G. skundo netenkinti.
4. Nuteistojo (skolininko) V. G. skundas atmetamas.
4.1. Ne visada iki baudžiamojo proceso ar vykdymo proceso pabaigos bylos dalyviais išlieka tie patys fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikos CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje (redakcijoje, galiojusioje iki 2017 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi Lietuvos Respublikos CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kurios įgyvendinimas (procesinių teisių perėmimas) tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, tai išieškotojas ar skolininkas vykdymo procese pakeičiamas tuo atveju, jei laikomasi materialiosios teisės normose nustatytos tvarkos (pvz., įpėdinis (įpėdiniai) priima palikimą).
4.2. Lietuvos Respublikos CK 5.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Lietuvos Respublikos CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, vykdomasis raštas išduotas dėl reikalavimo teisės pagal Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. ir Lietuvos apeliacinis teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžius išieškojimo, taigi darytina išvada, kad vykdomas turtinio pobūdžio reikalavimas, todėl jis paveldimas. Kreditoriaus ir skolininko prievolių pobūdis po teisių perėmimo naujajam išieškotojui nepasikeitė.
4.3. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad D. B. 2010 m. birželio 26 d. mirė. Šiaulių r. 2-asis notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį išieškotojos D. B. sutuoktiniui A. B. perėjo reikalavimo teisė pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-194/2007, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla pagal Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 9 d. išduotą vykdomąjį raštą. Nukentėjusiosios D. B. vyras A. B. priėmė palikimą, todėl apygardos teismas pagrįstai jo atžvilgiu taikė teisių perėmimo vykdymo procese institutą ir išsprendė teisių perėmimo klausimą. Apygardos teismas turėjo pagrindą vykdomojoje byloje pakeisti mirusią išieškotoją D. B. jos teisių ir pareigų perėmėju A. B.
4.4. Nuteistojo V. G. skundo argumentai, kad nuosprendžiu tik nukentėjusiajai D. B. buvo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, o A. B. nukentėjusiuoju pripažintas nebuvo, į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą nepretendavo, taip pat nuteistojo nurodomi A. B. santykiai su nužudytu sūnumi, A. B. dalyvavimas teismo posėdžiuose neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.
Motyvuojamoji dalis
4.5. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo V. G. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.