Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-01-05 VSAT vado pavaduotojo pavedimu pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2024-01-10 buvo gautas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pranešime buvo nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą: „jūs nuo 2023 m. gruodžio 25 d. nuo 19.00 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 09.00 val. vykdėte tarnybą VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos veikimo teritorijoje, jums skirta pasienio sargyba „Patrulis“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, jūs galimai 2023 m. gruodžio 25 d. netinkamai atlikote jums pavestą užduotį, apie 20.55 val. kai buvo tikrinami (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. S., gim. (duomenys neskelbtini), keleivė L. R. gim. (duomenys neskelbtini), nebuvote įsijungęs asmens vaizdo ir garso registratoriaus.

2024-01-18 pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl pradėto tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su nurodytais tarnybinio nusižengimo kaltinimais. Pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus dėl pranešime nurodytų aplinkybių, paneigdamas Pranešime pateiktus kaltinimus padarius tarnybinį pažeidimą. Tačiau nepaisant Pareiškėjo nurodytų aplinkybių į jas nebuvo tinkamai atsižvelgta ir buvo paskirta tarnybinė nuobauda. 2024-02-05 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-10 (toliau - Išvada), kurioje siūloma : VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniajam specialistui vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui D. K. už tarnybinį nusižengimą, pažeidus Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-428 „Dėl asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11.1 papunkčio, Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-358 ,,Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 54.1 papunkčio, 61, 120 punktų, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 ,,Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 6.8, 6.19 papunkčių reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 41 str. 1 ir 2 d., skirti tarnybinę nuobaudą. 2024-02-06 VSAT vadas R. T. priėmė įsakymą Nr. TE-308, kuriuo skyrė Pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas), Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos nustatytų reikalavimų.

Šiuo atveju pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo pateiktų kaltinimų Išvadoje konstatuota, kad „2023 m. gruodžio 25 d., vykdydamas pasienio sargyba „Patrulis“ ir būdamas sargybos vyresniuoju, kuris atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, apie 20.55 val. pasienio ruože buvusių asmenų Ukrainos piliečių dokumentus nurodė tikrinti bei išsiaiškinti jų buvimo pasienio ruože tikslą E. M., nors žinojo, jog E. M. tarnybos vykdymui nebuvo išduotas asmens vaizdo ir garso registratorius (kaip nustatyta aukščiau, dėl to, jog jis po 3 metu vaiko priežiūros atostogų į tarnybą grižo tik 2023 m. gruodžio 2 d., ir dar nebuvo Informacinių technologijų specialistai sutvarkę jo kompiuterines darbo vietos, jis negalėjo prisijungti prie kompiuterio ir visų registrų, tuo pačiu nebuvo galimybės tarnybos metu turėti asmens vaizdo ir garso registratoriaus (buvo neaktyvus)), bei pagal Sienos kontrolės nuostatų 120 punktą (paprastai dokumentus tikrina pasienio sargybos vyresnysis) turėjo pats tikrinti asmenų dokumentus, bendraudamas su trečiais asmenimis įjungti jam tarnybos vykdymui išduotą asmens vaizdo ir garso registratorių, tačiau šių pareigu neatliko.“

Nurodo, kad 2023 m. gruodžio 25 d. vykdant tarnybą buvo tikrinamas automobilis (duomenys neskelbtini) ir juo važiavę asmenys: vairuotojas D. S., gim. (duomenys neskelbtini), keleivė L. R., gim. (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio ir jame esančių asmenų dokumentus tikrino pareiškėjo kolega, kadangi pareiškėjas buvo sargybos vyresnysis, liko tarnybiniame automobilyje.

Vadovaujantis VSAT vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-358 ,,Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 120 punktu, dokumentų tikrinimą paprastai atlieka pasienio sargybos vyresnysis. Taigi, dokumentų tikrinimą gali atlikti ne tik pasienio sargybos vyresnieji. Todėl pareiškėjui pateikti kaltinimai pažeidus VSAT vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-358 ,,Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ nuostatas yra nepagrįsti. Pažymi, kad tuo atveju, jeigu minėtose nuostatose būtų įtvirtinta, jog dokumentų patikrą vykdo tik sargybos pamainos vyresnysis, nagrinėjamu atveju dokumentų patikrą E. M. būtų atlikęs viršijęs savo įgaliojimus. Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą, šiuo konkrečiu atveju, atlikti dokumentų patikrą turėjo E. M., o pareiškėjas, nepaisant to, kad buvo pamainos sargybos vyresnysis, neprivalėjo atlikti dokumentų patikros.

Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas bendraudamas su trečiaisiais asmenimis privalo įjungti asmens vaizdo ir garso registratorių, fiksuoti priešais esantį vaizdą bei garsą aplink įrenginį. Su šiuo kaltinimu pareiškėjas kategoriškai nesutinka, kadangi nagrinėjamu atveju su trečiaisiais asmenimis bendravo ne jis, o jo kolega E. M.. Pagal Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-428 „Dėl Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) 10 punkte nustatyta, kad registratorius privalo būti pritvirtintas prie tarnybinės uniformos krūtinės aukštyje taip, kad nesisukinėtų ir, esant šio tvarkos aprašo 11 punkte nustatytiems atvejams, fiksuotų priešais esantį vaizdą bei garsą aplink įrenginį. Registratorių būtina nešioti visą tarnybos laiką, o įjungti prieš atsirandant 11 punkte nurodytoms sąlygoms.

Aprašo 11 punkte įtvirtinta, kad asmens vaizdo registratorius būtina įjungti tik esant ypatingiems atvejams, t. y. kai pareigūnai dirba / bendrauja su trečiaisiais asmenimis, vykdo asmens ar transporto priemonių patikrinimus pasienio kontrolės punktuose, privalo apsaugoti save ir (ar) kitus asmenis nuo gresiančio realaus pavojaus gyvybei ar sveikatai, siekia užkirsti kelią administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai, ketina panaudoti / naudoja šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones, kai asmenys vengia vykdyti tarnybos pareigūno teisėtus nurodymus ar reikalavimus, vykdo sulaikymą ar konvojavimo metu, vykdo persekiojimą, vykdo teisės pažeidimo vietos apžiūrą, pagal esamą susiklosčiusią situaciją numato, kad gali įvykti konfliktas ir tikslinga turėti įrašą. Taigi, registratorių nebūtina laikyti įjungtą visą tarnybos vykdymo laikotarpį, todėl atsižvelgiant į tai, kad asmenų ir automobilio patikrinimą vykdė pareiškėjo kolega E. M. ir nesant pagrindui, nurodytam Aprašo 11 punkte, pareiškėjui nekilo pareiga įsijungti vaizdo ir garso registratorių.

Pažymi, kad E. M. numatydamas, jog gali įvykti konfliktas, žinodamas, kad neturi vaizdo registratoriaus, galėjo pranešti pareiškėjui, jog ateitų ir būtų daromas vaizdo įrašas. Šiuo atveju tarnybiniame tyrime nėra duomenų, jog E. M. butų pranešęs pareiškėjui apie galimai konfliktinę situaciją.

Akcentuoja, kad atsakovė nesiėmė visų priemonių, kad šiuo konkrečiu atveju abu tarnyboje dalyvavę pareigūnai butų aprūpinti vaizdo ir garso registratoriais. Pažymi, kad išvadoje nurodoma, jog E. M. 2023-12-25 tarnybos vykdymui nebuvo išduotas asmens vaizdo ir garso registratorius, nes jis po 3 metų vaiko priežiūros atostogų į tarnybą grįžo tik 2023-12-02, ir dar nebuvo Informacinių technologijų specialistai sutvarkę jo kompiuterines darbo vietos, jis negalėjo prisijungti prie kompiuterio ir visų registrų, tuo pačiu nebuvo galimybės tarnybos metu turėti asmens vaizdo ir garso registratoriaus. Šiuo atveju, laikotarpis nuo 2023-12-02 iki 2023-12-25 (23 kalendorinės dienos) yra pakankamai ilgai laikotarpis, jog atsakovas būtų ėmęsis veiksmų, jog pareigūnas vykdydamas tarnybą turėtų ir galėtų naudotis vaizdo ir garso registratoriumi. Pažymi, kad Aprašo 7 punkte nurodyta, kad vaizdo registratoriai naudojami situacijose, kai pareigūnas, saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai arba užkirsdamas kelią administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai, naudoja ginklą ir (ar) specialiąsias priemones, kai asmenys vengia vykdyti pareigūno teisėtą nurodymą ar reikalavimą, prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis ir kitais Apraše nurodytais atvejais. Taigi, Atsakovas nepasirūpinimo, kad nagrinėjamu atveju abu tarnybą vykdę pareigūnai būtų aprūpinti vaizdo ir garso registratoriaus. Pažymi, kad dėl aukščiau išvardintų aplinkybių, E. M. atsakovas tarnybinės nuobaudos neskyrė.

Nurodo, kad tam, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (LVAT 2006 m. liepos 3 d. teisėjų pasitarime aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas).

Šiuo atveju Išvadoje pareiškėjo kaltė (tiesioginė tyčia) konstatuota formaliai, netiriant kaltės iš esmės. Atsakovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog neužtikrino tinkamos tarnybinės užduoties vykdymo. Konkrečiu atveju nebuvo atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo tyrimui ypač svarbias aplinkybes, t. y. bendravo su trečiaisiais asmenimis ir dokumentų tikrinimą atliko E. M., taip pat ar dokumentų tikrinimą atlikęs E. M. įžvelgė esant konfliktinę situaciją ar apie tai pranešė pareiškėjui. Todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas tinkamai vykdė pareigybines funkcijas, jo veiksmuose neįžvelgtinas netinkamas tarnybinių funkcijų atlikimas, tuo pačiu nesant tarnybinio nusižengimo dalykui, nebuvo pareiškėjo tiesioginės tyčios.

Teismų praktikoje konstatuojama, kad teisės pažeidimui (šiuo atveju tarnybiniam nusižengimui) konstatuoti pakanka formalios sudėties (nereikalaujančios pasekmių), visgi įstatymuose (Statuto 39 straipsnio 1 dalyje) įsakmiai reikalaujama, kad skiriant nuobaudą būtų atsižvelgiama į kilusias pasekmes. Išvadoje apie kilusias pasekmes dėl tariamai pareiškėjo netinkamai vykdytu tarnybinių funkcijų nepasisakyta. Taigi, nesant Išvadoje nurodytoms pasekmėms, konstatuotina, kad pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, faktiškai, padarytas pažeidimas atitinka Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 2 dalyje numatyto mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvoką, yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas pažeidimo sunkumui. Teismų praktikoje tais atvejais, jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (LVAT 2015 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015).

Nurodo, kad tyrimas atliktas, neatsižvelgiant į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusi situaciją vertinta vienpusiškai, paviršutiniškai. Nagrinėjamu atveju Išvadoje nėra tinkamai atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, kadangi neatlikti visi būtini veiksmai siekiant atskleisti tarnybinio nusižengimo padarymo faktą. Todėl šiuo atveju egzistuoja pagrindas įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą bei adekvatumą. LVAT yra konstatavęs, jog nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismai švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (LVAT 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta tarnybinė nuobauda - pastaba. Šiuo atveju tokia nuobauda galėtų būti taikoma tik tuomet, kai padaryta pavojinga veika (neveikimas), nustatytos pasekmės, padariusios realios žalos ar kitų sunkių neigiamų padarinių, kad už tai pritaikyta nuobauda atitiktų tarnybinio nusižengimo sunkumo laipsnį. Pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, per tarnybos Lietuvos Respublikos sienos apsaugos tarnyboje (vidaus tarnybos stažas - 10 m. 4 mėn.) buvo skatintas septynis kartus, tiesioginio vadovo charakterizuojamas teigiamai.

Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį - atsakomybės neišvengiamumo - principą (LVAT 2012m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012). Tačiau LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (LVAT 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A548-552/2015). Todėl bylos nagrinėjimo metu teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios leistų panaikinti pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, turėtų vertinti pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos adekvatumo klausimą ir įžvelgęs neteisėtumą, turėtų pasinaudoti diskrecijos teise ir sušvelninti paskirtąją nuobaudą.

Pagal statuto 41 str. 7 d. tarnybinis patikrinimas atliekamas, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. To paties straipsnio 13 d. nurodoma, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.

Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statute nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką nustato Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 6 p. nurodoma, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau - vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau - tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos pareigūnų netinkamų veiksmų (tame tarpe ir dėl D. K. netinkamų veiksmų), vykdant valstybės sienos apsaugą, įgaliotas asmuo, t. y. Tarnybos vado pavaduotojas S. N. 2024 m. sausio 5 d., pavedė atlikti Tarnybos Teisės skyriui, susipažinęs su Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės vado R. T. 2024 m. sausio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13PR-308 ,,Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, kuriame nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 27 d. apie 3.30 val. į Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos Kybartų kelio pasienio kontrolės punktą (toliau - Kybartų KPKP) atėjo 2 Ukrainos piliečiai ir informavo, kad 2023 m. gruodžio 26 d. apie 21.00 val. 3 Ukrainos piliečiai, kurių duomenų nežino, galėjo kirsti valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į R. F. pusę, o vėliau grįžti atgal. Šių asmenų teigimu, ryšys tarp jų nutrūko apie 23.15 val., galimai grįžtant atgal link valstybės sienos.

Paskutinio pokalbio metu jie informavo, kad grįžta atgal į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jau yra „neutralioje zonoje“ bei mato pasieniečius. Ukrainos pilietis telefone parodė sutartą susitikimo vietą su grįžtančiais asmenimis. Pagal vaizdus iš Google Maps, Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pamainos vyresnysis nustatė, kad susitikimo vieta yra Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos veikimo teritorija, Girėnų k. ribose. 3.50 val. apie galimą valstybės sienos pažeidimą keletą kartų Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pamainos vyresnysis informavo Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos budėtojų dalį. Informavus Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos vadą, kurio nurodymu 4.06 val. su „Mobiliu patruliu Takas 23“ ir su Ukrainos piliečiu pagal jo navigaciją, Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pamainos vyresnysis nuvyko į nurodytą vietą, kur juos pasitiko Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos sargyba ir kartu nuvyko į vietą, kur buvo sutarta susitikimo vieta.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus ir apžiūrėjus sargyboms, pasitelkiant kinologą, valstybės sienos ruožą, kur tikėtina galėjo įvykti valstybės sienos kirtimas, valstybės sienos kirtimo požymių nebuvo nustatyta.Tikrinant galimo valstybės sienos pažeidimo aplinkybes, nustatyti tarnybos vykdymo pažeidimai, dėl kurių nėra galimybės nustatyti galimo valstybės sienos pažeidimo aplinkybių, jei toks pažeidimas įvyko. Šie pažeidimai neigiamai įtakoja valstybės sienos apsaugą ir gali sudaryti prielaidas, kad valstybės sienos apsauga vykdoma nepakankamai efektyviai.

Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriui atliekant informacijos patikrinimą, buvo užfiksuoti tokie galimi tarnybos vykdymo pažeidimai: peržiūrėjus 2023 m. gruodžio 25 d. Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos nešiojamo video registratoriaus (kūno kameros) vaizdo įrašą, jame matosi, kaip 9.57 val. jaunesnieji specialistai M. P. ir J. P. sustabdė patikrinimui automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jame sėdi 4 asmenys, tačiau buvo patikrinti tik du (vairuotojas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), keleivė L. R., gim. (duomenys neskelbtini)). Taip pat patikrinus per duomenų bazes, paaiškėjo, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra automatiškai išregistruotas, todėl negali dalyvauti eisme, tačiau jokie veiksmai dėl minėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo fiksavimo ar informacijos perdavimo nebuvo atlikti.

2023 m. gruodžio 25 d. 20.55 val. ir gruodžio 26 d. 23.19 val., kai buvo tikrinami (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. S., gim. (duomenys neskelbtini), keleivė L. R., gim. (duomenys neskelbtini), abu kartus pasienio sargybai buvo išduotos spec. priemonės nešiojami video registratoriai (kūno kameros), tačiau tikrinimų metu jie nebuvo įjungti.

Tuo buvo nevykdomas Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos vado 2023 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 4-162 ,,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 4-428 „Dėl Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, 11.1 papunktis (Registratorių būtina naudoti (įjungti), kai tarnybos pareigūnas, vykdydamas tiesiogines funkcijas dirba / bendrauja su trečiaisiais asmenimis).

Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos aprašo 24 punktas).

Tarnybinis patikrinimas buvo pavestas atlikti Tarnybos Teisės skyriui. Kaip minėta aukščiau, tarnybinių patikrinimų procedūros statutiniams valstybės tarnautojams atliekamos vadovaujantis Statuto ir Tvarko aprašo nuostatomis.

Tarnybinio patikrinimo metu, buvo nustatyta, pagal Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planą Nr. 20231225-2 (toliau - darbo planas) nuo 2023 m. gruodžio 25 d. 19.00 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 9.00 val. tarnybą vykdė Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto E. C. (paskirta pasienio sargyba „Užkardos pamainos vyresnysis“, 1 sargyba) vadovaujama pamaina, pasienio sargybą „Užkardos budėtojas“ vykdė Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesnioji specialistė I. R. (2 sargyba), „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius“ - Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesnioji specialistė R. A. (3 sargyba), bei skirtos dvi pasienio sargybos „Patrulis“ (4 sargyba - D. K. (sargybos vyresnysis) ir E. M.; 5 sargyba - E. B. (sargybos vyresnysis) ir P. Č.).

Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos budėtojo darbo registre (toliau - Darbo registras) 2023 m. gruodžio 25 d. 20.55 val. užfiksuotas pranešimas (įrašo eil. Nr. 10167), kad sargyba, kurią sudarė sargybos vyresnysis D. K. bei E. M. patikrinimui sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. S., gim. (duomenys neskelbtini), keleivė L. R., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vaizdo įrašo apie aukščiau minėtą patikrinimą nėra, nes nebuvo įjungtas tarnybai išduotas asmens vaizdo ir garso registratorius. Darbo registro įraše Nr. 10162 užfiksuota, jog išduoti nešiojami vaizdo registratoriai ,,Body“ E. B. - 712113; P. Č. - 713909; D. K. - 715966.

Užklausus pareigūno J. S., kodėl E. M. tarnybai nebuvo išduotas asmens vaizdo ir garso registratorius, pastarasis paaiškino, kad jaunesnysis specialistas E. M. po 3 metų vaiko priežiūros atostogų į tarnybą grįžo 2023 m. gruodžio 2 d., kol nebuvo Informacinių technologijų specialistai sutvarkę kompiuterinės darbo vietos, jis negalėjo prisijungti tarnybos metu prie ,,kompiuterio“ ir visų registrų, tuo pačiu nebuvo galimybės tarnybos metu turėti ,,Body“ kamerą (buvo neaktyvi). Kaip matyti iš el. laiško 2023 m. gruodžio 28 d. buvo sukonfigūruotas prisijungimas prie ,,Body“ ir šiuo metu vykdydamas tarnybą asmens vaizdo ir garso registratoriumi pareigūnas E. M. naudojasi. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas nesiėmė priemonių, kad abu tarnyboje dalyvavę pareigūnai būtų aprūpinti asmens vaizdo ir garso registratoriais . Kaip matyti iš Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos vyriausiojo specialisto J. S. pateiktų el. laiškų, pastarasis 2023 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Tarnybos Informatikos skyriaus vyriausiąjį specialistą A. J. su prašymu, esant galimybei sukonfigūruoti ,,Body“ E. M.. 2023 m. gruodžio 5 d. A. J. el. paštu nurodė, kad pareigūnas E. M. turi pateikti prašymą „Įregistruoti kompiuterizuotos darbo vietos, informacinės sistemos naudotoją ir suteikti ar panaikinti naudotojo prieigos prie informacinių sistemų teises“. 2023 m. gruodžio 8 d. (penktadienis) pareigūnas E. M. prašymą „Įregistruoti kompiuterizuotos darbo vietos, informacinės sistemos naudotoją ir suteikti ar panaikinti naudotojo prieigos prie informacinių sistemų teises“ kartu su pasižadėjimu „Laikytis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valdomų valstybės ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų“ pasirašė, kuris buvo įkeltas į Dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ (toliau - DVS) ir kitą darbo dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 11 d., suderinus su atsakingais asmenimis, užregistruotas DVS Nr. 13PR-22894, o nuo 2023 m. gruodžio 28 d. E. M. sukonfigūruotas prisijungimas prie ,,Body“ kamerų. Taigi E. M., vykdant tarnybą nuo 2023 m. gruodžio 25 d. 19.00 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 9.00 val., neturėjo nešiojamo asmens vaizdo ir garso registratoriaus ,,Body“, o ši priemonė buvo išduota sargybos vyresniajam D. K., todėl pastarasis privalėjo atlikti veiksmus, kurių metu turi būti įjungiamas vaizdo registratorius, t. y. vykdydamas tiesiogines funkcijas dirba/bendrauja su trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo E. M. nebuvo įteiktas ir tarnybinėn atsakomybėn pastarasis netrauktas.

Laikantis Tvarkos aprašo nustatytos tvarkos, pareiškėjui 2024 m. sausio 11 d. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriame aiškiai ir tiksliai išdėstyta, kuo pareigūnas kaltinamas bei užduoti klausimai, bei su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai susipažino 2024 m. sausio 13 d.

Nurodo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą tarnybinio patikrinimo metu. Jį baigus, surašoma motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą.

Tvarkos aprašo 27 punkte nustatyta, jog vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 41 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (LVAT 2013 m. balandžio 11 d. nutartis a. b. Nr. A552-578/2013).

2024 m. vasario 5 d. baigus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-10 ,,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų, vykdant valstybės sienos apsaugą“ (toliau - Išvada). Minėtoje Išvadoje nurodoma, jog Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesnysis specialistas D. K. 2023 m. gruodžio 25 d., vykdydamas pasienio sargybą „Patrulis“ ir būdamas sargybos vyresniuoju, kuris atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, apie 20.55 val. pasienio ruože buvusių asmenų Ukrainos piliečių dokumentus nurodė tikrinti bei išsiaiškinti jų buvimo pasienio ruože tikslą E. M., nors žinojo, jog E. M. tarnybos vykdymui nebuvo išduotas Asmens vaizdo ir garso registratorius (kaip paminėta aukščiau, dėl to, jog jis po 3 metų vaiko priežiūros atostogų į tarnybą grįžo tik 2023 m. gruodžio 2 d., ir dar nebuvo Informacinių technologijų specialistai sutvarkę jo kompiuterinės darbo vietos, jis negalėjo prisijungti prie kompiuterio ir visų registrų, tuo pačiu nebuvo galimybės tarnybos metu turėti Asmens vaizdo ir garso registratoriaus (buvo neaktyvus)), bei pagal Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 358 ,,Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 120 punktą (paprastai dokumentus tikrina pasienio sargybos vyresnysis) turėjo pats tikrinti asmenų dokumentus, bendraudamas su trečiais asmenimis įjungti jam tarnybos vykdymui išduotą Asmens vaizdo ir garso registratorių, tačiau šių pareigų neatliko ir šiais veiksmais pažeidė Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-428 „Dėl asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11.1 papunkčio, Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-358 ,,Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 54.1 papunkčio, 61, 120 punktų, Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 ,,Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 6.8, 6.19 papunkčių reikalavimus.

Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-428 „Dėl asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 10 punkte numatyta, kad asmens vaizdo ir garso registratorius privalo būti pritvirtintas prie tarnybinės uniformos krūtinės aukštyje taip, kad nesisukinėtų ir, esant šio tvarkos aprašo 11 punkte nustatytiems atvejams, fiksuotų priešais esantį vaizdą bei garsą aplink įrenginį. Registratorių būtina nešioti visą tarnybos laiką, o įjungti prieš atsirandant 11 punkte nurodytoms sąlygoms. Registratorius privalo būti pritvirtintas prie tarnybinės uniformos krūtinės aukštyje taip, kad nesisukinėtų ir, esant šio tvarkos aprašo 11 punkte nustatytiems atvejams, fiksuotų priešais esantį vaizdą bei garsą aplink įrenginį. Registratorių būtina nešioti visą tarnybos laiką, o įjungti prieš atsirandant 11 punkte nurodytoms sąlygoms (10 punktas). Tvarkos aprašo 11 punkte numatyta, kad Registratorių būtina naudoti (įjungti), kai tarnybos pareigūnas, vykdydamas tiesiogines funkcijas: 11.1. dirba / bendrauja su trečiaisiais asmenimis; 11.2. vykdo asmens ar transporto priemonių patikrinimus pasienio kontrolės punktuose; 11.3. privalo apsaugoti save ir (ar) kitus asmenis nuo gresiančio realaus pavojaus gyvybei ar sveikatai; 11.4. siekia užkirsti kelią administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai; 11.5. ketina panaudoti / naudoja šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones; 11.6. kai asmenys vengia vykdyti tarnybos pareigūno teisėtus nurodymus ar reikalavimus; 11.7. vykdo sulaikymą ar konvojavimo metu; 11.8. vykdo persekiojimą; 11.9. vykdo teisės pažeidimo vietos apžiūrą; 11.10. pagal esamą susiklosčiusią situaciją numato, kad gali įvykti konfliktas ir tikslinga turėti įrašą. Už registratoriaus būklę, tinkamą veikimą visą tarnybos vykdymo laiką, įjungimą ir išjungimą, įrašų darymą bei grąžinimą asmeniškai atsakingas tarnybos pareigūnas, kuriam įrenginys buvo išduotas (14 punktas).

Sienos kontrolės nuostatai, reglamentuoja sienos stebėjimo ir patikrinimų kertant valstybės sieną planavimą, organizavimą ir vykdymą Tarnybos struktūriniuose padaliniuose, įgyvendinančiuose Tarnybos funkcijas pasienio ruože, teritorinėje jūroje, jūrų, oro uoste ir (ar) kitoje nustatytoje teritorijoje. Sienos kontrolės nuostatų 49 punkte nurodyta, kad pasienio sargybų skaičius tarnybinėms užduotims atlikti nustatomas atsižvelgus į padėtį užkardos veikimo teritorijoje, galimų panaudoti pareigūnų skaičių, turimų tarnybinių priemonių panaudojimo galimybes, gretimų užkardų, kitų rinktinės struktūrinių padalinių turimas pajėgas bei kitas aplinkybes<...>. Sienos kontrolės nuostatų 51 punkte numatyta, kad pasienio sargyba tiesiogiai pavaldi užkardos pamainos vyresniajam, o vykdant atitinkamas tarnybines užduotis - tos pasienio sargybos vyresniajam. Vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo ir kitų teisės pažeidimų požymių sausumoje, pasienio vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis; fiksuoti su padėtimi užkardos veikimo teritorijoje galimai susijusią informaciją apie įvykius, asmenis bei transporto priemones, pastebėtus ar patikrintus tarnybos metu bei nedelsiant apie tai perduoti užkardos pamainos vyresniajam ar užkardos budėtojui (Sienos kontrolės nuostatų 54.1 papunktis).

Dviejų ar daugiau pareigūnų pasienio sargybai vadovauja pasienio sargybos vyresnysis (Sienos kontrolės nuostatų 58 punktas). Pasienio sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų drausmę ir kontrolę, gautų tarnybinei užduočiai vykdyti tarnybinių priemonių tinkamą panaudojimą (Sienos kontrolės nuostatų 61 punktas). Pasienio sargybos vyresnysis privalo susipažinti su tarnybine užduotimi ir išsiaiškinti pasienio sargybos rūšį, tarnybos vietas ir maršrutus, tarnybos vykdymo laiką ir būdus, pasienio sargybų, kurioms pagal kvietimo signalą būtina padėti, bei pasienio sargybų, kurios turi suteikti pagalbą iškvietus, tarnybos (išdėstymo) vietas (Sienos kontrolės nuostatų 63.1.1 papunktis); žodžiu supažindinti pavaldžius pareigūnus su tarnybine užduotimi, jos įvykdymo aplinkybėmis tarnybos metu (63.1.3 papunktis); reikalauti iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis (63.2 papunktis); fiksuoti su padėtimi užkardos veikimo teritorijoje galimai susijusią informaciją apie įvykius, asmenis bei transporto priemones, pastebėtus ar patikrintus tarnybos metu, bei nedelsiant apie tai perduoti užkardos pamainos vyresniajam ar užkardos budėtojui (63.4 papunktis). Saugumo sumetimais pasienio sargybos vyresnysis prieš pasienio sargybai pradedant ir užbaigus asmenų ar transporto priemonių patikrinimą (ne pasienio kontrolės punktuose), asmenų sulaikymą ar persekiojimą, radijo ar kitomis ryšio priemonėmis praneša apie tai užkardos budėtojui. Intensyvaus srauto ar eismo asmenų bei transporto priemonių patikrinimo atvejais gali būti pranešama tik apie patikrinimo pradžią ir pabaigą, nurodant apytikslį patikrintų asmenų ir transporto priemonių skaičių (65 punktas). Sienos kontrolės nuostatų penkto skirsnio „Patrulio veiksmai tikrinant asmenų dokumentus“ 120 punkte nurodyta, kad patrulis, įtaręs teisės pažeidimą, turi identifikuoti asmenį pagal pateiktą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o prireikus patikrinti ir kitus dokumentus. Paprastai dokumentus tikrina pasienio sargybos vyresnysis. Prieš atlikdamas patikrinimą pareigūnas pasisveikina ir kreipiasi į asmenį: „Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Prašau pateikti dokumentus“, asmeniui pareikalavus trumpai ir aiškiai išdėsto kreipimosi priežastį ir tikslą. Asmens reikalavimu pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą, tačiau asmeniui jo į rankas neduoti.

Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 ,,Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 5.3 papunktyje numatyta, kad pareigūnas, einantis šias pareigas, privalo būti gerai susipažinusiam su Europos Sąjungos, Šengeno teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sienos kontrolę ir kitą tarnybinę veiklą, 6.1, 6.8, 6.19 papunkčiuose numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas saugo valstybės sieną pagal nustatytas tarnybines užduotis (6.1 papunktis); vykdydamas pasienio sargybos vyresniojo pareigas, užtikrina tinkamą gautos tarnybinės užduoties vykdymą bei pavaldžių pareigūnų tarnybos vykdymo kontrolę (6.8 papunktis); vykdo kitus užkardos vadovybės nenuolatinio pobūdžio pavedimus, susijusius su pasienio rinktinės ir pasienio užkardos veiklos tikslų įgyvendinimu (6.19 papunktis).

D. K. tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareigūnas, turėdamas didelę darbo patirtį (10 metų vidaus tarnybos stažas), žinojo, kaip privalo elgtis atitinkamoje situacijoje, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių jam elgtis tinkamai, t. y. taip kaip jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys aktai, nenustatyta. Konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats pasirinko konkretų elgesio variantą, sąmoningai nepaisė teisės aktų nuostatų, numatančių, jog sargybos vyresnysis atsako už tinkamą tarnybinės užduoties vykdymą, tikrina dokumentus ir bendraudamas su trečiaisiais asmenimis privalo įjungti Asmens vaizdo ir garso registratorių, fiksuoti priešais esantį vaizdą bei garsą aplink įrenginį, atsirandant tvarkos aprašo 11 punkte nurodytoms sąlygoms, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pareiškėjo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankami suvokti ir įvertinti, kokias pasekmes sukels jo neveikimas. Pareigų neatlikimas yra tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu, keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai. Pareigūnas atliko tarnybą ypatingos paskirties valstybės įstaigoje, vykdė atsakingas funkcijas, susijusias su valstybės sienos apsauga, nelegalios migracijos kontrole, todėl jo padarytas tarnybinis nusižengimas pagrįstai vertintinas kaip tarnybos drausmės pažeidimas. Aukščiau minėtų funkcijų specifika reikalauja iš pareigūnų padidinto budrumo bei galimų apsaugos veiksmų adekvatumo ir saugaus atlikimo. Tokie pažeidimai negali būti ignoruojami, nes tokiu būdu kitiems pareigūnams būtų parodytas atsainus požiūris į nustatytos drausmės ir parengties palaikymą Tarnyboje.

Tarnybinio patikrinimo metu surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog pareiškėjas buvo paskirtas Sargybos vyresniuoju, jis ir pats to neneigia. Be kita ko, pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys turi būti pavyzdys kitiems pareigūnams ir tai, jog sargybos vyresnysis turi atsakyti už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, išduotų tarnybinių priemonių tinkamą panaudojimą tarnybos metu.

Statuto 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (toliau - pareigūnas) - šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis kitiems pareigūnams.

Pažymėtina kad viena iš esminių Tarnybos funkcijų yra valstybės sienos apsauga bei jos kirtimo kontrolė. Šią funkciją Tarnyba įgyvendina per Tarnyboje tarnaujančius pareigūnus. Tarnybiniu patikrinimo metu nustatyta, jog pareigūnas D. K. kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu. Toks elgesys rodo aplaidų ir neatsakingą asmens požiūrį į tarnybinę veiklą ir yra netoleruotinas. Pareigūnas D. K., būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareigūnas pats pasirinko konkretų elgesio variantą, nepaisė teisės aktų nuostatų. Pareigūnas turėjo pareigą savo funkcijas vykdyti tinkamai, tačiau to nepadarė. D. K. neveikė taip, kaip numato jo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai. Pareigūnas pažeidė vidaus tarnybos tvarką, jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Pažymi, kad Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas J. A. 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. PP17-8(24) ,,Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ išnagrinėjęs Išvadą, dėl pareigūno D. K. veiksmų tarnybos metu, neprieštaravo dėl pasiūlytos tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Pareiškėjas yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, o statutinis valstybės tarnybos santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę. Tinkamos drausmės užtikrinimas yra viena iš Tarnybos veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonių, disciplina grindžiama laikymusi teisės aktais nustatytos darbo tvarkos bei savikontrole, atitinkančia nustatyto elgesio lygmenį - tai pareigūnus įpareigoja laikytis nustatytos darbo drausmės. Atsižvelgiant į Tarnybos vykdomų funkcijų specifiką, pareigūnai yra įpareigoti veikti taip, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus Tarnybos paskirties vykdymas. Pareigūnų pareigų neatlikimas, savo pareiginių funkcijų nevykdymas vertintini kaip neatsakingas požiūris į tarnybą, jos specifiką ir Tarnybos pareigūnams keliamus didesnius darbo drausmės reikalavimus. Sustiprinta drausmė, pareigūnų pasiruošimas veikti ekstremaliomis sąlygomis - visa tai ypač aktualu atsižvelgiant į jautrią šių dienų geopolitinę situaciją. Kaip nurodoma Išvadoje, tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas D. K. neturėjo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai, jo pareigų neatlikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis (tiesioginė aplaidaus elgesio priežastis - neužtikrino tinkamos tarnybinės užduoties vykdymo). Pareiškėjas dėl savo gyvenimiškos ir tarnybos patirties, ir užimamų pareigų, turėdama galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad jam tarnybos metu pavaldžiam pareigūnui nėra išduotas asmens vaizdo ir garso registratorius ir būdamas sargybos vyresniuoju, turėjo pats tikrinti asmenų, buvusių pasienio ruože dokumentus, bei įvertinti savo veiksmų pasekmes tarnybos eigai ir rezultatams, tyčia, sąmoningai nesilaikė jo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų reikalavimų, nors pagal savo elgesio aplinkybes turėjo tai numatyti ir vykdyti.

Nurodo, kad Išvada, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, nes joje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai bei argumentai dėl nagrinėto pareiškėjo nusižengimo, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyti tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai.

Nurodo, kad Vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Statuto 41 str. 1 d. išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti pareigūnui vieną iš Statuto 41 str. 2 d. 1-5 p. išvardytų tarnybinių nuobaudų.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais. Tarp vienų iš svarbiausių valstybės tarnautojų veiklos etikos principų yra pavyzdingumo principas, kuris įpareigoja valstybės tarnautoją deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybai yra pavestos labai svarbios valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės funkcijos. Su šios tarnybos pareigūnais valstybė ir visuomenė sieja viešąjį interesą, kad valstybės siena bus saugoma patikimai ir profesionaliai, kad šios tarnybos pareigūnai laikysis priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nepiktnaudžiaus tarnyba, kad jų elgesys tarnyboje ir už jos ribų bus nepriekaištingas. Taigi, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai.

Statutiniai santykiai sąlygojantys didesnius reikalavimus Tarnybai kaip institucijai, lemia, kad iš Tarnybos pareigūnų būtų reikalaujama ypatingo drausmingumo ir pareigingumo. Todėl tai, kas galėtų būti pateisinama nesant statutinių santykių, negali būti pateisinama statutiniuose santykiuose. Tarnybos pareigūnai yra valdžios atstovai, todėl bet koks Tarnybos pareigūno netinkamas elgesys daro žalą ne tik Tarnybai ir tarnybos interesams, bet ir valstybei apskritai. Tarnybos pareigūnams keliami griežtesni reikalavimai ir dėl viešo intereso apsaugos, nes Tarnybos paskirtis be kita ko yra užtikrinti viešąją tvarką ir atlikti teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože. Taigi Tarnybos pareigūnų elgesiui turi būti taikomi tokie standartai, kurie leistų Tarnybai tinkamai įvykdyti jai Lietuvos Respublikos įstatymų priskirtas funkcijas.

Pareigūnų, kurių profesinė pareiga - užkirsti kelią teisės pažeidimams, daromi nusižengimai, formuoja negatyvų visuomenės požiūrį į Tarnybos pareigūnus, kaip valstybės tarnautojus, turinčius viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, bei į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kaip valstybės sienos saugumą bei viešąją tvarką užtikrinančią pasienio įstaigų ir pareigūnų visumą. Tarnybos pareigūnas, kurio viena iš funkcijų, pagal kompetenciją reikalauti, kad kiti asmenys laikytųsi įstatymų, pats jų nesilaikydamas pažeidžia valstybei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, taip pat pažeidžia sąžiningumo, atsakomybės, padorumo principus, griauna visuomenės pasitikėjimą visa Tarnyba ir jos pareigūnais.

Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, tame tarpe nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (LVAT 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009).

Atsakovės nuomone, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengimo pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, į pareiškėjo požiūrį į padarytą pažeidimą, jo atsakomybės vengimą, todėl paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba yra adekvati ir proporcinga padarytam nusižengimui ir ją švelninti nėra pagrindo ir galimybės, kadangi tai pati švelniausia tarnybinė nuobauda, numatyta Statuto 41 straipsnio 2 dalyje.

Nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, nes Išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertintas pareiškėjo paaiškinimas bei argumentai dėl nagrinėto pareiškėjo nusižengimo, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodytas tarnybinio nusižengimo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas (pareiškėjo neveikimas taip kai numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, netinkamas tarnybinės užduoties atlikimas, netinkamas vadovavimas pasienio sargybai), jį padariusio pareigūno kaltė (įvertinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą tyčia), Išvada parengta atsižvelgus į pareiškėjo asmenybės charakteristiką, išanalizavus pažeidimo aplinkybes, įvertinus pažeidimo pobūdį, todėl vertina, jog ginčijamas Tarnybos vado 2024 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. TE-308 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos D. K. skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.