- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- eA-837-821/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00864-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vado R. T. 2024 m. vasario 6 d. priimtą įsakymą Nr. TE-308, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Pareiškėjas yra VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesnysis specialistas ir Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos narys. VSAT vado pavaduotojo 2024 m. sausio 5 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis pareiškėjo patikrinimas. Pareiškėjas 2024 m. sausio 10 d. gavo pranešimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad yra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 25 d. 19 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 9 val. vykdydamas tarnybą VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos veikimo teritorijoje pareiškėjas 2023 m. gruodžio 25 d. galbūt netinkamai atliko jam pavestą užduotį, t. y. apie 20 val. 55 min., kai buvo tikrinami (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. S. ir keleivė L. R., neįsijungė asmens vaizdo ir garso registratoriaus. Pareiškėjas 2024 m. sausio 18 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su kaltinimais dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus dėl pranešime nurodytų aplinkybių, paneigdamas pranešime pateiktus kaltinimus padarius tarnybinį nusižengimą, tačiau į pareiškėjo paaiškinimus nebuvo atsižvelgta.
2.2. 2024 m. vasario 5 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-10 (toliau – ir Išvada), kurioje pasiūlyta pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą, pažeidus Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-428 „Dėl asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11.1 papunkčio, Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-358 ,,Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 54.1 papunkčio, 61, 120 punktų, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 ,,Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 6.8, 6.19 papunkčių reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, o 2024 m. vasario 6 d. VSAT vadas R. T. priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.
2.3. Tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje reikalavimų.
2.4. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 25 d. vykdydamas tarnybą netikrino automobilio (duomenys neskelbtini) ir juo važiavusių asmenų, kadangi tai atliko pareiškėjo kolega. Pareiškėjui pateikti kaltinimai pažeidus VSAT vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 4-358 ,,Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ nuostatas yra nepagrįsti. Tuo atveju, jeigu minėtose nuostatose būtų įtvirtinta, jog dokumentus tikrina tik sargybos pamainos vyresnysis, nagrinėjamu atveju dokumentų patikrą atlikęs E. M. būtų viršijęs savo įgaliojimus. Pareiškėjas šiuo atveju neturėjo atlikti dokumentų patikros, kadangi tokią patikrą galėjo atlikti tik pareiškėjo kolega E. M.
2.5. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas bendraudamas su trečiaisiais asmenimis privalo įjungti asmens vaizdo ir garso registratorių, fiksuoti priešais esantį vaizdą bei garsą aplink įrenginį. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju su trečiaisiais asmenimis nebendravo. Pagal Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-428 „Dėl Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 10 punktą registratorius privalo būti pritvirtintas prie tarnybinės uniformos krūtinės aukštyje taip, kad nesisukinėtų ir, esant šio Aprašo 11 punkte nustatytiems atvejams, fiksuotų priešais esantį vaizdą bei garsą aplink įrenginį. Registratorių būtina nešioti visą tarnybos laiką, o įjungti prieš atsirandant Aprašo 11 punkte nurodytiems atvejams. Aprašo 11 punkte įtvirtinta, kad asmens vaizdo registratorius būtina įjungti tik esant ypatingiems atvejams, t. y. kai pareigūnai dirba / bendrauja su trečiaisiais asmenimis, vykdo asmens ar transporto priemonių patikrinimus pasienio kontrolės punktuose, privalo apsaugoti save ir (ar) kitus asmenis nuo gresiančio realaus pavojaus gyvybei ar sveikatai, siekia užkirsti kelią administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai, ketina panaudoti / naudoja šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones, kai asmenys vengia vykdyti tarnybos pareigūno teisėtus nurodymus ar reikalavimus, vykdo sulaikymą ar konvojavimo metu, vykdo persekiojimą, vykdo teisės pažeidimo vietos apžiūrą, pagal esamą susiklosčiusią situaciją numato, kad gali įvykti konfliktas ir tikslinga turėti įrašą. Taigi, registratorių nebūtina laikyti įjungtą visą tarnybos vykdymo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio ir jame buvusių asmenų patikrinimą vykdė pareiškėjo kolega ir nesant pagrindui, nurodytam Aprašo 11 punkte, pareiškėjui nekilo pareiga įsijungti vaizdo ir garso registratorių.
2.6. Atsakovas nesiėmė visų priemonių, kad šiuo konkrečiu atveju abu tarnyboje buvę pareigūnai būtų aprūpinti vaizdo ir garso registratoriais. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad vaizdo registratoriai naudojami situacijose, kai pareigūnas, saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai arba užkirsdamas kelią administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai, naudoja ginklą ir (ar) specialiąsias priemones, kai asmenys vengia vykdyti pareigūno teisėtą nurodymą ar reikalavimą, prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis ir kitais Apraše nurodytais atvejais. Pareiškėjo kolegai tarnybinė nuobauda nebuvo už tai skirta.
2.7. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Šiuo atveju Išvadoje pareiškėjo kaltė konstatuota formaliai. Atsakovas iš esmės apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog pareiškėjas neužtikrino tinkamos tarnybinės užduoties įvykdymo. Nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo tyrimui svarbias aplinkybes, t. y. kad su trečiaisiais asmenimis bendravo, dokumentus patikrino pareiškėjo kolega. Taigi, pareiškėjas tinkamai vykdė pareigybės funkcijas, pareiškėjo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.
2.8. Tyrimas atliktas neatsižvelgus į visas faktines ir teisines aplinkybes, susidariusi situacija įvertinta paviršutiniškai. Išvadoje nėra tinkamai atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, kadangi neatlikti visi būtini veiksmai siekiant atskleisti tarnybinio nusižengimo padarymo faktą.
2.9. Pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – pastaba galėjo būti pritaikyta tik tuomet, jeigu būtų padaryta pavojinga veika, nustatytos pasekmės, padariusios realios žalos. Pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų, per tarnybos VSAT 10 metų ir 4 mėnesių darbo stažą buvo skatintas 7 kartus. Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai. Teismas nenustatęs aplinkybių, leidžiančių panaikinti pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą, turėtų įvertinti pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo klausimą ir pasinaudodamas diskrecijos teise – sušvelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VSAT atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
4.1. Tarnybinį patikrinimą dėl Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos pareigūnų netinkamų veiksmų (įskaitant ir dėl pareiškėjo netinkamų veiksmų), vykdant valstybės sienos apsaugą, Tarnybos vado pavaduotojas S. N. 2024 m. sausio 5 d., pavedė atlikti Tarnybos Teisės skyriui, susipažinęs su Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės vado R. T. 2024 m. sausio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13PR-308 ,,Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, kuriame nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 27 d. apie 3 val. 30 min. į Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos Kybartų kelio pasienio kontrolės punktą (toliau – ir Kybartų KPKP) atėjo 2 (duomenys neskelbtini) piliečiai ir informavo, kad 2023 m. gruodžio 26 d. apie 21 val. 3 (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurių duomenų nežino, galėjo kirsti valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) pusę, o vėliau grįžti atgal. Šių asmenų teigimu, ryšys tarp jų nutrūko apie 23 val. 15 min., galbūt grįžtant atgal link valstybės sienos. Paskutinio pokalbio metu jie informavo, kad grįžta atgal į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jau yra „neutralioje zonoje“ bei mato pasieniečius. (Duomenys neskelbtini) pilietis telefone parodė sutartą susitikimo vietą su grįžtančiais asmenimis. Pagal vaizdus iš Google Maps, Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pamainos vyresnysis nustatė, kad susitikimo vieta yra Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos veikimo teritorija, (duomenys neskelbtini) ribose. 3 val. 50 min. apie galimą valstybės sienos pažeidimą keletą kartų Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pamainos vyresnysis informavo Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos budėtojų dalį. Informavus Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos vadą, kurio nurodymu 4 val. 6 min. su „Mobiliu patruliu Takas 23“ ir su (duomenys neskelbtini) piliečiu pagal jo navigaciją, Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pamainos vyresnysis nuvyko į nurodytą vietą, kur juos pasitiko Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos sargyba ir kartu nuvyko į vietą, kur buvo sutarta susitikimo vieta. Peržiūrėjus vaizdo įrašus ir apžiūrėjus sargyboms, pasitelkiant kinologą, valstybės sienos ruožą, kur tikėtina galėjo įvykti valstybės sienos kirtimas, valstybės sienos kirtimo požymių nebuvo nustatyta. Tikrinant galimo valstybės sienos pažeidimo aplinkybes, nustatyti tarnybos vykdymo pažeidimai, dėl kurių nėra galimybės nustatyti galimo valstybės sienos pažeidimo aplinkybių, jei toks pažeidimas įvyko. Šie pažeidimai neigiamai įtakoja valstybės sienos apsaugą ir gali sudaryti prielaidas, kad valstybės sienos apsauga vykdoma nepakankamai efektyviai.
4.2. Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriui atliekant informacijos patikrinimą, buvo užfiksuoti tokie galimi tarnybos vykdymo pažeidimai: peržiūrėjus 2023 m. gruodžio 25 d. Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos nešiojamo video registratoriaus (kūno kameros) vaizdo įrašą, jame matosi, kaip 9 val. 57 min. jaunesnieji specialistai M. P. ir J. P. sustabdė patikrinimui automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jame sėdi 4 asmenys, tačiau buvo patikrinti tik du (vairuotojas V. K. ir keleivė L. R.). Taip pat patikrinus per duomenų bazes, paaiškėjo, kad automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra automatiškai išregistruotas, todėl negali dalyvauti eisme, tačiau jokie veiksmai dėl minėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo fiksavimo ar informacijos perdavimo nebuvo atlikti. 2023 m. gruodžio 25 d. 20 val. 55 min. ir gruodžio 26 d. 23 val. 19 min., kai buvo tikrinami (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. S. ir keleivė L. R. abu kartus pasienio sargybai buvo išduotos specialiosios priemonės nešiojami video registratoriai (kūno kameros), tačiau tikrinimų metu jie nebuvo įjungti. Nagrinėjamu atveju nebuvo vykdomas Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos vado 2023 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 4-162 ,,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 4-428 „Dėl Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 11.1 papunktis, kuriame nustatyta, kad registratorių būtina naudoti (įjungti), kai tarnybos pareigūnas, vykdydamas tiesiogines funkcijas dirba / bendrauja su trečiaisiais asmenimis).
4.3. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pagal Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planą Nr. 20231225-2 (toliau – ir darbo planas) nuo 2023 m. gruodžio 25 d. 19 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 9 val. tarnybą vykdė Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto E. C. (paskirta pasienio sargyba „Užkardos pamainos vyresnysis“, 1 sargyba) vadovaujama pamaina, pasienio sargybą „Užkardos budėtojas“ vykdė Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesnioji specialistė I. R. (2 sargyba), „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius“ – Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesnioji specialistė R. A. (3 sargyba), bei skirtos dvi pasienio sargybos „Patrulis“ (4 sargyba – D. K. (sargybos vyresnysis) ir E. M.; 5 sargyba – E. B. (sargybos vyresnysis) ir P. Č.). Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos budėtojo darbo registre (toliau – ir Darbo registras) 2023 m. gruodžio 25 d. 20 val. 55 min. užfiksuotas pranešimas (įrašo eil. Nr. 10167), kad sargyba, kurią sudarė sargybos vyresnysis D. K. bei E. M. patikrinimui sustabdė automobilį BMW X7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. S. ir keleivė L. R. Nustatyta, kad vaizdo įrašo apie aukščiau minėtą patikrinimą nėra, nes nebuvo įjungtas tarnybai išduotas asmens vaizdo ir garso registratorius. Darbo registro įraše Nr. 10162 užfiksuota, jog išduoti nešiojami vaizdo registratoriai ,,Body“ E. B. – 712113; P. Č. – 713909; D. K. – 715966.
4.4. Užklausus pareigūno J. S., kodėl E. M. tarnybai nebuvo išduotas asmens vaizdo ir garso registratorius, pastarasis paaiškino, kad jaunesnysis specialistas E. M. po 3 metų vaiko priežiūros atostogų į tarnybą grįžo 2023 m. gruodžio 2 d., kol nebuvo Informacinių technologijų specialistai sutvarkę kompiuterinės darbo vietos, jis negalėjo prisijungti tarnybos metu prie ,,kompiuterio“ ir visų registrų, tuo pačiu nebuvo galimybės tarnybos metu turėti ,,Body“ kamerą (buvo neaktyvi). Kaip matyti iš el. laiško 2023 m. gruodžio 28 d. buvo sukonfigūruotas prisijungimas prie ,,Body“ ir šiuo metu vykdydamas tarnybą asmens vaizdo ir garso registratoriumi pareigūnas E. M. naudojasi. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas nesiėmė priemonių, kad abu tarnyboje dalyvavę pareigūnai būtų aprūpinti asmens vaizdo ir garso registratoriais. Kaip matyti iš Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos vyriausiojo specialisto J. S. pateiktų el. laiškų, pastarasis 2023 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Tarnybos Informatikos skyriaus vyriausiąjį specialistą A. J. su prašymu, esant galimybei sukonfigūruoti ,,Body“ E. M. 2023 m. gruodžio 5 d. A. J. el. paštu nurodė, kad pareigūnas E. M. turi pateikti prašymą „Įregistruoti kompiuterizuotos darbo vietos, informacinės sistemos naudotoją ir suteikti ar panaikinti naudotojo prieigos prie informacinių sistemų teises“. 2023 m. gruodžio 8 d. (penktadienis) pareigūnas E. M. prašymą „Įregistruoti kompiuterizuotos darbo vietos, informacinės sistemos naudotoją ir suteikti ar panaikinti naudotojo prieigos prie informacinių sistemų teises“ kartu su pasižadėjimu „Laikytis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valdomų valstybės ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų“ pasirašė, kuris buvo įkeltas į Dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ (toliau – ir DVS) ir kitą darbo dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 11 d., suderinus su atsakingais asmenimis, užregistruotas DVS Nr. 13PR-22894, o nuo 2023 m. gruodžio 28 d. E. M. sukonfigūruotas prisijungimas prie ,,Body“ kamerų. Taigi E. M., vykdant tarnybą nuo 2023 m. gruodžio 25 d. 19 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 9 val., neturėjo nešiojamo asmens vaizdo ir garso registratoriaus ,,Body“, o ši priemonė buvo išduota sargybos vyresniajam D. K., todėl pastarasis privalėjo atlikti veiksmus, kurių metu turi būti įjungiamas vaizdo registratorius, t. y. vykdydamas tiesiogines funkcijas dirba / bendrauja su trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo E. M. nebuvo įteiktas ir tarnybinėn atsakomybėn pastarasis nebuvo patrauktas.
4.5. Pareiškėjui 2024 m. sausio 11 d. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriame aiškiai ir tiksliai išdėstyta, kuo pareigūnas kaltinamas bei užduoti klausimai, bei su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai susipažino 2024 m. sausio 13 d. 2024 m. vasario 5 d. baigus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-10 ,,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų, vykdant valstybės sienos apsaugą“. Šioje Išvadoje nurodoma, jog Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesnysis specialistas D. K. 2023 m. gruodžio 25 d., vykdydamas pasienio sargybą „Patrulis“ ir būdamas sargybos vyresniuoju, kuris atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, apie 20 val. 55 min. pasienio ruože buvusių asmenų (duomenys neskelbtini) piliečių dokumentus nurodė tikrinti bei išsiaiškinti jų buvimo pasienio ruože tikslą E. M., nors žinojo, jog E. M. tarnybos vykdymui nebuvo išduotas Asmens vaizdo ir garso registratorius (kaip paminėta aukščiau, dėl to, jog jis po 3 metų vaiko priežiūros atostogų į tarnybą grįžo tik 2023 m. gruodžio 2 d., ir dar nebuvo Informacinių technologijų specialistai sutvarkę jo kompiuterinės darbo vietos, jis negalėjo prisijungti prie kompiuterio ir visų registrų, tuo pačiu nebuvo galimybės tarnybos metu turėti Asmens vaizdo ir garso registratoriaus (buvo neaktyvus)), bei pagal Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 358 ,,Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 120 punktą (paprastai dokumentus tikrina pasienio sargybos vyresnysis) turėjo pats tikrinti asmenų dokumentus, bendraudamas su trečiaisiais asmenimis įjungti jam tarnybos vykdymui išduotą Asmens vaizdo ir garso registratorių, tačiau šių pareigų neatliko ir šiais veiksmais pažeidė Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-428 „Dėl asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“11.1 papunkčio, Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-358 ,,Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 54.1 papunkčio, 61, 120 punktų, Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 ,,Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 6.8, 6.19 papunkčių reikalavimus.
4.6. Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-428 „Dėl asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad asmens vaizdo ir garso registratorius privalo būti pritvirtintas prie tarnybinės uniformos krūtinės aukštyje taip, kad nesisukinėtų ir, esant šio tvarkos aprašo 11 punkte nustatytiems atvejams, fiksuotų priešais esantį vaizdą bei garsą aplink įrenginį. Registratorių būtina nešioti visą tarnybos laiką, o įjungti prieš atsirandant 11 punkte nurodytoms sąlygoms. Registratorius privalo būti pritvirtintas prie tarnybinės uniformos krūtinės aukštyje taip, kad nesisukinėtų ir, esant šio tvarkos aprašo 11 punkte nustatytiems atvejams, fiksuotų priešais esantį vaizdą bei garsą aplink įrenginį. Registratorių būtina nešioti visą tarnybos laiką, o įjungti prieš atsirandant 11 punkte nurodytoms sąlygoms (10 punktas). Tvarkos aprašo 11 punkte numatyta, kad Registratorių būtina naudoti (įjungti), kai tarnybos pareigūnas, vykdydamas tiesiogines funkcijas: 11.1. dirba / bendrauja su trečiaisiais asmenimis; 11.2. vykdo asmens ar transporto priemonių patikrinimus pasienio kontrolės punktuose; 11.3. privalo apsaugoti save ir (ar) kitus asmenis nuo gresiančio realaus pavojaus gyvybei ar sveikatai; 11.4. siekia užkirsti kelią administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai; 11.5. ketina panaudoti / naudoja šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones; 11.6. kai asmenys vengia vykdyti tarnybos pareigūno teisėtus nurodymus ar reikalavimus; 11.7. vykdo sulaikymą ar konvojavimo metu; 11.8. vykdo persekiojimą; 11.9. vykdo teisės pažeidimo vietos apžiūrą; 11.10. pagal esamą susiklosčiusią situaciją numato, kad gali įvykti konfliktas ir tikslinga turėti įrašą. Už registratoriaus būklę, tinkamą veikimą visą tarnybos vykdymo laiką, įjungimą ir išjungimą, įrašų darymą bei grąžinimą asmeniškai atsakingas tarnybos pareigūnas, kuriam įrenginys buvo išduotas (14 punktas).
Šalies argumentai
4.7. Pareiškėjas pats paaiškinime bei skunde nurodo, jog jis buvo sargybos vyresnysis, todėl liko sėdėti tarnybiniame automobilyje, o piliečių dokumentų patikrinimą atliko pareigūnas E. M. ir pareiškėjui nebuvo pagrindo įjungti Asmens vaizdo ir garso registratorių, tačiau toks pareiškėjo paaiškinimas vertinamas kritiškai kaip siekis išvengti tarnybinės atsakomybės ir rodo neatsakingą, atsainų ir abejingą požiūrį į tarnybinių funkcijų atlikimą. Pareiškėjas buvo paskirtas sargybos vyresniuoju ir buvo atsakingas už sargybos užduoties tinkamą įvykdymą. Pagal savo pareigybės paskirtį ir vykdomas funkcijas, turėdamas pareigą užtikrinti tinkamą tarnybinės užduoties vykdymą, jis to neatliko, ir kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo surinktos medžiagos, nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių jis objektyviai negalėjo veikti taip kaip numato tarnybą reglamentuojantys teisės aktai. Kaip matyti iš Darbo registro per visą darbo pamainą nuo 2023 m. gruodžio 25 d. 19 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 9 val. pasienio ruože patikrino tik du asmenis, t. y. Darbo registre 2023 m. gruodžio 25 d. 20 val. 55 min. užfiksuotas pranešimas (įrašo eil. Nr. 10167), kad sargyba, kurią sudarė sargybos vyresnysis D. K. bei E. M., patikrinimui sustabdė automobilį BMW X7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. S. ir keleivė L. R.
4.8. Pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareigūnas, turėdamas didelę darbo patirtį (10 metų vidaus tarnybos stažas), žinojo, kaip privalo elgtis atitinkamoje situacijoje, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių jam elgtis tinkamai, t. y. taip kaip jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys aktai, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats pasirinko konkretų elgesio variantą, sąmoningai nepaisė teisės aktų nuostatų, numatančių, jog sargybos vyresnysis atsako už tinkamą tarnybinės užduoties vykdymą, tikrina dokumentus ir bendraudamas su trečiaisiais asmenimis privalo įjungti Asmens vaizdo ir garso registratorių, fiksuoti priešais esantį vaizdą bei garsą aplink įrenginį, atsirandant tvarkos aprašo 11 punkte nurodytoms sąlygoms, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pareiškėjo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankami suvokti ir įvertinti, kokias pasekmes sukels pareiškėjo neveikimas. Pareigų neatlikimas yra tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu, keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai. Pareigūnas atliko tarnybą ypatingos paskirties valstybės įstaigoje, vykdė atsakingas funkcijas, susijusias su valstybės sienos apsauga, nelegalios migracijos kontrole, todėl jo padarytas tarnybinis nusižengimas pagrįstai vertintinas kaip tarnybos drausmės pažeidimas. Aukščiau minėtų funkcijų specifika reikalauja iš pareigūnų padidinto budrumo bei galimų apsaugos veiksmų adekvatumo ir saugaus atlikimo. Tokie pažeidimai negali būti ignoruojami, nes tokiu būdu kitiems pareigūnams būtų parodytas atsainus požiūris į nustatytos drausmės ir parengties palaikymą Tarnyboje. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog pareiškėjas buvo paskirtas Sargybos vyresniuoju, jis ir pats to neneigia. Be kita ko, pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys turi būti pavyzdys kitiems pareigūnams ir tai, jog sargybos vyresnysis turi atsakyti už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, išduotų tarnybinių priemonių tinkamą panaudojimą tarnybos metu. Pareiškėjas neveikė taip, kaip numato jo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai, todėl tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė vidaus tarnybos tvarką, jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
4.9. Išvada, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir procedūrų, nes joje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai bei argumentai dėl pareiškėjo nusižengimo, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyti tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai ir tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio patikrinimo išvadai. Tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas (pareiškėjo neveikimas taip kai numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, netinkamas tarnybinės užduoties atlikimas, netinkamas vadovavimas pasienio sargybai), jį padariusio pareigūno kaltė (įvertinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą tyčia), Išvada parengta atsižvelgus į pareiškėjo asmenybės charakteristiką, išanalizavus pažeidimo aplinkybes, įvertinus pažeidimo pobūdį, todėl ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.
Šalies argumentai
4.10. Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, tame tarpe nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengimo pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, į pareiškėjo požiūrį į padarytą pažeidimą, atsakomybės vengimą, todėl paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati, proporcinga padarytam nusižengimui ir ją švelninti nėra pagrindo ir galimybės, kadangi tai pati švelniausia tarnybinė nuobauda, įtvirtinta Statuto 41 straipsnio 2 dalyje.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. K. skundą.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. VSAT vado pavaduotojo 2024 m. sausio 5 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos pareigūnų netinkamų veiksmų.
6.2. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2024 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-10. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pagal Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planą Nr. 20231225-2 nuo 2023 m. gruodžio 25 d. 19 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 9 val. tarnybą vykdė Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto E. C. (paskirta pasienio sargyba „Užkardos pamainos vyresnysis“, 1 sargyba) vadovaujama pamaina, pasienio sargybą „Užkardos budėtojas“ vykdė jaunesnioji specialistė I. R. (2 sargyba), „Vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorius“ jaunesnioji specialistė R. A. (3 sargyba) bei skirtos 2 pasienio sargybos „Patrulis“ (4 sargyba – D. K. (sargybos vyresnysis) ir E. M; 5 sargyba – E. B. (sargybos vyresnysis) ir P. Č.). Tarnybos Užkardos budėtojo darbo registre 2023 m. gruodžio 25 d. 20 val. 55 min. užfiksuotas pranešimas (įrašo eil. Nr. 10167), kad sargyba, kurią sudarė sargybos vyresnysis D. K. ir E. M. patikrinimui sustabdė automobilį BMW X7, v/n (duomenys neskelbtini) (vairuotojas D. S. ir keleivė L. R.). Nustatyta, kad vaizdo įrašo apie šį patikrinimą nėra, nes nebuvo įjungtas tarnybai išduotas asmens vaizdo ir garso registratorius. Darbo įraše Nr. 10162 užfiksuota, kad išduoti nešiojami vaizdo registratoriai „Body“ E. B., P. Č., D. K.
6.3. Jaunesnysis specialistas E. M. po 3 metų vaiko priežiūros atostogų į tarnybą grįžo 2023 m. gruodžio 2 d. 2023 m. gruodžio 28 d. jam buvo sukonfigūruotas prisijungimas prie „Body“ kameros. Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos vyr. specialistas J. S. el. laišku kreipėsi 2023 m. gruodžio 4 d. į Tarnybos Informatikos skyriaus vyr. specialistą A. J., prašydamas sukonfigūruoti „Body“ kamerą E. M. 2023 m. gruodžio 5 d. A. J. el. paštu nurodė, kad E. M. turi pateikti prašymą „Įregistruoti kompiuterizuotos darbo vietos, informacinės sistemos naudotoją ir suteikti ar panaikinti naudotojo prieigos prie informacinių sistemų teises“. 2023 m. gruodžio 8 d. E. M. pateikė tokį prašymą kartu su pasižadėjimu, kurį įkėlė į Dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ ir kitą darbo dieną 2023 m. gruodžio 11 d. suderinus su atsakingais asmenimis, buvo užregistruotas DVS. Nuo 2023 m. gruodžio 28 d. E. M. sukonfigūruotas prisijungimas prie „Body“ kamerų. Tokiu būdu nustatyta, kad nuo 2023 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 26 d. E. M. neturėjo nešiojamo asmens vaizdo ir garso registratoriaus „Body“, ši priemonė buvo išduota pareiškėjui , kuris privalėjo atlikti veiksmus, kurių metu turi būti įjungiamas vaizdo registratorius, t .y. vykdydamas tiesiogines funkcijas dirba / bendrauja su trečiaisiais asmenimis.
Šalies argumentai
6.4. Pareiškėjui buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta kuo pareiškėjas kaltinamas bei jam užduoti klausimai. Pareiškėjas su pranešimu susipažino pasirašytinai 2024 m. sausio 13 d. 2024 m. vasario 5 d. baigus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-10, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas 2024 m. vasario 6 d. įsakymas „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. K.“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
7. Teismas vadovavosi Statuto 2 straipsnio 6 dalies, 21 straipsnio 6 punkto, 38 straipsnio 1 ir 2 dalių, 39 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, Aprašo 3, 6, 9.1, 24, 27 punktų nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 25 d. vykdydamas pasienio sargybą „Patrulis“ ir būdamas sargybos vyresniuoju, kuris atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, apie 20 val. 55 min. pasienio ruože buvusių asmenų (duomenys neskelbtini) piliečių dokumentus nurodė tikrinti bei išsiaiškinti jų buvimo pasienio ruože tikslą E. M., nors žinojo, kad jam tarnybos vykdymui nebuvo išduotas asmens vaizdo ir garso registratorius, ir turėjo pats tikrinti asmenų dokumentus, bendraudamas su trečiaisiais asmenimis įjungti jam tarnybos vykdymui išduotą asmens vaizdo ir garso registratorių, tačiau šių pareigų neatliko ir šiais veiksmais pažeidė Aprašo 11.1 papunktį, Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr.4-358 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 54.1 papunkčio, 61, 120 punktų, Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 6.8 ir 6.19 papunkčių reikalavimus.
9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, padarytų priimant ginčijamą Įsakymą, nes tarnybinio patikrinimo metu buvo gauti ir Išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys, Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą įvertintos reikšmingos tarnybinei atsakomybei taikyti aplinkybės, pareiškėjui suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, priimtas Įsakymas neprieštarauja nusižengimo skyrimo tvarką reglamentuojantiems teisės aktams.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas konstatavo, kad atsakovas nustatė, tinkamai bei išsamiai įvertino visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį asmenį, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, pareiškėjo kaltės formą. Nustatyta pakankamai faktinių aplinkybių pareiškėjo padarytam pažeidimui konstatuoti. Išvadoje, kurios pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas, detaliai išanalizuotos situacijos faktinės aplinkybės, atsižvelgta į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas su pareiškėju susijusias aplinkybes, tinkamai įvertinta pareiškėjo asmenybė, kaltės forma, tarnybiniu pažeidimu sukelti neigiami padariniai ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir neigiamų padarinių. Teismas, atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai Įsakymu pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo naikinti atsakovo Įsakymą, todėl atmetė pareiškėjo skundą. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas neatlygino pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III.
11. Pareiškėjas D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas iš esmės pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus papildomai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas savo veiksmais būtų padaręs tarnybinį nusižengimą. Pasak pareiškėjo, teismas, be kita ko, pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi netinkamai vertino administracinėje byloje surinktus įrodymus ir netinkamai aiškino bei taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimą. Teismas formaliai ištyrė pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl tarnybinio nusižengimo sudėties elementų ir sprendimą motyvavo lakoniškomis išvadomis.
Atsiliepimas
13. Atsakovas VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsakovas pakartodamas atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo netenkinantys, jo manymu neišsamūs arba netinkami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. VSAT vertinimu, pirmosios instancijos teismas tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas atliko įrodymų vertinimą esminiais aspektais. VSAT iš esmės pritarė teismo sprendime išdėstytai pozicijai ginčo klausimais.
15. Atsakovas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad jais arba pakartojami skunde pirmosios instancijos teismui nurodyti argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakė arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde po kelis kartus nurodomi tie patys argumentai, kurie nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2024 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. TE-308, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Įsakymo 1 punktu atsakovas pareiškėjui Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniajam specialistui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą – už tarnybinį nusižengimą, pažeidus Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto tarnybos vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-428 „Dėl asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11.1 papunkčio, Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų tarnybos vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-358 ,,Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 54.1 papunkčio, 61, 120 punktų, tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto tarnybos vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 ,,Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 6.8, 6.19 papunkčių reikalavimus. Įsakymas priimtas, vadovaujantis Statuto 41 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, vykdant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2022 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 4-15 ,,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ 3.32.1.1 papunktį, atsižvelgus į Išvadą bei į Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos 2024 m. vasario 6 d. raštą Nr. PP17-8(24) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“.
18. Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 25 d., vykdydamas pasienio sargybą „Patrulis“ ir būdamas sargybos vyresniuoju, kuris atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, apie 20.55 val. pasienio ruože buvusių asmenų (duomenys neskelbtini) piliečių dokumentus nurodė tikrinti bei išsiaiškinti jų buvimo pasienio ruože tikslą E. M., nors žinojo, kad jam tarnybos vykdymui nebuvo išduotas Asmens vaizdo ir garso registratorius bei pagal Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 358 „Dėl sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo, 120 p. (paprastai dokumentus tikrina pasienio sargybos vyresnysis) turėjo pats tikrinti asmenų dokumentus, bendraudamas su trečiaisiais asmenimis įjungti jam tarnybos vykdymui išduotą Asmens vaizdo ir garso registratorių, tačiau šių pareigų neatliko ir šiais veiksmais pažeidė Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto tarnybos vado 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr.4-428 „Dėl asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11.1 punktą, Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr.4-358 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 54.1 papunkčio, 61, 120 punktų, Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.4-108 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 6.8, 6.19 papunkčių reikalavimus.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai Įsakymu pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą, kurios nėra pagrindo naikinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino aktualų teisinį reglamentavimą bei įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą.
20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
22. Ginčui aktualios redakcijos Statuto 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikdami pareigas teisės aktų reikalavimus pažeidę pareigūnai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundas būtų atmestas, atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriame laikomasi nuostatos, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.
24. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt.). Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, išlieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012).
25. Valstybės tarnautojo (pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011 ir kt.).
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teimo 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015).
27. Pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nenustatęs visų reikšmingų aplinkybių, negalėjo tinkamai įvertinti subjektyviojo kaltės požymio. Tvirtina, jog automobilio patikrinimą vykdė jo kolega E. M. ir nesant pagrindui, nurodytam Aprašo 11 punkte, pareiškėjui nekilo pareiga įsijungti vaizdo ir garso registratorių.
28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą surinktų įrodymų vertinimo ir ginčui aktualių teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas visapusiškai ištyręs padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas pagal Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.4-108 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 6.8, 6.19 punktus vykdydamas pasienio sargybos vyresniojo pareigas, užtikrina tinkamą gautos tarnybinės užduoties vykdymą bei pavaldžių pareigūnų tarnybos vykdymo kontrolę, taip pat vykdo kitus užkardos vadovybės pavedimus, susijusius su kitų pasienio rinktinės ir užkardos tikslų įgyvendinimu, šias pareigas atliko netinkamai.
29. Byloje nustatyta ir pareiškėjas neginčija, jog buvo paskirtas sargybos vyresniuoju, taip pat, jog apie 20.55 val. pasienio ruože buvusių asmenų dokumentus nurodė tikrinti E. M., nors žinojo, kad E. M. tarnybos vykdymui nebuvo išduotas asmens vaizdo ir garso registratorius. Atsižvelgiant į turimus duomenis ir Asmens vaizdo ir garso registratorių naudojimo tvarkos aprašo 11.1 punkto reikalavimą bendraujant su trečiaisiais asmenimis įjungti asmens vaizdo ir garso registratorių, pareiškėjas privalėjo atitinkamai įvertinti turimą informaciją ir organizuoti pavaldžių pareigūnų darbą bei užtikrinti jų kontrolę taip, kad būtų galima nustatyti galimo valstybės sienos pažeidimo aplinkybes. Akivaizdu, kad organizuodamas darbą, be kita ko, jis turėjo atsižvelgti ir į Sienos kontrolės nuostatų 54.1, 61, 120 punktų nuostatas (sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų drausmę ir kontrolę, gautų tarnybinei užduočiai vykdyti tarnybinių priemonių tinkamą panaudojimą; paprastai dokumentus tikrina pasienio sargybos vyresnysis). Pareiškėjo tinkamas pareigų neatlikimas buvo sąmoningas ir valingas poelgis, nesusijęs su objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis.
30. Byloje nustatyta, kad per visą darbo pamainą (nuo 2023 m. gruodžio 25 d. 19 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 9 val.) pasienio ruože patikrinti tik du asmenys, taigi pareiškėjas turėjo visas galimybes veikti laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau to neatliko, ir, kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo surinktos medžiagos, nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių jis objektyviai negalėjo veikti taip kaip numato tarnybą reglamentuojantys teisės aktai. Taigi, atsakovas priimdamas Įsakymą pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas būdamas sargybos vyresniuoju ir turėdamas pareigą užtikrinti tinkamą tarnybinės užduoties vykdymą, to neatliko, dėl ko ir kilo anksčiau minėtos pasekmės. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo tinkamai įvykdyti minėtų pareigų (tikrinti trečiųjų šalių piliečių dokumentų, įjungiant asmens vaizdo ir garso registratorių) jų teismui nepateikė ir pareiškėjas.
31. Tarnybinis nusižengimas nustatytinas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y. jis išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad pareiškėjas atliko kaltus tarnybą reglamentuojančius teisės aktus pažeidžiančius veiksmus, bei pareiškėjo argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasis pareiškėjas šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje nepagrįstai vertino kaip tarnybinį nusižengimą. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Byloje surinktų įrodymų ir tikrinamo teismo sprendime išdėstytų motyvų kontekste įvertinus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas esą netinkamai ir formaliai ištyrė pareiškėjo veikas, kurias atsakovas kvalifikavo kaip tarnybinį nusižengimą, konstatuotina, kad paminėti argumentai iš esmės grindžiami subjektyviu pareiškėjo požiūriu į jam inkriminuotus pažeidimus ir nesudaro savarankiško pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl įrodymų, kuriuos teismas įvertino tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, atmetami.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.