Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Ričardo Kudrausko pareiškimą dėl sprendimo išaiškinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Ričardas Kudrauskas Šiaulių apylinkės teismui pateikė pareiškimą ir, vadovaudamasis LR CPK 589 straipsniu, prašo teismo išaiškinti: ar pagal teismo priimtus įpareigojimus, būtent E. D. privalo organizuoti A. D. bei jį lydinčiam (dėl vaiko mažametystės) asmeniui bilietų iš Norvegijos į Lietuvą ir atgal įgijimą bei apmokėjimą; ar E. D. neatlikus šių veiksmų, t.y. nerodant iniciatyvos susitikti su sūnumi, Ž. D. tenka kokie nors įpareigojimai dėl to ką nors atlikti; ar užtikrindamas savo teises bendrauti su sūnumi ir organizuodamas sūnaus parvykimą pas jį E. D. privalo derinti, atsižvelgiant į protingumo principą, jam teismo nustatytą susitikimų su sūnumi grafiką su sūnaus A. D. mokymosi ir mokyklinių atostogų grafiku, kuris skelbiamas viešai A. D. mokymosi įstaigos tinklapyje internete, kadangi šventės ir mokinių atostogos Norvegijoje nesutampa su šventėmis ir mokinių atostogomis Lietuvoje; ar vykdytinas Šiaulių apylinkės teismo sprendimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi vykdomajame rašte nurodyta gyvenamoji vieta Šiauliuose, o Lietuvos Respublika nėra pasirašiusi su Norvegijos Karalyste teisinio bendradarbiavimo sutarties ir Lietuvos teismų sprendimai Norvegijos institucijoms nėra privalomi; ar E. D. neorganizuojant ir neapmokėjus sūnaus A. D. parvykimo iš Norvegijos į Lietuvą ir atgal, sudaryti jam sąlygas vaiko buvimo vietoje bendrauti su vaiku; ar vykdydama 6 įsipareigojimų punktą, Ž. D. turi teisę prieš atliekant mokėjimą gauti iš E. D. kelionės apmokėjimo dokumentų bent kopijas, kaip pagrindą mokėjimo sumos nustatymui.

Pareiškimas atmestinas.

Įstatymų leidėjo valia, tuo atveju, jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformavęs savo poziciją ir ne kartą pasisakė, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-98/2010; 2009-07-03 nutartis c.b. 3K-7-242/2009; 2007-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2007;2007-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-421/2007 ir kt.).. Taigi CPK 278 str. 1 d. norma skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti, kuomet kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų.

Nagrinėjamoje byloje antstolis pateikė teismui prašymą išaiškinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-09 sprendime šalims nustatytus konkrečius įpareigojimus, susijusius su bendravimo su vaiku tvarka. Iš antstolio pareiškimo, teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr.98-1862/2012 nustatyta, kad antstolis, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 straipsnyje įtvirtinta sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo norma, kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką. Iš pareiškime suformuluotų reikalavimų turinio suprastina, kad teismo prašoma ne išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, įstatymo ar kito teisės akto neaiškią normą, o atsakyti į konkrečius antstolio klausimus (ką daryti esant tam tikroms aplinkybėms), kuriuos jam raštu yra uždavusi skolininkė. Teismas sprendžia, kad toks antstolio pareiškimas teismui laikytinas prašymu suteikti juridinę konsultaciją tikslu sužinoti, kokius vykdymo proceso veiksmus jam atlikti. Kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami, privalo, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, nuspręsti antstolis. Teismas negali atsakyti į antstolio klausimus ir nurodyti, kokie konkretūs su sprendimo vykdymu susiję veiksmai ir kaip turi būti atlikti, nes tai neatitiktų sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų. Kita vertus, skolininkė siekdama sužinoti savo veiksmų galimybes bei jų galimas pasekmes, turi teisę kreiptis pas teisininkus konsultacijos, o neturėdama tam lėšų- turi teisę kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teismas šalių nekonsultuoja. Pabrėžtina, kad oficialiai pabaigęs bylą ir paskelbęs jos baigiamąjį aktą, šioje konkrečioje byloje-teismo sprendimą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.

Pažymėtina, kad ginčai dėl antstolio ir notarų veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXI skyriaus nuostatas, todėl antstolio vykdymo procese jau atliktų veiksmų teisėtumas galėtų būti vertinamas teisme nagrinėjant bylą dėl antstolio veiksmų.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju teismo procesinio sprendimo turinys yra aiškus, antstolio pateiktas teismui prašymas neatitinka teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties, todėl prašymas dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str., 589 str., 593 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolio Ričardo Kudrausko prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.