Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M., atstovaujamos globėjos H. M., pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą išdavimo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Pareiškėjos globėja, būdama dvasingu žmogumi, gedėdama mirusios mamos, manydama, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. kreipdamasi į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo savo ir globotinės sesers V. M. interesais atliko visus būtinus veiksmus palikimui priimti bei nepastebėjo ir nesuprato, kad globotinės sesers V. M. vardu pareiškimą reikėjo paduoti atskirai ir prie jo pridėti teismo išduotą leidimą priimti palikimą neveiksnios sesers vardu. Todėl pareiškėja dėl jos globėjos netinkamo įstatymo reikalavimų aiškinimo ir suvokimo bei nuoširdaus suklydimo įtakos, praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą po savo motinos mirties.

5. 2017 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2YT-36801-859/2017, ypatingosios teisenos tvarka pagal pareiškėjo VĮ Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, kur suinteresuoti asmenys V. M. ir H. M., priėmė sprendimą pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2228-545/2009 ir pripažino V. M., neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

6. 2006 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1999-432/2006 pagal pareiškėjų V. M. ir H. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, kur suinteresuotieji bylos asmenys buvo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus m. 26-asis notarų biuras ir J. M.. Teismas priėmė sprendimą, kuriuo visiškai patenkino pareiškėjų V. M. ir H. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. M. ir H. M. po pareiškėjų tėvo B. M., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti. Minėtas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto, likusio po pareiškėjų tėvo B. M. mirties, paveldėjimo tikslu. Tokiu būdu, pareiškėjos V. M. paveldėto turto dalį sudaro ¼ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji nuolat gyvena su savo seserimi. Iš jos gaunamos neįgalumo pensijos mokama už jos komunalinių paslaugų dalį. Todėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas ir išlaikant nekilnojamojo turto dalį nėra. Minėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis nuosavybės teise priklausė pareiškėjos motinai J. M.. Todėl jeigu įstatyminė įpėdinė ir pareiškėja V. M. priimtų palikimą po motinos mirties, ji nepaveldėtų skolų, ir tai neprieštarautų jos teisėms ir interesams. Priešingai, priėmus palikimą jos nekilnojamojo turto dalis padidėtų iki ½ dalies gyvenamojo namo. Todėl H. M. būdama globėja mano, jog globotinės interesų ir gerovės apsaugai privalo pareiškėjos vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusios J. M. palikimą. Tam būtinas praleisto termino pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti atnaujinimas. Neatnaujinus praleisto įstatymu nustatyto 3-jų mėnesių termino pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti, pareiškėja V. M. negalės paveldėti savo mirusios mamos namo dalies, o tai pažeistų jos teises.

7. Teisme gautas suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad pareiškimą palaiko.

8. Teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame nurodoma pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

9. Teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. balandžio 7 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2022 m. balandžio 1 d. pateikti visus su byla susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų). 2022 m. kovo 22 d. teisme gautas pareiškėjos atstovo advokato Kęstučio Žvinio sutikimas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. 2022 m. kovo 24 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus sutikimas byla nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

10. Byloje nustatyta, kad J. M., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1970 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. gegužės 7 d., adresu (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis – mirusi našlė. Buvęs sutuoktinis: B. M., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turėjo du vaikus: H. M., gimusią (duomenys neskelbtini) ir V. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos V. M. globėja H. M. iki pirmos santuokos turėjo pavardę M. Pirmoje santuokoje turėjo pavardę Ž., o mirus sutuoktiniui ištekėjo antrą kartą ir pakeitė pavardę į M. Pareiškėjai V. M. dėl psichinės ligos nustatytas neterminuotas neįgalumas su 35 proc. daliniu darbingumu. Pareiškėja V. M., atstovaujama globėjos H. M., prašo atnaujinti pareiškėjos V. M. praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo paduoti, pripažįstant praleidimo priežastis svarbiomis; išduoti globėjai H. M., kuri atstovauja pareiškėją V. M., teismo leidimą priimti palikimą atsiradusį po pareiškėjos V. M. motinos J. M. mirties.

Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo

11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

12. CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecinė teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

13. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

14. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad po pareiškėjos motinos J. M. mirties atsirado palikimas – nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį turi teisę paveldėti pareiškėja. Pareiškėja po savo motinos mirties dėl objektyvių priežasčių – psichinės ligos negalėjo pati realizuoti savo teisės priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą, o ją teismo sprendimu pripažinus neveiksnia, jos vardu priimti palikimą turėjo pareigą jos globėja H. M. tik gavusi teismo leidimą (CK 5.56 straipsnis). Pareiškėjos V. M. globėja H. M., po jų motinos J. M., (duomenys neskelbtini) mirties įstatymo nustatyta tvarka 2016 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą ir padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po savo ir sesers motinos J. M., mirties, manydama, jog atliko visus būtinus veiksmus palikimui priimti ir paveldėjimą priėmė savo ir savo sesers V. M. vardu. Tačiau pareiškėjos globėja H. M. neįvertino tos aplinkybės, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2228-545/2009, V. M., pripažinta neveiksnia, todėl globotinės sesers V. M. vardu pareiškimą reikėjo paduoti atskirai ir prie jo pridėti teismo išduotą leidimą priimti palikimą neveiksnios sesers vardu.

15. Terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra įsitikinęs, jog terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50, 5.57 straipsniai). Suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nėra pareiškę. Kitų asmenų, prieštaraujančių termino atnaujinimui, byloje taip pat nenustatyta. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismas termino atnaujinimą sprendžia išimtinai neveiksnaus asmens interesais.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir atnaujina pareiškėjai V. M., atstovaujamai globėjos H. M., praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos J. M. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Dėl teismo leidimo išdavimo

17. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

18. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.244 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme vartojama sąvoka ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir išreiškia valią globotinio vardu dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, tačiau būtent neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas.

19. Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Byloje nenustatyta, kad palikėja J. M. turėjo kreditorių, ar kad jos palikimas buvo kitaip suvaržytas, todėl spręstina, kad palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų. Pareiškėjos globėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu (CPK 582 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai globėjos H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Išduoti globėjai H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujančiai pareiškėją V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą neveiksnios paveldėjimo teisiniuose santykiuose pripažintos V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti globėjai H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.