Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Laimutei Martinavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. N., gim.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

S. N. 2023 m. balandžio 13 d., apie 10.46 val., viešoje vietoje, prie pėsčiųjų perėjos, esančios prie (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje dėl asmeninės priežasties prie jo priėjusiam Z. B. K., kuris jo nepraleido per perėją, bei priėjęs sugriebė už paspirtuko rėmo ir tiesė ranką link jo, tyčia vieną kartą ranka sudavė į kairio skruosto sritį, bei B. Z. K. nuo smūgio atsilošus ir žengtelėjus atgal, jį ranka pastūmė į krūtinę, nuo ko B. Z. K. aukštielninkas krito ant asfaltuotos kelio važiuojamosios dalies ir galva trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, taip tyčia padarė nukentėjusiajam Z. B. K. galvos sumušimą, kuris pasireiškė žaizda pakaušio srityje, pakauškaulio ir kairiojo momenkaulio lūžiais, nusitęsusiais į kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje, abipus kaktinėse srityse, kraujo išsiliejimais galvos smegenų audinyje dešinėje momeninėje srityje, kairiame pusrutulyje ties šoninio skilvelio kūnu, abipus kaktinėse srityse, kurie visumoje dėl kaukolės pamato lūžio kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip tyčia smurtaudamas sunkiai sutrikdė Z. B. K. sveikatą.

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo S. N. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 1995,36 Eur už nukentėjusiajam Z. B. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 54-62).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Specialisto išvadose Nr. G 607/2023(04) ir Nr. pG 878/2023(04), nurodyta, kad Z. B. K. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu, nustatyti kūno sužalojimai visumoje, dėl kaukolės pamato kaulo lūžio, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 89-91, 95-97).

Byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad nustatytų sužalojimų nukentėjusiajam padarymu S. N. kaltinamas pagrįstai. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina liudytojų N. D. ir S. N. parodymai. Liudytoja N. D. nurodė, kad paspirtukininkas stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, o vairuotojas jam pypino ir, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, automobilį pastatė gal metro atstumu už pėsčiųjų perėjos. Kaltinamasis pėsčiųjų perėją pravažiavo tik po to, kai ją pervažiavo nukentėjusysis. Matė, kad nukentėjusysis, išlipęs iš automobilio, agresyviai nusiteikęs, galimai grasindamas muštis, nuėjo pamokyti paspirtukininko. Paspirtukininkas ramiai stovėjo ir žiūrėjo, kai prie jo priėjo vairuotojas, kuris atrodė piktas. Priėjęs prie kaltinamojo, nukentėjusysis pirmas trenkė, ir kaip nurodė liudytoja, nukentėjusiojo dešinė ranka pakilo iki kaltinamojo žando į kairę pusę. Jos nuomone, vairuotojas išprovokavo paspirtukininką. Liudytojas S. N. parodė, kad išgirdo garsiai sušunkant „pydaras“ ir atsisukęs pamatė, kaip vyriškis sparčiu žingsniu eina per gatvę, o kitoje gatvės pusėje stovėjo paspirtukininkas. Vyriškis, priėjęs prie paspirtukininko, norėjo čiupti abiem rankomis jam už atlapų ties krūtine ir tuo momentu paspirtukininkas jį atstūmė, vyriškis krito ant kelio, o paspirtukininkas nuvažiavo. Smūgių jis nematė. Šių liudytojų parodymai iš esmės nesiskiria nuo vaizdo įraše užfiksuotos situacijos, neprieštarauja Vaizdo ekspertizės akte nurodytoms išvadoms, o taip pat atitinka paties kaltinamojo S. N. nurodytas įvykio aplinkybes. Teismui nekyla abejonių, jog sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl kaltinamojo S. N. veiksmų.

Analizuodamas byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsiradimui didelė įtaką turėjo ir paties nukentėjusiojo neteisėti ir prie perėjos susiklosčiusiai situacijai neadekvatūs veiksmai.

Pirma, teismas pažymi, jog vaizdo įraše, darytame 2023 m. balandžio 13 d. 10.45 val. (duomenys neskelbtini), filmuojant miesto kameromis L. P. aikštę, kuris buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, aprašytas Kitų objektų apžiūros protokole, matyti, jog nukentėjusysis, gana greitai artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, prie kurios stovėjo S. N.. Matyti, kad S. N. nulipa nuo paspirtuko ir šiek tiek atsitraukia kartu su paspirtuku atgal, o Z. B. K. vairuojamas automobilis pravažiuoja pėsčiųjų perėją, po ko S. N. paspirtuku pervažiuoja kelio važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėją, pasuka į kairę (rytų pusę) ir sustoja ant šaligatvio. Automobilis, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, už jos sustoja kelio važiuojamojoje juostoje, tolygiai su S. N. (1 t., b. l. 100-102).

Lietuvoje galiojančių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 p. nustato, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. <...>.

Aptarta situacija leidžia pripažinti, kad nukentėjusysis Z. B. K. galimai pažeidė KET 30 p. nuostatas, nes artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nors matė prie pėsčiųjų perėjos su paspirtuku stovintį kaltinamąjį, kuris buvo vienu ratu net įvažiavęs į pėsčiųjų perėją. Teismas pažymi, kad paspirtuku per pėsčiųjų perėją kaltinamasis pervažiavo tik po to, kai ją kirto nukentėjusysis. Bylos nagrinėjimo metu tiek nukentėjusysis akcentavo, jog paspirtukininkas, t. y. kaltinamasis paspirtuku pravažiavo prieš nukentėjusiojo vairuojamą automobilį, tačiau tokia pozicija neatitinka vaizdo įraše užfiksuotos situacijos. Tokios aplinkybės leidžia pripažinti, kad nukentėjusysis be reikšmingo pagrindo, agresyviai nusiteikęs ėjo pamokyti nukentėjusįjį, kuris, nukentėjusiojo teigimu, dideliu greičiu prieš pat jo automobilio priekį pervažiavo per pėsčiųjų perėją. Nukentėjusysis sustojo, norėdamas sudrausminti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi kelių eismo taisyklių. Nustatyta, kad abu eismo dalyviai nesilaikė KET reikalavimų, dėl ko už kai kuriuos jų buvo patraukti administracinėn atsakomybėn – nukentėjusysis Z. B. K. pagal buvo nubaustas 15 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą dėl to, kad transporto priemonę pastatė kelyje, kur yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi arčiau nei 5 m atstumu; kaltinamajam S. N. už ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, konstatavus, kad padaryta mažai pavojinga veika, buvo pareikšta žodinė pastaba. Pažymėtina, kad be aukščiau nurodytų KET pažeidimų, kaltinamasis galimai pažeidė ir KET 42 p. ir 44 p. reikalavimus, nes peržengė pėsčiųjų perėjos ribas, ir į pėsčiųjų perėją, (važiuojamąją dalį) įvažiavo priekiniu paspirtuko ratu, neįvertinęs atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir jos greičio ir neįsitikinęs, kad tai saugu, o nukentėjusysis, išlipęs iš automobilio, perėjo gatvę ne pėsčiųjų perėjoje.

Antra, teismo vertinimu, nukentėjusysis pats išprovokavo smurtinius kaltinamojo veiksmus, be reikšmingos priežasties sustodamas neleistinoje važiuojamojoje kelio dalyje ir taip pažeisdamas KET, priėjęs prie ramiai stovinčio kaltinamojo, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu agresyvumu, moralės požiūriu nepriimtinu, matant aplinkiniams asmenims, neva norėdamas pamokyti kaltinamąjį, pirmas bandė smurtauti prieš kaltinamąjį, galimai, suduoti jam smūgį, kurio kaltinamasis išvengė. Toks neleistinas nukentėjusiojo elgesys, teismo vertinimu, išprovokavo kaltinamojo atsakomuosius veiksmus – smūgio sudavimą bei galimai spontanišką nukentėjusiojo pastūmimą. Senyvo amžiaus nukentėjusiojo elgesys negali būti pateisinamas, negali būti laikomas tinkamu ir pamokamu jauno amžiaus asmens atžvilgiu. Nukentėjusiojo Z. B. K. veiksmus teismas laiko netoleruotinais visuomenėje ir darančiais neigiamą įtaką aplinkiniams.

Vertindamas kaltinamojo veiksmus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aspektu, kaltinamojo sveikatos sutrikdymo mastą bei atsiradusias pasekmes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis S. N., nors ir išprovokuotas nukentėjusiojo, tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Sunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 135 straipsnyje, gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia konstatuojama tuo atveju, jeigu: 1) kaltininkas veikdamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. Netiesioginė tyčia konstatuojama tada, kai asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis). Veika pripažįstama padaryta tyčia, kuomet asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių siekia (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Tyčia nuo neatsargumo skiriasi tuo, kad ji turi skirtingą psichinį santykį su daroma pavojinga veika ir dėl jos kilusiais pavojingais padariniais. Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo numatyta BK 137 straipsnyje ir kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui (kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus sveikatos ar net gyvybės, tačiau tikisi sunkaus sveikatos sutrikdymo išvengti) arba nusikalstamam nerūpestingumui (kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti). Nustačius priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, siekiant teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamus veiksmus, reikia nustatyti jo kaltės formą ir turinį. Būtent skirtinga kaltės forma yra pagrindinis kriterijus, atribojant nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnyje ir BK 137 straipsnyje.

Teismas, taikydamas baudžiamąjį įstatymą, turi išsiaiškinti kaltininko psichinio santykio su jo daromais veiksmais prieš nukentėjusįjį ir kilusiomis pasekmėmis turinį. Apie tai paprastai sprendžiama pagal nustatytas faktines veikos aplinkybes, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį, intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų padarymo mechanizmą ir kt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje aiškinama, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016, 2K-55-719/2022, 2k-109-628/2022).???

Kaip minėta, kaltinamasis S. N. nuo pat pradžių prisipažino sudavęs nukentėjusiajam, o pastūmimo momento neneigė, tačiau teigė, jog jo neprisimena, tvirtino, kad sunkiai sužaloti nukentėjusiojo sveikatą jis nenorėjo, tačiau savo veiksmus pripažino ir gailėjosi dėl jų. Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad smūgio sudavimo jos sutuoktiniui momento ji nematė, iš automobilio ji išlipo tik pamačiusi kad jos vyras guli ant asfalto. Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 1 t., b. l. 119-122, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad nebuvo sukoncentravusi dėmesio į vyrą ir tą jaunuolį, vienu metu buvo nusisukusi, ką jos vyras darė priėjęs prie kaltinamojo, teigė nemačiusi, tačiau matė, jog kaltinamasis sudavė vieną smūgį sutuoktiniui, dėl ko jis nukrito. Liudytoja N. D. parodė, kad išgirdo automobilio stabdymo garsą ir garsinį mašinos signalą (pypinimą) bei necenzūrinį žodį, kurį galimai pasakė kaltinamasis. Girdėjo, kaip automobilio vairuotojas, išlipęs iš neleistinoje vietoje pastatyto automobilio, paspirtuko vairuotojo paklausė, ar šis „nori gauti į galvą“. Automobilio vairuotojas, t. y. nukentėjusysis buvo gan agresyvus, ji net pagalvojo, kad jis gali būti išgėręs, o kaltinamasis kitoje gatvės pusėje stovėjo ramiai, be agresijos. Matė, jog kiekvienas jų sudavė po vieną smūgį, kaltinamasis, jos teigimu, smūgį sudavė kumščiu. Liudytojas S. N. parodė, kad išgirdo sušunkant „pideras“, tada atkreipė dėmesį ir pamatė sparčiu žingsniu einantį automobilio vairuotoją per gatvę, kur kitoje gatvė pusėje paspirtukininkas. Automobilio vairuotojas norėjo griebti paspirtukininkui už atlapų, tačiau jaunuolis jį nustūmė. Smūgio kumščiu jis nematė. Liudytoja V. J. parodė, kad tą dieną važiuodama automobiliu priešais savivaldybę pamatė visu ūgiu griūnantį žmogų. Žvilgtelėjusi į šaligatvį, matė juodai apsirengusį vaikinuką, kuris pagriebė paspirtuką ir labai gretai nulėkė. Dėl kokių priežasčių nugriuvo tas žmogus, nematė ir nesuprato, pagalvojo, gal jiedu susidūrė. Rašytiniai įrodymai bei vaizdo medžiaga taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis priėjo prie kaltinamojo ir bandė jam sugriebti už rūbų ar galimai suduoti, o kaltinamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam ir jį pastūmė, dėl ko jis nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies. Aptarti asmenų parodymai, rašytiniai bylos įrodymai leidžia teismui vertinti kaltinamojo kaltės turinį ir padaryti išvadą, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Kaltinamasis, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, skubėdamas, neturėjo jokio pagrindo sustoti ir stebėti, ką ketina daryti neleistinoje vietoje automobilį pastatęs nukentėjusysis. Teismas pripažįsta, kad nepavyko neginčijamai nustatyti, jog kaltinamasis bandė suduoti smūgį kaltinamajam, tačiau teismas neabejoja, jog smurtinius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu jis atliko. Tai patvirtina byloje apklausti liudytojai, Vaizdo ekspertizės išvados, kiti rašytiniai įrodymai. Nėra pagrindo netikėti kaltinamojo teiginiais, jog jis, išvengęs agresyviai nusiteikusio nukentėjusiojo smūgio ar kitokio pobūdžio smurtinių veiksmų, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvos sritį ir jį pastūmė, dėl ko pastarasis nugriuvo ir sunkiai susižalojo. Teismas sprendžia, jog nors kaltinamasis atsiradusių nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pasekmių ir nesiekė, tačiau būdamas jauno amžiaus, turėjo suprasti, jog yra stipresnis už senyvo amžiaus nukentėjusįjį, numatyti, jog jo suduotas smūgis į galvos sritį bei pastūmimas gali sukelti sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis turėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir tai, kad tokios veikos baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai yra labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekė ir nenorėjo, tačiau neatsisakė savo pavojingo elgesio. Tai, kad kaltinamasis buvo abejingas galimiems numatomiems neigiamiems nukentėjusiojo sveikatos padariniams patvirtina ir kaltinamojo elgesys po to, kai nukentėjusysis nugriuvo ir gulėjo važiuojamojoje kelio dalyje. Kaltinamasis S. N. nepasirūpino pagalbos suteikimu nukentėjusiajam, nekvietė medikų, nepasidomėjo nukentėjusiojo būkle, tačiau pasiėmė paspirtuką ir nuvažiavo. Pripažinus, kad po veiksmų ties pėsčiųjų perėja sekę smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo išprovokuoti paties nukentėjusiojo, iš kaltinimo išjungtinas priežasties mažareikšmiškumas, tačiau įvertinus įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis savo veiksmais, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-285-495/2019).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. N., teismas atsižvelgia į bendrąsias bausmių skyrimo taisykles, aukščiau paminėtą teismų praktiką, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nukentėjusysis baigiamojoje kalboje išreiškė nuomonę, jog reali laisvės atėmimo bausmė nepataisys kaltinamojo, kas patvirtina, jog nukentėjusysis nesiekia ir teismo neprašė skirti kaltinamajam griežtos bausmės.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K- 377/2011, 2K-450/2011).

Teismas, nustatytų aplinkybių pagrindu, sutinka su prokurorės nuomone, jog kaltinamojo S. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusio nukentėjusiojo Z. B. K. provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam S. N., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių sunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, nukentėjusysis gydėsi ligoninėje, jam buvo skirta reabilitacija), kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (spontaniška reakcija į nukentėjusiojo netinkamą elgesį), kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas įspėjimu (1 t., b. l. 142-145, 2 t., b. l. 148), dirba.

Skirti švelnesnę, nei numato įstatymas bausmę, taikant BK 62 straipsnio nuostatas, teismas pagrindo nenustatė. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę, taip pat, teismo įsitikinimu, nėra.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad skiriama laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam bus proporcinga ir teisinga, o bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam žymiai mažesnės nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis).

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš kaltinamojo S. N. priteisti 1995,36 Eur už nukentėjusiajam Z. B. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis Z. B. K. į medicinos įstaigą buvo pristatytas ir gydomas dėl tyčinių kaltinamojo S. N. veiksmų, dėl nukentėjusiojo gydymo civilinės ieškovės patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais (1 t., b. l. 54-62), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo S. N. priteistina 1995,36 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Nukentėjusysis Z. B. K. pareiškė civilinį ieškinį, kurį patikslino ir 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismas, vadovaudamasis teisingumo, procesinės ekonomijos, protingumo principais bei atsižvelgdamas į BPK 1 straipsnyje numatytą baudžiamojo proceso paskirtį, patikslintą civilinį ieškinį priėmė (2 t., b. l. 130).

Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo priteisti 6000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2259,56 Eur turtinei žalai atlyginti, 1000,00 Eur už advokatės suteiktą teisinę pagalbą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki patenkinto civilinio ieškinio visiško įvykdymo (2 t., b. l. 130-145, 77, 78, 79).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė padarytos neturtinės žalos sumą – 6000,00 Eur, pažymėdamas, jog dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo sužalota galva, pakenkta smegenims, pasikeitė jo elgesys, jis patyrė fizinį skausmą, 11 dienų buvo gydomas ligoninės stacionare, patyrė nepatogumus, nes negalėjo nuvykti prasitęsti kompensuojamų vaistų, reabilitacijos metu jis susirgo peršalimo liga ir kt. Nukentėjusiajam nustatyti patirti sužalojimai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Įvertinus padarytus sužalojimus, nurodytus specialistų išvadose, o taip pat aukščiau vertintą paties nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo dieną, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 6000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Kaip nustatyta, nukentėjusysis pats išprovokavo kaltinamojo smurtinius veiksmus savo nederamu elgesiu. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis nesilaikė gydytojų rekomendacijų ir nepasibaigus reabilitacijos laikotarpiui išvyko iš UAB sveikatos centro „Energetikas“, pilnai neatlikęs reabilitacijos. Bylos nagrinėjimo teisme metu jo sutuoktinė J. K. nurodė, kad sutuoktinio ji negali prikalbinti nueiti pas gydytojus, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas nukentėjusiojo sūnus A. K., ir tik 2024 m. rugpjūčio 12 d. nukentėjusysis apsilankė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo konsultuotas neurologo, kuris nurodė, jog nukentėjusysis skundų dėl nervų neturi, neurologinės židininės simptomatikos nerasta, pagyvinti sausgysliniai refleksai, lengvas vokų, plaštakų tremoras (2 t., b. l. 143). Suprantama, kad sunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimą, tačiau jo elgesys po sveikatos sužalojimo, itin retas lankymasis pas gydytojus leidžia spręsti, kad liekamieji reiškiniai nesukėlė itin didelių pasekmių bei nepatogumų. Nukentėjusysis patvirtino, kad po nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo jokių naujų vaistų gydytojai jam nepaskyrė naudoti, todėl teismas konstatuoja, kad aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, jog 3000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama ir adekvati, atsižvelgiant tiek į nukentėjusiojo, tiek į kaltinamojo neteisėtus veiksmus (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti 509,56 Eur kuro įsigijimo išlaidas. Teismas pripažįsta, jog nukentėjusysis nepateikė įrodymų, jog jis pats asmeniškai šias išlaidas patyrė. Prašoma priteisti 509,56 Eur kuro įsigijimo išlaidų suma, kaip nustatyta, buvo sumokėta jo sūnaus A. K., vykstant lankyti nukentėjusįjį tiek (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tiek (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centre. Įrodymų, jog nukentėjusysis kompensavo šias išlaidas sūnui A. K. nepateikta. Bylos nagrinėjimo metu A. K. nurodė, kad šias išlaidas kompensavo jo mama, nukentėjusiojo sutuoktinė J. K., tačiau civilinio ieškinio ji teismui nepateikė, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas.

Teikdamas reikalavimą priteisti 150,00 Eur išlaidas vaistams ir vitaminams, nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad kompensuojamus vaistus jo gydymosi ligoninėje metu pirko savo lėšomis ir išleido mažiausiai 100,00 Eur. Teismui žinoma, kad gydantis ligoninėje kompensuojamųjų vaistų, kuriuos yra paskyręs šeimos gydytojas, gydymo įstaiga ligoniams nesuteikia, todėl pats ligonis turi pasirūpinti jais ir vartoti pagal šeimos gydytojo rekomendacijas. Sprendžiant dėl 50,00 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią sudaro išlaidos už nukentėjusiajam pirktus vaistus nuo peršalimo bei vitaminus, pažymėtina, kad UAB sveikatos centras „Energetikas“ informacijoje apie Z. B. K. nurodė, kad nukentėjusysis, išvykdamas iš reabilitacijos centro, skundėsi, jog peršti gerklę, pakosti, tačiau patvirtino, jog tyrimai atlikti, medikamentinis gydymas paskirtas (1 t., b. l. 86). Teismas sprendžia, jog nukentėjusysis neįrodė, kad vaistus nuo peršalimo ir vitaminus pirko, gydymas jam buvo paskirtas reabilitacijos centro medikų, o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaistus bei vitaminus pirko nukentėjusiojo sūnus A. K., kuris civilinio ieškinio nepateikė, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl dalies turtinės žalos atlyginimo – 1600,00 Eur, sumokėtų už nukentėjusiojo įsigytą elektrinį keturratį „Progress“ HSHD-07, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, jog šią transporto priemonę įsigijo dėl to, jog tokia transporto priemone būtina kompensuoti jo gebėjimo vairuoti praradimą, susijusį su jam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad vasarą jis tikrinosi sveikatą dėl galimybės vairuoti transporto priemones. Kaip žinia, tokiu atveju išduodama Vairuotojo sveikatos medicininė pažyma, kuri pagrindžia, jog asmens sveikatos būklė tinka vairavimui. Pasak nukentėjusiojo, jam buvo leista vairuoti transporto priemones iki 2027 metų. Nustačius tokias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis nepagrindė įrodymais, jog elektrinį keturratį jis pirko dėl neišvengiamo būtinumo, jo parodymai patvirtina, kad ir toliau jis gali vairuoti lengvąjį automobilį ar kt. transporto priemones pagal įgytas kompetencijas, duomenų, kad jam yra būtina kompensuojamoji technika, byloje nėra, taigi, kaltinamajam negali kilti pareiga atlyginti nukentėjusiojo sumokėtų 1600,00 Eur už nukentėjusiojo įsigytą keturratį, todėl ši civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina.

Dėl nukentėjusiojo išlaidų advokatės pagalbai apmokėti

Nukentėjusysis pateikė įrodymus, jog patyrė 1000,00 Eur advokatės pagalbos išlaidas už suteiktas konsultacijas, parengtus dokumentus bei atstovavimą bylos nagrinėjimo teisme metu.

Teismo vertinimu šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, yra pagrįstos, todėl iš kaltinamojo S. N. priteistinos nukentėjusiajam Z. B. K. (BPK 105 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, šioje byloje išaiškino: pirma, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, atsižvelgiant į BPK esantį teisinį reguliavimą ir konstitucinius baudžiamojo proceso (nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybą) principus, CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje; trečia, teismai, tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką, iš kaltinamojo S. N. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu, 1 vnt., saugoma voke Nr. 2, prisegtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam S. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. Dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 3807424 paėmimas tapo neaktualus, nes ši asmens tapatybės kortelė nustojo galioti 2024 m. liepos 30 d., todėl ši kardomoji priemonė panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiojo Z. B. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo S. N. priteisti 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam Z. B. K. iš kaltinamojo S. N. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinės žalos atlyginimo 3000,00 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį dėl 2259,56 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam Z. B. K. iš kaltinamojo S. N. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) advokato pagalbos išlaidas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo S. N. priteisti 1995,36 Eur (vieną tūkstantų devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 36 ct) turtinei žalai, padarytai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam Z. B. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kaltinamajam S. N. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o kardomąją priemonę dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu, 1 vnt., saugomą voke Nr. 2, prisegtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, priteistos lėšos žalai atlyginti – 1995,36 Eur – turi būti sumokėtos į banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią banke „Swedbank“, AB, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.