Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą dėl atsakomybės už turto saugotojo pareigų nevykdymą, suinteresuoti asmenys G. M., E. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,G.“, uždaroji akcinė bendrovė ,,L.“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,E.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą palaikė.

Teismo posėdžio metu antstolis pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad prašo skirti turto saugotojai minimalią baudą. Saugotoja neužtikrino saugaus turto laikymo. Suinteresuotas asmuo turtą saugojo neatlygintai. Duomenų, kad turtas būtų perleistas, paslėptas, sunaikintas, sužalotas, neturi. Daugiau daiktų nedingo. Saugojo daugiau nei dešimt daiktų, visus kitus daiktus išsaugojo. Prašė patraukti turto saugotoją ir baudžiamojon atsakomybėn. Patvirtino, kad dingusio daikto pasigedo pabaigoje atidavimo procedūros. Į policiją kreipėsi, nes jam reikėjo reaguoti, o turto saugotoja atsisakė tai daryti, sakė ,,aš nerašysiu. Jūs turite rašyti“. Paskambino 112, ten nurodė pranešti per epoliciją. Apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsisakymo pagrindus turto saugotojos neinformavo. Manė, kad tai padarė policija. Pats nutarimo kopiją gavo, sprendė klausimą ar skųsti. Nusprendė neskųsti. Kam nutarta siųsti nutarimo kopiją, neatkreipė dėmesio. Pasigedus daikto, pirma skambino visiems kitus daiktus atsiėmusiems asmenims, klausė ar jie nepaėmė dingusio daikto, vėliau policijai.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. M. paaiškino, kad antstolio padėjėja nufotografavo daiktus ir surašė turto arešto aktą. Su atsakomybėmis supažindinta nebuvo. Antstolio padėjėja žadėjo stengtis, kad daiktai būtų parduoti kuo greičiau. Daiktus saugo neatlygintinai. Už patalpų nuomą vis dar moka 96,00 Eur įmonei ,,R.“. Dar yra likęs vienas daiktas – didžiulės staklės ir smulkūs daiktai, kurie nėra ten sandėliuojami. Daiktai varžytinėse nėra pardavinėjami. Daiktų saugojimui surado patalpas, išsinuomojo. Daiktai buvo uždengti, tvarkingai sudėti. Kiekvieną kartą atvažiavusi patikrindavo, ar viskas vietose. Patalpos rakinamos, teritorija saugoma elektriniais vartais. Iki 17 val. angaro kitoje dalyje, atskiroje, dirba įmonės darbuotojai, nėra laisvai prieinama visiems. Kad daiktas dingo, suprato perdavimo metu. UAB ,,E.“ atstovas liko paskutinis. Pradžioje, atidarius plėvelę, tas daiktas buvo prie suvirinimo aparatų. Savaitė iki perdavimo buvo sutikrinus visus daiktus, ruošėsi perdavimui. Aparatas maždaug 1 m x 50 cm 50 cm dydžio, apie 10-20 kg svorio. Kad kas nors daiktą imtų, nematė. Buvo daug pirkėjų, apie 15 žmonių. Lauke sulaukė visų pirkėjų ir visi su antstoliu suėjo į vidų. Antstolis leido žmonėms imti daiktus, bet saugotoja nesutiko, kadangi nebuvo paruošti dokumentai, priėmimo-perdavimo aktas. Žmonės pradėjo pykti, širsti, keiktis, kilnojo plėvelę, žiūrėjo. Dalyvavo ir pirkėjams padėję žmonės, kažkas su automobiliu įvažiavo antstolio leidimu. Į policiją kreipėsi antstolis, ji davė parodymus kaip liudininkė, bendradarbiavo. Kadangi pasirašė perdavimo aktą, suprato, kad jau perėjo daiktai antstoliui. Su nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo supažindinta, antstolis neinformavo. Antstolio paprašius dokumentų perdavimui, jis jų neturėjo, todėl susiderino su padėjėja, kad ji el. paštu atsiųstų saugotojai ir antstoliui aktą. Atsispausdinti nebuvo kur. Kol skambino, antstolis buvo išėjęs iš angaro, o žmonės sklaidėsi po patalpą. Daiktų nenaudojo, nenuomojo, saugojo, jokios naudos iš tų daiktų neturėjo. Daiktų perdavimo dieną aparatas buvo prie suvirinimo aparatų. Dalyvavo antstolis, pirkėjai ir kiti, su pirkėjais atvykę, asmenys. Pirkėjai nebuvo po vieną įleidžiami. Neradus daikto, antstolis iš karto sakė, kad eina skambinti policijai, jai skambinti nesiūlė. Vėliau jis sakė, kad rašys pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmetamas.

Antstolis Aleksandras Ščiukinas vykdo išieškojimus iš skolininkės UAB ,,E.“ vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos VMI naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos UAB ,G.“ naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos UAB ,,L.“ naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo E. N. naudai. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 661,77 Eur skolos, 779,43 Eur palūkanų, 519,13 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 960,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo E. N. ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas atsakovei UAB „E.“ nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas ne didesnei kaip 13 970,33 Eur sumai, esantis pas trečiąjį asmenį G. M.; nustatytas visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimas; areštuotą turtą pavesta saugoti G. M.. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartimi, paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 5 d. 2023 m. spalio 4 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis areštavo UAB ,,E.“ turto už 22 469 Eur, kurį sudaro 20 kilnojamųjų daiktų, tarp kurių ir TIG aparatas PERUN 200 A C/DC Pulse (toliau – TIG aparatas). 2023 m. spalio 12 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) informuoti apie varžytinių paskelbimą. 2023 m. spalio 31 d. baigėsi varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) dėl TIG aparato, laimėtojas UAB ,,E.“, maksimali pasiūlyta kaina 716,00 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 52 l.). 2023 m. lapkričio 21 d. varžytinėse parduoto turto perdavimo akte nurodyta, kad daikto pasigesta norint perduoti daiktą UAB ,,E.“, apie dingimą perdavimo metu antstolio pranešta policijai (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 80 l.). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės vyriausiojo tyrėjo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 3 dalyje, 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 94-99 l.). UAB ,,E.“ 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė antstoliui pretenziją, kuria prašė pripažinti 2023 m. lapkričio 21 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ir grąžinti sumokėtus 716,00 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 106-107 l.). 2023 m. gruodžio 13 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 108-110 l.).

Pareiškėjas pareiškimu prašė taikyti turto saugotojai atsakomybę už turto saugotojos pareigų nevykdymą. Teismo posėdžio metu patikslino, kad prašo skirti skolininkei minimalią baudą ir taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 619 straipsnis numato, kad perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Už perduoto saugoti (administruoti) turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą žalą atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka. CPK 619 straipsnio norma įtvirtina turto saugotojo atsakomybę. Įvertinus šios normos antros dalies turinį darytina išvada, jog ji savo pobūdžiu yra materialinio pobūdžio ir gali būti taikoma sprendžiant administratoriaus atsakomybės klausimą pareiškus ieškinį civilinio proceso tvarka arba prašant skirti baudą atsakingiems asmenims (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-193-265/2013).

CPK 616 straipsnis numato, kad vykdymo procese nustatytais atvejais kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba areštu CPK 106, 108 straipsniuose nustatyta tvarka. Prašymą teismui taikyti šio straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas gali pateikti antstolis arba vykdymo proceso šalys. CPK 106 straipsnis numato, kad teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo G. M. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta UAB ,,E.“ turto, kurį be kita ko sudarė TIG aparatas, saugotoja. Šios aplinkybės, taip pat ir to, kad suinteresuoto asmens saugotas TIG aparatas dingo, byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.845 straipsnis numato, kad saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą. Jeigu pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojas atsako už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Kai pasaugos sutartis neatlygintinė, saugotojas atsako tik esant jo kaltei. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. UAB ,,E.“ turtą saugojo neatlygintinai, teismas sprendžia, kad jos atsakomybei už turto saugotojos pareigų nevykdymą taikyti yra būtina nustatyti esant turto saugotojos kaltę.

Saugotojo kaltė - nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš konkrečiomis sąlygomis veikiančio asmens. Neatlygintino saugojimo atveju saugotojo pareiga yra elgtis taip, kaip elgiasi bonus pater familias, t. y. pareiga užtikrinti tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Neatlygintinai saugantis areštuotą turtą asmuo, nors saugojimas ir atsirado įstatymo pagrindu, negali būti atsakingas už bet kokiomis sąlygomis ar aplinkybėmis neišsaugotą daiktą, nes jis negarantuoja turto išsaugojimo ir nėra atsakingas už nuostolius kaip kaltas asmuo vien dėl neišsaugojimo fakto. Jo kaltė - tai nesugebėjimas elgtis taip, kaip turtą saugotų eilinis normalus, atidus ir rūpestingas savininkas, saugantis savo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008. Teismų praktika. 2008, 31).

Turto saugotoja teismo posėdžio metu paaiškino ir antstolis šių nurodytų aplinkybių neginčijo, kad daiktų saugojimui saugotoja surado patalpas, išsinuomojo, pati iki šiol moka nuomos mokestį, t. y. patiria išlaidas. Daiktai buvo uždengti, tvarkingai sudėti. Kas kartą atvažiavus patikrindavo, ar viskas vietose. Patalpos rakinamos, teritorija saugoma elektriniais vartais. Pareiškėjas nenurodė, kokių papildomų priemonių turto saugotoja turėjo imtis dingusio daikto išsaugojimui. Jo paaiškinimai taip pat leidžia spręsti, kad areštuotas turtas buvo rakinamose patalpose, uždengtas. Teismo vertinimu, priemonės, kurių ėmėsi saugotoja atitinka priemones, kurių imtųsi atidus ir rūpestingas daiktų savininkas. Iš 2023 m. spalio 4 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis areštavo UAB ,,E.“ 20 kilnojamųjų daiktų. Kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu, visi kiti daiktai buvo išsaugoti, varžytinėse parduoti daiktai buvo atiduoti juos įsigijusiems asmenims, taigi kitiems 19 daiktų išsaugoti taikytos priemonės buvo pakankamos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, kad turto saugotoja nepagrįstai reikalavo pasirašyti turto priėmimo perdavimo aktą, tai darė nepatikrinusi ar visi perduodami daiktai faktiškai yra patalpose, nesikreipė į policiją dėl daikto dingimo. Kaip nurodė G. M., ji manė, kad reikalingi dokumentai, patvirtinantys daiktų perdavimą, o į policiją nesikreipė, kadangi tai padarė antstolis. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstoliui keliami teisinio išsilavinimo, teisinės darbo patirties reikalavimai (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), todėl jam, o ne turto saugotojai, nors turto arešto akte formaliai supažindintai su turto saugotojo atsakomybe (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 21-25 l.), taikomi aukštesni varžytinėse parduoto turto perdavimo procedūros išmanymo standartai. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad G. M. bendradarbiavo su antstoliu, policijos pareigūnais, antstolio padėjėja, bendravo dėl daiktų apžiūros, daiktų perdavimo el. paštu (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 16-18; 30-31; 66; 89; 104-105 l.), atvyko perduoti daiktus. Antstolis patvirtino, kad apie priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turto saugotojos neinformavo. Iš nutarimo turinio matyti, kad jo kopija turto saugotojai nebuvo siųsta, taigi jai nutarimo priėmimo pagrindai nebuvo žinomi. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į turto saugotoją dėl jos pranešimo policijai iniciavimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. M. buvo rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ji rūpinosi daiktų saugumo užtikrinimu, todėl teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti esant suinteresuoto asmens kaltei.

Kaip minėta, pagal CPK 616 straipsnį, vykdymo procese nustatytais atvejais už proceso pažeidimus gali būti baudžiami kalti asmenys. Teismui nenustačius turto saugotojos kaltės, bauda turto saugotojai negali būti skiriama.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė taikyti turto saugotojai taip pat baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnis). CPK 619 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog turto administratorius arba saugotojas, išeikvojęs, perleidęs ar paslėpęs turtą arba kitaip nusikalstamai šį turto sunaikinęs ar sužalojęs, baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka, ir tai suteikia pagrindą ne kreiptis į teismą, jog šis įvertintų ar yra nusikaltimo sudėtis, o į institucijas, atliekančias ikiteisminį tyrimą (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-193-265/2013). Atsižvelgiant į tai, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Suinteresuotas asmuo G. M. prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę, jog nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi, šiais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Dėl nurodytų priežasčių, suinteresuoto asmens G. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 593 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 616 straipsniu, 619 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimo dalį dėl baudos suinteresuotam asmeniui G. M. skyrimo už turto saugotojos pareigų nevykdymą atmesti.

Civilinę bylą dalyje dėl baudžiamosios atsakomybės suinteresuotam asmeniui G. M. taikymo nutraukti.

Suinteresuoto asmens G. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Aleksandrui Ščiukinui vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.