Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-98-889/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-15
Bylos Nr.: e2A-98-889/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-31528-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
Ieškovas: A. F.
Atsakovas: A. F.
Trečiasis asmuo: „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos skyrius

Kategorijos

2.3.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-98-889/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31528-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 2.3.2.10; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovei A. F. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų ir atsakovės A. F. patikslintą priešieškinį ieškovui A. F. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. F. (toliau – ir ieškovas) teisme pateikė ieškinį atsakovei A. F. (toliau – ir atsakovė) dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, kuriuo teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. F. gyvenamąją vietą su atsakove; 3) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. F., mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur per mėnesį, šių lėšų uzufruktore paskiriant atsakovę; 4) nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo sau sūnumi tvarką; 5) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei, ieškovui nepriteisiant kompensacijos; 6) 3 400 paprastųjų vardinių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų priteisti ieškovui, atsakovei nepriteisti kompensacijos; 7) 11286/11643 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe; 8) visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti lygiomis dalimis ir 1/2 buto priteisti ieškovui, 1/2 buto priteisti atsakovei; 9) įsipareigojimus pagal 2013 m. kovo 20 d. su banku AB DNB (dabar „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvoje veikiantis per „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvos skyrių) pasirašytą kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) palikti šalių solidaria šalių prievole; 10) palikti ieškovui pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei palikti jos pasirinktą pavardę; 11) nepriteisti nė vienai iš šalių išlaikymo; 12) nenustatyti termino susitaikyti.

2. Atsakovė A. F. pateikė byloje priešieškinį, prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove; 3) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. F., mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį, šių lėšų uzufruktore paskiriant atsakovę; 4) atsakovės siūlomu būdu padalyti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą; 5) iš atsakovės ieškovui priteisti 31 131,15 Eur dydžio kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus; 5) iš atsakovės ieškovui priteisti 657 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį; 6) iš ieškovo atsakovei priteisti 8 635,81 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovo asmeninių poreikių tenkinimui; 7) nutraukus santuoką, atsakovei palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini)“; 8) priteisti atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Šalims pareiškus prašymą ir trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvos skyriui neprieštaraujant, 2022 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė byloje dalinį sprendimą, kuriuo ieškovo A. F. ir atsakovės A. F. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko ieškovui ir atsakovei santuokines pavardes ir dėl ginčo dalies patvirtino šalių 2021 m. spalio 29 d. sudarytą taikos sutartį (sutartį dėl dalies santuokos nutraukimo pasekmių), kuria ieškovas ir atsakovė susitarė nepilnamečio sūnaus D. F. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. F., numatė, jog abu tėvai bendru sutarimu ir bendromis pastangomis rūpinsis nepilnamečio vaiko auklėjimu ir švietimu, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, kitokių poreikių tenkinimu, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, spręs bendru sutarimu, nenustatydami konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovas įsipareigojo nuo 2021 m. spalio 1 d. teikti išlaikymą sūnui D. F., mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį, iki sūnus baigs vidurinės mokyklos kursą. Šalys patvirtino, jog nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo iki 2021 m. spalio 1 d. A. F. už A. F. mokėjo paskolos grąžinimo įmokas „(duomenys neskelbtini)“, AS, pagal 2013 m. kovo 20 d. kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini), taip pat vykdė mokėjimus už komunalines paslaugas butui (duomenys neskelbtini), o A. F. už A. F. vykdė jo pareigą teikti vaikui išlaikymą. Atsižvelgdamos į tai, šalys susitarė, kad A. F. nereikalauja, kad A. F. grąžintų jam nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo iki 2021 m. spalio 1 d. už ją sumokėtas kredito grąžinimo bei mokėjimų už komunalines paslaugas įmokas, o A. F. nereikalauja, kad A. F. jai grąžintų nurodomą laikotarpį už jį sumokėtas vaiko išlaikymo sumas. Abu sutuoktiniai patvirtino, jog nė vienam iš jų išlaikymas nėra reikalingas. Ginčo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei sutuoktinių tarpusavio išlaikymo priteisimo teismui daliniu sprendimu patvirtinus šalių sudarytą taikų susitarimą, teismas civilinę bylą dėl šios dalies nutraukė, tačiau byloje liko neišspręsti šalių turtiniai klausimai ir klausimai, susiję su prievolių kreditoriams vykdymu.

Šalies argumentai

4. Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog pagrindinis ginčas tarp šalių byloje kilo dėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Ieškovas nurodė, jog atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi 11286/11643 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šio buto dalį atsakovė gavo 2012 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu (jai buvo padovanoti du butai tuo pačiu adresu, kurių unikalūs numeriai buvo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie butai buvo senos statybos, sovietmečio apdailos, juose ankščiau gyveno atsakovės tėvai, giminės. Siekdami pagerinti gyvenimo sąlygas, ieškovas ir atsakovė nutarė atlikti ginčo buto kapitalinį remontą, privatizuoti dalį šiam butui priklausančios pastogės ir tas patalpas (butą ir pastogę) sujungti į vieną objektą. Nuosavų pinigų šalys neturėjo, todėl 2013 m. kovo 20 d. su AB DNB banku (dabar „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvoje veikiantis per „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvos skyrių, toliau – Bankas) sudarė kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis), jos pagrindu sutuoktiniams buvo suteikta 78 197,41 Eur paskola. Pagal Kreditavimo sutartį abu buvę butai buvo įkeisti Bankui pagal sutartinę hipoteką. Gavusios paskolą, šalys 2013 metais pradėjo dviejų atsakovės butų ir pastogės kapitalinį remontą. 2014 m. kovo 17 d. buvo pasirašyta ,,Deklaracija apie statinio užbaigimą / paskirties keitimą“, 2014 m. kovo 18 d. – pažyma apie statinio atitiktį projektui. 2014 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotam sujungiant butus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas numeris – 3. Ginčo butas buvo apdraustas ,,Gyventojų turto draudimu“, kurį mokėjo ir moka ieškovas. Gautą paskolą už buto ir palėpės kapitalinį remontą mokėjo taip pat ieškovas. Ieškovo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad atsakovei priklausanti 11286/11643 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis pripažintina bendrąja jungtine nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu dalytina lygiomis dalimis.

5. 2022 m. kovo 1 d. atsakovė A. F. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, patikslinusi reikalavimus, teismo prašė: 1) padalyti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą tokiu būdu: atsakovei nuosavybės teise priteisti 357/11643 dalis buto ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovui nuosavybės teise priteisti 3 400 vienetų paprastųjų vardinių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 2) ieškovui iš atsakovės priteisti 19 830 Eur dydžio kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus; 3) ieškovui iš atsakovės priteisti 657 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendra jungtine nuosavybe priklausančio turto dalį; 4) atsakovei iš ieškovo priteisti 8 635,81 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovo asmeninių poreikių tenkinimui; 5) priteisti iš ieškovo atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklausė du butai ir dalis palėpės, esantys gyvenamajame name (duomenys neskelbtini): 2012 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartimi atsakovės motina O. G. jai padovanojo 52,34 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 829/10000 dalis 15,73 kv. m negyvenamosios patalpos-palėpės, kurios bendras plotas 189,76 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 2012 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartimi atsakovės močiutė G. G. jai padovanojo 21,61 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 348/10000 dalis 6,60 kv. m negyvenamosios patalpos-palėpės, kurios bendras plotas 189,76 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu 2013 m. vasario 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovė įsigijo papildomai 188/10000 dalis 3,56 kv. m name (duomenys neskelbtini), esančios palėpės. Šalys nusprendė atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusius butus ir palėpės dalis sujungti į vieną gyvenamąją patalpą, pagal parengtą projektą pastogė buvo kapitališkai suremontuota: įrengta elektros instaliacija, šildymas, suremontuotas virš palėpės buvęs stogas, įrengtas langas, įrengtos sienos ir grindys, taip pat laiptais palėpė sujungta su butu. Atlikus butų ir palėpės apjungimo statybos darbus, 2014 m. kovo 17 d. buvo pasirašyta deklaracija apie statinio užbaigimą / paskirties keitimą ir 2014 m. balandžio 11 d. atlikta pertvarkyto daikto teisinė registracija, suteikiant objektui, turinčiam bendrą 116,43 kv. m bendrą plotą, savarankišką unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Atsakovė nurodė, jog jai išliko asmeninės nuosavybės teisė į 11268/11643 dalis, t. y., į 112,68 kv. m Buto, o bendros jungtinės nuosavybės teise kartu su ieškovu buvo įregistruota nuosavybės teisė į 357/11643 dalis, t. y., į 3,57 kv. m Buto. Atsakovė nurodė neginčijanti, kad buvo atlikti butų su palėpe apjungimo darbai, tačiau tam šalių panaudotos lėšos neviršijo atsakovei asmenine nuosavybe priklausiusių butų ir palėpės vertės. Atsakovė taip pat akcentavo aplinkybę, jog jai dovanojant butus, jie jau buvo sujungti į vieną butą ir turėjo vieną buto numerį (duomenys neskelbtini), todėl gyvendami santuokoje sutuoktiniai atliko tik palėpės prijungimo prie Buto darbus. Statybos darbams buvo gauta paskola iš AB DNB banko pagal 2013 m. kovo 20 d. kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini). Bendra paskolos suma sudarė 78 197,41 Eur, kuri iki šiol nėra grąžinta. Atsakovė pažymėjo, jog dalis paskolos nebuvo panaudota butų ir palėpės sujungimo ir remonto darbams atlikti. Statybos darbams nepanaudota suma sudarė 9 957,41 Eur. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog tuo pat metu, kai buvo vykdomi butų ir palėpės apjungimo darbai, šalys iš tų pačių suteikto kredito lėšų vykdė sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus. Atsakovei nėra žinoma, kieno vardu yra įregistruotos daiktinės teisės į sodybą, tačiau aplinkybę, kad ją kūrė ir remontavo bei puoselėjo atsakovė su ieškovu ir ją laikė šalių nuosavybe, žino visi šalių bendri pažįstami. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio Buto vertė be pagerinimų būtų 265 940 Eur, o su pagerinimais ši vertė yra 305 600 Eur, ieškovui atsakovės turėtų būti sumokėta pusės pagerinimų vertės kompensacija, sudaranti 19 830 Eur. Atsakovė sutiko su ieškovo pozicija dėl kito turto padalijimo, t. y., kad nutraukus santuoką jai būtų paliktas automobilis, o ieškovui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad akcijų vertė mažesnė nei automobilio vertė, ieškovui iš atsakovės priteistina 657 Eur kompensacija (2 300 Eur automobilio vertė – 986 Eur akcijų vertė = 1314 Eur / 2 = 657 Eur). Atsakovė nurodė, kad ieškovas 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje padarymą. Teismo nuosprendžiu jam paskirta bauda. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas samdė advokatus, kuriems už gynybą sumokėjo sutartą atlygį. Iš viso iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių lėšų ieškovas sumokėjo 17 271,63 Eur advokatų išlaidų ir baudų, todėl atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo 8 635,81 Eur kompensaciją.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo I. G. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad I. G. nesutinka su ieškovo reikalavimais dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo ir palaiko atsakovės patikslintame priešieškinyje keliamus reikalavimus. I. G. atsiliepime nurodė, kad prašo jį įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir nustatyti, kad atsakovė A. F. yra skolinga I. G. 15 929,10 Eur sumą ir šis įsipareigojimas yra asmeninė atsakovės prievolė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovo A. F. ieškinį ir atsakovės A. F. patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

8.1. Nutraukus santuoką ieškovui A. F. asmeninės nuosavybės teise priteisti 3 400 vienetų paprastųjų vardinių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų, atsakovei A. F. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 357/11643 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); automobilį „(duomenys neskelbtini) Fe“, identifikavimo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

8.2. Priteisti ieškovui A. F. iš atsakovės A. F. 5 701,93 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią didesnę bendra jungtine nuosavybe priklausančio turto dalį.

8.3. Priteisti ieškovui A. F. iš atsakovės A. F. 26 486,07 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei A. F. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus.

8.4. Priteisti atsakovei A. F. iš ieškovo A. F. 8 626,82 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovo asmeninių poreikių tenkinimui.

8.5. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, priteisti ieškovui A. F. iš atsakovės A. F. 23 561,18 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

8.6. Pripažinti ieškovo A. F. ir atsakovės A. F. prievolę trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvoje veikiančiam per „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvos skyrių, pagal 2013 m. kovo 20 d. su banku AB DNB (dabar „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvoje veikiantis per „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvos skyrių) pasirašytą kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini), solidaria šalių prievole.

8.7. Pripažinti, kad atsakovės A. F. prievolė kompensuoti I. G. 1/2 dalį močiutės G. G. jai padovanoto buto vertės yra asmeninė atsakovės A. F. prievolė, kurią po santuokos nutraukimo atsakovė vykdys asmeniškai.

8.8. Likusių ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalių netenkinti.

9. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

9.1. Spręsdamas klausimą dėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine šalių nuosavybe, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog Buto pagerinimai buvo atlikti santuokos metu (2013–2014 metais), Butas buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis (paskolos lėšomis, gautomis iš AB DNB banko) ir bendru sutuoktinių bei jų artimųjų giminaičių (ieškovo ir atsakovės tėvų) darbu. Pagrindinis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl atliktų pagerinimų apimties, atliktų darbų kvalifikavimo bei pagerinimų masto.

9.2. Teismas nurodė, kad bendra atsakovei padovanoto nekilnojamojo turto vertė dovanojimo sandorių sudarymo metu buvo 371 893 Lt, tai atitinka 107 707,66 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalių pozicija dėl į atliktus pagerinimus investuotų lėšų skyrėsi. Tačiau, vertinant pagal į Buto pagerinimus investuotų lėšų kriterijų, net ir tuo atveju, jei į atliekamus pagerinimo darbus būtų buvusi investuota visa sutuoktinių gauta paskola, sudariusi 78 197,41 Eur, pagerinimams skirtos lėšos nebūtų viršijusios atsakovei asmenine nuosavybe priklausiusių butų vertės, sudariusios 107 707,66 Eur, o tai nesudarytų pagrindo atsakovei priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

9.3. Teismas, įvertinęs faktiškai atliktų darbų apimtis, vadovaudamasis eksperto D. G. išvadomis, pozicija, išdėstyta 2022 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu, konstatavo, kad Bute atlikti tokio masto / apimties statybos darbai (atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausę butai ir palėpės dalys, taip pat šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusi palėpės dalis buvo sujungti į vieną gyvenamąją patalpą – Butą, t. y., buvo perdaryta visa kanalizacija, dujų išvedimas, pakeista dujų sistema, sumontuotas katilas, perdaryta elektros instaliacija, šildymas, sumontuotas virš palėpės buvęs stogas, įrengtas langas, įrengtos sienos ir grindys, laiptais palėpė sujungta su butu, palėpės patalpose į bendrą namo stogą buvo montuojami stoglangiai, galbūt keičiama stogo konstrukcija, jį apšiltinant ir montuojant stoglangius) dėl tam tikrų atliktų darbų pobūdžio (pvz., atliktų stogo pagerinimų) pripažintini kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbais. Teismas pažymėjo, kad tokio fakto konstatavimas nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas iš esmės ir pripažinti jį bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Spręsdamas klausimą dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje.

9.4. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog bendra atsakovei padovanoto nekilnojamojo turto vertė dovanojimo sandorių sudarymo metu buvo 371 893 Lt, tai atitinkamai sudarytų 107 707,66 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovei priklausiusio turto vertės pasikeitimams padarė įtakos ne tik atlikti pagerinimų darbai, bet ir rinkos pokyčiai, bendras nekilnojamojo turto kainų augimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas, nustatydamas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 11286/11643 Buto dalies vertę iki atliktų pagerinimų, vadovaujasi 2022 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) duomenimis ir mano, jog šios 11286/11643 Buto dalies vertė iki atliktų pagerinimų, įvertinus rinkos pokyčius, bendrą nekilnojamojo turto kainų augimą, sudaro 265 940 Eur.

9.5. Atitinkamai, vadovaudamasis 2023 m. sausio 31 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) duomenimis, teismas nusprendė, jog po atliktų pagerinimų Buto rinkos vertė 2022 m. kovo 8 d. sudarė 329 000 Eur. Tokiu atveju šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios 357/11643 Buto dalies vertė sudarytų 10 087,86 Eur (329 000 Eur x 357/11643 = 10 087,86 Eur), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 11286/11643 Buto dalies vertė sudarytų 318 912,14 Eur (329 000 Eur x 11286/11643 = 318 912,14 Eur).

9.6. Teismas nusprendė, jog dėl atliktų Buto kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbų atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 11286/11643 Buto dalies vertė padidėjo 52 972,14 Eur (318 912,14 Eur – 26 5940 Eur = 52 972,14 Eur). Šis turto vertės padidėjimas sudaro apie 20 proc. turto vertės (265 940 Eur x 100 proc. / 52 972,14 Eur = 19,92 proc.). Teismo vertinimu, toks turto vertės padidėjimas (20 proc.) nepripažintinas esminiu (2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi teismas ištaisė rašymo apsirikimą).

9.7. Teismas nurodė, kad byloje nustačius, jog Butas buvo pagerintas šalių santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis ir bendru sutuoktinių bei jų artimųjų giminaičių darbu, tačiau nenustačius, jog atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas iš esmės, ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 11286/11643 Buto dalis bendrąja jungtine šalių nuosavybe netenkintinas.

9.8. Spręsdamas klausimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, teismas nurodė tarp šalių nesant ginčo, po santuokos nutraukimo ieškovui priteistina 3 400 vienetų paprastųjų vardinių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra vertė 986 Eur, o atsakovei automobilis „(duomenys neskelbtini) Fe“, identifikavimo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 300 Eur vertės. Atsižvelgiant į didesnę atsakovei tenkančio registruotino turto vertę, ieškovui priteistina 657 Eur kompensacija.

9.9. Teismas konstatavo, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 357/11643 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertės nustatymo datos svarbi aplinkybė, į kurią privaloma atsižvelgti, yra ta, jog 2022 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmė byloje dalinį sprendimą, juo ieškovo A. F. ir atsakovės A. F. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas pažymėjo, kad dalinis teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. kovo 8 d., todėl būtent ši diena laikytina bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto vertė turėtų būti nustatoma būtent pagal šios dienos kainas.

9.10. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis 2023 m. sausio 31 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) duomenimis, jog po atliktų pagerinimų Buto rinkos vertė 2022 m. kovo 8 d. sudarė 329 000 Eur, teismas nusprendė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios 357/11643 Buto dalies vertė 2022 m. kovo 8 d. sudarė 10 087,86 Eur.

9.11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustačius aplinkybių, sąlygojančių būtinybę nuklypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas dalytinas lygiomis dalimis, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po 6 685,93 Eur vertės turto.

9.12. Spręsdamas klausimą dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. 357/11643 dalių Buto padalijimo būdo, teismas atsižvelgė į šias aplinkybes: 1) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso likusi Buto dalis (11286/11643 dalys); 2) šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, turtas atsakovei yra reikalingesnis; 3) ieškovas Butu faktiškai nesinaudoja; 4) šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti Buto dalis (357/11643 dalys Buto) sudaro tik kiek daugiau nei 3 procentus Buto ploto (3,567 kv. m), todėl jos techniškai nėra įmanoma atskirti, 5) atsakovė būtų pajėgi išmokėti sutuoktiniui ½ turto vertės kompensaciją. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė 357/11643 dalis Buto po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei, įpareigojant ją išmokėti ieškovui 1/2 turto vertės kompensaciją, sudarančią 5 043,93 Eur.

9.13. Spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už atliktus turto pagerinimus priteisimo, teismas pažymėjo, jog iš „(duomenys neskelbtini)“, AS, pateikto ieškovo kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) išraše užfiksuoto lėšų judėjimo matyti, jog laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 29 d. (paskolos lėšų gavimo diena) iki 2014 m. kovo 17 d. (deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pasirašymo data) ieškovas atliko mokėjimus, kurie patvirtina patirtas išlaidas Buto kapitaliniam remontui ir rekonstrukcijai už bendrą 21 854,98 LT sumą arba atitinkamai 6 329,64 Eur sumą. Vertinant kitas ieškovo atliktas operacijas, matyti, jog taip pat buvo apsiperkama baldų parduotuvėse, perkama buitinė technika, tačiau šios išlaidos (baldų, buitinės technikos įsigijimo) priskirtinos jau ne Buto kapitaliniam remontui ir rekonstrukcijai, o Buto įrengimui. Iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad nemažos sumos buvo išgryninamos, tokiu atveju nesant galimybių nustatyti, kur išgrynintos lėšos buvo panaudotos.

9.14. Teismas pripažino, jog įrodyta, kad 6 329,64 Eur paskolos lėšų ieškovo buvo panaudota pagal paskirtį, t. y. Buto remonto darbams apmokėti, tačiau teismas, įvertinęs atliktų darbų apimtis (bylos nagrinėjimo teisme metu išklausęs šalių, liudytojų, eksperto paaiškinimus apie atliktų darbų apimtis, susipažinęs su byloje esančiais raštiniais įrodymais, patvirtinančiais atliktį Buto remonto darbus (kapitalinio remonto projektai, fotonuotraukos, kuriuose užfiksuotas jau įrengtas Butas), padarė išvadą, jog ši teismo nustatyta suma objektyviai neatspindi realaus atliktų Buto remonto darbų masto ir tam patirtų išlaidų.

9.15. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovui priteistina piniginė kompensacija už atliktus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 11286/11643 Buto dalies pagerinimo darbus skaičiuotina pagal šios Buto dalies vertės padidėjimą. Byloje nustatęs, jog dėl santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu atliktų Buto kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbų atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 11286/11643 Buto dalies vertė padidėjo 52 972,14 Eur, teismas nusprendė atsakovei iš ieškovo priteisti 1/2 atliktų pagerinimų vertės kompensaciją – 26 486,07 Eur.

9.16. Spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už asmeninių ieškovo prievolių įvykdymą iš bendrų lėšų priteisimo, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-209/2019, Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-340-518/2019 ieškovo patirtos 17 253,63 Eur išlaidos (t. y. 4 820,48 Eur dydžio kriminalinė bauda ir 12 433,15 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis, nesusijusiomis su šeimos poreikių tenkinimu ir vykdomomis iš ieškovo asmeninio turto ar jo dalies bendrame turte. Teismas nurodė, kad santuokos metu 17 253,63 Eur sumą ieškovui padengus iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra tenkinamas, atsakovei iš ieškovo priteistina 8 626,82 Eur kompensacija (17 253,63 Eur / 2 = 8 626,82 Eur).

9.17. Spręsdamas klausimą dėl prievolių kreditoriams pobūdžio, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog prievolė Bankui pagal kreditavimo sutartį yra susijusi atliktais Buto (t. y., tiek atsakovei asmeninės nuosavybės teise, tiek ir šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių Buto dalių) pagerinimais, tarp šalių nesant ginčo, ji pripažintina solidaria sutuoktinių prievole ir nutraukiant santuoką nemodifikuotina. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog 11286/11643 Buto dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, o likusi bendra 357/11643 Buto dalis po santuokos nutraukimo natūra buvo priteista atsakovei, nusprendė, jog, įvertinus išdėstytas aplinkybes, šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose nustatytina, kad likusią skolos kreditoriui dalį turi mokėti atsakovė.

9.18. Teismas nurodė, kad byloje nebelikus ginčo dėl šios prievolės pobūdžio (trečiajam asmeniui pareiškus materialinį teisinį reikalavimą dėl asmeninio prievolės pobūdžio nustatymo, o ieškovui bei atsakovei iš esmės su šiuo reikalavimu sutikus), pripažintina, kad atsakovės A. F. prievolė kompensuoti I. G. 1/2 dalį močiutės G. G. jai padovanoto buto vertės pripažintina asmenine atsakovės A. F. prievole, kurią po santuokos nutraukimo atsakovė turėtų vykdyti asmeniškai.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutarė ištaisyti 2023 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-173-869/2023, motyvuojamoje dalyje, 46 punkto paskutiniame sakinyje esančią rašybos klaidą, vietoje klaidingo nurodymo, jog „Teismo vertinimu, toks turto vertės padidėjimas (20 proc.) pripažintinas esminiu“, nurodyti teisingai, jog „Teismo vertinimu, toks turto vertės padidėjimas (20 proc.) pripažintinas neesminiu.“

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš ieškovo A. F. atsakovei A. F. 1 011,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas nusprendė nustatyti, jog vidiniuose šalių tarpusavio santykiuose likusią prievolės dalį trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“ AS, Lietuvoje veikiančiam per „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvos skyrių, pagal 2013 m. kovo 20 d. su banku AB „DNB“ (dabar „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvoje veikiantis per „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvos skyrių) pasirašytą kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini), turi vykdyti atsakovė A. F..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Ieškovas A. F. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui kitoje Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje (CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu: pripažinti kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas), arba sprendimą pakeisti: atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti; 1286/11643 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja sutuoktinių A. F. ir A. F. jungtine nuosavybe ir visą Butą padalyti lygiomis dalimis: 1/2 Buto priteisti ieškovui ir 1/2 Buto priteisti atsakovei; panaikinti sprendimo dalį, kurią atsakovei iš ieškovo priteista 8 626,82 Eur kompensacija už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovo asmeninių poreikių tenkinimui; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; byloje paskirti ginčo buto turto vertinimo (statybos remonto darbų) ekspertizę; pridėti papildomus įrodymus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

12.1. Apeliantas nurodo, kad vertinant tikrąją ieškovo ir atsakovės šeimų valią sudarant butų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) dovanojimo sandorį, taip pat nustatant šalių valią ginčo butą suremontuoti ir paversti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, svarbu pažymėti, kokiomis aplinkybėmis seni butai buvo padovanoti atsakovei: nurodytus butus atsakovės mama ir močiutė padovanojo atsakovei, nes taip buvo sutarta tarp ieškovo, atsakovės bei jų tėvų ir ieškovo tetos A. M.. Tam, jog ginčo butas atitektų ieškovo šeimai, reikėjo išspręsti klausimą, kur gyvens atsakovės tėvai. Ieškovo krikšto mama A. M. sutiko atsakovės tėvams de fakto padovanoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės šeimos buvo sutarusios, kad atsakovės tėvai kraustysis gyventi į ieškovo tetos butą (kur dabar gyvena), o ieškovas su atsakove paims kreditą ir tvarkys ginčo butą. Todėl, kai2012 m. gruodžio 14 d. atsakovės tėvai padovanojo atsakovei butus, 2012 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta ieškovo tetos buto pirkimo–pardavimo sutartis (nors atsakovės tėvai iš tikro pinigų įsigyti ieškovo tetos butą neturėjo ir nemokėjo pastarajai už jį).

12.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad bendra atsakovei padovanoto nekilnojamojo turto vertė dovanojimo sandorių sudarymo metu buvo 107 707,66 Eur. Pažymima, kad 2013 m. sausio 8 d. buvo atliktas dovanojamų butų individualus vertinimas, ir pagal turto vertinimo ataskaitą, kurią atliko kvalifikuotas turto vertintojas, buvo nustatyta reali padovanotų butų vertė – 104 263,20 Eur.

12.3. Teismas, nustatydamas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 11286/11643 Buto dalies vertę iki atliktų pagerinimų vadovavosi 2022 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) duomenimis, ir nusprendė, jog šios 11286/11643 Buto dalies vertė iki atliktų pagerinimų, įvertinus rinkos pokyčius, bendrą nekilnojamojo turto kainų augimą, sudaro 265 940 Eur. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada yra visiškai klaidinga, nes teismas turėjo nustatyti ne retrospektyvinį padovanotų butų iki jų rekonstrukcijos vertinimą, kuris atliktas 2022 m. vasario 23 d., bet privalėjo nustatyti pagerinto ginčo buto vertę 2014 m. kovo 17 d. (būtent ši data laikytina ginčo buto rekonstrukcijos pabaiga – buvo pasirašyta ,,Deklaracija apie statinio užbaigimą / paskirties keitimą“). Bet šių duomenų teismas nenustatinėjo, nors turėjo ir galėjo tai padaryti.

12.4. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas dalį ginčo bute atliktų statybos remonto darbų įvardijo (sprendimo 45 punktas), bet tai ne visi teismo nustatyti ir skundžiamame sprendime aprašyti darbai, atlikti ūkio būdu. Pagal byloje pateiktą projektinę dokumentaciją, ieškovas savo, savo šeimos narių (tėvo, uošvio) pagalba atliko ir kitus darbus, pirko medžiagas.

12.5. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovui priteistina piniginė kompensacijos už atliktus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 11286/11643 Buto dalies pagerinimo darbus skaičiuotina pagal šios Buto dalies vertės padidėjimą. Apelianto vertinimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Byloje nustatyta, kokia padovanotų butų rinkos vertė buvo 2013 m. sausio 8 d., bet teismas nenustatė, kiek 2014 m. balandžio 17 d. padidėjo ginčo buto vertė po atliktos rekonstrukcijos, kuri apėmė senų butų išardymo, medžiagų pirkimo, atliktų darbų kaštus (neatsižvelgiant į rinkos pokyčius). Apelianto nuomone, tam teismas privalėjo ex officio paskirti papildomą turto vertinimo (statybos remonto darbų) ekspertizę.

12.6. Apeliantas pažymėjo, kad šalys ne visą gautą paskolą tiesiogiai panaudojo buto rekonstrukcijai, iš šių pinigų šalys pirko baldus, buitinę techniką, pirko automobilį. Kredito suma buvo pervesta į ieškovo banko sąskaitą, į kurią jis gaudavo ir kitas pajamas, jos taip pat buvo naudojamos ginčo buto rekonstrukcijai atlikti. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo butas buvo rekonstruotas, rekonstrukcija buvo baigta 2014 m. kovo 17 d., todėl teismas privalėjo nustatyti realų ginčo buto vertės padidėjimą 2014 m. kovo 17 d., o ne kokia buvo butų vertė iki rekonstrukcijos, jei jie būtų dalijami 2022 metais.

12.7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje nurodyta, kad ,,santuokos metu 17 253,63 Eur sumą ieškovui padengus iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tenkintinas, atsakovei iš ieškovo priteistina 8 626,82 Eur kompensacija (17 253,63 Eur /2 = 8 626,82 Eur)“. Pažymima, kad nėra ginčo, jog ieškovas 2017 metais sudarė teisinių paslaugų sutartį ir už teisines paslaugas iš viso sumokėjo 12 433,15 Eur, tačiau apie šį sandorį atsakovė žinojo, jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, todėl laikytina, kad ji sutiko su šiuo sandoriu.

12.8. Priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovas 4 820,48 Eur dydžio baudą sumokėjo ne 2020 m. lapkričio 21 d., o 2020 m. balandžio 27 d. Pažymima, kad šalys nustojo vesti bendrą ūkį nuo 2019 m. birželio 15 d. Atsakovė su šia data nesutiko, priešieškinyje nurodė, kad neva apie santuokos nutraukimą sužinojo 2020 metų balandžio pabaigoje (kadangi 2020 m. balandžio 27 d. ieškovas sumokėjo baudą, atsakovė iš esmės patvirtino, kad tuo metu šalys jau negyveno šeiminio gyvenimo, nevedė bendro ūkio). Be to, ieškovas prašymą Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai dėl privalomos mediacijos santuokos nutraukimo byloje skyrimo išsiuntė 2020 m. balandžio 14 d., mediacija buvo baigta 2020 m. liepos 13 d. Akivaizdu, kad 4 820,48 Eur baudą ieškovas sumokėjo iš asmeninių lėšų, nes baudos sumokėjimo dieną jau buvo pradėta byla dėl santuokos nutraukimo.

12.9. Dėl teismo šališkumo, apeliantas nurodė, kad šioje byloje pirmoji atsakovės atstovė buvo advokatė I. K.. Nebaigus nagrinėti šios civilinės bylos, ji buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, t. y. ji tapo bylą nagrinėjančios teisėjos R. J. kolege. Apelianto vertinimu, įpusėjus bylos nagrinėjimui, atsirado objektyvusis teisėjo nusišalinimo pagrindas, kuriuo nebuvo pasinaudota.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. F. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

13.1. Atsakovė pažymi, kad atlikus butų ir palėpės sujungimo statybos darbus 2014 m. kovo 17 d. bei palėpės paskirties į gyvenamąją keitimą buvo pasirašyta deklaracija apie statinio užbaigimą / paskirties keitimą ir 2014 m. balandžio 11 d. atlikta pertvarkyto daikto teisinė registracija, suteikiant sujungtam objektui, turinčiam bendrą 116,4 kv. m plotą, savarankišką unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei asmeninės nuosavybės teisė išliko į 11268/11643 dalis, t. y. 112,68 kv. m Buto, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ieškovu buvo įregistruota nuosavybės teisė į 357/11643 kv. m, t. y. 3,57 kv. m Buto. Net ir tada, kai buvo atliekama pertvarkyto daikto teisinė registracija, suteikiant butui naują unikalų numerį, visas Butas nebuvo įregistruotas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

13.2. Ieškovo teiginiai, jog savo reikalavimus jis grindžia atsakovės tėvų ir ieškovo tetos sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuri neva buvo fiktyvi, nes šalys iš tikro ketino sudaryti dovanojimo sutartį, o ieškovo teta už parduotą butą neva jokių pinigų negavo, yra visiškai nepagrįsti.

13.3. Svarbu pažymėti, kad visais dokumentais dėl buto remonto, palėpės rekonstrukcijos ir jos sujungimo su butu rūpinosi ieškovas. Jis pats yra statybininkas profesionalas, vadovaujantis juridiniam asmeniui, kuris būtent ir užsiima ūkine komercine veikla statybų, rangos srityje. Ieškovo tėtis S. F. taip pat dirba ieškovo vadovaujamoje įmonėje. Kaip matyti iš byloje esančios sąmatos, prašant buto remontui paskolos, sąmatoje nurodytos sumos paties ieškovo buvo padidintos. Tai patvirtina ir toks faktas, kad nors sąmatoje nurodyta, bet bute nebuvo keičiami langai, pagrindinės durys (tai pakeitė atsakovės tėvai prieš padovanojant turtą). Tiek ieškovas, tiek jo tėvas S. F., tiek atsakovės tėvas už Bute ir palėpėje atliktus statybos rangos darbus gavo atlygius. Negana to, pats ieškovas patvirtino, kad statybos rangos darbams buvo samdomos ir kompetentingos įmonės. Todėl akivaizdu, kad Buto remonto ir palėpės kapitalinės rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami ūkio būdu.

13.4. Ieškovas akcentuoja, kad neva jis mokėjo už paskolą asmeniškai, iš savo sąskaitos, kad bankas paskolą pervedė į ieškovo sąskaitą, į kurią, be kita ko, jis gaudavo ir kitas pajamas (darbo užmokestį). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (konkrečiai byloje esančių ieškovo banko sąskaitos išrašų) matyti, kad į tą banko sąskaitą, į kurią buvo pervestos paskolos (kredito) lėšos, jokių kitų piniginių įplaukų (pavyzdžiui, ieškovo darbo užmokesčio) nebuvo, o ir, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paskola buvo dengta iš tų pačių paskolos pinigų.

13.5. Pažymima, kad, kaip paaiškėjo iš byloje gautų dokumentų, t. y. ieškovo sąskaitos išklotinių, dalis paskolos išvis nebuvo panaudota butų ir palėpės rekonstrukcijos, apjungimo su butu ir remonto darbams atlikti.

Žemesnės instancijos teismas

13.6. Atsakovė nurodo, kad teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų ir šalių paaiškinimus, teisingai konstatavo, jog pagerinimams skirtos lėšos neviršijo atsakovei asmenine nuosavybe priklausiusių butų ir palėpės vertės. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl atliktų Buto kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbų atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 11286/11643 Buto dalies vertė padidėjo 52 972,14 Eur (318 912,14 Eur-265 940 Eur = 52 972,14 Eur). Šis turto vertės padidėjimas sudaro apie 20 proc. turto vertės ir toks turto vertės padidėjimas pripažintinas neesminiu.

13.7. Teismas pagrįstai nurodė, kad vien kapitalinio remonto bei rekonstrukcijos darbų atlikimo fakto konstatavimas nesudaro pagrindo nuspręsti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas iš esmės, ir pripažinti jį bendrąja jungtine šalių nuosavybe.

13.8. Dėl sprendimo dalies, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 8 626,82 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, atsakovė akcentuoja, kad tiek ieškovui paskirtos baudos suma, tiek išlaidos advokatams baudžiamojoje byloje laikytinos ieškovo asmeninėmis išlaidomis, nesusijusiomis su šeimos poreikių tenkinimu, todėl teismas visiškai pagrįstai atsakovei priteisė išmokėti 8 626,82 Eur kompensaciją.

13.9. Ieškovas teigia, jog sutuoktiniai kartu nebegyveno nuo 2019 m. birželio 15 d. Tačiau ši nurodoma aplinkybė neatitinka tikrovės, nes faktiškai apie tai, kad ieškovas ketina nutraukti santuoką, atsakovė sužinojo tik 2020 metų balandžio mėnesio pabaigoje, kai ieškovas ją informavo, kad kreipėsi dėl santuokos nutraukimo procedūrų pradėjimo, t. y. kad pateikė ieškinį teismui, ir pasiėmęs asmeninius daiktus išsikraustė iš namų. Ieškovo sugalvota data, t. y. 2019 m. birželio 15 d., niekaip nepatvirtinta ir neįrodyta, todėl nieko bendro su šalių santuokos nutraukimo momentu neturi.

13.10. Ieškovo abejonės dėl bylą nagrinėjančio teisėjo galimo šališkumo (išankstinio nusistatymo) laikomos objektyviai nepagrįstomis ir nesuponuoja pagrindo konstatuoti teismo (teisėjo) šališkumo šioje civilinėje byloje. Juolab, kad šios abejonės buvo išreikštos tik apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

16. Apeliantas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad būtina išspręsti klausimą dėl papildomos turto vertinimo (statybos remonto darbų) ekspertizės skyrimo. Ieškovo teigimu, byloje nebuvo nustatyta, kokia buvo ginčo buto rinkos vertė 2014 m. balandžio 17 d. po rekonstrukcijos, o pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių, nustatant atliktų pagerinimų mastą ir sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus. Atsakovės nuomone, toks ieškovo prašymas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo tenkinti abiejų šalių prašymai skirti ekspertizes, todėl byloje buvo atliktos net dvi ekspertizės dėl ginčo turto vertės nustatymo, šalys turėjo galimybę ekspertui užduoti klausimus tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdžio metu. Byla buvo nagrinėta daugiau, kaip trejus metus, šalys proceso metu veikė aktyviai, kvietė apklausti liudytojus, teikė rašytinius įrodymus ir kitus procesinius prašymus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, manydamas, kad yra teisiškai reikšmingas ir pagrįstas poreikis, turėjo visas teises ir galimybės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teikti prašymus dėl dar vienos ekspertizės atlikimo, tačiau tokio prašymo neteikė.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta 11286/11643 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, taip pat priteista kompensacija atsakovei už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

19. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – fotonuotraukas, prašymą dėl privalomos mediacijos skyrimo. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, 2023 m. spalio 6 d. „(duomenys neskelbtini)“, AS, pažymą Nr. k2.15-L305/2211. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo ir atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su įrodinėjamomis aplinkybėmis, priima ir prideda prie bylos naujai pateiktus įrodymus.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Byloje nustatyta, jog 2012 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartimi Nr. SK-10048 atsakovės motina O. G. A. F. asmeninės nuosavybės teise padovanojo 52,34 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 829/10000 dalis 15,73 kv. m negyvenamosios patalpos-palėpės, kurios bendras plotas 189,76 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 2012 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartimi Nr. SK-10046 atsakovės močiutė G. G. A. F. asmeninės nuosavybės teise padovanojo 21,61 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 348/10000 dalis 6,60 kv. m negyvenamosios patalpos-palėpės, kurios bendras plotas 189,76 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas valstybės įmonėje Registrų centre buvo registruotas atsakovės A. F. asmeninės nuosavybės teise.

21. Santuokos metu 2013 m. vasario 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo papildomai 188/10000 dalis 3,567 kv. m, name (duomenys neskelbtini), esančios negyvenamosios patalpos-palėpės, kurios bendras plotas 189,76 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Atlikus nekilnojamojo turto (t. y., atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusių dviejų butų bei 1177/10000 dalių palėpės, taip pat šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių 188/10000 dalių palėpės) pagerinimo darbus, sujungus visą nurodytą nekilnojamąjį turtą į vieną Butą, viešame registre 11286/11643 Buto dalys buvo įregistruotos asmenine atsakovės A. F. nuosavybe, o 357/11643 Buto dalys – bendrąja jungtine šalių nuosavybe.

23. Eksperto D. G. 2022 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) pateikti atsakymai į ekspertizei pateiktus klausimus, ekspertas nurodė, jog: 1) vertinamo turto – patalpos-buto, turinčio 52,34 kv. m ploto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 829/10000 dalies – 15,73 kv. m negyvenamosios patalpos-palėpės, bendras plotas 189,76 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. vasario 23 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra 182 770 Eur; 2) vertinamo turto – patalpos-buto, turinčio 21,61 kv. m ploto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 348/10000 dalies – 6,60 kv. m negyvenamosios patalpos-palėpės, bendras plotas 189,76 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. vasario 23 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra 83 170 Eur.

24. Eksperto D. G. 2023 m. sausio 31 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) pateikti atsakymai į ekspertizei pateiktus klausimus, ekspertas nurodė, jog: 1) vertinamo nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, kurio bendras plotas 116,43 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. kovo 8 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra 329 000 Eur; 2) vertinamo nekilnojamojo turto – 357/11643 dalių buto su rūsiu, kurio bendras plotas 116,43 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2023 m. sausio 31 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra 12 300 Eur.

Dėl 11286/11643 buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepripažinimo bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe

25. Ieškovas prašė teismo 11286/11643 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe ir visą butą padalyti natūra – po 1/2 kiekvienai šaliai, o atsakovė patikslintame priešieškinyje prašė teismo priteisti iš jos ieškovui 19 830 Eur dydžio kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio šio turto pagerinimą. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė, o atsakovės reikalavimą patenkino iš dalies – priteisė iš jos ieškovui 26 486,07 Eur dydžio kompensaciją už šio turto pagerinimą.

26. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino CK 3.90 straipsnio 1 dalį.

27. Pagal CK 3.90 straipsnį, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

28. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015, 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 ir kt.).

29. Formuodamas teismų praktiką dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Kaip jau minėta, ieškovas turi teisę į sutuoktinio asmenine nuosavybės teise valdomo turto dalį, tik jei įrodo visas tris CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

31. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės keitimo į gyvenamąją, sujungiant su butu Nr. (duomenys neskelbtini), darbai buvo atlikti 2013 m. pabaigoje – 2014 m. balandžio mėnesį, kadangi darbų projektai buvo parengti 2013 m. antroje pusėje, deklaracija apie statinio užbaigimą / paskirties pakeitimą pasirašyta 2014 m. kovo 17 d., o pažyma apie statinio atitiktį projektui išduota 2014 m. kovo 18 d., pakeitimai, registruoti viešame registre, galioja nuo 2014 m. balandžio 22 d. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Buto pagerinimai buvo atlikti santuokos metu (2013–2014 metais), ir pripažino egzistuojant vieną iš aplinkybių, sudarančių pagrindą vienam iš sutuoktinių priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

32. Byloje tarp šalių nesant ginčo, jog Butas buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis (paskolos lėšomis) ir bendru sutuoktinių ir jų artimųjų giminaičių (ieškovo ir atsakovės tėvų) darbu, skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, jog egzistuoja ir antroji aplinkybė, sudaranti pagrindą vienam iš sutuoktinių priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

33. Tačiau tam, kad sutuoktinio asmeninė nuosavybė galėtų būti teismo pripažinta sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, būtina nustatyti egzistuojančią ir trečiąją aplinkybę, numatytą CK 3.90 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu turtas pagerintas iš esmės. Taigi, siekiant atsakyti į klausimą, ar egzistuoja ir trečioji minėta aplinkybė, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti atliktų ginčo buto pagerinimo darbų pobūdį, apimtį, mastą.

34. Sprendžiant klausimą dėl atliktų pagerinimo darbų pobūdžio ir atliktų pagerinimo darbų kvalifikavimo, daroma išvadą, jog, vadovaudamasis šalių teiktais paaiškinimais ir liudytojų parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, įvertinęs faktiškai atliktų darbų apimtis, vadovaudamasis eksperto D. G. išvadomis, jo pozicija, išdėstyta teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2013–2014 metais ginčo bute buvo atlikti kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbai.

35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien kapitalinio remonto bei rekonstrukcijos darbų atlikimo fakto konstatavimas nesudaro pagrindo nuspręsti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas iš esmės, ir pripažinti jį bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Kaip minėta, CK 3.90 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės. Kaip minėta, tai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tik pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, asmeninio turto esminio pagerinimo faktinė aplinkybė nustatoma teismo nagrinėjamoje byloje. Nuspręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013).

36. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tiek atsakovės asmeninio turto (padovanotų butų) vertę prieš atliktą pagerinimą, tiek ir po pagerinimo. Ieškovas pažymi, kad 2013 m. sausio 8 d. turto vertinimo ataskaitoje buvo nustatyta reali padovanotų butų vertė – 104 263,20 Eur, todėl teismas turėjo nustatyti, kad būtent tokia buvo turto vertė prieš pagerinimą. Be to, ieškovo nuomone, teismas, byloje turėdamas pakankamai rašytinių įrodymų, susijusių su ginčo bute atlikta rekonstrukcija, darbų apimtimis, turėjo nustatyti pagerinto ginčo buto vertę 2014 m. kovo 17 d., nes ši data laikytina ginčo buto rekonstrukcijos pabaiga – buvo pasirašyta deklaracija apie statinio užbaigimą / paskirties keitimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

37. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl Buto su palėpe vertės iki rekonstrukcijos apjungiant su palėpe, 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teismo ekspertui D. G. buvo pavesta atlikti ginčo objektais nagrinėjamoje byloje esančių nekilnojamųjų daiktų rinkos kainos iki jų pagerinimų, atliktų rekonstrukcijos būdu juos apjungiant, ekspertizę. Pažymėtina, kad šalims buvo sudaryta galimybė ne tik užduoti klausimus ekspertui, į kuriuos jis atsakytų atlikdamas ekspertizę, bet ieškovo prašymu ekspertas dalyvavo ir teismo posėdyje, kur atsakė į jam pateiktus klausimus.

38. 2022 m. vasario 24 d. teisme buvo gautas eksperto D. G. 2022 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini), kurio išvadose nurodyta, kad iki pagerinimų, atliktų rekonstrukcijos būdu apjungiant: patalpos-buto, turinčio 52,34 kv. m ploto, adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 829/10000 dalis – 15,73 kv. m negyvenamosios patalpos-palėpės, kurios bendras plotas 189,76 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. vasario 23 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra 182 770 Eur; patalpos-buto, turinčio 21,61 kv. m. ploto, adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 348/10000 dalis – 6,60 kv. m negyvenamosios patalpos palėpės, kurios bendras plotas 189,76 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. vasario 23 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra 83 170 Eur. Vadinasi, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų bendra vertė, be atliktų pagerinimų ekspertizės atlikimo dieną (2022 m. vasario 23 d.) – 265 940 Eur.

39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis 2023 m. sausio 31 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) duomenimis, nusprendė, jog po atliktų pagerinimų buto su rūsiu, kurio bendras plotas 116,43 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. kovo 8 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra 32 9000 Eur. Atitinkamai atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 11286/11643 buto dalies vertė – 318 912,14 Eur (329 000 Eur x 11286/11643 = 318 912,14 Eur). Taigi dėl atlikto kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbų atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios 11286/11643 Buto dalies vertė padidėjo 52 972,14 Eur (318 912,14 Eur – 265 940 Eur = 52 972,14 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis turto vertės padidėjimas – apie 20 proc. turto vertės – kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra pripažįstamas esminiu. Taigi, konstatavus faktą, jog ginčo butas nebuvo pagerintas iš esmės, nėra pagrindo pripažinti egzistuojančią ir trečiąją aplinkybę, būtiną nustatyti tam, kad sutuoktinio asmeninė nuosavybė galėtų būti teismo pripažinta sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

40. Apeliantas, nesutikdamas su teismo nurodyta ginčo buto verte po atliktos rekonstrukcijos, apeliaciniame skunde teigė, jog teismas turėjo nustatyti ginčo turto vertę 2014 m. balandžio 17 d., ieškovo nuomone, teismas privalėjo būti aktyvus ir ex officio paskirti papildomą turto vertinimo (statybos remonto darbų) ekspertizę. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

41. Nors ieškovas teisingai nurodo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas, ir teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis), tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K P 186/2010). Taip pat proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 231/2014).

42. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje visi klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko interesais šioje byloje, buvo išspręsti 2022 m. vasario 4 d. daliniu teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Dėl ginčo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei sutuoktinių tarpusavio išlaikymo priteisimo teismui daliniu sprendimu patvirtinus šalių sudarytą taikų susitarimą, teismas tuo pačiu daliniu sprendimu civilinę bylą dėl minėtos ginčo dalies nutraukė, todėl byloje liko neišspręsti tik šalių turtiniai klausimai ir klausimai, susiję su prievolių kreditoriams vykdymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, byloje nesant ginčo dėl klausimų, susijusių su nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimu ir apsauga, teismas nebeveikia ex officio, o šalys toliau savo reikalavimus ir atsikirtimus įrodinėja vadovaudamosi šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principais. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys, siekdamos įrodyti savo procesiniuose dokumentuose keliamų reikalavimų pagrįstumą, pačios šalys civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teise metu veikė aktyviai, t. y. ne tik kad aktyviai teikė rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus, procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, tačiau ir kvietė liudytojus, teikė prašymus dėl ekspertizių atlikimo (šie teismo buvo patenkinti), teikė klausimus ekspertui, ekspertas buvo apklaustas ir žodžiu teisme.

43. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, pats ex officio nepaskyręs dar vienos ekspertizės, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė ginčo buto vertę. Pažymėtina, kad buto vertės padidėjimą lėmė tiek atlikti kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbai, tiek ir rinkos pokyčiai, bendras nekilnojamojo turto kainų augimas, pasiūla ir paklausa rinkoje.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kokiomis aplinkybėmis seni butai buvo padovanoti atsakovei. Ieškovo teigimu, atsakovės tėvų ir ieškovo tetos sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo fiktyvi, nes šalys iš tiesų ketino sudaryti dovanojimo sutartį, o ieškovo teta už parduotą butą jokių pinigų negavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti. Visų pirma pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovo teta pardavė atsakovės tėvams butą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nėra nuginčyta, ji nėra pripažinta negaliojančia, be to, ieškovo teta teismo posėdžio metu nurodė, kad pretenzijų niekam neturi, vėliau teigė, kad pinigų už buto pardavimą neva negavo, nors jokių pretenzijų pirkėjams pagal pirkimo–pardavimo sutartį nereiškė nei anksčiau, nei dabar. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl neva fiktyvaus jo tetos buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nepagrindžia apelianto teiginių, jog tikroji ieškovo ir atsakovės šeimų valia sudarant butų dovanojimo atsakovei sandorį, buvo tai, kad butai būtų suremontuoti ir paversti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

45. Kaip matyti iš bylos duomenų, atlikus butų ir palėpės sujungimo statybos darbus ir palėpės paskirties keitimą į gyvenamąją patalpą, buvo pasirašyta deklaracija apie statinio užbaigimą / paskirties keitimą ir 2014 m. balandžio 11 d. atlikta pertvarkyto daikto teisinė registracija, suteikiant sujungtam objektui, turinčiam bendrą 116,4 kv. m plotą, savarankišką unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Svarbu akcentuoti tai, kad net ir tada, kai buvo atliekama pertvarkyto daikto teisinė registracija, suteikiant butui naują unikalų numerį, visas butas nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovei asmeninės nuosavybės teisė išliko į 11268/11643 dalis, t. y. 112,68 kv. m, buto, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ieškovu buvo įregistruota nuosavybės teisė į 357/11643 kv. m, t. y. 3,57 kv. m, buto. Šios aplinkybės suteikia pagrindą teigti, jog šalys, atliekant pertvarkyto daikto teisinę registraciją, neišreiškė noro ir nesusitarė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas būtų pripažintas ar įregistruotas šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

46. Apeliantas akcentuoja, kad teismas skundžiamame sprendime įvardijo tik dalį ginčo bute atliktų statybos remonto darbų, tačiau, pagal byloje pateiktą projektinę dokumentaciją, ieškovas savo jėgomis ir šeimos narių (savo tėvo ir atsakovės tėvo) pagalba atliko ir kitus ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus darbus, pirko medžiagas. Ieškovas pažymėjo, kad visi jo nurodyti darbai buvo atlikti ūkio būdu, tačiau teismo liko neįvertinti.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma, priešingai nei teigia ieškovas, bylos duomenys patvirtina, jog ginčo buto remonto ir palėpės kapitalinės rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami ūkio būdu. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, šalių ir liudytojų teiktų paaiškinimų, tiek ieškovas, tiek jo tėvas S. F., tiek atsakovės tėvas už ginčo bute ir palėpėje atliktus statybos rangos darbus gavo atlygius, be to, tiek ieškovas, tiek ieškovo tėvas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu patvirtino, kad jų profesinė veikla yra statybos rangos darbai. Negana to, pats ieškovas ir atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad statybos rangos darbams buvo samdomos ir kompetentingos įmonės. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad visi statybos rangos (remonto) darbai buvo atlikti ūkio būdu, prieštarauja jo paties ir kitų proceso dalyvių pirmosios instancijos teisme išdėstytiems parodymams ir paaiškinimas, byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

48. Svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip paaiškėjo iš byloje gautų dokumentų, t. y. ieškovo sąskaitos išklotinių, dalis paskolos išvis nebuvo panaudota butų ir palėpės rekonstrukcijos, sujungimo su butu ir remonto darbams atlikti. Be to, pats ieškovas nurodė, kad dalis paskolos lėšų, skirtų buto ir palėpės remontui, buvo panaudota dar ir automobiliui pirkti. Taip pat byloje iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad didelė pinigų suma iš ieškovo sąskaitos, į kurią buvo pervestos paskolos lėšos, buvo išgryninta, nesant duomenų, kur tos išgrynintos lėšos buvo panaudotos. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tiek šalys, tiek liudytojai patvirtino, kad tuo metu, kai buvo vykdomi butų ir palėpės sujungimo darbai, šalys vykdė ir sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) įrengimo darbus. Taigi, vertinant į ginčo buto pagerinimus investuotų lėšų kriterijų, net ir tuo atveju, jei į atliekamus pagerinimo darbus būtų buvusi investuota visa sutuoktinių gauta paskola, sudariusi 78 197,41 Eur, pagerinimams skirtos lėšos nebūtų viršiję atsakovei asmenine nuosavybe priklausiusių butų vertės, sudariusios 107 707,66 Eur (bendra atsakovei padovanoto nekilnojamojo turto vertė dovanojimo sandorių sudarymo metu). Šis faktas taip pat nesudaro pagrindo atsakovei priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

49. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai, šalių parodymai ir liudytojų paaiškinimai nesuteikia pagrindo pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 11286/11643 Buto dalis bendrąja jungtine šalių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio ieškovo reikalavimo netenkino.

Dėl 8 626,82 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą

50. CK 3.115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, jog tuo atveju, jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos ar atlyginta žala už vieno sutuoktinio padarytus pažeidimus, arba sudarytas sandoris tik vienos sutuoktinio poreikiams tenkinti, toks sutuoktinis turi kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninėmis prievolėmis taip pat laikomos dėl civilinės ar kitokios (nagrinėjamu atveju – baudžiamosios) bylos, kuri buvo susijusi tik su vieno sutuoktinio atsakomybe, atsiradusios bylinėjimosi išlaidos, kurioms taip pat priskiriamos ir išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (CK 3.112 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1).

52. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-209/2019 priimtu nuosprendžiu A. F. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė 98 MGL, t. y., 3 691 Eur bauda. 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-340-518/2019 Lietuvos apeliacinis teismas pirmosios instancijos nuosprendžio dalį, kurioje baudžiamoji byla A. F. pagal BK 207 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, panaikino ir A. F. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisė 70 MGL, t. y. 2 636,20 Eur, dydžio bauda. A. F. buvo paskirta galutinė bausmė – 128 MGL, t. y. 4 820,48 Eur, dydžio bauda.

53. Pirmosios instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-209/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-340-518/2019 ieškovo patirtas 17 253,63 Eur išlaidas (t. y. 4 820,48 Eur dydžio bauda ir 12 433,15 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) pripažino asmeninėmis ieškovo prievolėmis, nesusijusiomis su šeimos poreikių tenkinimu ir vykdomomis iš ieškovo asmeninio turto ar jo dalies bendrame turte ir atsakovei priteisė išmokėti 8 626,82 Eur kompensaciją.

54. Apeliaciniame skunde, nesutikdamas su atsakovei priteista kompensacija, ieškovas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovas 2017 metais sudarė sandorį (teisinių paslaugų sutartį) su advokatų profesine bendrija „(duomenys neskelbtini)“, ir už jų paslaugas iš viso sumokėjo 12 433,15 Eur, tačiau apie šį sandorį atsakovė žinojo, jokių pretenzijų dėl apmokėjimo už teisines paslaugas iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios ieškovui nereiškė.

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei teigia apeliantas, atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog jai buvo žinoma apie ieškovui iškeltą baudžiamąją bylą, bet apie paskirtą baudą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas jos neinformavo. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė patvirtino, jog jai apie ieškovo sumokėtas baudas, pripažinus jį kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, tapo žinoma tik šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o apie advokatams sumokėtą honorarą už ieškovo gynybą baudžiamojo proceso metu tapo žinoma tik gavus informaciją iš „(duomenys neskelbtini)“, AS, Lietuvos skyriaus.

56. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti, kad, tik gavus informaciją iš banko, atsakovei tapo žinomos aplinkybės apie ieškovo asmeniniams poreikiams panaudotas šeimos lėšas. Sužinojusi šias aplinkybes, atsakovė atitinkamai pateikė teismui priešieškinį su jame išdėstytais reikalavimais. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti pamąstymai niekaip nepaneigia CK 3.115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų egzistavimo.

57. Apeliantas nurodo ir tai, kad ieškovas 4 820,48 Eur dydžio baudą yra sumokėjęs 2020 m. balandžio 27 d., kai šalys jau nebevedė bendro ūkio. Pažymima, kad šalys nustojo vesti bendrą ūkį nuo 2019 m. birželio 15 d. Be to, ieškovas prašymą Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai dėl privalomos mediacijos santuokos nutraukimo byloje skyrimo išsiuntė 2020 m. balandžio 14 d. Apelianto teigimu, 4 820,48 Eur baudą ieškovas sumokėjo iš asmeninių lėšų, nes baudos sumokėjimo dieną jau buvo pradėta byla dėl santuokos nutraukimo.

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad sutuoktiniai kartu nebegyveno nuo 2019 m. birželio 15 d. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ieškovas nurodė, jog tuomet, kai ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, šalys dar gyveno viename bute, kartu rūpinosi nepilnamečiu sūnumi. Nors apeliantas teigia, kad šalys tuo metu bendro ūkio nebevedė, tačiau aplinkybė, kad gyveno viename bute ir kartu rūpinosi šalių nepilnamečiu vaiku, nesuteikia pagrindo teigti, kad šalių sąskaitose turimos lėšos ir gaunamos pajamos buvo visiškai atskirtos ir 4 820,48 Eur bauda sumokėta tik iš ieškovo uždirbtų pinigų. Be to, atsakovės teigimu, apie tai, kad ieškovas ketina nutraukti santuoką, ji sužinojo tik 2020 metų balandžio mėnesio pabaigoje, kai ieškovas ją informavo, kad kreipėsi dėl santuokos nutraukimo procedūrų pradėjimo ir pasiėmęs asmeninius daiktus išsikraustė iš namų. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, priešingai nei bando įrodyti ieškovas, pateiktas prašymas Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai dėl privalomos mediacijos santuokos nutraukimo byloje nepatvirtina aplinkybės, jog minėta bauda sumokėta iš asmeninių ieškovo lėšų.

59. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavęs, kad santuokos metu 17 253,63 Eur sumą (4 820,48 Eur baudą ir 12 433,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti) ieškovas padengė iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo tenkino ir atsakovei iš ieškovo priteisė 8 626,82 Eur kompensaciją (17 253,63 Eur / 2 = 8 626,82 Eur).

Dėl teismo šališkumo

60. CPK 65 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti atvejai, kada teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. CPK 66 straipsnyje numatyta, kad, be šio Kodekso 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

61. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje pirmoji atsakovės atstovė buvo advokatė I. K.. kuri Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. kovo 8 d. dekretu (duomenys neskelbtini), nebaigus nagrinėti civilinės bylos, buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja ir pradėjo dirbti Vilniaus miesto apylinkės teisme, tame pačiame skyriuje kaip ir teisėja, priėmusi ginčijamą sprendimą, R. J.. Apelianto nuomone, teisėja R. J. turėjo pagrindą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (CPK 66 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

62. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismo sudėčiai nušalinimo nereiškė. Pažymėtina, kad ieškovo abejonės dėl teisėjo šališkumo buvo išreikštos tik apeliaciniame skunde, nors po minėto dekreto, kuriuo I. K. paskirta teisėja, priėmimo civilinė byla pirmosios instancijos teisme dar buvo nagrinėjama daugiau kaip metus laiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad buvusi atsakovės atstovė pakeitė profesiją ir pradėjo dirbti teisme, negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia teismo šališkumą.

63. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien ieškovo abejonės dėl bylą nagrinėjančio teisėjo galimo šališkumo laikomos objektyviai nepagrįstomis ir nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

64. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė A. F. pateikė rašytinius įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 700 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius. Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir, ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovei A. F. priteistinos iš ieškovo A. F. (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. F. atsakovei A. F. 700 (septynis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėMilda Skersienė