- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2S-665-198/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00973-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- V. M., V. K., V. S., A. I. P.
- Ieškovas
- S. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-123-783/2018 pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovams V. M., V. K., V. S., A. I. P., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, G. K., J. R., S. P. dėl kelio servituto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. J. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti neterminuotą, neatlygintiną kelio servitutą 4 m pločio, 0,1313 ha ploto, suteikiantį teisę viešpataujančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, pagal 2018 m. sausio 22 d. UAB „GeoLTD“ parengtą servituto nustatymo planą Nr. M 1:5000 žemės sklypuose: žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); - 4 m pločio 0,0321 ha ploto kelio servitutą, 2018 m. spalio 22 d. UAB „GeoLTD“ plane pažymėtą koordinatėmis 19-20-21-45-46-47, žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); - 4 m pločio 0,0739 ha ploto kelio servitutą, 2018 m. sausio 22 d. UAB „GeoLTD“ plane pažymėtą koordinatėmis 21-22-23-24-25-26-27-28-29-37-38-39-40-41-42-43-44-45, žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); - 4 m pločio 0,0253 ha ploto kelio servitutą, 2018 m. sausio 22 d. UAB „GeoLTD“ plane pažymėtą koordinatėmis 29-30-31-32-33-16-34-35-36-37, įpareigojant ieškovą S. J. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti žvyro dangos kelią.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovo S. J. ieškinys atmestas.
3. 2018 m. liepos 2 d. ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą V. M. pašalinti įrengtas kliūtis – medinę užtvarą bei betoninį stulpą nuo pravažiavimo kelio, einančio per atsakovo V. M. žemės sklypą bei vedančio į ieškovo sodybą (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą V. M. netrukdyti ieškovui ir jo šeimos nariams patekti į sodybą (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovo S. J. prašymą tenkino, įpareigojo atsakovą V. M. pašalinti įrengtas kliūtis – medinę užtvarą bei betoninį stulpą nuo pravažiavimo kelio, einančio per atsakovo V. M. žemės sklypą bei vedančio į ieškovo S. J. sodybą (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo atsakovą V. M. netrukdyti ieškovui S. J. ir jo šeimos nariams patekti į sodybą (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės 2018 m. birželio 27 d. priimtas teismo sprendimas.
5. Teismas nurodė, kad priėmus sprendimą ir atmetus ieškovo patikslintame ieškinyje keltus reikalavimus, t. y. nenustačius neterminuoto ir neatlygintino kelio servituto, atsakovas V. M. 2018 m. birželio 30 d. užtvėrė pravažiavimo kelią, esantį V. M. žemės sklypo ribose, mediniu užtvaru, ant kelio paguldė betoninį stulpą, ir neleidžia ieškovui ir jo šeimos nariams patekti į namus. Ieškovas pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti nurodytos aplinkybės.
6. Teismas pasisakė, kad sprendimas civilinėje byloje yra jau priimtas ir ieškovo reikšti reikalavimai yra atmesti, tačiau galioja tik įsiteisėję teismo sprendimai ir kol sprendimas nėra įsiteisėjęs, tuo sprendimu negali būti remiamasi. Atsakovo V. M. kelio užtvėrimas, per kurį ieškovas ir jo šeimos nariai patenka į savo namus, pripažinti neteisėtais, todėl turi būti pašalinti iki kol įsiteisės 2018 m. birželio 27 d. priimtas sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas V. M. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo S. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nesant vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos – tikėtino ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme iš esmės jau buvo baigtas, teismo sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Tai reiškia, kad klausimas dėl ieškinio (ne) pagrįstumo, be kita ko aiškus.
9. Teigia, jog ieškovas ir jo šeimos nariai, turi galimybę į savo sodybą patekti kitu vietinės reikšmės vidaus keliu. Tai patvirtina 2015 m. rugpjūčio 21 d. Nr. S1-1269(4.10) raštas iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos, kuris yra byloje ir dėl jo pasisakyta teismo sprendime.
10. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018 numatyta praktika, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, pažeidžiančią šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principus.
11. Nurodo, kad ieškovo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktos nuotraukos, iš kurių negalima suprasti, kada ir kokia vieta bei koks kelias yra fotografuotas. Šie duomenys negali būti reikšmingi sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas S. J. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo V. M. atskirąjį skundą atmesti.
13. Nurodo, kad sprendimas civilinėje byloje yra priimtas, tačiau neįsiteisėjęs, todėl atsakovas neturi pagrindo daryti kliūtis ieškovui patekti į namų valdą, nes kelias, kuriuo naudojasi ieškovas septyniolika metų, yra vienintelis patekimo į ieškovo ir jo šeimos narių gyvenamąjį būstą būdas.
14. Teigia, kad atskirasis skundas grindžiamas neteisingais duomenimis apie vietinės reikšmės kelio už miško egzistavimą. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendime konstatuoti prejudiciniai faktai, kad kito kelio, skirto patekti į ieškovo sklypą nėra, t. y. servituto nustatymo būtinumas ir objektyvumas nebeįrodinėtinas.
15. Nurodo, kad teismas įvertino abiejų savininkų nuosavybės teises, tiek ieškovo teisę patekti į žemės sklypą ir namus, tiek atsakovo nuosavybės teisės suvaržymą ir priėmė teisingą nutartį, kuria skubiai įpareigojo atsakovą pašalinti trukdžius ir netrukdyti ieškovui pateikti į namų valdą. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinus Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimą ieškovui būtų užtikrinta teisė patekti į savo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą iš esmės vieninteliu egzistuojančiu keliu pro atsakovų žemės sklypus.
16. Pažymi, kad konkrečių atsakovo nuosavybės teisių pažeidimo, nuostolių susidarymo, kitų esminių aplinkybių, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas, atsakovas nenurodė. Teismas vadovavosi teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė apeliacinio skundo padavimo terminu, po to, kai pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2018 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl neterminuoto, neatlygintino servituto nustatymo per atsakovų, tame tarpe ir apelianto V. M., žemės sklypus, atmetė. Iki 2018 m. gegužės 10 d. ieškovas naudojosi kelio laikinu atlygintinu servitutu per atsakovo V. M. žemės sklypą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-9-783/2016) pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skundžiama nutartimi jį tenkino.
20. Atsakovas V. M. atskirajame skunde teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nesant vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos – tikėtino ieškovo reikalavimo pagrįstumo, kadangi teismo sprendimu ieškovo ieškinys atmestas.
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
22. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios prašymą pagrindžiančios aplinkybės. Dėl to, vien tik ta aplinkybė, kad teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškinį atmetė, tokiam sprendimui esant neįsiteisėjusiam, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimas nėra galimas. Priešingas CPK 144 straipsnio aiškinimas neatitiktų šio instituto paskirties, o ir straipsnio 2 dalies nuostatų.
23. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą, taip pat pridėjo įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo argumentus, kad 2018 m. birželio 27 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, ruošiamas apeliacinis skundas, todėl servituto ir teisės naudotis esamu pravažiavimu pro atsakovų žemės sklypus klausimas nėra iš esmės išspręstas, ir sprendė, jog atsakovo V. M. kelio užtvėrimas, per kurį ieškovas ir jo šeimos nariai patenka į savo namus turi būti pašalinti iki sprendimo įsiteisėjimo.
24. Apeliantas teigia, kad iš ieškovo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų nuotraukų negalima suprasti, kada ir kokia vieta bei koks kelias yra fotografuotas, tačiau iš esmės neneigia, jog sudaro kliūtis ieškovui patekti į sodybą, kuri yra ieškovo ir jo šeimos narių, o ir nepilnamečių vaikų, gyvenamoji vieta. Įsiteisėjusiais Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-9-783/2016), Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-525-278/2016) konstatuota, kad šių bylų nagrinėjimo metu kito tinkamo kelio, kuriuo ieškovas, jo šeimos nariai transporto priemonėmis galėtų patekti į jam priklausantį žemės sklypą, nebuvo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad ieškovui ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas jo reikalavimas dėl servituto nustatymo, be to, esant pasibaigusiam ankstesniu teismo sprendimu nustatytam laikino servituto terminui, objektyviai egzistuoja poreikis išlaikyti buvusią iki kreipimosi į teismą padėtį nepakitusią. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir nepažeidžia ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principų.
25. Dėl apelianto atskirajame skunde nurodomų aplinkybių, jog ieškovas S. J., jo šeimos nariai, turi galimybę į savo sodybą patekti kitu vietinės reikšmės vidaus keliu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018 taikymo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Šie argumentai nurodomi atsakovo V. M. atsiliepime į ieškovo S. J. apeliacinį skundą, todėl jų pagrįstumas bus įvertintas apeliacinės instancijos teisme iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimo.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atsakovo V. M. atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
27. Bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nepasisako (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.