- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2A-9-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00973-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- A. I. P., V. M., V. K., V. S.
- Trečiasis asmuo
- J. R.
- Advokatai
- Inga Radinienė, Janina Umbrasienė
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Nijolės Danguolės Smetonienės,
tretiesiems asmenims J. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei J. E.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-123-783/2018 pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovams V. M., V. K., V. S., A. I. P., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, G. K., J. R., S. P. dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. J. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti neterminuotą, neatlygintiną kelio servitutą 4 m pločio, 0,1313 ha ploto, suteikiantį teisę viešpataujančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, pagal 2018 m. sausio 22 d. UAB „GeoLTD“ parengtą servituto nustatymo planą Nr. M 1:5000 žemės sklypuose: žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); - 4 m pločio 0,0321 ha ploto kelio servitutą, 2018 m. spalio 22 d. UAB „GeoLTD“ plane pažymėtą koordinatėmis 19-20-21-45-46-47, žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); - 4 m pločio 0,0739 ha ploto kelio servitutą, 2018 m. sausio 22 d. UAB „GeoLTD“ plane pažymėtą koordinatėmis 21-22-23-24-25-26-27-28-29-37-38-39-40-41-42-43-44-45, žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); - 4 m pločio 0,0253 ha ploto kelio servitutą, 2018 m. sausio 22 d. UAB „GeoLTD“ plane pažymėtą koordinatėmis 29-30-31-32-33-16-34-35-36-37, įpareigojant ieškovą S. J. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti žvyro dangos kelią.
2. Nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso 3,28 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), šį sklypą žemės sklypą su pastatais įsigijo 2001-07-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Minėtame žemės sklype yra jam priklausanti namų valda (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo įrenginiai), kurioje gyvena su šeima. Vienintelis privažiavimas į jam priklausantį žemės sklypą yra kelias, einantis per žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso atsakovėms V. S. ir A. I. P.), (duomenys neskelbtini) (priklauso atsakovui V. M.) ir (duomenys neskelbtini) (priklauso atsakovei V. K.). Šiuo keliu ieškovas naudojasi nuo 2001 m., tuo pačiu keliu naudojosi ir buvę žemės sklypo savininkai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu nustatė kelio laikiną (terminuotą) atlygintiną 4 m pločio 0,0716 ha ploto kelio servitutą atsakovui V. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę ieškovui naudotis transporto priemonėmis. Kelio servitutas nustatytas iki 2018 m. gegužės 10 d. Teismas sprendime konstatavo, jog kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, iš esmės eina pro pat gyvenamąjį atsakovo V. M. namą, tokio kelio servituto neterminuotas nustatymas neproporcingai suvaržytų atsakovo V. M. teises į privatumą, saugią aplinką, gyvenimo kokybę.
4. 2018-01-22 UAB „GeoLTD” parengė servituto nustatymo planą, kuriame yra atžymėtas kelio servitutas, vedantis per atsakovų žemės sklypus, faktinio dabartinio kelio ribose, o ties atsakovo V. M. žemės sklypu, servitutinis kelias yra atitrauktas nuo jo gyvenamojo namo 15-17 metrų, o nuo buvusio kelio 8 metrus, taip išvengiant atsakovo V. M. teisių suvaržymo, užtikrinant atsakovui saugią aplinką, gyvenimo kokybę ir teisę į privatumą. Šioje vietoje ieškovas savo lėšomis įrengs 4 m pločio kelią, o kelio vakarinę pusę, t. y. kelio pusę nuo atsakovo V. M. namų valdos apsodins spygliuočiais augalais.
5. Kitos atsakovės šioje byloje pretenzijų dėl kelio naudojimo ir servituto nereiškė, tačiau nesutiko pasirašyti ir suteikti ieškovui sutartinį servitutą.
6. Pažymi, jog neturi alternatyvių būdų įgyvendinti jo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, negali naudoti viešpataujančio žemės sklypo ir jame esančių statinių pagal paskirtį.
7. Atsakovai V. M., V. K., V. S., A. I. P. pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-163 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ patvirtino vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, kurioje yra nurodytas vietinės reikšmės kelias, šiuo keliu ieškovas turi galimybę privažiuoti prie savo sodybos, o ne per atsakovo V. M. žemės sklypą. Pagal ieškovo pateiktą planą būtų suardytas atsakovams priklausančių žemės sklypų vientisumas, grubiai pažeidžiamos atsakovo V. M. nuosavybės teisės į jam priklausantį žemės sklypą, nes nurodytas kelias tiesiai eina per jo šiltnamį ir dalį pirties. Be to, atsakovas V. M. laukia, kol baigsis galioti laikinasis servitutas, tuomet jis įgyvendins savo teisėtus lūkesčius išdidinti esamą tvenkinį iki 5 arų pagal 2015-08-11 leidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. J. atsakovo V. M. naudai 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu pripažino, jog ieškovas į savo sodybą nuo kelio (duomenys neskelbtini) iki tol patekdavo faktiniu keliuku, praeinančiu per atsakovams priklausančius sklypus, kito kelio, vedančio į ieškovui priklausančią sodybą, nebuvo, o tokio, kokio prašė ieškovas S. J., kelio servituto, neterminuoto nustatyti nebuvo galimybės dėl per arti šalia kelio esančio atsakovo V. M. gyvenamojo namo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kitoje miško pusėje, nei ieškovo ir atsakovų žemės sklypai, nuo kelio (duomenys neskelbtini) iki ieškovo žemės sklypų yra išvažinėtas vietinės reikšmės vidaus kelias, einantis per S. P. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei G. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
10. Teismas pasisakė, kad 2016 m. vasario 8 d. sprendimu pripažinta, jog kito kelio į ieškovui priklausantį žemės sklypą nėra, laikinas kelio servitutas iš esmės buvo nustatytas tam, kad ieškovas susirastų kitą alternatyvų patekimo būdą į savo sklypą. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog per teismo nustatytą terminą tarėsi su kitais aplinkui esančiais žemės sklypų savininkais dėl kelio įrengimo į savo sklypą, ieškojo variantų, kaip įsirengti kelią ne šalia atsakovo gyvenamojo namo, o iš kitos pusės. Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, atsakovių V. S., A. I. P. ir V. K. žemės sklypuose užimantį tą patį plotą ir vietą, kur jau yra susiformavęs faktiškai naudojamas kelias, o per atsakovo V. M. žemės sklypą prašo nustatyti kelio servitutą, šiek tiek atitrauktą nuo kelio, vedančio į V. M. gyvenamojo namo kiemą, bei namo. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo pateikto siūlomo servitutinio kelio plano, atstumas nuo atsakovo V. M. gyvenamojo namo bus apie 7,5 – 8 m (apskaičiuotas naudojantis programos „Adobe Acrobat Reader“ įrankių funkcijoje esančia matavimo priemone, atsižvelgus į plano mastelį 1:5000), kas reiškia, jog ir naujas kelias, kurį nori įsirengti ieškovas, iš esmės eina šalia V. M. gyvenamojo namo, tuo, kaip ir ankstesnėje byloje siūlytas servitutinio kelio planas, pažeidžia atsakovo V. M. teises į saugią aplinką, neproporcingai suvaržo atsakovo teises į privatumą, gyvenimo kokybę, todėl nenustatomas.
11. Teismas atmetė ieškovo nurodomas aplinkybes, jog kelias į jo sklypą buvo numatytas ir žemės sklypų formavimo dokumentuose, nes pripažinus, jog toks kelias, kuriam servitutą prašo nustatyti ieškovas, pažeidžia ir neproporcingai suvaržo kito asmens teises į saugią aplinką, tai, kad toks kelias buvo numatytas ankstesniuose žemės sklypų formavimo dokumentuose, neturi reikšmės.
12. Teismas sprendė, kad ieškovo naujai pateiktas pasiūlymas yra iš esmės toks pats, koks buvo prieš tai, o pakeitimai – nežymūs. Tuo labiau, jog teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendime išaiškino ieškovui, kad jis turėtų ieškoti ir alternatyvių variantų pasidarydamas kelią nuo kelio (duomenys neskelbtini) per kitą miško pusę, kur iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), beje, priklausančio jam pačiam, buvo išvažinėtas vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris pasibaigė ties S. J. sklypo riba, nes buvo užartas. Tiek civilinės bylos Nr. 2-9-783/2016 nagrinėjimo metu, tiek ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė įrodymų, jog neturi finansinių galimybių įsirengti kelią, analogišką keliui, einančiam per atsakovų sklypus. Tai, kad iš esmės nereikia didelių investicijų keliui susitvarkyti, teismo posėdyje nurodė ir trečiasis asmuo J. R.. 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovui taip pat buvo išaiškinta, jog kelias galėtų eiti per kitą atsakovų sklypų pusę, tariantis su atsakovais dėl tam keliui reikalingo sklypo suformavimo ir pardavimo arba servituto nustatymo. Tačiau ieškovas pateikė naują reikalavimą nustatyti kelio servitutą, iš esmės analogišką tam, kuris buvo nustatytas laikinai ir negali būti nuolatiniu kelio servitutu.
13. Teismas pažymėjo, jog tam, kad pateikti naujo servituto reikalavimą, kuris yra pareikštas 2017 m. lapkričio 15 d., ieškovui nereikėjo laukti daugiau nei 1 m. 5 mėn. (nuo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo įsiteisėjimo). Todėl teismas, atmesdamas reikalavimą nustatyti nuolatinį kelio servitutą, pakartotinai nebenustato laikino kelio servituto. Pripažįstama, jog pats ieškovas, ilgą laiką delsdamas, nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų dėl naujo kelio įsirengimo, pateko į situaciją, kai iš esmės prarado galimybę patekti į savo žemės sklypą per atsakovams nuosavybės teise priklausančius sklypus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas S. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad teismas nesivadovavo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendime nustatytais prejudiciniais faktais, iš naujo vertino ir įvairiai interpretavo kitoje byloje įsiteisėjusius teismo sprendimu nustatytus faktus bei teisinius santykius, kurie teismui turi privalomąją galią. Teismo padarytos išvados neatitinka Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi nustatytų prejudicinių faktų.
16. Teigia, kad prejudiciniais faktais laikytini faktai, kad į ieškovo žemės sklypą ir pastatus „kito kelio nėra“. Teismai neteisingai nurodo, kad 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovui išaiškinta teisė susirasti kitą alternatyvų patekimo į sklypą būdą, o ne tą, kurį jis pateikė 2016 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu ir pagal kurį reikalavo nustatyti kelio servitutą. Nėra pagrindo spręsti klausimo dėl alternatyvių patekimo į ieškovo žemės sklypą būdų ir servituto klausimas turi būti sprendžiamas atsakovų žemės sklypų ribose, ieškant palankiausio ieškovui ir atsakovams sprendimo būdo.
17. Pažymi, kad teikė teismui servituto nustatymo planą, mažiausiai varžantį ir ribojantį atsakovo V. M. teises, atsižvelgiant į 2016 m. vasario 8 d. teismo sprendime konstatuotas aplinkybes, kad servitutas gali būti nustatytas atsakovo V. M. sklype, bet „toliau nuo gyvenamojo namo, kitų pastatų“. Atkreipia dėmesį, jog 2016 m. vasario 8 d. sprendime teismas pritarė pasiūlymui svarstyti servituto nustatymo galimybę, per atsakovo žemės sklypą, tačiau atitraukiant kelią toliau nuo gyvenamojo namo ir kitų pastatų.
Žemesnės instancijos teismas
18. Nesutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, kad 2016 m. vasario 8 d. sprendime teismas išaiškino, kad jis turėtų ieškoti ir alternatyvių variantų, pasidarydamas kelią nuo kelio (duomenys neskelbtini) per kitą miško pusę, kur iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui, buvo išvažinėtas vietinės reikšmės vidaus kelias. Mano, kad laikytini prejudiciniais faktai ir aplinkybės, jog kelio kitapus miško nėra ir patekimas pro minėtą vietą į ieškovo žemės sklypą negalimas. Be to ir šioje byloje, nenustatyta, jog egzistuoja pravažiavimas kitapus miško žemės ūkio paskirties žemės sklypų Nr. 56, 60, 33 ribomis iki ieškovo namų valdos sklypo. Tai patvirtino apklausti tretieji asmenys J. R., G. K..
19. Teigia, kad teismas nei 2016 m. vasario 8 d. sprendime, nei skundžiamame sprendime nenustatė, jog kelio įrengimas per sklypus Nr. 33, 60, 17, 56 būtų ekonomiškai naudingas, racionalus būdas siekiant mažesnio žemės sklypų apsunkinimo, savininko interesų pažeidimo. Tai, jog orto fotonuotraukose matyti J. R. ir galimai kitų ūkininkų pravažiuotos vėžės pamiške, dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje vietoje galima įrengti kelią.
20. Nesutinka su teismo išvadomis, jog jis nepateikė įrodymų, kad ieškojo variantų, kaip įsirengti kelią ne šalia atsakovo gyvenamojo namo, o iš kitos pusės. Bylos nagrinėjimo metu tretysis asmuo G. K. aiškiai nurodė, jog ji nesutinka, kad būtų įrengtas kelias per jos žemės sklypą Nr. 33. Teigia, kad net ir esant sklypų Nr. 33, 60, 17, 56 savininkų sutikimui, kelio servitutas aplinkui mišką būtų finansiškai jam nepakeliamas, t. y. ekonomiškai nenaudingas.
21. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog naujas kelias, kurį nori įsirengti ieškovas, iš esmės eina šalia V. M. gyvenamojo namo ir pažeidžia jo teises į saugią aplinką, neproporcingai suvaržo teises į privatumą gyvenimo kokybę. Teismas šį teiginį rėmė savo atliktais skaičiavimas, kurie nepagrįsti ir negali būti patikrinti. Pagal jo pasiūlymą servituto kelias yra atitrauktas nuo esamo kelio 8 metrus į rytus, o nuo namo 15-17 metrų. Pažymi, jog atsakovas V. M. proceso metu nereiškė pretenzijų, jog yra pažeidžiamas jo privatumas, sutiko, kad atsakovė V. K. važiuotų pro jo žemės sklype esamą pravažiavimą šalia gyvenamojo namo.
22. Teigia, kad teismas turėjo įvertinti ir atsižvelgti į tai, kad pravažiavimas šalia atsakovo V. M. gyvenamojo namo yra istoriškai susiklostęs, buvęs numatytas dar formuojant ieškovo žemės sklypą, tačiau dokumentai nebuvo tinkamai suformuoti ir servitutai nebuvo nustatyti administraciniu aktu dėl NŽT specialistų veiksmų. Tai patvirtina V. S., A. I. P., jo paties žemės sklypų formavimo dokumentai, NŽT atstovės paaiškinimai.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pažymi, kad jo siūlomas kelio servitutas atitinkama esamą padėtį, parengtas atitraukiant pravažiavimo kelią nuo atsakovo V. M. gyvenamojo namo, pakankamai saugiu atstumu, t. y. kelias eina sklypo dalimi, kuri nenaudojama kaip namų valdos teritorija. Nesutinka su teismo išvadomis, jog ieškovo pasiūlymas yra iš esmės toks pats, koks buvo prieš tai, o pakeitimai - nežymūs. Įsiteisėjusiame teismo sprendime nenurodyta, koks atstumas nuo atsakovo V. M. gyvenamojo namo būtų laikomas saugiu, šios aplinkybės nesiaiškintos ir teismo posėdžio metu.
24. Taip pat pažymi, kad kelias per atsakovų V. S., A. I. P. žemės sklypus išlieka, nes jis bus suprojektuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadangi kelias neįskaitytas į atsakovių žemės sklypo plotą, o atsakovė V. K. toliau naudosis esamu keliu per V. M. žemės sklypą, siekdama patekti į savo žemę, taigi dar vieno kelio servituto nustatymas ir kelio įrengimas kitoje atsakovų žemės sklypų pusėje nei yra dabartinis kelias, nėra racionalus ir naudingas patiems atsakovams, nes jų žemės sklypai būtų apsunkinti nepagrįstai ir neproporcingai net keliais įvažiavimais.
25. Nurodo, kad sprendimu teismas nepagrįstai suvaržė jo nuosavybės teises, nes ieškovas neteko galimybės patekti į savo namus, kuriuose gyvena šeima, nepilnamečiai vaikai. Kelio įrengimas ir teisė į servitutą yra skirtingų teisinių ir techninių, finansinių išteklių reikalaujantys veiksmai. Jei nėra nustatyto servituto, tai naujo kelio įsirengimas nėra galimas.
26. Teigia, kad teismas neįvertino ieškovo reikalavimo nustatyti servitutą pagal UAB „Geodera“ 2018-01-22 servituto nustatymo planą. Nebuvo vertinamas servituto turinys ir juo nustatomi ribojimai atsakovų teisių suvaržymo proporcingumo kontekste. Teismas turėjo vertinti servituto tikslingumą, racionalumą, pagrįstumą, proporcingumą, nes servituto būtinumo klausimas jau yra nustatytas.
Atsiliepimas
27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo S. J. apeliacinį skundą atmesti. Prašo priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Nurodo, kad teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą, todėl nėra pagrindo naikinti šio teismo sprendimo.
29. Pažymi, kad skundžiamame sprendime aiškiai nurodoma, kodėl ieškinys atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kitoje miško pusėje, nei ieškovo ir atsakovų žemės sklypai, nuo kelio (duomenys neskelbtini) iki ieškovo žemės sklypų yra išvažinėtas vietinės reikšmės vidaus kelias. Ieškovo prašomo nustatyti kelio servituto per atsakovo V. M. žemės sklypą nėra būtinumo, nes ieškovas turi kitą vietą patekti į savo žemės sklypą, kuria dabar ir naudojasi važiuodamas su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir žemės ūkio technika. Taip pat gali per savo žemės sklypą pasidaryti privažiavimą, nesuvaržant atsakovų nuosavybės teisių ir jų teisėtų lūkesčių.
30. Teigia, kad teismas teisingai konstatavo, jog neįrodytas objektyvus ir konkretus poreikis teismo sprendimu nustatyti prašomą servitutą, nes apeliantas – ieškovas sąmoningai pasirinko vietą keliui per atsakovo V. M. ir kitų atsakovų žemės sklypus, kurio net nebuvo iki jam įsigyjant sodybą.
31. Nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes, nei įsiteisėjusiame sprendime, kuris turi res judicata galią, jog ieškovas turi susirasti kitą alternatyvų patekimo į savo sklypą būdą t. y. ne per atsakovo V. M. sklypą. Apelianto argumentas, neva teismas pritarė pasiūlymui svarstyti servituto nustatymo galimybę, per atsakovo V. M. žemės sklypą, tačiau atitraukiant kelią toliau nuo gyvenamojo namo ir kitų pastatų, visiškai neatitinka LAT formuojamos praktikos 2018-05-23 civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018.
32. Sutinka su teismo išvadomis, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog per teismo nustatytą terminą tarėsi su kitais aplinkui esančiais žemės sklypų savininkais dėl kelio įrengimo į savo sklypą. Apeliantas neieškojo variantų, kaip įsirengti kelią ne šalia atsakovo gyvenamojo namo, nedėjo jokių pastangų, kad esamą kelią palei mišką sutvarkytų vietos seniūnija ar savivaldybė.
33. Teigia, jog ieškovo argumentai, kad kelio kitapus miško nėra nei teisinės, nei faktinės galimybės įrengti, niekuo nepagrįsti, prieštarauja liudytojų parodymams ir byloje esantiems rašytiniais įrodymams. Apeliantas savo naudai interpretuoja liudytojų ar kitų bylos dalyvių žodinius paaiškinimus ir nesivadovauja esamais rašytiniais įrodymais.
34. Nurodo, kad apeliantas nuo pavasario mažai naudojosi atsakovo V. M. žemės sklype esančiu tik pravažinėtu taku, kasdien (ne po kartą) važiuoja su žemės ūkio technika ir kitomis transporto priemonėmis (tame tarpe ir lengvaisiais automobiliais) nuo kelio (duomenys neskelbtini) per kitą miško pusę iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pačiam apeliantui. Šis kelias yra išvažinėtas vietinės reikšmės vidaus kelias, kuriam reikalinga priežiūra.
35. Pažymi, kad teismas visapusiškai įvertino servituto turinį ir juo nustatomus ribojimus atsakovų teisių suvaržymo proporcingumo kontekste ir pabrėžė, kad ieškovo pateiktas servituto planas artimas buvusiam pasiūlymui nustatyti servitutą pagal esamą kelią pro atsakovo gyvenamąjį namą pažeidžia atsakovo V. M. teises į saugią aplinką, neproporcingai suvaržo atsakovo teises į privatumą, gyvenimo kokybę, todėl nenustatomas.
36. Teigia, kad teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino šalių pateiktus įrodymus, todėl priėjo prie pagrįstos išvados, kad reali alternatyva, nors ji ieškovui ir ne tokia patogi bei naudinga, kaip pasinaudojant atsakovo turtu, egzistuoja, todėl nekonstatavo objektyvaus būtinumo sąlygos egzistavimo.
Atsiliepimas
37. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kupiškio rajono savivaldybės administracija prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
38. Nurodo, kad laikosi savo argumentų, pateiktų pirmos instancijos teisme. Pažymi, kad Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. TS-349 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas Kupiškio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas. Kelias, einantis pamiškę link ieškovo sklypo ir sodybos, nėra įtrauktas į šį sąrašą. Savivaldybės administracija neturi jokių duomenų apie tokį kelią, kad galimai jis toks yra.
39. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodo mananti, jog sprendimas neproporcingai varžo ieškovo teises, neišsprendžia susiklosčiusios ginčo situacijos ir sudaro prielaidas tolimesniam ginčui. Tai, kad servituto nustatymas yra būtinas, konstatuota tiek Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendime, tiek ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje. Nenustačius servituto ieškovui priklausančio namų valdos žemės sklypo naudojimas pagal tiesioginę paskirtį, gyvenamojo namo eksploatacija ir priežiūra, neturint galimybės privažiuoti į žemės sklypą yra neįmanomas.
40. Pažymi, kad pravažiavimas per atsakovo V. M. žemės sklypą yra faktiškai egzistuojantis ir istoriškai susiformavęs. Šią aplinkybę patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos pateikta žemės sklypų juridinė ir techninė dokumentacija. Mano, kad ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą per atsakovo V. M. žemės sklypą yra grindžiamas objektyviu būtinumu patekti į namų valdos žemės sklypą ir gyvenamuosius pastatus, o ne susijęs su patogumo ir naudingumo poreikiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
42. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą viešpataujančiam daiktui, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2001-07-07 ieškovas S. J. nuosavybės teise priklauso 3,28 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2001-08-07 atsakovui V. M. nuosavybės teise priklauso 7,67 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovo S. J. ir atsakovo V. M. sklypo yra įsiterpęs atsakovei V. K. priklausantis 3,28 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovo V. M. sklypo ir kelio (duomenys neskelbtini) yra V. S. ir A. I. P. priklausantis 3,41 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
44. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu atsakovui V. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė kelio laikiną (terminuotą) atlygintiną 4 m pločio 0,0716 ha ploto kelio servitutą, 2015-12-21 UAB „GeoLTD“ parengtame servituto plane pažymėtą indeksu S2, koordinatėmis 21-22-23-24-25-26-27-28-29-37-38-39-40-41-42-43-44-45, suteikiantį teisę naudotis transporto priemonėmis, varyti gyvulius. Šis kelio servitutas teismo sprendimu nustatytas iki 2018-05-10. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendime konstatavo, jog ieškovas S. J. į savo sodybą nuo kelio (duomenys neskelbtini) iki tol patekdavo faktiniu keliuku, praeinančiu per V. S., I. A. P., V. M., V. K. priklausančius sklypus, kito kelio, vedančio į ieškovui priklausančią sodybą, nebuvo, o tokio, kokio prašė ieškovas S. J., kelio servituto, neterminuoto nustatyti nėra galimybės dėl per arti šalia kelio esančio atsakovo V. M. gyvenamojo namo.
45. Ieškovas S. J. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti neterminuotą, neatlygintiną kelio servitutą į jam priklausančią namų valdą nuo kelio (duomenys neskelbtini) per atsakovams V. S., I. A. P., V. M., V. K. priklausančius sklypus pagal 2018-01-22 UAB „GeoLTD“ parengtą servituto nustatymo planą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovo naujai pateiktas pasiūlymas yra iš esmės toks pats, koks buvo nustatytas laikinas, o pakeitimai – nežymūs. Ieškovas su skundžiamo sprendimo išvadomis nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendime nustatytus prejudicinius faktus, parengtas siūlomas servituto planas nėra tapatus – parengtas atitraukiant pravažiavimo kelią nuo atsakovo V. M. gyvenamojo namo pakankamai saugiu atstumu. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais sutinka.
46. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.126 straipsnio 1 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Nagrinėjamu abi CK 4.126 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos egzistuoja. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendime, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje konstatuota, kad servituto nustatymas yra būtinas, o nenustačius kelio servituto ieškovui nebus įmanoma normaliomis sąlygomis naudotis turima namų valda ir pastatais pagal paskirtį. Ieškovui pasiekti taikaus susitarimo su gretimų sklypų savininkais nepavyko, todėl servitutas nustatytinas teismo sprendimu.
47. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013).
48. Pagal ieškovo pateiktą 2018-01-22 UAB „GeoLTD” matininko T. J. parengtą servituto nustatymo planą, pažymėtas kelio servitutas, vedantis per atsakovų žemės sklypus, faktinio dabartinio kelio ribose, o ties atsakovo V. M. žemės sklypu, servitutinis kelias koordinatėse 44, 43, 42, 41, 40, 26, 25, 24, 23, 22 yra patrauktas į rytus nuo atsakovo gyvenamojo namo. Iš UAB „GeoLTD“ matininko T. J. paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad servitutinis kelias nuo atsakovo V. M. namo atitrauktas 10,7 metrų, t. y. daugiau kaip 8 metrais toliau į rytus, nei buvo nustatytas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu. Todėl 2018-01-22 planas nelaikytinas tapačiu ankstesniam, civilinės bylos Nr. 2-9-783/2016 nagrinėjimo metu, svarstytam servitutinio kelio planui. Šioje vietoje ieškovas savo lėšomis įrengs 4 m. pločio kelią, kelio vakarinę pusę, t. y. kelio pusę nuo atsakovo V. M. namų apsodins spygliuočiais augalais. Pagal parengtą 2018-01-22 servituto planą 4 m. pločio kelio servitutas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovėms V. S., A. I. P., užima 0,0321 ha ploto; žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovui V. M., užima 0,0739 ha ploto; žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovei V. K. užima 0,0253 ha ploto.
49. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pravažiavimas į jo sodybą šalia atsakovo V. M. gyvenamojo namo yra istoriškai susiklostęs, buvęs dar iki atsakovui V. M. įsigyjant žemės sklypą ir namų valdą 2001 m. Iš V. S., A. I. P. žemės sklypo formavimo byloje esančio grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo akto, parengto 1999-02-12, matyti, kad paženklinant ribas fiksuotas esamas kelias, atliekant įrašą: „yra 170 m. ilgio 5 m. pločio kelias į sklypus 83, 109, 110. Jis yra bendro naudojimo į sklypo plotą neįskaitytas”. Bendro pravažiavimo kelias yra atžymėtas ir atsakovių V. S., A. I. P. 1999-02-12 žemės sklypo abrise. Iš minėto abriso matyti, kad kelias eina ir per V. M. žemės sklypą. Atsakovės V. K. 1993-04-29 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte fiksuota, jog atsakovė į savo žemės sklypą patenka per J. P. sklypą (dabartinis atsakovo V. M. žemės sklypas). Atsakovė V. K. 2001-04-20 suteikė ieškovui servituto teisę pravažiuoti jos žemės sklypu, už sodo ribos šiaurės – vakarų pusėje. Ieškovo žemės sklypo formavimo dokumentuose - 1993-04-29 žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktu nurodyta, kad ieškovas į savo žemė sklypą patenka per J. P. ir I. S. žemės sklypus. Šie įrodymai, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovės J. E. paaiškinimai patvirtina faktą, kad formuojant ieškovo žemės sklypą buvo numatytas, privažiavimas į ieškovo žemės sklypą per atsakovų žemės sklypus, tačiau dokumentai nebuvo tinkamai suformuoti ir servitutai nebuvo nustatyti administraciniu aktu, bendro naudojimo kelias nebuvo suformuotas ir įregistruotas. Faktiškai šiuo keliu ieškovas, jo šeimos nariai naudojasi nuo pat sodybos įsigijimo 2001 metais. Juo taip pat naudojasi atsakovė V. K. patekimui į jai priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ginčų dėl to tarp jos ir kitų atsakovų nekyla.
50. Atsakovai įrodinėja, kad ieškovas turi galimybę patekti į savo namus pasidarydamas kelią nuo kelio (duomenys neskelbtini) per kitą miško pusę, kur iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio jam pačiam, yra išvažinėtas vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris pasibaigia ties ieškovo sklypo riba, nes buvo užartas. Civilinės bylos Nr. 2-9-783/2016 nagrinėjimo metu ši aplinkybė buvo tiriama ir dėl jos aiškinamasi išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendime konstatuota, kad faktiškai jokio kelio, išskyrus išvažinėtą iki 17 sklypo krašto nėra, o kelias, kuris turėtų būti šalia sklypo Nr. 60 šiaurinės dalies, apskritai užartas.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo metu faktinė situacija yra pasikeitusi, ir patekimas į ieškovui priklausančią namų valdą būtų galimas pagal atsakovo V. M. pateiktą matininko J. D. 2018-11-21 nubraižytą planą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2015-12-17 sprendimu Nr. TS-349 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Kupiškio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas, kelias einantis pamiške link ieškovo sklypo ir sodybos, nėra įtrauktas į sąrašą. Savivaldybės administracija neturi duomenų apie byloje minimą kelią, esantį iš kitos pusės ieškovo ir atsakovų sklypų, šalia miško paskirties sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), einantį pagal sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad ne visi aplinkinių sklypų savininkai yra atlikę geodezinius matavimus, dalies sklypų matavimai yra preliminarūs. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė J. E. paaiškino, kad teritorijų planavimo brėžiniuose toks kelias nėra pažymėtas, iš esmės yra važiuojama per dirbamą žemę žemės ūkio technika, tačiau kelias nėra tinkamas patekimui į ieškovo namų valdą lengvaisiais automobiliais. Iš ieškovo, trečiojo asmens J. R. paaiškininimų nustatyta, kad lengvuoju automobiliu pravažiavimas pamiške būtų galimas iki J. R. žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), galo, pasukus į kairę link ieškovo žemės sklypo, faktiškai kelias baigiasi. Žemės ūkio technika pravažiuojama į dirbamus laukus per G. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), toliau einantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau servitutai pravažiavimui nėra nustatyti, technologinės vėžės nuolatiniam kelio naudojimui lengvaisiais automobiliais nėra tinkamos.
52. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje pateiktus duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą per atsakovų žemės sklypus yra grindžiamas objektyviu būtinumu patekti į namų valdos žemės sklypą ir gyvenamuosius pastatus, o nėra susijęs su patogumo ir naudingumo poreikiu.
53. Spręsdamas dėl ieškovo pateikto servituto turinio, teisėjų kolegija įvertina tai, kad kelias per atsakovių V. S., A. I. P. žemės sklypus išlieka toje pačioje vietoje, jis bus projektuojamas atliekant kadastrinius matavimus, kelias neįskaitytas į atsakovių žemės sklypo plotą, juo ir toliau naudosis atsakovas V. M. patekimui į savo namų valdą. Ieškovo siūlomas kelio servitutas parengtas atitraukiant pravažiavimo kelią nuo atsakovo V. M. gyvenamojo namo, formuojant lanką į rytinę sklypo dalį tam, kad būtų užtikrintas atsakovo gyvenimo privatumas, saugumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atstumas nuo V. M. namo yra pakankamai saugus, kelias eina sklypo dalimi, kuri naudojama kaip sodas. Atsakovė V. K. toliau naudosis esamu keliu per V. M. žemės sklypą, siekdama patekti į savo žemę. Todėl dar vieno kelio servituto nustatymas ir kelio įrengimas kitoje atsakovų žemės sklypų pusėje nei yra dabartinis kelias, nėra racionalus ir naudingas patiems atsakovams, nes jų žemės sklypai būtų neproporcingai apsunkinti net keliais įvažiavimais (CPK 185 straipsnis).
54. Atsakovas V. M. teigė toje žemės sklypo dalyje, kurioje ieškovas prašo nustatyti servitutą, turintis 2015-08-11 leidimą padidinti tvenkinį iki 5 arų ir laukia, kol baigsis galioti laikinasis servitutas. Teisėjų kolegijos vertinimu vertinant šią aplinkybę yra reikšminga tai, kad šalių žemės sklypai suprojektuoti, ankstesniems savininkams atkūrus nuosavybės teises. Naujieji žemės sklypų savininkai, neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo ankstesni žemės sklypų savininkai. Todėl šiuo atveju nepažeidžiamas atsakovo V. M. teisėtų lūkesčių principas.
55. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo pateiktas planas atitinka viešpataujančio ir tarnaujančių daiktų interesų pusiausvyrą.
56. Byloje nustatyta, kad iš esmės ieškovui reikalingas servitutas patekimui lengvaisiais automobiliais į sodybą, žemės ūkio technika ieškovas turi galimybę į savo sklypą patekti, važiuodamas iš kitos pusės pamiške, servitutinis kelias eina per atsakovo V. M. namų valdą, todėl prašomo nustatyti servituto turinys siaurintinas, nustatant servitutą važiavimui lengvaisiais automobiliais, dviračiais, naudotis pėsčiųjų taku (CK 4.113, 4.117 straipsniai).
57. CK 4.129 straipsnyje yra nurodyta, jog dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).
58. Ieškovas prašo nustatyti neatlyginti servitutą, tačiau sutinka mokėti vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą. Atsakovai su servituto nustatymu nesutinka, todėl pozicijos dėl kompensacijos dydžio neteikė.
59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
60. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, todėl spręsdamas dėl jos dydžio, vertina tai, kad viso proceso metu atsakovai nesutiko su neatlygintinio servituto nustatymu visa apimtimi. Atsakovai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinėje instancijoje nepateikė jokių įrodymų ar duomenų kompensacijos dydžiui už nustatomą servitutą apskaičiuoti. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovai ginčytų ieškovo pateiktus VĮ „Registrų centras“ duomenis apie nustatytas žemės sklypų rinkos vertes (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nustatydama mokėtinos kompensacijos atsakovams dydį vadovaujasi byloje esančiais VĮ „Registrų centras“ išrašuose nurodyta žemės sklypų verte: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (V. S., A. I. P.) 3 700 Eur vertė; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (V. M.) 9 410 Eur vertė; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (V. K.) 4 130 Eur vertė.
61. Nustatydamas servituto atlygintinumo dydį, apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad nustatytinų servitutų plotas yra viso 0,1313 ha, užima nedidelę dalį iš atsakovams priklausančių žemės sklypų. Taip pat atsižvelgia į tai, kad nustatomas servitutas dalina atsakovų žemės sklypus į dvi dalis, kas riboja atsakovų pasirinkimą dėl veiklos vykdymo jų žemės sklypuose, mažina sklypų vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo žemės sklype nustatytinų servitutų ploto rinkos vertė nėra vienintelis kriterijus, šiuo atveju leidžiantis teisingai pašalinti nuosavybės teisės praradimų neigiamas pasekmes. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, apeliacinės instancijos teismas ją padidina ir nustato viešpataujančio daikto savininkui (ieškovui) prievolę mokėti atsakovams, kaip tarnaujančių daiktų savininkams už jų teisių suvaržymą dėl nustatytų servitutų, vienkartines kompensacijas, lygias: 347,80 Eur atsakovėms V. S. ir A. I. P. (0,0321 : 3,4100 = 0,0094 x 100 proc. = 0,94 proc.; 3 700 x 0,94 proc. = 34,78 Eur; 34,78 x 10 = 347,80 Eur); 315,70 Eur atsakovei V. K. (0,0253 : 3,2800 = 0,0077 x 100 proc. = 0,77 proc.; 4 130 x 0,77 proc. = 31,80 Eur; 31,80 x 10 = 318 Eur); 903,40 Eur atsakovui V. M. (0,0739 : 7,6700 = 0,0096 x 100 proc. = 0,96 proc.; 9 410 x 0,96 proc. = 90,34 Eur; 90,34 x 10 = 903,40 Eur).
62. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą keičiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
63. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 875 Eur bylinėjimosi išlaidas (75 Eur žyminis mokestis, 800 Eur advokato atstovavimo išlaidos), bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė – 1 088 Eur (138 Eur žyminiai mokesčiai, 950 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos); viso patyrė – 1 963 Eur išlaidas. Atsakovas V. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidas (840 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, 200 Eur už įrodymą dėl esamo kelio), bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė – 1 088 Eur (38 Eur žyminis mokestis, 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, 250 Eur išlaidas matininkui); viso patyrė 2 128 Eur išlaidas. Be to, byloje susidarė 34,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
64. Ieškovo ieškinį tenkinant iš dalies (70 proc.) proporcingai paskirstomos šalių patirtos bei procesinių dokumentų įteikimo bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 1 374,12 Eur, t. y. po 343,53 Eur. Atsakovui V. M. iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 638,40 Eur. Atlikus tarpusavio įskaitymą atsakovui V. M. iš ieškovo priteistina 294,87 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis. Ieškovui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudaro – 10,25 Eur, atsakovams – 23,91 Eur.
65. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui grąžintina 25 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka už ieškinio pateikimą, iš ieškovo priteistinos 10,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos įskaitytinos į šią sumą, ir ieškovui grąžintina 14,75 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo S. J. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti neterminuotą atlygintiną kelio servitutą 4 m pločio, 0,1313 ha ploto, suteikiantį teisę viešpataujančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams važiuoti lengvaisiais automobiliais, dviračiais, naudotis pėsčiųjų taku, pagal 2018 m. sausio 22 d. UAB „GeoLTD“ parengtą servituto nustatymo planą Nr. M 1:5000 žemės sklypuose: žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); - 4 m pločio 0,0321 ha ploto kelio servitutą, 2018 m. spalio 22 d. UAB „GeoLTD“ plane pažymėtą koordinatėmis 19-20-21-45-46-47, žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); - 4 m pločio 0,0739 ha ploto kelio servitutą, 2018 m. sausio 22 d. UAB „GeoLTD“ plane pažymėtą koordinatėmis 21-22-23-24-25-26-27-28-29-37-38-39-40-41-42-43-44-45, žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); - 4 m pločio 0,0253 ha ploto kelio servitutą, 2018 m. sausio 22 d. UAB „GeoLTD“ plane pažymėtą koordinatėmis 29-30-31-32-33-16-34-35-36-37, įpareigojant S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti žvyro dangos kelią.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. I. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), 347,80 Eur (trys šimtai keturiasdešimt septyni eurai 80 ct) vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą.
Priteisti iš S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 315,70 Eur (trys šimtai penkiolika eurų 70 ct) vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą.
Priteisti iš S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 903,40 Eur (devyni šimtai trys eurai 40 ct) vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą.
Priteisti iš V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), A. I. P., gimusios (duomenys neskelbtini), V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 343,53 Eur (trys šimtus keturiasdešimt tris eurus 53 ct) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidas S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 294,87 Eur (du šimtai devyniasdešimt keturi eurai 87 ct) bylinėjimosi išlaidas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), A. I. P., gimusios (duomenys neskelbtini), V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,98 Eur (penki eurai 98 ct) iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).
Grąžinti S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,75 Eur (keturiolika eurų 75 ct) žyminio mokesčio permoką. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.