- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 2-9-783/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00402-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Virginijai Slavinskienei, Angėlei Isterai Petrulienei, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kupiškio skyriaus, Virginija Slavinskienė, Angelė Istera Petrulienė, Valda Kubilienė
- Advokatai
- Mindaugas Beina
- Kategorijos
- 2.3.4.1Servitutas
tretiesiems asmenims Virginijai Slavinskienei (2015-10-26 ir 2016-01-18 teismo posėdžiuose), Angėlei Isterai Petrulienei (2015-10-26 teismo posėdyje),
viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui V. M. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kupiškio skyriaus (toliau NŽT), Virginija Slavinskienė, Angelė Istera Petrulienė, Valda Kubilienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu ieškovas S. J. prašo nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę remontuoti, naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėms, varyti galvijus, atsakovo V. M. nuosavybės teisėmis valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, (duomenys neskelbtini), nustatyti kelio servitutą, pažymėtą indeksu Nr. S1, kurio plotis 3 metrai, suteikiantį transporto priemonėms įvažiuoti ir išvažiuoti į žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, jog įsigijęs sodybą į ją patekdavo per atsakovui priklausantį sklypą ir visą laiką manė, kad kelias į jo sodybą yra, šį kelią prižiūrėjo ir tvarkė. Tačiau atsakovas V. M. uždraudė jam keliu naudotis ir jis nebeteko galimybės patekti į savo sodybą. Bandė tartis su atsakovu gražiuoju, bet jiems nepavyko. Atsakovui uždraudus naudotis keliu, kuriuo visą laiką naudojosi, paaiškėjo, jog joks kelio servitutas nėra nustatytas, todėl mano, jog teisingiausia būtų, kad jis būtų nustatytas teismo sprendimu. Ieškovas nemano, kad nustačius kelio servitutą bus pažeisti atsakovo V. M. interesai, nes kelias faktiškai yra susiformavęs seniai ir visą laiką juo buvo naudojamasi. Nagrinėjant bylą ieškovui buvo pasiūlyta pateikti planą, pagal kurį būtų galima nustatyti kelio servitutą, ieškovas S. J. pateikė 2015-12-21 UAB „GeoLTD“ paruoštą pasiūlymą teismui, pagal kurį siūloma atsakovo V. M. sklype nustatyti 4 m pločio, 0,0716 ha ploto kelio servitutą, 2015-12-21 UAB „GeoLTD“ plane pažymėtą koordinatėmis (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovas V. M. neneigia, jog ieškovas kurį laiką naudojosi per atsakovui priklausantį žemės sklypą einančiu žvyruotu keliuku, tačiau atsakovas tai buvo leidęs ieškovui daryti išimtinai laikinai, kol ieškovas, kaip visuomet žadėjo, susitvarkys nuo seno buvusį kelią, vedantį pro žemės sklypus, kadastro bloke Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtus numeriais (duomenys neskelbtini), kur yra laisva valstybinė žemė, kur šioje vietoje yra keliukas ir ieškovas turi visas galimybes šiuo keliuku naudotis, juo važinėti, varyti gyvulius. Tai yra įgyti teises, kurias prašo nustatyti teismą per atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą. Atsakovas nurodė, jog ieškovas savo važinėjimu pradėjo kelti pavojų atsakovui ir jo sodyboje būnantiems šeimos nariams, pradėjo reikšti pretenzijas, kad šis neišleistų šuniuko, grasindamas jį pervažiuoti, pradėjo grasinti smurtu, dėl ko atsakovas paprašė ieškovo nebevažinėti per atsakovui priklausantį sklypą, o važiuoti, kaip kad ir visuomet žadėjo, laisvoje žemėje esančiu aukščiau minimu keliu. Todėl mano, jog civilinėje byloje nėra pagrindų, numatytų CK 4.126 str., servitutui nustatyti, be to, ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą atsakovo nuosavybės teisėmis valdomame žemės sklype, tačiau jis neturi servituto teisių naudotis V. S. bei A. I. P. priklausančiu žemės sklypu, todėl teismo sprendimas nesukels ieškovui norimų padarinių.
Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimą, kuriame iš esmės ieškiniui neprieštarauja, nurodo, jog kito tinkamo kelio, kuriuo ieškovas transporto priemonėmis patektų į jam priklausantį žemės sklypą, šiuo metu nėra, todėl prašomas nustatyti kelio servitutas būtų optimalus ir leidžiantis mažiausiomis sąnaudomis išspręsti šį ginčą. Trečias asmuo NŽT pažymėjo, jog Panevėžio apskrities (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas vietinis kelias, žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo plotų eksplikacijoje ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše taip pat yra nurodytas 0,1000 ha kelių plotas.
Šalies argumentai
Ieškovas S. J. teismo posėdyje ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, jog žemės sklypą įsigijo 2001 metais ir nuo to laiko į sklypą patekdavo per kitiems savininkams nuosavybės teisėmis priklausančius sklypus, tačiau problemos atsirado prieš porą metų, kai atsakovas V. M. paskambinęs naktį pasakė, kad jo žmona pervažiavo gyvulių šėrimo puodą. Po to įvykio V. M. pareikalavo pasidaryti atskirą kelią. Nurodė, jog dar įsigydamas šią sodybą matė, jog yra patekimo į sodybą problema, nes kelias į sodybą veda per kitiems asmenims priklausančius sklypus, tačiau įsigijo, nes norėjo didesnio privatumo. Matė, kad įsigydamas arčiau kelio sodybą (V. M.) turės susitaikyti su tuo, kad pro sodybą važiuos kiti asmenys. Per visą tą laikė kelią į savo sodybą tvarkė, juo naudojosi, kiekvienais metais užpildavo duobes.
Atsakovas V. M. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, jog jam priklausantis yra jo asmeninė nuosavybė ir nesutinka, kad per jį važinėtų ieškovas, tuo labiau, jog keliukas, kuriuo jis važinėja, yra tik porą metrų nuo namo, kuriame jis gyvena. Ieškovui važinėjant sunkia technika, visureigiu, namas vibruoja, kyla dulkės, jis patiria didelius nepatogumus. Konfliktai su ieškovu prasidėjo prieš 7-8 metus, kai važiuodamas sunkiąja technika ieškovas pradėjo laužyti obelų šakas. Į pastabas ieškovas nereagavo, pasakė, jog nusipjautų obelis. Todėl prieštarauja, kad ieškovas naudotųsi keliuku, vedančiu per jo sodybą, o pasidarytų kelią nuo pagrindinio kelio per laukus. Mano, jog tokio kelio įrengimas kainuotų apie 6000 eurų, ką patvirtina jų pateikta lokalinė sąmata, tą ieškovas galėtų pasidaryti.
Atsiliepimas
Atsakovo V. M. atstovas advokatas M. Beinaravičius taip pat prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovas niekada nebuvo ieškovui leidęs visam laikui naudotis keliuku, vedančiu per jo sklypą, o išimtinai tik tam laikotarpiui, kol susitvarkys aplinkui kelią. Tas kelias, kuris yra per atsakovo sklypą, yra tik 3 m atstumu nuo namo ir 2.40 m atstumu nuo namo terasos, ieškovo važinėjimas keliuku kelią atsakovui ir pas jį būnantiems kitiems šeimos nariams. Pateikė įrodymus, jog tokio paties kelio, kaip ir per atsakovo sodybą, įrengimas aplinkui, o ne per atsakovo sodybą, ieškovui kainuotų 6127 €. Teigia, jog ši suma gali sukelti nepatogumų ieškovui, tačiau negaili būti nustatomas servitutas vien dėl to, kad ieškovui būtų patogiau patekti į savo sodybą, būtinybė turėtų būti objektyvi. Be to, mano, jog keliukas per ieškovo sklypą neatitinka 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.1 punkto reikalavimų, kuriame nurodyta, kad mažiausias automobilių privažiavimo plotis turi būti 3,5 m, keliamų reikalavimų, o tokio kelio įrengimas, kuris atitiktų reikalavimus, kainuotų 17 739 €, tai yra ženkliai daugiau, nei ieškovui kainuotų keliuko aplinkui įrengimas
Trečiojo asmens NŽT atstovė J. Einorytė paaiškino, jog dar iki ieškinio padavimo teismui ieškovas S. J. naudojosi keliu, vedančiu per atsakovo V. M. sodybą. Tas kelias (keliukas) buvo dar nuo 1992 metų, naudojamas ir buvusių asmenų, ta, kad yra kelias, buvo atžymėta ir administraciniame akte, nustatančiame žemės sklypo, skiriamų privačiam ūkiui steigti, ribų parodymą ir jų paženklinimą vietoje. Tai, kad yra 0,10 ha pločio kelias atsakovo V. M. sklype, yra atžymėta ir jo sklypo eksplikacijoje. Kelio servitutas nebuvo nustatytas, nes 1992 metais, kada buvo atkuriama nuosavybė, tokie institutai nebuvo numatyti, o Žemės įstatymas įsigaliojo nuo 1994 m. balandžio 26 d., reglamentuojantys servitutą. Kitų kelių į ieškovo S. J. sodybą nėra, jis gali būti nustatytas tik naujai. Kelias eina ir per kitų asmenų sklypus, tačiau ginčas yra kilęs tarp ieškovo S. J. ir atsakovo V. M..
Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdyje parodė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise su I. A. P. valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype nėra nustatyta jokių servitutų, tačiau per jų sklypą yra faktinis keliukas, nuo kelio vedantis į ieškovo S. J., atsakovo V. M. sodybas. Atkuriant nuosavybę tuometiniams savininkams nebuvo atsižvelgta, jog nėra privažiavimo prie kitų sklypų, kuriais naudojasi ieškovas ir atsakovas. Ji pati yra paveldėjusi sklypo dalį iš savo tėvų, tėvas buvo kitų sklypų savininkų brolis (šiuo metu ten gyvena V. M.) ir pusbrolis (S. J. gyvenamoji vieta). Ji pamena, jog buvo arklių kelias, vedantis iki dėdės sklypo, kurį yra įsigijęs atsakovas V. M., o nuo dėdės sklypo iki dėdinos sklypo, kuriame gyvena ieškovas S. J., buvo takelis. Ar yra galimybių ieškovui įsirengti kitur aplinkelį, ji nežino, nes praktiškai nesilanko savo sklype, už jį tik moka mokesčius. Mano, jog neturėtų būti nustatytas kelio servitutas per jai priklausantį sklypą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo I. A. P. teismo posėdyje taip pat nesutinka, kad ieškovui būtų suteikta teisė važiuoti transporto priemonėmis tiek per atsakovo sklypą, tiek ir per jai dalinės nuosavybės teise priklausantį sklypą, nes jokio kelio į V. P. sodybą, kurią vėliau įsigijo ieškovas S. J., nebuvo, buvo tik keliukas, kuriuo jis ir patekdavo į savo sodybą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Dėl kelio servituto nustatymo. Remiantis CK 4.111 str., 4.112 str., servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą; servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Kelio servitutu gali būtin nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėmis skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 – 4.120 str.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Teismas, ištyręs šalių pateiktus įrodymus, nustatė, jog ieškovas S. J. yra 3,28 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, V. M. – 7,67 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovas S. J. sklypą įsigijo 2001 m. liepos 4 d., atsakovas V. M. – 2001 m. rugpjūčio 7 d. Tarp ieškovo S. J. ir atsakovo V. M. sklypo yra įsiterpęs V. K. priklausantis 3,28 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. M. sklypo ir kelio (duomenys neskelbtini) yra V. S. ir A. I. P. priklausantis 3,41 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nei viename iš sklypų nėra nustatytas kelio servitutas, ieškovas S. J. savo sodybą nuo kelio (duomenys neskelbtini) patenka faktiniu keliuku, praeinančiu per V. S. ir I. A. P., V. M., V. K. priklausančius sklypus, kito kelio, vedančio į S. J. priklausančią sodybą, nėra. Todėl teismas pripažįsta, jog ieškovas įrodė, kad nenustačius kelio servituto, ieškovui S. J. nebus įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis daiktu pagal paskirtį, todėl kelio servitutas turi būti nustatomas. Teismas, nustatydamas kelio servitutą, nurodo, jog šis kelio servitutas suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis (CK 4.119 str.). Tokio servituto nustatymas suteikia teisę kitiems asmenims keliu naudotis kaip ir pėsčiųjų taku, papildomai teisę naudotis pėsčiųjų taku, kaip to prašo ieškovas, išskirti nėra būtina. Taip pat teismas, priimdamas sprendimą dėl kelio servituto nenustato, jog šis servitutas suteikia teisę varyti gyvulius, nes pats ieškovas neįrodinėjo, kad toks kelio servitutas jam apskritai yra būtinas: nepateikė jokių įrodymų, kad laiko gyvulius, kuriems išvaryti yra reikalingas kelias, einantis per atsakovo sodybos kiemą, viso bylos nagrinėjimo metu buvo nagrinėjamas ginčas tik dėl servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, todėl teismas laiko, jog toks kelio servitutas nėra ieškovui būtinas. Be to, teismas nenustato, jog šis kelio servitutas nustato teisę remontuoti kelio atkarpą, kadangi, remiantis CK 4.114 str., tai yra servituto turėtojo pareiga, kurios ieškovas, kaip servituto turėtojas, privalo laikytis. Nors atsakovas, jo atstovas teigia, kad kelio servitutas nėra būtinas, ieškovas gali įsirengti kelią pro kitus žemės sklypus, teismas atmeta jų pateiktus įrodymus, kadangi nustatyta, jog tie sklypai, per kuriuos yra siūloma pasidaryti ieškovui kelią, yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys sklypai (sklypų Nr. 60, 17, 33, 56), todėl pasidaryti kelią, nenustačius kito kelio servituto, nėra galimybės. Tai yra iš esmės pripažįstama, kad tam, jog patekti į savo sodybą, ieškovas privalo susitarti su aplinkui esančių sklypų savininkais dėl kelio servituto ar kreiptis į teismą dėl jo nustatymo, jeigu nesusitaria su jau minėtais asmenimis. Atsakovo atstovas advokatas M. Beinaravičius pateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pažymą, jog tarp jau nurodytų žemės sklypų (sklypų Nr. 60, 17, 33, 56) yra vietinės reikšmės vidaus kelias (1 t. 70-72 b.l.), tai lyg tai, jog yra keliukas, tvirtino ir liudytoju apklaustas Kupiškio seniūnijos seniūnas J. V. S., tačiau vizualiai žiūrint tos pačios savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) rajono vietinių kelių schemą (1 t. 71 b.l.), nuvykus į vietą matyti, jog faktiškai jokio kelio, išskyrus išvažinėto keliuko iki 17 sklypo krašto, nėra, o kelias, kuris turėtų būti šalia sklypo Nr. 60 šiaurinės dalies, apskritai yra užartas. Be to, trečiojo asmens atstovė J. Einorytė teismo posėdyje patvirtino, jog ieškovo S. J. sklypą supa privatūs sklypai, per juos jokie servitutai nėra nustatyti, jokių kelių nėra, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas V. M. neįrodė, jog ieškovui yra galimybė įsirengti keliuką aplinkui mišką ne per kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius sklypus. Teismas, kaip įrodančius atsakovo V. M. atsikirtimus, atmeta trečiųjų asmenų V. S., I. A. P., liudytojų L. K. parodymus, kurios kaip ir tvirtina, kad kelio iki dabartinės S. J. sodybos per atsakovo V. M. žemės sklypą nebuvo, tačiau šios liudytojos nurodė, jog keliukas, kuriuo buvo patenkama į S. J. sodybą, buvo, tačiau ne toks platus ir įrengtas, juo transporto priemonėmis praktiškai nebuvo naudojamasi. Visgi teismas įvertinęs tas aplinkybes, jog kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, iš esmės eina pro pat gyvenamąjį atsakovo namą (teismo posėdžio metu, kurio metu buvo apžiūrėta vietovė, nustatyta, jog atstumas nuo namo iki keliuko, vedančio į ieškovo S. J. sodybą, yra tik 2 m, paties kelio plotas yra tik 2,60 m, (1 t. 135-136 b.l.), kelio servitutą pagal pateiktą planą nustato laikinai, iki 2018 m. gegužės 10 d. Per tą laiką ieškovas turėtų kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo pagal kitą pasiūlymą, o ne tą, kurį jis pateikė 2016 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu. Teismas pripažįsta, jog tokio kelio servituto, kurį prašo nustatyti ieškovas, neterminuotas nustatymas neproporcingai suvaržytų atsakovo V. M. teises į privatumą, saugią aplinką, gyvenimo kokybę. Iš teismui pateiktų nuosavybę patvirtinančių dokumentų, žemėlapio ištraukų (1 t. 35, 71 b.l.) matyti, jog servitutinį kelią ieškovas gali įsirengti ir per kitą vietą, pavyzdžiui, gale sklypų, toliau nuo gyvenamojo namo, kitų pastatų, ir šį kelią eksploatuoti atitinkamai už naudojamasi keliu mokėdamas tam tikras kompensacijas asmenims, kurių sklypais jis naudojasi (V. S., I. A. P., V. K., to paties V. M.) ar susitarti dėl keliui reikalingos dalies įsigijimo. Ieškovas S. J. pateikė įrodymus apie pajamas ir teigia, jog neturi pakankamai pajamų pasidaryti papildomą kelią (1 t. 55-62 b.l.), tačiau iš jo pateiktų įrodymų matyti, jog jis yra ūkininkas, vien per 2014 metus ieškovas S. J. gavo 55836,02 Lt (16 171 €) neapmokestinamų pajamų, kitų įrodymų dėl savo turtinės padėties nepateikė (nei apie nekilnojamąjį turtą, nei apie turimą kilnojamąjį turtą). Apžiūrint vietovę, kurioje prašoma nustatyti kelio servitutą, S. J. kieme matomos dvi transporto priemonės, sodyba sutvarkyta, sodybos teritorijoje įrengtas tvenkinys (1 t. 137 b.l.) pripažįstama, kad ieškovas S. J. turi finansines galimybes pasidaryti tokį pat keliuką, kuriuo jis šiuo metu naudojasi per atsakovo sklypą. Atsakovo atstovas advokatas M. Beinaravičius pateikė lokalinę sąmatą Nr. S001 (1 t. 107 b.l.), kurioje nurodė, jog 2015 m. kovo mėnesio kainomis 1,02 km atstumo kelio įrengimas kainuotų 6127,32 €, liudytoju apklaustas R. L., AB „Panevėžio keliai“ Rokiškio filialo padalinio vadovas, sudaręs lokalinę sąmatą, parodė, jog lokalinė sąmata sudaryta dėl tokio paties keliuko, kuris į S. J. sodybą veda pro V. M. sodybą, įrengimo, todėl tokio dydžio sumą ieškovas galėtų skirti atskiro keliuko, vedančio ne per atsakovo V. M. sodybos kiemą, įrengimui. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo atstovo advokato M. Beinaravičiaus teiginiais, kad ieškovo S. J. pateikta lokalinė sąmata (1 t. 54 b.l.) neatspindi galimų faktinių išlaidų, nes, pasak jį rengusios VĮ Panevėžio regiono kelių Kupiškio kelių tarnybos specialistės D. B., lokalinė sąmata parengta atsižvelgus į tai, jog turėtų būti rengiamas 4,5 m pločio kelias, pritaikytas eismui ir atitinkantis rajoninės reikšmės keliams su žvyro danga, o ne toks keliukas, kuris yra nuo kelio Slavinciškis – Šepeta į S. J. sodybą per V. M. sklypą ir kurio užtektų ieškovui tam, kad patektų į savo sodybą. Teismas pripažįsta, jog ieškovas S. J. įsigydamas sodybą, į kurią iš esmės buvo patenkama per kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius sklypus, suvokė, kad tai gali sukelti nepatogumus tiek jam pačiam, tiek kitų sklypų savininkams, bet tai nesulaikė nuo tokio sklypo įsigijimo. Teismo posėdyje pats ieškovas nurodė, kad jam norėjosi privatumo, matė, kad keliukas eina pro sodybą, kurią vėliau įsigijo V. M., todėl jis šios sodybos nepirko. Tačiau taip pat ieškovas prieš pirkdamas sodybą 2001 metais galėjo išsiaiškinti, kad nėra nustatyta jokio servituto per kitiems asmenims priklausančius sklypus. Ieškovo pateiktuose ar išreikalautuose įrodymuose (1 t. 63-68, 105 b.l.) yra nuorodos apie tai, kad pravažiavimas į jo, ieškovo, sodybą yra pro atsakovo V. M. sodybą (tuometinio savininko J. P.), tačiau tai nereiškia, kad pravažiavimas turėtų būti būtent šioje vietoje, kurioje jis yra šiuo metu. Tai, kad ieškovo pakviesti liudytojas V. J. V., kuris teigė, jog padėjo ieškovui remontuoti kelią, einantį per atsakovo V. M. sodybą, ar liudytojas Z. D., paliudijęs, jog kolūkių laikais yra važinėjęs traktoriumi tuo keliuku, į kurį prašoma nustatyti kelio servitutą, nepatvirtina neterminuoto kelio servituto nustatymo pagal pateiktą pasiūlymą. Nustatyta, jog ieškovas S. J. šį keliuką naudojo faktiškai nuo 2001 metų, kai įsigijo sodybą, tai yra beveik 15 metų, todėl natūralu, jog ir jis prisidėjo prie šio kelio eksploatavimo, jo pataisymo. Bet tai nesukuria teisės iš esmės įgyti į neterminuotą tos kelio atkarpos naudojimą, tuo labiau, jog prieš atlikdamas tuos kelio įrengimo, remonto darbus ieškovas S. J. dėl to nesitarė su atsakovu V. M., per kurio nuosavybės teise priklausantį sklypą faktiškai įsirengė sau kelią, tai yra pats prisiėmė riziką, jeigu ateityje tarp jo ir atsakovo kiltų nesutarimai dėl šio kelio naudojimo atsakovo nuosavybės teise priklausančiame sklype, ieškovas turėtų ieškoti kitų alternatyvių problemos sprendimo būdų. Kita vertus, per tą laiką ieškovas S. J., siekdamas išvengti naujų konfliktų ir ginčų su atsakovu V. M. ar su kitais gretimų sklypų savininkais įrengiant kitą kelią, vedantį ne per V. M. kiemą, gali spręsti klausimus ir sudaryti susitarimus su kitų šalia esančių sklypų (Nr. 33, 60, 17, 56) savininkais dėl kito kelio servituto nustatymo, įsirengti analogišką kelią tam, kuris yra per V. M., I. A. P., V. S. ir V. K. sklypus, ir jį eksploatuoti.
Dėl kelio servituto atlygintinumo. CK 4.129 str. nustatyta, jog dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui. Ši teisės norma reiškia, kad nustačius servitutą, turi būti išspręsti nustatyto servituto, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų nustatytas administraciniu aktu, ar teismo sprendimu, ar sutartimi, atlygintinumo klausimai. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kokią kompensaciją jis sutiktų mokėti už nustatytą kelio servitutą, parengiamojo teismo posėdžio metu teigė, jog kelio servitutas turėtų būti neatlygintinis, nes kelias į jo sodybą turėjo būti nustatytas ar tai administraciniu aktu, ar kitu būdu, bylos nagrinėjimo metu iš esmės neprieštaravo, jog kompensaciją, jeigu būtų nustatytas kelio servitutas, paskaičiuotų teismas. Atsakovas V. M. apskritai atsisakė kompensacijos, nurodė, jog neturėtų būti nustatomas kelio servitutas. Todėl teismas, nustatęs kelio servitutą, nors ir laikiną, konstatuoja, jog ieškovas už naudojimąsi keliu privalo mokėti už naudojimąsi kelio servitutu pagal UAB „GeoLTD“ parengtą pasiūlymą, vienkartinę 540 € kompensaciją nuo 2015 m. rugsėjo 10 d., tai yra nuo tos dienos, kada Panevėžio apygardos teismo nutartimi panaikinus 2015 m. gegužės 19 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas įgijo teisę naudotis keliu, einančiu per V. M. sodybą, iki 2018 m. gegužės 10 d.. Teismas, nustatydamas vienkartinės kompensacijos dydį, atsižvelgia į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. TS-129 patvirtintus žemės nuomos mokesčio tarifą metams (1,5 % nuo žemės vertės), atsakovui V. M. priklausančio sklypo vidutinę vertę (7,6700 ha sklypo vertė pagal masinio vertinimo nustatymo būdą 2015-10-27 dienai yra 9680 € (1 t. 133 b.l.)), kelio servituto plotą per atsakovo V. M. sklypą pagal UAB „GeoLTD“ parengtą pasiūlymą (0,0716 ha) (2 t. 10 b.l.), kas sudaro 240 € (metams tokio ploto sklypo nuomos kaina yra 90 €). Nors tiek turto vertė, tiek savivaldybės sprendimu žemės nuomos mokesčio dydis kasmet kinta, atsižvelgus į tokį kelio servituto laikotarpį (2 m. 8 mėn.), teismas pripažįsta, jog kasmetis paskaičiavimas, atsižvelgus į nežymius vertės pokyčius, yra netikslingas. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog atsakovas V. M. dėl naudojamo kelio patiria nepatogumus (kelias, kuriuo naudosis ieškovas S. J. su šeima), eina per jo gyvenamojo namo kiemą, 2 m atstumu nuo atsakovo namo, į tai, jog atsakovo šeima, tikėtina, naudojasi ne vienu automobiliu, į akivaizdžiai konfliktiškus ieškovo ir atsakovo santykius, į vienkartinę kompensaciją įtraukia už šį visą laikotarpį 300 € kompensaciją už atsakovo patiriamus nepatogumus, susijusius su kelio servituto nustatymu. Teismas nustato, jog šią vienkartinę kompensaciją ieškovas atsakovui privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikė įrodymus dėl 70 € (1 t. 10 b.l., atskiro skundo medžiagos 16 b.l.) bylinėjimosi išlaidų, atsakovas – 900 € (1 t. 108-112). Kadangi ieškovo reikalavimas iš esmės buvo tenkintas (nustatytas kelio servitutas), ieškovo patirtas išlaidas priteisia iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.)
Pirmosios instancijos teisme patirta 8,43 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2016-02-08 pažyma, 1 t. 2 b.l.). Ieškinį tenkinus, valstybės patirtos procesinių dokumentų išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti atsakovui V. M. priklausančio 7,6700 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kelio laikiną (terminuotą) atlygintiną 4 m pločio 0,0716 ha ploto kelio servitutą, 2015 m. gruodžio 21 d. UAB „GeoLTD“ parengtame servituto plane pažymėtą indeksu S2, koordinatėmis (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę naudotis transporto priemonėmis, varyti gyvulius.
Kelio servitutą nustatyti iki 2018 m. gegužės 10 d.
Įpareigoti ieškovą S. J. per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos už naudojimąsi kelio servitutu atsakovui V. M. išmokėti 540 € (penkių šimtų keturiasdešimties eurų) dydžio vienkartinę kompensaciją.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš atsakovo V. M. valstybės naudai 8,43 € (aštuonis eurus 43 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.