Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui G. S., tretiesiems asmenims - Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui ir D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui, tretiesiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad atsakovas po motinos L. O. S. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti bei priimant sprendimą leisti ieškovui įregistruoti turtą G. S. vardu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais. Faktą, kad atsakovas priėmė mirusios motinos palikimą grindžia dviem argumentais: teismo priimtais procesiniais sprendimais, kuriais iš atsakovo buvo priteista paminėto buto skola ieškovui ir kurių atsakovas neginčijo, bei VMI pateikti raštai, kad atsakovas nurodytu adresu yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvena. Kitų įrodymų, kad atsakovas priėmė palikimą, jie neturi. Patvirtino, kad po mirusiosios mirties niekas nemokėjo už buto skolas, nemokėta už skolas buvo ir iki mirties.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. O. S., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. (b. l. 12). L. O. S. yra įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., su priklausiniu – 12/100 dalimis ūkinio pastato (b. l. 8). Nustatyta, kad mirusioji turėjo tris vaikus - sūnų G. S. ir dukras D. L. bei D. S. (b. l. 24, 69). Atsakovo G. S. gyvenamoji vieta nuo 1990-05-16 yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. (b. l. 11) Iš Kėdainių r. 2-ojo notarų biuro 2014-06-09 rašte nurodytų duomenų matyti, kad 2007-04-11 mirus L. O. S. paveldėjimo byla Kėdainių r. 2-ojo notarų biure neužvesta (b. l. 22). Kauno apskrities VMI 2009-07-09 rašte Nr. (15.25-14)-K-9202 „Dėl palikėjos L. O. S. palikimo priėmimo“, adresuotame UAB „Panevėžio energija“, nurodė, kad Kauno AVMI duomenims mirusiosios L. O. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., gyvenamąją vietą deklaravęs jos sūnus G. S., kuris šiame bute gyvena, dėl šios priežasties Kauno AVMI paveldėti mirusiosios L. O. S. turto neturi juridinio pagrindo (b. l. 9). Kauno apskrities VMI 2010-05-19 rašte Nr. (15.3-14)-K-7734 „Dėl palikimo priėmimo“, adresuotame antstoliui J. K., taip pat nurodė, kad mirusiosios L. O. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvena mirusiosios sūnus G. S. (b. l. 10). Iš įsiskolinimo išklotinės matyti, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., pateiktą šilumos energiją 2014 m. kovo mėn. buvo 32406,60 Lt įsiskolinimas (b. l. 13). Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-12-01 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3434-673/2009 iš atsakovo G. S. ieškovui AB „Panevėžio energija“ buvo priteista 6224,13 Lt skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. pateiktą šilumos energiją. Įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimu už akių civilinėje byloje 2-2857-550/2012 iš atsakovo priteista 7500,62 Lt skola už šiam butui pateiktą šilumos energiją (duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO). Iš antstolio A. Š. 2013-04-03 rašte „Dėl vykdymo eigos‘ nurodytų duomenų matyti, kad skolininkas G. S. niekur nedirba, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, sąskaitų bankuose nėra (b. l. 14).

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 4.47 str. 2 p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, t. y. turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises. CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

Šioje byloje ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas G. S. priėmė po savo mamos L. O. S. palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., pradėjęs faktiškai jį valdyti. Palikimo priėmimo faktą ieškovas įrodinėja Kauno apskrities VMI 2009-07-09 ir 2010-05-19 raštais (b. l. 9, 10), kuriuose nurodyta, kad mirusiosios L. O. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvena mirusiosios sūnus G. S., bei Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimais už akių, kurias ieškovui iš atsakovo buvo priteista skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., pateiktą šilumos energiją.

Teismas, vertindamas Kauno apskrities VMI 2009-07-09 ir 2010-05-19 raštų, kuriuose nurodoma, kad G. S. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., įrodomąją reikšmę, pažymi, kad iš pateiktų raštų turinio visiškai neaišku, kuo remdamasi minėta institucija nurodė šią informaciją apie faktinį atsakovo gyvenimą šiame bute. Pažymėtina, kad teismas, siekdamas pašalinti šį neaiškumą, kreipėsi į VMI, prašydamas nurodyti duomenis, kurių pagrindu šiuose raštuose buvo nurodyta tokia informacija (b. l. 25), tačiau trečiuoju asmeniu šioje byloje dalyvaujanti VMI jokio atsakymo į šį paklausimą nedavė, į teismo posėdžius nevyko. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas G. S. po savo motinos mirties gyveno jos bute, nėra. Priešingai, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta palikėjos duktė ir atsakovo sesuo D. S. nurodė, kad atsakovas iš šio buto išsikraustė dar 1997 metais, po motinos mirties tame bute niekas iš palikėjos vaikų negyveno. Be to, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų, 2009-2012 m. nagrinėtose civilinėse bylose, kuriose atsakovu (skolininku) dalyvavo G. S., procesinių dokumentų, siunčiamų atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., nepavyko įteikti nei karto, civilinėse bylose Nr. L2-2783-836/2009 ir L2-1314-836/2011 išduoti teismo įsakymai buvo panaikinti nepavykus įteikti G. S. procesinių dokumentų, civilinėse bylose Nr. Nr. 2-3434-673/2009 ir Nr. 2-2857-550/2012 procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Tai, jog atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., nepatvirtina, jog jis šiame bute faktiškai gyveno po savo motinos L. O. S. mirties, nes vien gyvenamosios vietos deklaravimas kuriuo nors konkrečiu adresu pats savaime nėra tapatus asmens faktiniam gyvenimui konkrečioje vietoje. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra asmens pagrindinė gyvenamoji vieta. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 2.17 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, o įstatymo leidėjas nesieja asmens deklaruotos gyvenamosios vietos su šio asmens faktine gyvenamąja vieta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovautis išimtinai viešo registro duomenimis sprendžiant apie atsakovo faktinį gyvenimą palikėjos bute, negalima. Be to, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta šiuo adresu deklaruota dar 1990-05-16, t. y. prieš 17 metų iki jo motinos L. O. S. mirties.

Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimai, kuriais ieškovas įrodinėja palikimo priėmimo faktą, buvo priimti už akių. Pažymėtina, kad sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. turi įsitikinti, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2008). Iš LITEKO sistemoje esančių duomenų matyti, kad sprendimai už akių civilinėse bylose Nr. 2-3434-673/2009 ir 2-2857-550/2012, kuriais iš atsakovo buvo priteista skola už L. O. S. palikimą sudarančiam butui pateiktą šilumos energiją buvo priimti tik formaliai įvertinus (t. y. betiriant faktinio pagrįstumo) minėtą Kauno apskrities VMI 2009-07-09 raštą, kuriame buvo nurodyta L. O. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., gyvenamąją vietą deklaravęs jos sūnus G. S., todėl tame bute ir gyvena. Tai, kad G. S. tokių procesinių sprendimų neskundė, nėra įrodymas, leidžiantis daryti išvadą, kad G. S. bute gyveno ir palikimą priėmė. Taigi jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktinį atsakovo gyvenimą šiame bute po palikėjos mirties, apart atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo šiame bute prieš 17 metų iki atsirandant palikimui, nėra.

Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimas ginčo bute, atliktas prieš 17 metų iki palikimo atsiradimo, Kauno apskrities VMI 2009-07-09 ir 2010-05-19 raštai, kuriuose nurodytos informacijos apie faktinį atsakovo gyvenimą ginčo bute po palikimo atsiradimo nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, taip pat Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimai už akių, priimti atlikus tik formalų įrodymų vertinimą, nėra pakankami patvirtinti ieškovo nurodomą faktą, kad atsakovas po savo motinos L. O. S. mirties gyveno jos bute, t. y. faktiškai jį valdė (CPK 178 str., 185 str.). Jokių kitų atsakovo, kaip L. O. S. įpėdinio paveldint pagal įstatymą, aktyvių veiksmų, atliktų per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po palikimo atsiradimo, rodančių jo valią priimti motinos palikimą, ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo. Todėl tenkinti ieškovo reikalavimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas G. S. priėmė po savo mamos L. O. S. palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nėra pagrindo ir šis reikalavimas atmestinas.

Nenustačius palikimo priėmimo fakto, kaip vieno iš nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų (CK 47 str. 2 p.), atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl atsakovo nuosavybės teisės į butą esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Ieškovui išaiškintina, kad dėl L. O. S. turto paveldėjimo jis turėtų pakartotinai kreiptis į valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujančią instituciją, kuriuos veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Patikslintas ieškinys turėjo būti apmokėtas 144 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 5 p. (redakcija, galiojusi iki 2014-12-31), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas sumokėjo 285 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4), todėl yra pagrindas ieškovui grąžinti permokėjo žyminio mokesčio dalį – 141 Lt (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Tačiau, atmetus ieškinį, ieškovas privalo atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 60,78 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.). Išskaičius šią sumą iš atsakovui grąžintino žyminio mokesčio, ieškovui grąžintina 80,22 Lt arba 23,23 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi byloje nėra žinoma tiksli atsakovo G. S. gyvenamoji vieta, jis Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartis nedirba, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą procesiniai dokumentai jam įteikti nebuvo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 130 str. 1 d., procesinis dokumentas – teismo sprendimas atsakovui įteiktinas ir viešo paskelbimo būdu, apie tai paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (CPK 130 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui AB „Panevėžio energija‘, į. k. 147248313, 23,23 Eur (dvidešimt tris eurus 23 ct) žyminio mokesčio (sumokėta 2014-04-29 mokėjimo nurodymu Nr. 1263).

Atsakovui G. S. apie priimtą sprendimą pranešti ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje išspausdinant tokio turinio pranešimą: „Kėdainių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-20-673/2015 pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ patikslintą ieškinį atsakovui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims VMI prie LR TM, D. L. ir D. S., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad atsakovas po motinos L. O. S. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti bei priimant sprendimą leisti ieškovui įregistruoti turtą G. S. vardu, 2015-01-26 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Teismas išaiškina atsakovui G. S., kad šis teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per bylą nagrinėjusį Kėdainių rajono apylinkės teismą. Informacijos teirautis tel. Nr. 8 347 61292“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per bylą nagrinėjusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.