- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-102/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Thomas Philipps Baltex“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VIB“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Thomas Philipps Baltex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3893-262/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VIB“ (šiuo metu bankrutuojančios) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Thomas Philipps Baltex“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „VIB“ ieškiniu, remdamasis CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.487 straipsnio 1 dalimi, prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo UAB „Thomas Philipps Baltex“ 138 734,17 Lt skolos, 300 Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 9 069 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2-5 b. l.). Nurodė, kad 2006 m. sausio 24 d. sudarė su atsakovu Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui 1756,10 kv. m. bendro naudingojo ploto negyvenamąsias komercinės paskirties patalpas pastato, esančio Kaune, Baltų per. 49F, pirmame aukšte (toliau – Nuomos sutartis); už suteiktas nuomos paslaugas išrašė atsakovui 2010-11-02 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. VIB 297, 2010-12-01 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. VIB 303, 2011-01-03 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. VIB 309, kurių atsakovas neapmokėjo, todėl susidarė 138 734,17 Lt skolos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011-02-09 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 138 734,17 Lt skolos, 9069 Lt delspinigių ir 300 Lt nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (148 103,17 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3181 Lt bylinėjimosi išlaidų (CK 6.38 str., 6.249 str. 4 d. 3 p., 6.256 str. 2 d., 6.477 str. 1 d., 6.487 str. 1 d.; 39-41 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl 2011-02-09 preliminaraus teismo sprendimo (46-49 b. l.). Nurodė, kad buvo sudaręs sutartį dėl parduotuvių valdymo su byloje nedalyvaujančia UAB „Viktida“, kurios akcininkė ir direktorė I. W. kartu su sutuoktiniu V. W. (V. W.) padarė atsakovui daugiau nei 2,2 mln. Lt žalos, neinkasuodama 2,2 mln. Lt pinigų sumos į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovo teigimu, minėti asmenys yra atsakovo skolininkai ir ieškovo UAB „VIB“ akcininkai bei kreditoriai, todėl atsakovas, pasinaudojęs CK 6.58 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta savigynos teise, sustabdė prievolės vykdymą ieškovui BUAB „VIB“. Be to, atsakovo prievolės vykdymo sustabdymas ieškovui sukuria teisines pasekmes ieškovo kreditoriams, o apie prievolės vykdymo sustabdymo priežastis atsakovas informavo ieškovą, kuris nepareiškė dėl to prieštaravimų.
Ieškovas atsiliepime nesutiko su atsakovo prieštaravimais (73-78 b. l.). Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių I. W. ir V. W. atsakomybę, ir be pagrindo sustabdė prievolės vykdymą CK 6.58 straipsnio 6 dalies pagrindu, kadangi savigyna, kaip teisių gynimo būdas, naudojama tik CK nustatytais atvejais (CK 1.139 str.), o CK nenumatytas prievolės vykdymo sustabdymas, remiantis tuo, jog prievolės kitos šalies kreditoriai yra kitos šalies skolininkai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu paliko nepakeistą preliminarų sprendimą (CPK 430 str. 6 d. 1 p.; 112-116 b. l.). Teismas sprendė, kad ieškovas neatliko neteisėtų veiksmų atsakovo atžvilgiu, todėl atsakovui nebuvo pagrindo ginti civilines teises, pasinaudojant CK 6.58 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta savigynos teise sustabdyti prievolės vykdymą ieškovui UAB „VIB“, kurio kreditoriais yra ieškovo akcininkai I. W. ir V. W.. Teismo teigimu, savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir neperžengti savigynos ribų (CK 1.139 str. 2 d.), o atsakovas, atlikdamas sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą, stengiasi perleisti savo piniginius reikalavimus ieškovui į galimą I. W. ir V. W. skolą; atsakovas neturėjo pagrindo pasinaudoti savigynos teise - nevykdyti prievolės ieškovui vien dėl to, kad atsakovo galimi skolininkai yra ieškovo kreditoriai. Teismo nuomone, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė nuomos teisiniai santykiai, o ieškovas tinkamai vykdė sutartines prievoles, todėl atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už suteiktas nuomos paslaugas (CK 6.38 str., 6.477 str. 1 d., 6.487 str. 1 d., Nuomos sutarties 7.1-7.5 punktai), be to, netinkamai vykdęs savo sutartinę prievolę, turi atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.; Nuomos sutarties 8.1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (118-121 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Kilęs ginčas negalėjo būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, ir apygardos teismas, gavęs atsakovo prieštaravimus, turėjo pakankamai duomenų preliminaraus sprendimo panaikinimui bei ginčo nagrinėjimui pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles. Bylos nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka lemia ne tik aplinkybė, jog ieškovo reikalavimai turi būti pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau ir atsakovo galimybė atsikirtimus į ieškinį pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovas negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių ieškovo įsiskolinimą sutuoktiniams W., juos prašė išreikalauti teismo, bei į procesą įtraukti trečiaisiais asmenimis sutuoktinius W. kadangi sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Be to, ieškovas, kreipdamasis į teismą, nenurodė reikšmingų bylos aplinkybių: dėl I. W. nusikalstamų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovas pripažintas ieškovu baudžiamojoje byloje, o ieškovas informuotas apie prievolės vykdymo sustabdymą bei tai, kad jis yra skolingas sutuoktiniams W.;
2. Teisingam kilusio ginčo išsprendimui nepakanka įvertinti nuomos santykius ir prievolės nevykdymą, reikia įvertinti ir teisinius santykius, siejančius ieškovą, atsakovą bei ieškovą kontroliuojančius asmenis;
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovas neturėjo pagrindo sustabdyti prievolės vykdymą. CK nereglamentuoja prievolės įvykdymo sustabdymo, esant duomenims apie tai, kad šalis turi priešpriešinį reikalavimą tiek į kitą sutarties šalį, tiek į šią šalį kontroliuojančius asmenis, todėl, esant teisės spragai, teismas turėtų suformuoti praktiką;
Šalies argumentai
4. Ieškovo prašomi priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli ir teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką, turėjo teisę juos sumažinti, kadangi 9 069 Lt delspinigių nėra minimalūs nuostoliai.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą teismo sprendimą (125-129 b. l.). Nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka; ieškinio dalykas atitinka CPK 424 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamų santykių, ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, o dokumentinis procesas užtikrina proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principą, kadangi nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, byla išnagrinėjama greičiau ir pigiau nei bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka; be to, atsakovas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi galimybę pareikšti prieštaravimus ir juos pagrįsti rašytiniais įrodymais. Ieškovo teigimu, atsakovas neturėjo pagrindo sustabdyti prievolės vykdymo pagal Nuomos sutartį; pagal teismų praktiką toks savigynos būdas leidžiamas tik CK numatytais atvejais esant pagrindui (CK 6.46 str., 6.58 str., 6.65 str., 6.207 str., 6.208 str., 6.220 str.), tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų neįvykdęs priešpriešinės pareigos atsakovui, o atsakovo prievolės sustabdymas dėl ieškovo akcininkės galimos padarytos žalos atsakovui, nėra reglamentuojamas CK; pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo nėra atsakingas pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, be to, I. W. galimą žalą padarė ne kaip ieškovo akcininkė, o kaip kito juridinio asmens UAB „Viktida“ akcininkė ir direktorė, todėl ieškovas bet kokiu atveju nėra atsakingas už akcininkės prievoles atsakovui. Ieškovo nuomone, delspinigiai negali būti vertintini kaip per dideli, kadangi dėl jų susitarė privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje; atsakovas piktybiškai vengia prievolių vykdymo, o netesybų dydis, lyginant jį su skolos suma, nesudaro pagrindo ieškovui piktnaudžiauti teise ar nepagrįstai praturtėti, be to, atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas turėjo neigiamų pasekmių ieškovo ūkinei finansinei veiklai.
Pagal vieningos teismų sistemos LITEKO duomenis, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 nutartimi iškelta ieškovo UAB „VIB“ bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas 2013-02-18 pateiktu prašymu prašo įvertinti naujas aplinkybes ir sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, pridėdamas Kauno apskrities VPK NTV ENTS tyrėjo pranešimą apie tai, kad „baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00162-10 2012-11-22 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį“ (138-140 b. l.).
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste vien tik ta aplinkybė, jog yra pradėtas apelianto nurodytas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pagrindo civilinei bylai sustabdyti (CPK 162³ str., 163-164 str.). Juolab kad nepateikta ir įrodymų, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės turėtų įtakos atsakovo prievolės ieškovui vykdymui, o tai, kad Kauno apskrities VPK NTV ENTS tyrėjo nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00162-10 atsakovas pripažintas civiliniu ieškovu dėl įtariamosios UAB „Viktida“ direktorės I. W. nusikalstama veika padarytos žalos, taip pat nesudaro pagrindo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą (102 b. l.; CPK 162³ str., 164 str. 4 p.).
Dėl apeliacinio skundo
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, tarp jų, jog atsakovas neturėjo pagrindo sustabdyti prievolės ieškovui vykdymo, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su bylos nagrinėjimo negalimumu dokumentinio proceso tvarka, tarp jų, kad bylos nagrinėjimas dokumentinio proceso tvarka apribojo atsakovui galimybę pasinaudoti procesinėmis teisėmis ar sąlygojo neteisingą bylos išnagrinėjimą.
Dokumentinis teismo procesas – tai viena iš supaprastinto teismo proceso formų, o jo leistinumo taisyklės suformuotos CPK 424 straipsnyje, kurio 1 dalis imperatyviai nurodo reikalavimų pobūdį, kuriuos galima pareikšti dokumentiniame procese. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto ar kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas CPK XXII skyriuje nustatyta dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.
Bylos duomenimis, ieškovo UAB (šiuo metu BUAB) „VIB“ ieškinys (ieškinio dalykas yra atsakovui UAB „Thomas Philipps Baltex“ pareikštas piniginis reikalavimas, atsiradęs iš Nuomos sutarties, kuris pagrįstas rašytiniais įrodymais) atitinka CPK 424 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus leistinumo reikalavimus (6-16 b. l.).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog preliminaraus teismo sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tąsa, priklauso nuo to, ar atsakovas pareikš prieštaravimus; atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui, ir baigiasi galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-620/2012).
Nagrinėjamu atveju, atsakovui pateikus prieštaravimus dėl dokumentinio proceso tvarka priimto preliminaraus teismo sprendimo ir pareikšto ieškinio (46-49 b. l.), kilo būtinybė nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir tiek ieškovas, tiek atsakovas galėjo naudotis visomis CPK 177 straipsnio leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų prašyti teismo išreikalauti įrodymus, atsakovo nuomone, reikšmingus nagrinėjamam ginčui. Tai, kad apygardos teisme nepatenkintas atsakovo prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą bei įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis V. W. ir I. W., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog byla išnagrinėta nevisapusiškai. Juolab kad atsakovas, tiek pareikšdamas prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, tiek nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, galėjo remtis proceso normose įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.), atsakovo pateikti įrodymai buvo priimti teismo (50-68 b. l., 102 b. l.) ir įvertinti teismo sprendime, o atsakovo prašymų pagrįstumas buvo įvertintas pagal jų ryšį su nagrinėjamu ginču (105-106 b. l.). Apeliantas pasinaudojo teise apskųsti galutinį teismo sprendimą apeliacine tvarka (CPK 301 str., 430 str. 8 d.), o apeliaciniame skunde teigdamas, jog teismas sukliudė pateikti įrodymus, jo manymu, reikšmingus nagrinėjamam ginčui, tokių įrodymų nepateikė ir neprašė jų išreikalauti nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 314 str.).
Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė proceso teisės normų.
Bylos duomenimis, atsakovas nevykdymą prievolės mokėti ieškovui nuomos mokestį už nuomojamas pagal 2006-01-24 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 1756,10 kv. m. ploto komercinės paskirties patalpas, esančias Kaune, Baltų pr. 49 F, grindžia veiksmų savo teisei priverstinai įgyvendinti panaudojimu – savigyna (CK 6.58 str. 6 d.), tačiau toks atsakovo argumentas nepagrįstas byloje esančiais įrodymais (CPK 12 str., 178 str.).
Savigyna – vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, nustatytas CK 6.46, 6.58, 6.207, 6.208 ir kituose straipsniuose, suteikiantis galimybę asmeniui tam tikrais atvejais panaudoti veiksmus savo teisei priverstinai įgyvendinti, laikantis CK 1.139 straipsnyje numatytų reikalavimų. CK 6.58 straipsnyje numatytas vienas iš savigynos būdų – prievolės vykdymo sustabdymas.
Pagal bylos duomenis, atsakovas sustabdė prievolės ieškovui vykdymą - atsiskaitymą pagal Nuomos sutartį išrašytas PVM sąskaitas - faktūras už suteiktas komercinės paskirties nuomos paslaugas (12 b. l., 14 b. l., 16 b. l.), jo teigimu, dėl neteisėtų ieškovo akcininkų I. W. ir V. W. veiksmų, kuriais, atsakovo teigimu, minėti asmenys pasisavino atsakovo lėšas ir jas paskolino ieškovui. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pagal tarp šalių sudarytą ginčo Nuomos sutartį neturėjo prievolių atsakovo atžvilgiu, juolab kad Nuomos sutartyje nurodytos komercinio pobūdžio patalpos buvo perduotos atsakovui (bei jo naudojamos), ir dėl to nėra ginčo byloje, o atsakovas neginčija ir mokėtino nuomos mokesčio dydžio bei prievolės atsiskaityti už suteiktas patalpų nuomos paslaugas.
Be to, pagal įstatymą, juridinis asmuo pagal savo prievoles yra atsakingas jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str. 1 d.), bet nėra atsakingas už juridinio asmens dalyvio prievoles (CK 2.50 str. 2 d.). Taigi atsakovas nepagrįstai sustabdė savo prievolės atsiskaityti už nuomos paslaugas ieškovui vykdymą dėl, jo teigimu, neteisėtų ieškovo dalyvių (akcininkų) veiksmų. Tai, kad atsakovas Kauno apskrities VPK NTV ENTS tyrėjo nutarimu ikiteisminiame tyrime pripažintas civiliniu ieškovu dėl įtariamosios UAB „Viktida“ direktorės I. W. nusikalstamos veikos (102 b. l.), nesudaro pagrindo sustabdyti nurodytos atsakovo prievolės ieškovui vykdymą. Juolab kad tuo atveju, jeigu būtų nustatyti I. W. neteisėti veiksmai atsakovo atžvilgiu, atsakovas turėtų teisę kreiptis į teismą su savarankišku reikalavimu minėtam asmeniui dėl žalos atlyginimo, nepaisant to, ar dėl neteisėtų veiksmų gautos lėšos buvo paskolintos ieškovui. Taigi apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo pagrindo sustabdyti prievolės ieškovui vykdymo, kad atsakovas turi pareigą mokėti nuomos mokestį už nuomojamas komercinės paskirties patalpas (CK 6.38 str., 6.487 str. 1 d.; Nuomos sutarties 7.1. – 7.5. punktai).
Neturi pagrindo ir apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai nesumažino Nuomos sutarties 8.1 punkte nustatyto dydžio (0,2 proc.) delspinigių, atsakovui pažeidus Nuomos sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose nustatytus mokėjimo terminus (6-11 b. l.).
Pagal įstatymą, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, kreditoriaus patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindo pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas sumažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
Be to, Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, bei įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis, ar abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius bei laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas); tačiau teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų
nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).
Nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas – verslininkai, sudarę Nuomos sutartį dėl negyvenamųjų patalpų nuomos, kuria šalys laisva valia susitarė dėl delspinigių dydžio (0,2 proc. nesumokėtos sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną; Nuomos sutarties 8.1 p., 6-11 b. l.), ir toks susitarimas sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 str. 1 d., 6.189 str.). Beje, atsakovas iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl skolos ir delspinigių iš atsakovo priteisimo, neginčijo sutartimi nustatyto delspinigių dydžio ir neprašė jų sumažinti, pakeičiant Nuomos sutarties 8.1 punkto nuostatas dėl netesybų dydžio, be to, delspinigių, paskaičiuotų pagal Nuomos sutartį, suma (9 069 Lt) nėra didelė, palyginus su atsakovo skola (148 103,17 Lt) pagal šią sutartį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, tarp jų ir tai, jog atsakovas, būdamas verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, laisva valia pasirašęs Nuomos sutartį, galėjo numatyti sutarčių neįvykdymo teisinius padarinius, sprendžia, kad apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl sutartinių netesybų dydžio, teisingai nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tai atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, be to, nėra pagrindo teigti ir apie ieškovo nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita (CK 1.5 str.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto ieškovo naudai priteistinos jo atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, sumažintinos iki 1 200 Lt (130-133 b. l.; CPK 88 str. 2 d., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Thomas Phillips Baltex“, juridinio asmens kodas 110590187, ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VIB“, juridinio asmens kodas 300140877, naudai 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.