Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-07-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-12184-1176/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-09
Bylos Nr.
2YT-12184-1176/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-053326-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Ražanauskienė
Pareiškėjas
C. C.
Suinteresuotas asmuo
G. G.
Kategorijos
  • 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-12184-1176/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-053326-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.; 2.5,1.; 2.5.5.; 2.5.9. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 9 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo C. C. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje G. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – garažą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažas).

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas 1999-02-13 pirko Garažą, tačiau 1999-04-19 gavo iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filialo atsakymą, kuriuo atsisakyta registruoti nekilnojamąjį turtą. Priežastis – 1999-04-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo antstolių kontoros garažų grupei, adresu (duomenys neskelbtini), pritaikytas areštas. Į šią grupę pateko taip pat garažas Nr. (duomenys neskelbtini). Arešto priežastis – 377 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Vėliau pareiškėjas kreipėsi pakartotinai į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą dėl Garažo įregistravimo, tačiau atsisakyta tai padaryti, taip pat kreipėsi į teismą, tačiau pareiškimą atsisakė priimti. Kadangi pareiškėjas yra praleidęs terminą įregistruoti nuosavybės teisę į garažą, pareiškimu prašoma praleistą terminą atnaujinti.

3. Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė priežastis, kodėl buvo praleistas terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas iš esmės tenkintinas.

5. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti praleistą įstatyme numatytą terminą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad Garažą pareiškėjas įsigijo 1999-02-13 sutarties, sudarytos su D. D., (notarinio registro Nr. 2-1931) pagrindu (toliau – ir Sutartis). Sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas perka garažą, (duomenys neskelbtini). Iš 2025-01-22 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Garažas įregistruotas kaip D. D. nuosavybė. Byloje yra Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro notarės Vaivos B. B. 2025-04-08 raštas Nr. 86/2004, kuriame nurodyta, kad paveldėjimo byloje Nr. 86/2004 po D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą 2004-11-09 priėmė mirusios dukra G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Nagrinėjamu atveju Sutartis sudaryta 1999 metais, t. y. iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl sandorio galiojimo vadovaujamasi 1964 m. civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.

8. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančią.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalyje, nustačiusioje, kad dėl svarbių priežasčių praleistą terminą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje gali atstatyti teismas.

10. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus; naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams; teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2013).

11. Spręsdami termino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismai turi nustatyti, ar sandorio sudarymas, nors jis nebuvo įregistruotas, atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

12. Pareiškėjas 2025-06-12 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad nuosavybės teisės į Garažą pagal Sutartį negalėjo įregistruoti dėl objektyvių priežasčių, nes VĮ Registrų centras atsisakė atlikti registraciją dėl to, kad iki pat 2020 metų 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija turėjo įsiskolinimą VMI. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis dar 1999 metais kreipėsi dėl nuosavybės teisės į Garažą įregistravimo, tačiau Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas 1999-04-19 raštu atsisakė įregistruoti nekilnojamąjį turtą, nurodydama, kad 1999-04-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo antstolių kontoros turto arešto akto pagrindu garažas (duomenys neskelbtini), areštuotas. Pareiškėjui pakartotinai pasikreipus su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į Garažą, buvo gauti šie VĮ Registrų centro sprendimai: 2009-12-08 sprendimu Nr. RS-2185 atsisakyta įregistruoti nuosavybės teisę į Garažą, nes buvo praleistas sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre įstatyme nustatytas terminas; 2017-03-16 sprendimu atsisakyta įregistruoti nuosavybės teisę, nes pareiškėjo prašymas jau buvo išspręstas 2009-12-08 sprendimu. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-35913-600/2017, jo pareiškimą atsisakė priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-4986-861/2020, pareiškėjos 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pareiškimas dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), arešto panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino ji padavusiam asmeniui.

13. Pareiškėjas tiek pareiškime, tiek 2025-06-12 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad jis taip pat kreipėsi į VĮ Registrų centrą 2024-10-07 dėl Garažo įregistravimo, tačiau 2024-10-14 sprendimu atsisakyta jį įregistruoti. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas rašytinių įrodymų nepateikė, tačiau dar 2009-12-08 sprendimu Nr. RS-2185 VĮ Registrų centras atsisakė atlikti registravimą, nes buvo praleistas sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre terminas. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad tai yra pagrindė nuosavybės teisės į Garažą neregistravimo priežastis.

14. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais.

15. Atsižvelgiant į pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog yra pagrindas minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad pirmą kartą pareiškėjo nuosavybės teisę į Garažą atsisakyta įregistruoti dėl pritaikyto turto arešto, vėliau – dėl praleisto sutarties įregistravimo termino. Nors terminas sutarčiai įregistruoti praleistas gan daug, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjas sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neįregistravo sandorio. Taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, o draudimas užregistruoti pareiškėjo vardu įgytą turtą neatitiktų sandorio šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo, civilinių teisinių santykių stabilumo principų. Pareiškėjo pateikta 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2025-01-10 pažyma, kurioje nurodyta, kad garažo boksu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) naudojasi C. C. ir moka mokesčius, skolų už garažų boksą nėra, patvirtina, kad pareiškėjas nuo įsigijimo iki šiol faktiškai naudojasi Garažu.

16. Vien tik sandorio teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip asmens nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas Garažą įsigijo nesąžiningai, priešingai, tai, kad pateikta Sutartis yra patvirtinta notaro, leidžia spręsti apie tai, kad šis sandoris atitiko šalių valią ir sutarties šalių buvo visiškai įvykdytas. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai (tokios pozicijos laikomasi ir apeliacinės instancijos teisme, kaip antai, Klaipėdos apygardos teismo 2024-11-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1199-459/2024). Be to, suinteresuotas asmuo G. G. prieštaravimų byloje neteikė. Teismo vertinimu, neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeista pareiškėjo, kaip sąžiningo turto įgijėjo, teisė disponuoti jam priklausančia nuosavybe.

17. Vadovaudamasis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą terminą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų pareiškimas tenkintinas – pareiškėjui atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą iš esmės tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui C. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą įregistruoti 1999 m. vasario 13 d. sudarytą ir Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės E. E. patvirtintą sutartį, registro Nr. 2-1931, kurios pagrindu pareiškėjas C. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsigijo garažą (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių terminą sutarčiai įregistruoti pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Ražanauskienė