- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- A-1727-552/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02938-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) atliko bausmę Pravieniškių PN-AK, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Teigė, kad bausmę atliko perpildytuose pataisos namuose bei kamerų tipo patalpose; kalėjo kamerose nuo Nr. 1 iki Nr. 26, nesilaikant ploto normų reikalavimų. Pažymėjo, kad kamerose baldai apsunkino laisvą judėjimą. Nurodė, kad gyvenamosiose kamerose buvo drėgna, šalta, nes langai buvo netvarkingi ar jų nebuvo. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų buvo pelėsis ir drėgmė, dėl kurios buvo drėgna patalynė, ant kurios miegojo. Teigė, kad dėl blogos oro šalinimo sistemos kamerose trūko gaivaus oro; grotos ant langų į patalpas neįleisdavo pakankamai oro ir natūralios dienos šviesos. Akcentavo, kad netinkamomis sąlygomis praleido apie 8 mėn., dėl nurodytų sąlygų sutriko miego ritmas, prabusdavo naktimis, blogai miegojo, tapo nervingas, pats kreipėsi į gydytojus ir psichiatrus, nes sutriko psichika. Pareiškėjas pažymėjo, kad ant kūno atsirado išbėrimai, dėl kurių buvo paskirtas maudymasis kas 2 dienas. Teigė, kad dušo patalpose buvo pelėsis, nešvaru, sulaužyti dušo kranai, atsirado grybelis, per kurį turėjo vaikščioti basomis kojomis, nes administracija neužtikrino guminių kilimėlių dušuose. Dėl nurodytų sąlygų tapo nervingas, sutriko psichika, sumažėjo bendravimo ypatumai. Akcentavo, kad kamerų inventorius buvo senas ir netvarkingas, sulaužytos spintelių, kuriose laikė daiktus, durys. Nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose ant sienų buvo pelėsis, jie buvo purvini, šiukšlės nebuvo nešamos laiku, todėl buvo blogas kvapas.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas už režimo reikalavimų pažeidimus atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose; nurodė laikotarpius ir kamerų tipo patalpas, į kurias pareiškėjas buvo paskirtas ginčo laikotarpiu. Teigė, kad nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Darė išvadą, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumatė tokio skaičiavimo būdo, apie kurį kalba pareiškėjas. Teigė, kad duomenys apie tai, koks inventorius buvo kiekvienoje kameroje ir jo kiekis, įstaigoje nekaupiami. Tvirtino, kad kamerose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, įrengta mechaninė vėdinimo sistema; kameras papildomai buvo galima vėdinti per atidaromus langus. Pravieniškių PN-AK manė, kad santykinė oro drėgmė padidėjo patalpas netinkamai vėdinant; padidėjus santykinei oro drėgmei patalpose galėjo atsirasti pelėsis. Pažymėjo, kad pelėsį privalo naikinti kamerų būriuose esantys budėtojai jiems išduodamomis dezinfekavimo priemonėmis. Akcentavo, kad patalpas turėjo tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad užtikrino tinkamą temperatūros ir drėgmės palaikymą kamerose; esant būtinumui išduodamas elektrinius šildytuvus ir ventiliatorius. Teigė, kad patalynė nuteistiesiems buvo keičiama kartą per savaitę. Nurodė, kad pareiškėjas dėl drėgnos patalynės į Ūkio skyrių nesikreipė. Pažymėjo, kad pataisos namų 2-ojo sektoriaus langai buvo įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovo atstovas teigė, kad užtikrino teisės aktuose nustatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, o gavęs informaciją apie perdegusias lemputes, jas nedelsiant pakeisdavo naujomis. Pažymėjo, kad 2-ojo sektoriaus dušinė buvo tvarkinga. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemelių sienos buvo nuolat veikiamos atmosferos poveikio ant jų susidarydavo nedideli samanų ir kerpių plotai, tačiau sienos buvo nuolatos valomos. Pažymėjo, kad kasdien buvo atliekama kamerų techninė apžiūra; užfiksuoti pažeidimai buvo šalinami nedelsiant. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai nebuvo gyvybiškai pavojingi ir nebuvo susiję su gyvenimo sąlygomis. Manė, kad pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai buvo bendro pobūdžio, nebuvo konkretūs. Pažymėjo, kad tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai buvo neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildino iš netinkamų jo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, kai gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teismas nustatė, kad objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nebuvo pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas teismo skaičiuotas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundu prašė priteisti neturtinę žalą už netinkamas sąlygas, kalint Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje. Iš 2018 m. gruodžio 20 d. Duomenų apie nuteistąjį buvo matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d.) į Pravieniškių PN-AK iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo atvyko 2017 m. gegužės19 d., išvyko – 2017 m. rugpjūčio 23 d.; iš Pravieniškių PN-AK 3-o sektoriaus atvyko – 2017 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. spalio 16 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, į Pravieniškių PN-AK atvyko 2017 m. spalio 19 d., 2017 m. spalio 30 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, į Pravieniškių PN-AK atvyko 2017 m. lapkričio 2 d., 2017 m. lapkričio 9 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, į Pravieniškių PN-AK atvyko 2017 m. lapkričio 20 d. Nurodytas vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotas iš atsiliepimo, Pravieniškių PN-AK 2018 m. gruodžio 27 d. pažymoje Nr. 42-21876 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus bei Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 2 d. pažymoje Nr. 77-7 nurodytų gyvenamųjų patalpų ploto.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 19 d. buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 2-ojo sektoriaus kamerą Nr. 20, kurios gyvenamasis plotas yra 13,88 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,94 kv. m (t. y., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 11¹.2. punktas nepažeistas). Pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 22 d. buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 2-ojo sektoriaus kamerą Nr. 10, kurios gyvenamasis plotas yra 8,29 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,145 kv. m (t. y., Taisyklių 11¹.2. punktas nepažeistas). Pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 2-ojo sektoriaus kamerą Nr. 14, kurios gyvenamasis plotas yra 6,03 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,03 kv. m (t. y., Taisyklių 11¹.2. punktas nepažeistas). Pareiškėjas nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 2-ojo sektoriaus kamerą Nr. 6, kurios gyvenamasis plotas yra 14,20 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,7333 kv. m (t. y., Taisyklių 11¹.2. punktas nepažeistas). Pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 5 d. buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 2-ojo sektoriaus kamerą Nr. 10, kurios gyvenamasis plotas yra 8,29 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,145 kv. m (t. y., Taisyklių 11¹.2. punktas nepažeistas). Pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 12 d. buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 2-ojo sektoriaus kamerą Nr. 17, kurios gyvenamasis plotas yra 7,22 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,61 kv. m (t. y., Taisyklių 11¹.2. punktas nepažeistas). Pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 2-ojo sektoriaus kamerą Nr. 5, kurios gyvenamasis plotas yra 13,57 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,52333 kv. m (t. y., Taisyklių 11¹.2. punktas nepažeistas). Pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 2-ojo sektoriaus kamerą Nr. 19, kurios gyvenamasis plotas yra 14,43 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,6075 kv. m (t. y., Taisyklių 11¹.2. punktas nepažeistas).
8. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nebuvo paneigti, todėl teismas jais vadovavosi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir padarė išvadą, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu laikant jį Pravieniškių PN-AK uždaros zonos 2-ajame sektoriuje buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m, nustatyta Taisyklių 11¹.2. p.), todėl nebuvo pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo minėtais laikotarpiais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis).
9. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipė dėmesį Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju nebuvo nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nebuvo pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamą plotą. Atsižvelgęs į tai, teismas teigė, kad nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su ploto užstatyto baldais, pažeidimu.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose ant sienų buvo pelėsis ir drėgmė, dėl kurios drėko patalynė, ant kurios miegojo. Taip pat teigė, kad, gyvenamosiose kamerose buvo drėgna, šalta, nes langai buvo netvarkingi ar jų nebuvo, o dėl blogos oro šalinimo sistemos kamerose trūko gaivaus oro; grotos ant langų į patalpas neįleisdavo pakankamai oro ir natūralios dienos šviesos. Spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų apie nešvarias patalpas ir jose besiveisiantį pelėsį, teismas vadovavosi Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir HN 134:2015) 37 punktu, kuris nurodė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiškėją, valingos veiklos. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog jis negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus ir taip pašalinti drėgmės pertekliaus patalpose, bei susitvarkyti savo gyvenamąsias patalpas. Patalpose, kurias reguliariai vėdino, tinkamai prižiūrėjo ir tvarkė jose gyvenantys asmenys, nebūtų buvę sąlygų perteklinei drėgmei kauptis ir pelėsiui veistis.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų apšvietimo bei būklės nepagrindė įrodymais. Be to, skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šiuos argumentus, tačiau nedetalizavo jokių su šiais jo teiginiais susijusių aplinkybių, t. y. kokiose patalpose (konkrečiai kuriose kameros) tariamai buvo pelėsis, drėgmė, netinkamas apšvietimas, nebuvo oro, kada (kokiu laikotarpiu, dienomis ir pan.) buvo drėgna patalynė. Atsakovo atstovo į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK namų Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 2 d. pažyma Nr. 77-7 patvirtino tai, kad pareiškėjas į Ūkio skyrių dėl drėgnos patalynės nesikreipė. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo bei kamerų būklės atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais rėmėsi. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nebuvo duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nebuvo objektyvios galimybės. Pareiškėjo argumentai dėl drėgnos patalynės, netinkamos langų būklės, nepakankamo apšvietimo, drėgmės ir kamerų būklės iš esmės buvo grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl teismo laikyti nepagrįstais ir atmesti (ABTĮ 56 str.).
12. Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose ant sienų buvo pelėsis, jie buvo purvini, šiukšlės nebuvo nešamos laiku, todėl buvo blogas kvapas. Kamerų inventorius senas ir netvarkingas, sulaužytos spintelių, kuriose laikė daiktus, durys. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog kameros bei pasivaikščiojimų kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus; pasivaikščiojimų kiemelių sienos nuolat veikiamos atmosferos poveikio ant jų susidaro nedideli samanų ir kerpių plotai, tačiau sienos nuolatos valomos. Taip pat nurodė, kad kamerų tipo patalpose yra metalinė lova (1 vnt. 1 asmeniui), spintelė prie lovos (1 vnt. 1 asmeniui), taburetė ir / arba kėdė ir / arba suolai (pagal poreikį), stalas (1 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.), valymo inventorius (1 komplektas), sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po 2 kabliukus 1 asmeniui). Minėtas aplinkybes patvirtino Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 2 d. pažyma. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas skundėsi dėl netvarkingo ir / arba sulaužyto inventoriaus arba jo trūkumo Pravieniškių PN-AK. Teismo vertinimu, pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl anksčiau nurodyto netvarkingo inventoriaus, atsakovo atstovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netvarkingo kamerų inventoriaus teismo atmesti kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, nenurodė kada pasivaikščiojimo kiemelyje buvo blogas kvapas, pelėsis, bei galimai pareiškėjui sukeltų pasekmių neindividualizavo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimąsi į atsakovo atstovą dėl netvarkingo pasivaikščiojimo kiemelio, todėl, teismo vertinimu, nesant tokių duomenų, abstraktaus ir niekuo nepagrįsto pareiškėjo tvirtinimo pagrindu nagrinėjamame kontekste atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo galima. Pažymėta, jog teismas neabejojo atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad pasivaikščiojimų kiemelių sienos nuolatos valomos, taigi, atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos pasivaikščiojimų kiemelių būklės.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas teigė, kad dušo patalpose buvo pelėsis, nešvaru, sulaužyti dušo kranai, atsirado grybelis, per kurį turėjo vaikščioti basomis kojomis, nes administracija neužtikrino guminių kilimėlių dušuose. Dėl nurodytų sąlygų tapo nervingas, sutriko psichika, sumažėjo bendravimo ypatumai. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo suteikta teisės aktuose nustatytos trukmės galimybė pasinaudoti dušu (t. y. pareiškėjui buvo užtikrinama teisė pasinaudoti dušu). Pareiškėjas tik nurodė, kad duše nebuvo švaru, nebuvo guminių kilimėlių, buvo sulaužyti kranai. Teismas sprendė, kad anksčiau nurodytas nacionalinis reguliavimas dėl prausimosi kartų skaičiaus suteikimo savaime nebuvo pažeistas. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad duše įrengti 4 dušo sieteliai, kurie buvo prižiūrimi (sulaužius ar sugadinus nedelsiant taisomi / keičiami). Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į administraciją su nusiskundimais dėl dušo ir jo inventoriaus būklės bei trūkumo, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindė patirtais moraliniais (dvasiniais) išgyvenimais. Akcentavo, kad netinkamomis sąlygomis praleido apie 8 mėn., dėl nurodytų sąlygų sutriko miego ritmas, prabusdavo naktimis, blogai miegojo, tapo nervingas, pats kreipėsi į gydytojus ir psichiatrus, nes sutriko psichika; ant kūno atsirado išbėrimai, dėl kurių paskirtas maudymasis kas 2 dienas. Teismas konstatavo, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nebuvo nustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakako. Paaiškinimai turėjo būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nebuvo pateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai buvo neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu teismas pabrėžė, kad byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsakovo atstovo pateikti teismui duomenys patvirtino, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus ar Sveikatos priežiūros tarnybą dėl patirto streso, dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, pažeminimo ar sveikatos pablogėjimo. Teismas padarė išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nebuvo jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 str.).
16. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.
17. Teismas nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo vertino kaip nepagrįstą ir atmetė (ABTĮ 88 str.1 p.).
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.
19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas abstrakčiai išnagrinėjo jo skundą. Pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytu vienam asmeniui tenkančiu gyvenamuoju plotu, kadangi nebuvo išskaičiuotas iš kameros ploto sanitarinio mazgo ir baldų užimtas plotas. Pareiškėjo tvirtinimu, dušai ir pasivaikščiojimo kiemelis buvo apaugę grybeliu, pelėsiais, o su tuo sutiko ir pats atsakovas. Iš nuotraukų matyti, kad dušuose ant sienų nėra dozatorių su šampūnu ar skystu muilu. Patalynė, minkštasis inventorius, čiužiniai buvo sudūlėję, į juos įsigėrusi drėgmė ir nebuvo galima išvalyti. Pareiškėjas tvirtina, kad kamerose langų stiklai buvo suskaldyti, tai nustatė ir visuomenės sveikatos centras. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo, jam ant nugaros ir kūno atsirado bėrimai, kurie iki šiol nepraėjo. Pareiškėjo nuomone, teismas buvo šališkas, atmesdamas jo teiginius.
20. Pareiškėjas pabrėžia, kad patyrė nepatogumus, stresą bei kitus išgyvenimus, sugadino sveikatą, nervus, jis ir toliau buvo laikomas be jokios užimtumo veiklos, o tai jį „privedė prie badavimo“, kad galėtų pasiekti tai, ką numatė teisės aktai. Pareiškėjas teigia ir tai, kad 1 valandos pasivaikščiojimas neužtikrina pakankamo judėjimo ir pažeidžia jo teises, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus. Pareiškėjas tvirtina, kad į atsakovą kreipėsi raštu ir žodžiu, kad būtų gerinamos kalinimo sąlygos, tačiau į tai niekas nereagavo. Pareiškėjo tvirtinimu, turi būti tenkinamas jo skundas ir priteisiama 700 Eur suma, kuri bent dalimi kompensuos patirtus išgyvenimus.
Atsiliepimas
21. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialinės teisės normas. Pravieniškių PN-AK nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d.
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jo skundą abstrakčiai, neatsižvelgė į visus byloje pateiktus įrodymus ir nevertino pareiškėjo teiginių, buvo šališkas.
26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su tuo, kad vienos valandos pasivaikščiojimas neužtikrina pakankamo judėjimo ir pažeidžia jo teises, dušuose nėra dozatorių, buvo laikomas be užimtumo veiklos, kurių nebuvo nurodęs procesiniuose dokumentuose ir kuriomis nesirėmė proceso pirmosios instancijos teisme metu.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.).
29. Atsižvelgdama į tai, kad šiais aspektais pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo teiginių dėl pasivaikščiojimo trukmės, dozatorių dušuose trūkumo ir užimtumo.
30. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis neužtikrintomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis ir patirta neturtine žala, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
32. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų ir jo patirtos neturtinės žalos.
33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis, ir juos įvertino. Todėl teigti, kad teismas buvo šališkas atmesdamas pareiškėjo teiginius, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
34. Byloje nėra nustatyta neteisėtų Pravieniškių PN-AK administracijos ar pareigūnų veiksmų. Šiuo atveju taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog pareiškėjui buvimas Pravieniškių PN-AK sukėlė tokios apimties neigiamas pasekmes ar tokį jo subjektinių teisių pažeidimą, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad būdamas Pravieniškių PN-AK patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.).
36. Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.
37. Dėl likusių apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, likę apeliacinio skundo argumentai yra abstraktaus pobūdžio ir neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.