Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Šiauliai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei S. J. P. dėl žalos atlyginimo .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl ginčo ir, nutraukus bylą, iš atsakovės buvo priteistos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Šiauliai“, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

10. Byloje nėra ginčo, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas atsakovės prašymu, nes, jos nuomone, balkonas buvo aplietas dėl bendrųjų namo konstrukcijų defektų, todėl trečiasis asmuo turėjo būti atsakingas už balkono pažeidimus, kurie įvyko dėl netinkamai atliekamos bendrųjų namo konstrukcijų priežiūros. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruoja UAB „Mano Būstas Šiauliai“, kurių atstovai buvo kviesti įvertinti 2024 m. rugsėjo 11 d. ieškovės balkono apliejimą. Todėl teismas nutarė, kad šioje byloje reikalinga nustatyti, ar dėl balkono apliejimo yra atsakinga atsakovė, ar apliejimas galėjo įvykti dėl nesandarių bendrųjų namo konstrukcijų. Trečiajam asmeniui buvo nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti.

11. Trečiasis asmuo 2025 m. rugsėjo 11 d. pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat prašė pašalinti trečiąjį asmenį iš civilinės bylos nagrinėjimo, šį prašymą išsprendžiant rašytinio proceso tvarka, ir priteisti jam iš ieškovės ir (ar) atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. atsakovei išsiuntė trečiojo asmens atsiliepimą. Atsakovė, susipažinusi su atsiliepimu, 2025 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui prašymą dėl trečiojo asmens pašalinimo iš civilinės bylos.

12. 2025 m. rugsėjo 18 d. (DOK-55581) trečiojo asmens atstovas advokatas Mantas Baigys pateikė prašymą dėl 1 651,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Darbų ataskaitoje nurodyta, kad šias išlaidas sudaro išlaidos už 2025 m. rugsėjo 5 d. atsiliepimo rengimą (4 val.); už 2025 m. rugsėjo 10 d. atsiliepimo parengimą (5 val.); už 2025 m. rugsėjo 11 d. atsiliepimo parengimą (1,30 val.).

13. 2025 m. spalio 1 d. 8.29.40 į bylą užregistruotas, 2025 m. rugsėjo 30 d. 23.36.11 (DOK-58016) trečiojo asmens atstovės advokato padėjėjos Kamilės Šemeklytės pasirašytas ir pateiktas prašymas dėl 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžianti PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-1049 ir ataskaita, kurioje nurodyta, kad šias išlaidas sudaro išlaidos 2025 m. rugsėjo 22 d. pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdyje (4 val.).

14. 2025 m. spalio 1 d. 11.36.26 (DOK-58162) trečiojo asmens atstovė advokato padėjėja Kamilė Šemeklytė pateikė prašymą dėl 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei 2025 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymą dėl sąskaitos Nr. AVC 25-1049 apmokėjimo.

15. 2025 m. spalio 1 d. nutartimi, gavus ir išsprendus atsakovės prašymą, nutarta pašalinti iš bylos nagrinėjimo trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano Būstas Šiauliai“. Trečiasis asmuo įpareigotas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties gavimo pateikti teismui duomenis apie tai, ar UAB „Mano Būstas Šiauliai“ turi teisės skyrių ar nuolat dirbančius teisininkus. Tos pačios dienos nutartimi teismas ištaisė 2025 m. spalio 1 d. nutarties įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, kadangi nutartyje vietoje nurodytos nutarties priėmimo datos „2025 m. spalio 1 d.“ buvo klaidingai nurodyta „2025 m. rugpjūčio 25 d.“.

Dėl skundo reikalavimų

17. Skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens teisinės pagalbos išlaidų dydį nuo 2 988,70 Eur sumažino iki 800 Eur. Argumentavo tuo, jog: (i) teismas nereikalavo pateikti rašytinius paaiškinimus, todėl 707,85 Eur dalies bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė; (ii) 2 280,85 Eur dalis bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai nors ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, tačiau neatitinka pagrįstumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų; (iii) įvertino šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nutarė, kad atsakovė nėra atsakinga dėl visų iš jos prašomų trečiojo asmens priteisti bylinėjimosi išlaidų susidarymo, todėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 800 Eur.

18. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nesutinka, kadangi, jos nuomone, teismas netinkamai įvertino šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, pažymėjo trečiojo asmens konstitucinę teisę į gynybą ir teisę turėti advokatą. Nurodo, jog trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius, buvo minimalios, nebuvo papildomai ir nereikalingai išlaidaujama, trečiojo asmens atstovų laikas, skirtas tiek atsiliepimo į ieškinį parengimui, tiek pasirengimui ir faktiniam dalyvavimui 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdyje, tiek rašytinių paaiškinimų parengimui yra pagrįstas, objektyvus ir realus, o trečiojo asmens procesinis elgesys visu civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo sąžiningas ir tinkamas.

19. CPK 94 straipsnis yra specialioji norma, skirta aptarti bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, įskaitant bylos užbaigimą taikos sutartimi. Tačiau CPK 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kuri nėra taikoma tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Nors CPK 94 straipsnis nedetalizuoja, kaip turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, tačiau tai nereiškia, kad asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tokios teisės neturi ir kad nėra teismui pagrindo spręsti šių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024). Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, tokiems asmenims suteiktos lygios procesinės teisės ir pareigos kaip ir bylos šalims, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024).

20. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad, pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

21. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018). Nuosekliai formuojama teisminė doktrina numato, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas grindžiamas procesinių santykių analize ir šalių elgesiu byloje, vertinant jų veiksmų priežastingumą, apdairumą ir rūpestingumą.

22. Pirmosios instancijos teismui apeliantė teikė duomenis, jog patyrė 1 651,65 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimą į ieškinį parengimą. Atskirajame skunde pažymėjo, kad apeliantė, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, siekdama nedidinti patiriamų bylinėjimosi išlaidų, prašė teismo trečiąjį asmenį pašalinti iš bylos ir šį klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas į šį apeliantės prašymą neatsižvelgė ir nutarė trečiojo asmens pašalinimo klausimą spręsti teismo posėdžio metu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl trečiajam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo.

23. Įvertinęs apeliantei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino ne visas apeliantės išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Teismas, spręsdamas klausimą, ar visos prašomos atlyginti išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, šias išlaidas įvertino tiek pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir pagal išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte, tai yra įvertino ne tik pateiktus apeliantės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, bylos sudėtingumą, bet ir apeliantei suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, šalių elgesį proceso metu.

24. Nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, atsakovės prašymu, teismas į bylos nagrinėjimą įtraukė trečiąjį asmenį. Kaip apeliantės atstovė nurodė, dėl nurodytų priežasčių, trečiasis asmuo, pasinaudodamas teisininkų pagalba, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė savo poziciją, ir pateikė jo nurodomas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tai yra 2 rašytinius įrodymus (vieną įrodymą turėjo pats trečiasis asmuo, dėl kito reikėjo kreiptis į daugiabučio namo butų savininkų bendriją, su kuria yra sudaryta sutartis dėl administravimo paslaugų teikimo). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nors nėra teisinio pagrindo kvestionuoti procesinio dokumento - atsiliepimo į ieškinį, paruošimui reikalingo laiko, vis dėlto net ir šios išlaidos turi būti pagrįstos, ir jos priteistinos atsižvelgiant ne tik į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.

25. Įvertinęs aukščiau aptartus apeliantės byloje pateiktus teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus, taip pat kriterijus, į kuriuos atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, apeliacinės instancijos teismas pritaria pagrįstai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamas teisinis klausimas, kiek tai susiję su trečiuoju asmeniu, nebuvo jam naujas ar sudėtingas, nereikalavo specialių, kompleksinių žinių ar specialaus pasiruošimo (išsamios teismų praktikos analizės ir kt.). Svarbu ir tai, kad apeliantės dalyvavimas byloje apsiribojo tik atsiliepimo pateikimu ir itin trumpu dalyvavimu teismo posėdyje, kadangi, paaiškėjus aplinkybėms, kad su trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis civilinė byla nėra susijusi, jis 2025 m. spalio 1 d. nutartimi buvo pašalintas iš bylos nagrinėjimo. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme trečiajam asmeniui yra numatyta teisė, bet ne pareiga teikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Vertinant atsakovės elgesį procese pažymėtina, kad atsakovės atstovė, susipažinusi su trečiojo asmens atsiliepimu, elgėsi tinkamai ir nedelsiant pateikė teismui prašymą dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos. Aplinkybė, kad teismas klausimą dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos nagrinėjimo nutarė spręsti teismo posėdžio metu, o ne rašytinio proceso tvarka (CPK 7, 159 straipsniai), nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

26. Įvertinęs atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus teismo argumentus dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, susidarymo priežasčių, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, ginčo apimtį ir bylos rezultatą, šalių procesinį elgesį visos bylos nagrinėjimo metu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai ir pagrįstai pasinaudojo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtimi (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalis) ir padarė pagrįstą išvadą, kad dėl dalies šių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas pats trečiasis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad trečiojo asmens nurodytos išlaidos už atsiliepimo parengimą yra nepagrįstai didelės, nes bylos sudėtingumas nesudarė prielaidų tokios apimties išlaidoms, kurių atlyginimo prašė trečiasis asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas sumažino, taip užtikrindamas proporcingumo principo laikymąsi ir pusiausvyrą tarp šalių, be kita ko, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai bei aiškiai šias aplinkybes motyvavo.

27. Tokia teismo diskrecija atitinka tiek CPK nuostatas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje pabrėžiama, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas negali būti naudojamas kaip nepagrįsto praturtėjimo priemonė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas mažinti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas buvo teisėtas, pagrįstas ir visiškai atitinkantis įstatymą bei teismų praktiką. Taip pat teismas pagrįstai spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, taikė ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, siekiant nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018).

28. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad įtraukus trečiąjį asmenį į bylos nagrinėjimą, jis, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, įgyvendino savo teisę, todėl pagrįstai nusprendė, kad trečiasis asmuo atitinkamai turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias turi atlyginti atsakovė.

Dėl kitų apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, jog dėl dalies bylinėjimosi išlaidų, tai yra dėl 629,20 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdyje, bei dėl 707,85 Eur už 2025 m. spalio 8 d. rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą, yra atsakingas pats trečiasis asmuo.

30. Sutiktina su apeliante, kad trečiasis asmuo prašymą dėl 629,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą ir dalyvavimą 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdyje priteisimo bylai pateikė dar iki 2025 m. spalio 1 d. 9.30 val. vykusio teismo posėdžio, tai yra prašymą pateikė 2025 m. rugsėjo 30 d., su prašymu buvo pateikta 2025 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-1049 ir ataskaita. Taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo 2025 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu teismui pateikė ne patį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už pasirengimą ir dalyvavimą 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdyje, o pateikė mokėjimo pavedimą, patvirtinantį apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas.

31. Nors pirmosios instancijos teismas ne visai tiksliai nurodė, kad trečiasis asmuo nurodytą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė tik 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu apie 11 val., tačiau aplinkybę, kad 2025 m. rugsėjo 30 d. trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas dar iki 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdžio, patvirtina ir minėto teismo posėdžio garso įrašas, kuriame trečiasis asmuo, atsižvelgiant į tai, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos nagrinėjimo, prašė teismo išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo klausimą, tačiau ir pats teismas nurodė, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo gautas teisme ir jis buvo pridėtas prie nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi buvo pateiktas iki teismo posėdžio. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybių, kad su 2025 m. rugsėjo 30 d. trečiojo asmens prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo pateiktas šias išlaidas patvirtinantis apmokėjimas, todėl nesant ginčo, kad, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios atskirojo skundo argumentų dalies nepasisako (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

32. Minėta, trečiojo asmens pašalinimo iš bylos klausimas buvo nagrinėjamas 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu, todėl trečiojo asmens atstovės nuomone, ji privalėjo pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės. Jeigu trečiasis asmuo nebūtų buvęs pašalintas iš bylos nagrinėjimo 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu, ir, atitinkamai, dalyvauti šiame teismo posėdyje, jis nebūtų patyręs 629,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Taip pat siekdama pagrįsti 629,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, apeliantė remiasi teismų praktika, pagal kurią, 4 valandos pasiruošimui ir dalyvavimui teismo posėdyje yra protingas ir pagrįstas laiko tarpas; kad atlyginamų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra mažinamas net ir tokiais atvejais, kai teismo posėdžiai išvis neįvyksta arba trunka itin trumpai ir, kad faktinė teismo posėdžio trukmė negali daryti įtakos atlyginamų bylinėjimosi išlaidų dydžiui, jeigu šios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl mano, kad ir nagrinėjamu atveju trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos visa apimtimi.

33. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia trečiojo asmens dėmesį, kad šiuo atveju, sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje, kuri baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (šalims sudarius taikos sutartį), todėl jos nurodytose nutartyse pateikti išaiškinimai vertintini kartu atsižvelgiant į taikos sutarties instituto ypatumus bei į kitas individualias bylos aplinkybes.

34. Nėra ginčo, kad, teismui nutarus trečiojo asmens pašalinimo iš bylos klausimą nagrinėti 2025 m. spalio 1 d. paskirto teismo posėdžio metu, trečiojo asmens atstovė tam tikra apimtimi sugaišo laiko pasiruošdama bylos nagrinėjimui. Nepaneigiant atstovės poreikio pasiruošti teismo posėdžiui ir jos dalyvavimo teismo posėdyje, šiuo atveju atstovė, būdama profesionali teisininkė ir pakankamai susipažinusi su byla, žinodama trečiojo asmens poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, taip pat žinodama, kad atsakovė neprieštarauja jos pašalinimui iš bylos, turėjo numatyti labai tikėtiną aplinkybę, kad trečiąjį asmenį bus nuspręsta pašalinti iš bylos, tai pirmosios instancijos teismas ir padarė. Dėl nurodytų priežasčių trečiojo asmens atstovės dalyvavimas teismo posėdyje faktiškai užtruko itin trumpai, tik prašymų stadijoje, o bylą nagrinėjant iš esmės, ji nedalyvavo.

35. Taigi, atsižvelgiant į procesinę situaciją byloje, atstovės dalyvavimo teismo posėdyje trukmę, ir į tai, kad būtinybės trečiojo asmens atstovei dalyvauti teismo posėdyje nebuvo, trečiojo asmens atstovės nurodytas 4 valandų pasiruošimo ir dalyvavimo teismo posėdyje laikas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui apima procesinių dokumentų peržiūrą, įrodymų vertinimą, tačiau jis negali būti dirbtinai išplečiamas nesant objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių tokios trukmės būtinybę. Paminėtina ir tai, kad nors trečiasis asmuo buvo šaukiamas dalyvauti teismo posėdyje, tačiau faktiškai susiklosčiusi situacija byloje, negali lemti savaiminio visų trečiojo asmens patirtų išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl 629,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pritaria pagrįstai pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad ši dalis trečiojo asmens prašomų paskirsti bylinėjimosi išlaidų nebuvo būtina visa apimtimi, todėl yra nepagrįsta.

36. Įvertinus 2025 m. spalio 1 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus trečiajam asmeniui – pateikti konkrečius duomenis (informaciją), apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad trečiasis asmuo, teikdamas rašytinius paaiškinimus ne tik dėl teismo reikalautos informacijos, bet ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei jų pagrįstumo, veikė savo rizika. Trečiojo asmens atstovės skundo argumentai, kad trečiasis asmuo pasinaudojo CPK numatyta teise teikti rašytinius paaiškinimus, neatsiejamai vertintini atsižvelgiant į jų pagrįstumo, būtinumo kriterijus. Teismui konstatavus, kad šias savo teises trečiasis asmuo įgyvendino savo nuožiūra, bei atsižvelgiant į bylos galutinį rezultatą, trečiasis asmuo negali turėti lūkesčių, jog jo bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas bus atlygintos iš atsakovės visa apimtimi, iš jų ir už rašytinių paaiškinimų pateikimą, nulemtą paties trečiojo asmens atstovės veiksmų, kurie neatitinka nei protingumo, nei apdairumo kriterijų.

37. Vertinant trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir paskirstymo klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens atstovė 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdyje dalyvavo ir, kaip ji pati nurodo, posėdžio metu, be kita ko, teikė paaiškinimus ir dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, todėl poreikio teikti tapačius paaiškinimus raštu dėl tų pačių aplinkybių, kurios jau buvo nurodytos teismo posėdyje žodžiu, nebuvo. Tai, kad teismas, išklausęs trečiojo asmens paaiškinimus dėl teisės turėti atstovą ir būti tinkamai atstovaujamam, vis tiek įpareigojo trečiąjį asmenį pateikti informaciją apie tai, ar trečiasis asmuo turi teisės skyrių ar nuolat dirbančius teisininkus, priešingai nei teigia apeliantė, nepateisina rašytinių paaiškinimų pateikimo poreikio ir būtinumo.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės atstovė neneigia ir tos aplinkybės, kad 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu ji negalėjo atsakyti teismui į klausimą dėl nuolat dirbančių teisininkų. Taigi rašytiniai paaiškinimai parengti išimtinai dėl nuo paties trečiojo asmens (jo atstovės) priklausančių aplinkybių. Toks apeliantės elgesys, nors ir nėra draudžiamas, tačiau šioje situacijoje, vertintinas kaip nepagrįstas ir nereikalingas išlaidavimas, todėl negali lemti savaiminio visų faktiškai patirtų išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į nurodytų reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad gali būti kompensuojamos tik būtinos, o ne perteklinės bylinėjimosi išlaidos, kadangi 707,85 Eur dalis trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos neatitinka šių kriterijų, teismas pagrįstai jų nevertino ir neskirstė.

Dėl kitų skundo argumentų

39. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad klausimas, ar įmonė turi teisininkų, yra visiškas nesvarbus, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui klausimą, kadangi, pagal CPK nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, proceso šalys turi turėti teisę į atstovą ir būti tinkamai atstovaujamam, be to, ginčų nagrinėjimas teisme reikalauja specialių žinių ir net jeigu trečiasis asmuo ir turėtų vidinius teisininkus, tai nebūtinai reikštų tai, kad vidiniai trečiojo asmens teisininkai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją atstovauti trečiajam asmeniui nagrinėjamoje byloje.

40. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas mažino ne dėl to, kad trečiasis asmuo pasinaudojo advokatų profesinės bendrijos paslaugomis, bet atsižvelgęs į visumą reikšmingų aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepaneigė trečiojo asmens absoliučios teisės į gynybą ir teisės turėti advokatą, kuri įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnyje bei CPK 51 straipsnyje. Sutiktina su apeliante, jog teisė turėti advokatą yra absoliuti ir negali būti ribojama vien dėl to, kad šalis turi savo teisininkus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, visais atvejais vertina jų pagrįstumą ir būtinumą, taip pat turi diskreciją mažinti jas tuo atveju, jeigu nustato, kad išlaidos yra perteklinės ar neproporcingos bylos pobūdžiui ir sudėtingumui (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad trečiasis asmuo įmonėje dirbančių teisininkų neturi, taip pat paminėjo, kad net ir nustačius, jog įmonėje dirba teisininkas, tai savaime nereiškia, jog trečiasis asmuo neturi teisės kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-684/2023 ir kt.). Taigi apeliantės skundo argumentai dėl jos teisės turėti atstovą teismo buvo tinkamai įvertinta ir neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių skundo argumentų plačiau nepasisako.

42. Apibendrindamas anksčiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Įvertinus tai, kad trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nebuvo keliami nauji teisės ir fakto klausimai, bendrovės atstovas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuriame spręsti procesiniai klausimai, kiti procesiniai dokumentai yra nebūtini, nedidelės apimties ir formalaus pobūdžio, juos trečiasis asmuo parengė veikdamas savo rizika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino iki 800 Eur.

43. Apibendrindamas tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas skundžiamoje nutartyje tinkamai vertino jų pagrįstumą ir būtinumą, padarė pagrįstą išvadą, kad dalis (1 337,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų yra perteklinės ar neproporcingos bylos pobūdžiui ir sudėtingumui, be kita ko, tinkamai skundžiamą nutartį motyvavo, todėl teisingai konstatavo, kad atsakovė įgijo pareigą trečiajam asmeniui atlyginti tik dalį (800 Eur) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

44. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad kiti atskirojo skundo motyvai ir argumentai neturi reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai taikė procesinės teisės normas, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis), todėl iš esmės nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Šalys ir trečiasis asmuo nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.