Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovams V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. S., trečiasis asmuo atsakovų pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Geolimbas“, dėl administracinio akto panaikinimo ir ribos tarp gretimų sklypų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą ir prie bylos pridėti naują įrodymą. Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (CPK 635 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nepateikta duomenų, jog antstolė N. G. yra ekspertė, turinti specialų mokslinį išsilavinimą ir galinti matuoti žemės sklypo ribas. Tad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas šiuo atveju nėra tinkamas įrodymas ieškovės nurodytoms aplinkybėms konstatuoti.

Faktinės aplinkybės

13. Byloje yra ginčijamas NŽT priimtas administracinis aktas, kuriuo nustatomos atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos ir vertinama, ar pagal ieškovės pateiktą žemės sklypų ribų schemą galima nustatyti ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas.

14. Nustatyta, kad ieškovei nuo 1999 m. rugpjūčio 23 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,1400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šilalės kaimiškojoje seniūnijoje, Šilalės r. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Minėtu žemės sklypu pagal panaudos sutartį naudojasi trečiasis asmuo J. S.. Atsakovė nuo 2002 m. kovo 27 d. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šilalės r. Įsigyjant šį 0,90 ha žemės sklypą, jis buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. 2017 m. kovo 21 d. NŽT Šilalės skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 33VĮ-247-(14.33.2.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo bei kompensacijos valstybei dydžio nustatymo V. S. Šilalės rajono savivaldybėje“. 2017 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto registre V. S. buvo įregistruotas 1,0414 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šilalės r., kuris buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog buvo nesilaikyta įstatymo keliamų reikalavimų NŽT priimant administracinį aktą, ir to, kad iš esamų dokumentų yra neaiškios ribos tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė šį sprendimą panaikinti, nes buvo netinkamai aiškintos faktinės aplinkybes bei materialiosios teisės normos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.

Dėl administracinio akto dalių pripažinimo negaliojančiomis

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kadastriniai matavimai atlikti teisingai, buvo laikytasi visų įstatymuose numatytų procedūrų, tad pagrindo pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu nėra. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog neatsižvelgta į tai, kad skundžiamu aktu patvirtinta atsakovei didesnė žemės sklypo ploto dalis, nei turėtų būti, neatsižvelgta į netikslumus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

18. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 12 punkto 2 dalį žemės sklypas laikomas baigtu formuoti NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Tik suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.

19. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad atsakovė 2002 m. kovo 27 d. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo atlikti tik preliminarūs matavimai (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

20. Pagal Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1 punktą nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus. Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą (Nuostatų 32.1.1.2 p.). Jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo (Nuostatų 32.1.1.3 p.).

21. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai) (Nuostatų 32.1.1.4 p.). Kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus (Nuostatų 32.1.1.5 p.). Parengiamas žemės sklypo planas turi atitikti Nuostatų 35.3 punkte numatytus reikalavimus (Nuostatų 36.4 p.) ir suderintas su žemėtvarkos skyriumi (Nuostatų 32.1.8 p.).

22. UAB „Geolimbas“ matininkas D. V. surašė 2014 m. lapkričio 26 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Ieškovė dalyvavo atliekant matavimus ir šio akto nepasirašė, 2015 m. sausio 8 d. pateikė pastabas. Apeliantė šių aplinkybių neginčija (CPK 12, 178 straipsniai). Matininkas 2015 m. sausio 8 d. sprendimu nutarė nestabdyti kadastrinių matavimų ir tęsti darbus gavus išvadą iš NŽT Šilalės skyriaus. 2015 m. vasario 25 d. NŽT rašte Nr. SD-(14.33.104)-481 nurodė, jog matininkas atlieka darbus pagal įstatymo keliamus reikalavimus. UAB „Geolimbas“ matininkas, atlikęs V. S. žemės sklypo matavimus, nustatė, kad žemės sklypo plotas yra ne 0,9000 ha, o 1,0414 ha ir jis nepatenka į leistinumo paklaidos ribas, nustatytas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte. Matininkas kreipėsi į NŽT Šilalės skyrių dėl išvados apie tolesnių darbų vykdymą. Šilalės skyriaus vedėjas 2015 m. sausio 16 d. išvadoje Nr. 33SD-(14.33.104.)-65 pasiūlė UAB „Geolimbas“ atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, panaudojant bendru susitarimu nustatytą LKS-94 koordinačių sistemoje bendrą žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatę X6149292.20 ir koordinatę Y386047.30 žymint kaip laikinojo riboženklio įtvirtinimo vietą, pagal teisės aktų reikalavimus žemės sklypo kadastro duomenų bylą teikti tikrinti Šilalės skyriui. Ieškovė 2015 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Iki ieškinio padavimo UAB „Geolimbas“ NŽT Šilalės skyriui nebuvo pateikusi tikrinti atsakovės V. S. žemės sklypo kadastro duomenų bylos. Įsiteisėjus 2016 m. gegužės 4 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimui, UAB „Geolimbas“ 2016 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į NŽT Šilalės skyrių su prašymu dėl išvados darbams tęsti. 2016 m. gruodžio 5 d. Šilalės skyriaus vedėjas UAB „Geolimbas“ pateikė išvadą Nr. 33SD-2737-(14.33.104.), kurioje nurodė, kad gali būti tęsiami atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylos rengimo darbai. Nurodė, kad vykdant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, reikia vadovautis žemės sklypo planu, M 1:10000, kuriame žemės sklypo ribos ilgis prie kelio Šilalė–Didkiemis yra 33 m, pietvakarinės ribos ilgis – 275 m, šiaurės vakarinės – 27 m, šiaurės rytinės ribos ilgis – 354 m. Nustatė, kad patikrinus Šilalės rajono Jucaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir archyvinius dokumentus pastebėta techninė aritmetinė klaida, kad asmeninio ūkio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8730/0002:331, kurio plotas 0,90 ha, projekto plane pažymėto Nr. A16-2, lauko brėžinyje (abrise) nurodyti linijų ilgiai neatitinka žemės sklypo plane, M 1:10000, nurodytų linijų ilgių. Abrise pietrytinės šio žemės sklypo ribos ilgis (prie kelio Šilalė–Didkiemis) yra 27 m, o minėtame žemės sklypo plane – 33 metrai ir atitinkamai pietvakarinės – 354 m (žemės sklypo plane – 275 m), šiaurės vakarinės – 33 m (žemės sklypo plane – 27 m) ir šiaurės rytinės – 275 m (žemės sklypo plane – 354 m).

23. UAB „Geolimbas“ 2016 m. gruodžio 22 d. parengė atsakovės žemės sklypo planą, kurio plotas 1,0414 kv. m. Jis buvo parengtas remiantis AB „Hidroprojektas“ 2002 m. liepos 2 d. žemės sklypo planu, M 1:10000, bei 2002 m. liepos 2 d. žemės sklypo lauko matavimų planu (abrisu). Tai teismo posėdyje patvirtino ir trečiojo asmens atstovas D. V.. Jis nurodė, kad matuodamas atsakovės V. S. žemės sklypo ribas natūroje jis vadovavosi abrise užfiksuotais duomenimis, natūraliu riboženkliu – atstumu nuo griovio vidurio iki 3 taško ir jo išmatuotas atstumas – 224,67 m iš esmės sutapo su abrise užfiksuotu atstumu – 224 m. Taip pat rėmėsi tiksliai išmatuota ir dokumentuose užfiksuota kraštine (abrise nurodyta 1-4) ir kadastriniais matavimais užfiksuotu riboženkliu (abrise nurodytu Nr. 4). Atsižvelgė į aplinkybę, kad dėl abrise nurodytos sklypo ribos 1-2 jokio ginčo nebuvo. Matininkas, išmatavęs kraštinės 3-2 ilgį (nurodytą abrise), užfiksavo 32,90 m, kas iš esmės atitiko 2002 m. liepos 2 d. žemės sklypo plane, M 1:10000, užfiksuotą kraštinės ilgį – 33 m. Kaip ir nurodė apeliantė, šiame žemės sklypo plane numatyta atsakovei priklausančio ploto dalis yra didesnė, nei atsakovė buvo įsigijusi. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pagal Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 9 punktą, tuo atveju, kai, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis, savininko pageidavimu už šį žemės sklypo ploto skirtumą savininkui gali būti perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis žemės plotas (jeigu žemės sklypo savininkas turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę) arba žemės sklypo savininkas žemės sklypo ploto skirtumą valstybei kompensuoja pinigais. Šiuo atveju atsakovė skundžiamu įsakymu priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę perduodant nuosavybėn asmeniniam ūkiui V. S. lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, tai yra 0,02 ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilalės r., ir nustatė kompensacijos valstybei dydį – 247 Eur už 0,1214 ha ploto skirtumą, viršijantį leistiną matavimo tikslumą, iš 1,0414 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Šilalės r. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atsakovė NŽT, priimdama skundžiamą įsakymą, patvirtino atsakovei didesnį žemės sklypo plotą įvertinusi aplinkybę, kad išmatuoto žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą.

24. UAB „Geolimbas“ 2016 m. gruodžio 27 d. NŽT Šilalės skyriui pateikė prašymą patikrinti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Šilalės skyrius 2017 m. sausio 5 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 33KAM–1295-40, kuriuo nustatė, kad žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentams, yra teisingai nustatytas žemės sklypo plotas, teisingai sudarytas žemės sklypo planas, užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, teisingai užpildyta žemės sklypo kadastro duomenų forma, apskaičiuota žemės sklypo vertė, parengta ir sukomplektuota žemės sklypo kadastro duomenų byla.

25. NŽT Šilalės skyrius suderino parengtą žemės sklypo planą ir 2017 m. sausio 13 d. gavęs atsakovės prašymą dėl kadastro duomenų pakeitimo ir viršpločio išsipirkimo 2017 m. kovo 21 d. priėmė įsakymą, kuriuo patikslino po kadastrinių matavimų V. S. 0,90 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę perduodant nuosavybėn asmeniniam ūkiui V. S. lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)dalį, tai yra 0,02 ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilalės r., ir nustatė kompensacijos valstybei dydį – 247 Eur už 0,1214 ha ploto skirtumą, viršijantį leistiną matavimo tikslumą, iš 1,0414 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Šilalės r.

26. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti 2017 m. kovo 21 d. NŽT Šilalės skyriaus vedėjo priimto įsakymo Nr. 33VĮ-247-(14.33.2.) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo bei kompensacijos valstybei dydžio nustatymo V. S. Šilalės rajono savivaldybėje“ 1 ir 3 punktus, nes nebuvo pažeistos procedūros, išspręstas klausimas dėl kompensacijos valstybei sumokėjimo už ploto skirtumą, viršijantį leistiną matavimo tikslumą. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti administracinį aktą kaip priimtą neteisėtai, apeliantė teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl ginčo sklypo ribų nustatymo pagal pateiktą schemą

27. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

28. Tam, kad būtų galima, vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, nustatyti ginčo žemės sklypų ribas, būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant nurodomą teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Sprendžiant klausimą, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, priklausanti nuo konkrečių duomenų, ir tik įvertinus aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to jos teismo turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas mano, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).

29. Nustatyta, kad ieškovė po žemės sklypo įgijimo šio žemės sklypo kadastrinių matavimų neužsakė ir nerengė, sklypo ribų paženklinimo ir suderinimo su gretimų sklypų savininkais nustatyta tvarka neatliko (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, įrodinėdama, jog jos ir atsakovės žemės sklypų ribos nėra aiškios, jog po atliktų atsakovės sklypo kadastrinių matavimų ir jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pasikeitė žemės sklypų naudojimo tvarka (ribos), t. y. jie persidengė, pateikė teismui UAB „Žemės matas“ 2017 m. birželio 9 d. parengtą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribų pasiūlymo schemą, M 1:2000. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ši pateikta Schema nėra parengta pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatas bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, nesivadovavo byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

30. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir, tik įvertinus šių aplinkybių visetą, sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).

31. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog norint nustatyti ribą tarp ginčo sklypų jai kadastrinių matavimų atlikti nereikėjo ir užteko žemės sklypų ribų schemos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip teisiškai nepagrįstą.

32. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522. Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Pagal žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.

33. Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 15 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami: įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją; keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, išskyrus šių Nuostatų 541.3 punkte nurodytus atvejus; formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse); perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose; jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre; žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

34. Kaip jau buvo paminėta, žemės sklypas yra apibrėžiamas kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Šiuo atveju apeliantė kadastrinių matavimų nepasidarė, tad negalima spręsti koks žemės sklypas jai priklauso ir ar šis sklypas persidengia su atsakovei priklausančiu žemės sklypu. Kad būtina atlikti kadastrinius matavimus, apeliantei jau buvo išaiškina Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartyje, kurioje nurodyta, jog siekiant spręsti, ar ginčytinų sklypų ribos yra neaiškios, ar ginčo sklypai dengia vienas kitą, ieškovei ir atsakovei reikia atlikti savo žemės sklypų kadastrinius matavimus. Apeliantė šiuo išaiškinimu nesivadovavo ir savo reikalavimą nustatyti ginčo ribas grindė schema, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo laikyta kaip netinkamai parengtu dokumentu. Teismas nustatė, kad UAB „Žemės matas“ žemės sklypo schemoje nenurodyta, kokių dokumentų pagrindu buvo vadovautasi nustatant žemės sklypo ribas, jų ilgius, sklypo padėtį, nenurodytos gretimų žemės sklypų ribos, plotai, nėra aišku, kokioje konkrečioje sklypo vietoje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M., kuris patvirtino, jog ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų neatliko, nes to nenorėjo ieškovė, o ruošdamas sklypo schemą nesivadovavo nei ieškovės žemės sklypo lauko matavimų planu (abrisu), nei šio žemės sklypo planu. Apeliantė šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

35. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog jos ir atsakovės žemės sklypų riba yra neaiški iš esamų dokumentų, tad nėra pagrindo ginti jos teises CK 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso pažeidimų

36. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl matininko veiksmų, tačiau jis į procesą trečiuoju asmeniu neįtrauktas. Jos nuomone, netenkinus ieškinio dėl netinkamai parengtos žemės sklypų ribų schemos atsakomybė kils matininkui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip teisiškai nepagrįstą.

37. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 punktą matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Nagrinėjamu atveju UAB „Žemės matas“ į bylą trečiuoju asmeniu procese neįtraukta, nes ji kadastrinių matavimų neatliko. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų buvęs pagrindas į procesą įtraukti UAB „Žemės matas“, nenustatyta.

38. Apeliantė nurodė, kad teismas buvo šališkas, nes byloje kaip liudytojai apklausti asmenys, kurių parodymų teismas nevertino. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismas nėra įpareigotas pasisakyti dėl visų liudytojų parodymų, o pasisako tik dėl esminių, turinčių esminę reikšmę teismo sprendimui. Be to, iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas pakankamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, išsamiai pasisakė dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo, jų vertinimo ir įtakos sprendimui.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu

40. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu.

41. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000,00 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

42. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: veiksmų neteisėtumas ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007). Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, atlikti naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012 ir kt.).

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų siekusi piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. būtų nesąžiningai pateikusi ieškinį ar apeliacinį skundą. Tai, kad ieškinys ar apeliacinis skundas buvo nepatenkinti, dar nereiškia, jog pastaroji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Įvertinus bylai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžiama, kad šiuo atveju nėra pagrindo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

44. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

45. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

46. Byloje nustatyta, jog atsakovė turėjo 1 101,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 1 150,24 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, konstatuoja, kad atsakovės prašymas priteisti 1 101,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės Z. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. S. iš ieškovės Z. S. 1 101,00 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas vienas euras nulis centų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.