Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovams V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo ieškovės pusėje be savarankiškų reikalavimų J. S., trečiasis asmuo atsakovų pusėje be savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl administracinio akto panaikinimo ir ribos tarp gretimų sklypų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovei Z. S. nuo 1999-08-23 asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,1400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (1 t., b. l. 12-13). Minėtu žemės sklypu pagal panaudos sutartį naudojasi trečiasis asmuo J. S.. Atsakovė V. S. nuo 2002-03-27 nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įsigyjant šį 0,90 ha žemės sklypą, jis taip pat buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (1 t. b. l. 15). 2017-03-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir nuosavybės teisių į žemę, mišką, valdens telkinius atkūrimo bei kompensacijos valstybei dydžio nustatymo V. S. Šilalės rajono savivaldybėje“. Šio įsakymo 1 punktu vedėjas patikslino po kadastrinių matavimų V. S. 0,90 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis: į plotą 1,0414 ha, iš jo žemės ūkio naudmenų 1,0414 ha (iš jo: 1,0414 ha ariama), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės ūkio naudmenų balas 33,2, nominali sklypo kaina 385 Eur (iš jos: be miško žemės ir medelynų 385 Eur), specialiosios žemės naudojimo sąlygos: XXI – žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai 1,0414 ha, I – ryšių linijų apsaugos zonos 0,0130 ha, II – kelių apsaugos zonos – 0,0455 ha. Įsakymo 2 punktu vedėjas priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką, vandens telkinius perduodant nuosavybėn asmeniniam ūkiui V. S. lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, t. y. 0,02 ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini). 3 punktu nustatė kompensacijos valstybei dydį 247 Eur už 0,1214 ha ploto skirtumą viršijantį leistiną matavimo tikslumą iš 1,0414 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39). 2017-03-30 nekilnojamojo turto registre V. S. buvo įregistruotas 1,0414 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (1 t., b. l. 16-17).

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia.

Pažymėtina, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-05-04 sprendimu, atmetė ieškovės ieškinį atsakovams V. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Šilutės rajono apylinkės teismas jau tyrė ieškovės ir šioje byloje pateiktus dokumentus bei jos paaiškinimus dėl riboženklių sunaikinimo (2014-11-26 seniūno pažymą ir kt.). Teismas nustatė, kad ieškovė Z. S. savavališkai pasididino žemės plotą, kuriuo naudojasi, perkeldama riboženklius į atsakovės V. S. sklypą. Nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1,1400 ha, o faktiškai naudojasi 1,2910 ha žemės sklypu, nori įsigyti teisę į esamą 0,09 ha viršplotį, prašo nustatyti ribas taip, kad prie jos žemės sklypo būtų prijungtas laisvos valstybinės žemės plotas, kuris jai suteiktas laikinai naudotis. Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-12 nutartimi atmetė ieškovės skundą ir paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą. Teismas laiko, kad šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovei ir atsakovei V. S. neatlikus žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų kaip yra reglamentuota Nekilnojamojo turto įstatyme, Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, kadastrinių matavimų pagrindu neparengus žemės sklypų planų, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ginčytinų sklypų ribos yra neaiškios, kad ginčo sklypai dengia vienas kitą.

Nustatyta, kad atsakovė V. S. atliko jai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Juos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas D. V., kuris žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu nustatė žemės sklypo ribas, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, atliko kitas procedūras ir parengė žemės sklypo planą. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės V. S. žemės sklypo ribų ženklinimą atliko 2014-11-26, kuriame dalyvavo ir ieškovė. Z. S. nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte (1 t., b. l. 20-21). Ji 2015-01-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pastabas dėl 2014-11-26 V. S. žemės sklypo ribų paženklinimo (1 t., b. l. 24). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės pastabas išnagrinėjo ir 2015-01-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė dėl pateiktų pastabų nestabdyti kadastrinių matavimų ir tęsti darbus gavus išvadą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus. Nurodė, kad matuojamo V. S. žemės sklypo ribos gretimų sklypų ribų nepažeidžia (1 t., b. l. 25-26). Ieškovė 2015-01-22 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių, nurodydama, kad nesutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius Z. S. 2015-02-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas V. S. žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylos derinimo darbus atlieka vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (1 t. b. l. 28-29). UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas, atlikęs V. S. žemės sklypo matavimus, nustatė, kad žemės sklypo plotas yra ne 0,9000 ha, o 1,0414 ha ir jis nepatenka į leistinumo paklaidos ribas, nustatytas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte (1 t., b. l. 23). Matininkas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių, dėl išvados apie tolimesnių darbų vykdymą. Šilalės skyriaus vedėjas 2015-01-16 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti žemės sklypo kadastrinius matavimus, panaudojant bendru susitarimu nustatytą (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje bendrą žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatę „(duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, žymint kaip laikinojo riboženklio įtvirtinimo vietą ir pagal teisės aktų reikalavimus žemės sklypo kadastro duomenų bylą teikti tikrinti Šilalės skyriui (civilinės bylos Nr (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 23-25). Nustatyta, kad ieškovė 2015-05-11 kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Iki ieškinio padavimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui nebuvo pateikęs tikrinti atsakovės V. S. žemės sklypo kadastro duomenų bylos.

Įsiteisėjus 2016-05-04 Šilutės rajono apyinkės teismo sprendimui, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-11-09 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių su prašymu dėl išvados darbams tęsti. 2016-12-05 Šilalės skyriaus vedėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad gali būti tęsiami atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylos rengimo darbai. Nurodė, kad vykdant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, reikia vadovautis žemės sklypo planu M 1:10000, kuriame žemės sklypo ribos ilgis prie kelio Šilalė – Didkiemis yra 33 m, pietvakarinės ribos ilgis – 275 m, šiaurės vakarinės – 27 m, šiaurės rytinės ribos ilgis – 354 m. Nustatė, kad patikrinus Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir archyvinius dokumentus pastebėta techninė aritmetinė klaida, kad asmeninio ūkio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,90 ha, projekto plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), lauko brėžinyje (abrise) nurodyti linijų ilgiai neatitinka žemės sklypo plane M 1:10000 nurodytų linijų ilgių. Abrise pietrytinės šio žemės sklypo ribos ilgis (prie kelio Šilalė – Didkiemis) yra 27, o minėtame žemės sklypo plane – 33 metrai ir atitinkamai pietvakarinės – 354 m (žemės sklypo plane – 275 m), šiaurės vakarinės – 33 m (žemės sklypo plane – 27 m) ir šiaurės rytinės – 275 m (žemės sklypo plane – 354 m) (1 t., b. l. 48-49). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-12-22 parengė atsakovės V. S. žemės sklypo planą, kurio plotas 10414 m² (1 t. b. l. 45). Jis buvo parengtas remiantis AB „H.“ 2002-07-02 žemės sklypo planu M 1:10000 bei 2002-07-02 žemės sklypo lauko matavimų planu (abrisu) (1 t., b. l. 46-47). Tai teismo posėdyje patvirtino ir trečiojo asmens atstovas D. V.. Jis nurodė, kad matuodamas atsakovės V. S. žemės sklypo ribas natūroje jis vadovavosi abrise užfiksuotais duomenimis, natūraliu riboženkliu - atstumu nuo griovio vidurio iki 3 taško ir jo išmatuotas atstumas – 224,67 m. iš esmės sutapo su abrise užfiksuotu atstumu – 224 m. Taip pat rėmėsi tiksliai išmatuota ir dokumentuose užfiksuota kraštine (abrise nurodyta 1-4) ir kadastriniais matavimais užfiksuotu riboženkliu (abrise nurodytu Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgė į aplinkybę, kad dėl abrise nurodytos sklypo ribos 1-2 jokio ginčo nebuvo. Matininkas, išmatavę kraštinės ilgį 3-2 (nurodytą abrise) užfiksavo 32,90 m, kas iš esmės atitiko 2002-07-02 žemės sklypo plane M 1:10000 užfiksuotą kraštinės ilgį - 33 m.

2016-12-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriuje gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas patikrinti atsakovės V. S. žemės sklypo kadastro duomenų bylą (1 t., b. l. 109). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius 2017-01-05 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentams, yra teisingai nustatytas žemės sklypo plotas, teisingai sudarytas žemės sklypo planas, užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, teisingai užpildyta žemės sklypo kadastro duomenų forma, apskaičiuota žemės sklypo vertė, parengta ir sukomplektuota žemės sklypo kadastro duomenų byla (1 t. b. l. 42-47, 110). NŽT Šilalės skyrius suderino parengtą žemės sklypo planą ir 2017-01-13 gavus atsakovės V. S. prašymą dėl kadastro duomenų pakeitimo ir viršpločio išsipirkimo, 2017- 03-21 priėmė įsakymą, kuriuo patikslino po kadastrinių matavimų V. S. 0,90 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę perduodant nuosavybėn asmeniniam ūkiui V. S. lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, tai yra 0,02 ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nustatė kompensacijos valstybei dydį 247 Eur už 0,1214 ha ploto skirtumą, viršijantį leistiną matavimo tikslumą iš 1,0414 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-17).

Ieškovės prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2017-03-21 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 ir 3 punktus atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai, nei tvirtina ieškovė ieškinyje, teismas nenustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas D. V., atlikdamas atsakovės V. S. žemės sklypo kadastrinius matavimus būtų pažeidęs Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu (toliau – Taisyklės). Nenustatyta, kad matininkas būtų pažeidęs ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai).

Iš anksčiau aptartų įrodymų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas D. V. atlikęs atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis nei nustatytas Nuostatų 1 priede, raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyrių, prašydamas surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo teritorijų palanavimo dokumente būtinumo, ką Šilalės skyrius ir padarė, pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-12-05 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, šioje išvadoje atsakovės teritorinis padalinys patikrino Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir archyvinius dokumentus ir nustatė, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) lauko brėžinyje (abrise) nurodyti linijų ilgiai neatitinka žemės sklypo plane M 1:10000 nurodytų linijų ilgių dėl padarytos techninės aritmetinės klaidos. Todėl matininkas D. V. pagrįstai vykdydamas tolimesnius kadastro duomenų bylos rengimo darbus, vadovavosi NŽT išvada ir vykdant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus vadovavosi žemės sklypo planu M 1:10000, kuriame žemės sklypo ribos ilgis prie kelio (duomenys neskelbtini) yra 33 m, pietvakarinės ribos ilgis – 275 m, šiaurės vakarinės – 27 m, šiaurės rytinės ribos ilgis – 354 m. Taip pat, nenustatyta, kad matininkas būtų iš esmės pažeidęs Nuostatuose (32.1.1.5. p.) numatytą pastabų dėl žemės sklypo ribų nagrinėjimo tvarką. D. V. išnagrinėjo ieškovės pastabas ir 2015-01-15 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrįstai nutarė dėl pateiktų pastabų nestabdyti kadastrinių matavimų ir tęsti darbus gavus išvadą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus. Apie priimtą sprendimą matininkas informavo ieškovę raštu.

Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, priimdamas ginčijamą įsakymą pažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį. Šioje straipsnio dalyje numatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui, nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau, pažymėtina, kad šioje byloje buvo nustatytas ne mažesnis, o didesnis išmatuoto žemės sklypo plotas. Tvarka pagal kurią žemės sklypo savininkui kompensuojama žemės sklypo ploto skirtumas, viršijantis leistiną matavimo tikslumą, nustatytą Nuostatuose, reglamentuoja Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 (toliau – Aprašas). Jo 9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis, savininko pageidavimu už šį žemės sklypo ploto skirtumą savininkui gali būti perduodamas nuosavybėn netlygintinai lygiavertis žemės plotas (jeigu žemė sklypo savininkas turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę) arba žemės sklypo savininkas žemės sklypo ploto skirtumą valstybei kompensuoja pinigais. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, atsakovas skundžiamu įsakymu priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę perduodant nuosavybėn asmeniniam ūkiui V. S. lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, tai yra 0,02 ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nustatė kompensacijos valstybei dydį 247 Eur už 0,1214 ha ploto skirtumą, viršijantį leistiną matavimo tikslumą iš 1,0414 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas NŽT, priimdamas skundžiamą įsakymą nepažeidė nei Žemės reformos įstatymo nei minėto Aprašo pagal kurį žemės sklypo savininkui kompensuojama žemės sklypo ploto skirtumas viršijantis leistiną matavimo tikslumą. Pažymėtina, kad ieškovė neskundžia įsakymo 2 punktą, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką, vandens telkinius perduodant nuosavybėn asmeniniam ūkiui V. S. lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį. Nors, kaip teisingai nurodė atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė, ieškovės skundžiamas įsakymas negali būti naikinamas dalinai, kadangi visi įsakymo punktai yra susiję su tais pačiais atliktais ir patvirtintais kadastriniais matavimais.

Nepagrįsta ir ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad NŽT nesurašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto ir taip pažeidė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisykles, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014-12-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš aptartų įrodymų nustatyta, kad atsakovė NŽT, gavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą patikrinti atsakovės V. S. žemės sklypo kadastro duomenų bylą 2017-01-05 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla parengta teisingai (1 t., b. l. 110). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo panaikinti NŽT Šilalės skyriaus vedėjo 2017-03-21 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 ir 3 punktus.

Dėl atsakovės V. S. prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Įstatymas garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teismas atmetė ieškovės ieškinį, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Nors byloje nustatyta, kad tai ne pirmas ieškovės Z. S. ieškinys atsakovei V. S., 2016-05-04 Šilutės rajono apylinkės teismas atmetė jos ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tačiau ieškinio pateikimas, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumo. Teismo vertinimu, byloje nesant akivaizdžių įrodymų, leidžiančių konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo tenkinti atsakovės V. S. prašymo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė V. S. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad advokatui už pagalbą ruošiant atsiliepimą, teikiant konsultacijas ir dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme sumokėjo viso 1635,60 Eur (1 t., b. l. 168-174, 2 t., b. l. 46-49). Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio. Kadangi ieškinys atmestas, teismas priteisia iš ieškovės atsakovei V. S. 1635,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškovės ieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.

Taip pat iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 8,07 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis).

Atmestinas D. V. prašymas priteisti jam 53,48 Eur kelionės išlaidų už dalyvavimą 2018-02-27 teismo posėdyje. Nustatyta, kad 2018-02-27 teismo posėdyje D. V. dalyvavo ne kaip specialistas, o kaip trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismui nepateikė prašymo atlyginti įmonės patirtas bylinėjimosi išlaidas. D. V. pateikė prašymą atlyginti kelionės išlaidas jam kaip fiziniam asmeniui ir šis prašymas nelaikytinas kaip pateiktas įmonės „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Z. S. atsakovei V. S. 1635,60 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Z. S. valstybei 8,07 eurus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bank, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB. Luminor bank, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.