- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- A5.-2489-1053/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02125-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. S.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Sigitas Židonis
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. S., jo atstovui advokatui Sigitui Židoniui,
institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą (Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atstovui J. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. rugsėjo 23 d. 07:30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, D. S., būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įmonė) į/k (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi Ukrainos pilietis O. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo įdarbintas nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. Įmonėje nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą nustatytos tvarkos, t. y. O. B. įdarbintas neturint Užimtumo tarnybos leidimo dirbti, su leidimu laikinai gyventi, kuris nesuteikia teisės dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip nesilaikant Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio 22 dalies nuostatų. Tokiais savo veiksmais D. S. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
D. S. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl nusižengimo pripažino ir parodė, kad minimas užsienietis buvo įdarbintas kitoje jo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis turėjo leidimą gyventi, leidimą dirbti. Įdarbinant šį asmenį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo iki galo išsiaiškinta, kokie reikalavimai taikomi. Dokumentus dėl įdarbinimo rengė jo pavaduotojas, darbo sutartį pasirašė jis. Su šiuo užsieniečiu buvo sudaryta darbo sutartis, buvo pranešta Sodrai, mokami mokesčiai. Dėl šio nusižengimo Įmonė jau nubausta 800 eurų bauda, bauda sumokėta.
D. S. atstovas advokatas Sigitas Židonis papildomai nurodė kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis nustato, kad bauda už šio straipsnio pažeidimus juridiniam asmeniui skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Šiuo atveju Įmonė jau nubausta ir bauda sumokėta, ir po to Valstybinė darbo inspekcija surašė protokolą fiziniam asmeniui. Esant tokiai situacijai Įmonė negalėjo būti baudžiama. Todėl prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat akcentavo, kad pažeidimas buvo nustatytas tada, kai pati Įmonė pradėjo tvarkyti užsieniečio įdarbinimo dokumentus. Nesant galimybės nutraukti teiseną, prašo įvertinti šias aplinkybes ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą baudą.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu pažeidimas yra ištaisytas. Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodant, kad nebuvo sudaryta darbo sutartis, padaryta techninė klaida, su asmeniu buvo sudaryta darbo sutartis, buvo pranešta apie jo įdarbinimą, mokami mokesčiai, žalos valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Asmuo įdarbintas pilnu etatu. Apie pažeidimą inspekcijai pranešė Migracijos departamentas, kai Įmonė tvarkė asmens įdarbinimo dokumentus. Gavusi tokį pranešimą, nustačiusi padarytą pažeidimą, inspekcija turėjo surašyti protokolą.
2020 m. liepos 13 d. D. J. (Įmonės direktoriaus pavaduotojas) savo rašytiniame pasiaiškinime nurodė, jog yra Įmonės direktoriaus pavaduotojas ir vienas iš akcininkų. O. B. buvo įdarbintas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), dėl to nežinojo, kad jis negali dirbti šioje įmonėje pagal jam išduotą leidimą gyventi. Baigiantis leidimo galiojimo laikui pradėjo tvarkyti asmeniui dirbti pas juos. Dėl susidariusios žmogiškos klaidos gailisi (b. l. 6).
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – Migracijos departamento Vilniaus skyrius) rašte Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodyta, jog Migracijos departamento Vilniaus skyrius 2020 m. balandžio 30 d. gavo Ukrainos piliečio O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LLG). Tarpininkavimo raštą su įsipareigojimu įdarbinti pateikė juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į / k (duomenys neskelbtini). Šiuo metu užsienietis turi LLG Nr. (duomenys neskelbtini) galiojantį nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2021 m. birželio 21 d, kvietėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į/ k (duomenys neskelbtini). Patikrinus SODROS IS, nustatyta, kad O. B. nuo 2019 m. birželio 21 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. užsienietis taip pat įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į/ k (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas neturi duomenų, kad O. B. būtų pateikęs prašymą išduoti naują LLG tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašo patikrinti informaciją dėl nelegalaus darbo (b. l. 5).
2020 m. liepos 7 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad tikrinamas objektas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), į/k (duomenys neskelbtini). Tikriname objekte rasti 7 dirbantys darbuotojai, direktorius – D. S.. Rastas vienas asmuo, kuris buvo įdarbintas ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. santechniko – montuotojo pareigose nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, kadangi piliečio turimas LLG suteikė teisę užsieniečiui dirbti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat užsienietis neturėjo Užimtumo tarnybos leidimo dirbti Įmonėje – O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatyme (toliau – Užimtumo įstatymas) nelegaliu darbu laikomas darbas, kuomet dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnyje 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad asmens ketinimas dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas yra pagrindas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo. Minimo įstatymo 44 straipsnis nurodo, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai yra pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. To paties įstatymo 44 straipsnio 7 dalis nurodo, jog jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio (44 straipsnio) 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44¹ straipsnio 5 dalis taip pat nurodo, kad jeigu užsienietis pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Minimo įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatyta, jog Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Įstatymo 62 straipsnio 2 dalis nurodo, jog darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus (kai yra pagrindai, atleidžiantys užsienietį nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, šiuo atveju minimame straipsnyje nurodytų pagrindų nenustatyta).
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pripažintina, kad D. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Jis savo kaltės neneigė, su padarytu pažeidimu sutiko. D. S. kaltę patvirtina jo pavaduotojo D. J. rašytinis paaiškinimas, nelegalaus darbo tyrimo aktas. Remiantis šių įrodymų visuma pripažintina, kad D. S. įdarbino savo įmonėje užsienietį O. B. nesilaikydamas norminių teisės aktų. Norint įdarbinti užsienietį vadovaujantis pirmiau nurodytomis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis reikalingas leidimas dirbti ir leidimas gyventi įsidarbinant konkrečioje įmonėje, norint keisti darbdavį, reikalinga pakeisti leidimą. Šiuo atveju O. B. negalėjo būti įdarbinamas Įmonėje, kadangi leidimą laikinai gyventi ir dirbti įgijo tarpininkaujant kitai įmonei, o norėdamas keisti savo darbo vietą ar funkcijas, turėjo pateikti atitinkamą prašymą. To nebuvo padaryta, bet Įmonės vadovas D. S. vis tiek įdarbino O. B.. Taigi buvo pažeisti teisės norminių aktų reikalavimai, ir padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Faktas, kad dokumentus dėl įdarbinimo ruošė kitas asmuo – direktoriaus pavaduotojas, nešalina Įmonės vadovo, kuris priėmė sprendimą dėl asmens įdarbinimo, atsakomybės. Atsakomybės taip pat nešalina ir faktas, kad pažeidimas buvo nustatytas pačiai Įmonei rengiant dokumentus dėl tolimesnio užsieniečio įdarbinimo, kad šiuo metu pažeidimas yra ištaisytas (tačiau į tai atsižvelgiama nustatant nuobaudos dydį).
Atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad Įmonė jau yra nubausta už šį pažeidimą, paskirta bauda yra sumokėta, to neginčijo ir institucijos atstovas. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies išimtis (kuri nustato, kad Užimtumo įstatymo numatyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą) taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį (pvz., Kauno rūmų Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. I-1488-402/2019, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. I-3673-257/2019), taigi nereiškia dvigubo nubaudimo. Taigi faktas, kad Įmonė jau nubausta pagal Užimtumo įstatymą, nekliudo teismui taikyti administracinę atsakomybę fiziniam asmeniui. Kita vertus, šioje byloje nagrinėjamas fizinio asmens administracinės atsakomybės pagal ANK klausimas, todėl teismas neturi pagrindo svarstyti, ar Įmonė teisėtai ir pagrįstai nubausta pagal Užimtumo įstatymą (tai administracinių teismų kompetencija). Įvertinus tai, kad išdėstyta, nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), ir pavojingumą – pažeidimas pasekmių biudžetui nesukėlė, užsienietis turėjo darbo sutartį, apie jo įdarbinimą buvo pranešta Sodrai, jam buvo mokamas darbo užmokestis, mokami su juo susiję mokesčiai, asmuo turėjo leidimą laikinai gyventi ir dirbti, nors jis ir nesuteikė teisės dirbti Įmonėje. Įvertinamas ir faktas, kad pažeidimas paaiškėjo, kai Įmonė savarankiškai pradėjo tvarkyti dokumentus norėdama pratęsti užsieniečiui jo legaliai turimą leidimą gyventi ir dirbti, t. y. ne gavus skundą, atlikus patikrinimą ir pan. Akivaizdu, kad Įmonė ir D. S. neslėpė asmens įdarbinimo fakto, neslėpė padaryto pažeidimo. Paaiškėjus pažeidimui nedelsiant imtasi priemonių jį ištaisyti, ir jis buvo ištaisytas. Atsižvelgiama į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – nusižengimas padarytas neatsargiai, neįsitikinus dėl taikomų teisės aktų nuostatų. D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama D. S. asmenybė – dviejų įmonių vadovas, dirbantis, anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio nusižengimus, visos paskirtos baudos sumokėtos. Anksčiau nėra baustas už nusižengimus verslo tvarkai ir pan. Be to, Įmonė už minėtą nusižengimą jau buvo nubausta, baudą sumokėjo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje (redakcija nuo 2020-01-01) inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 eurų. Įvertinęs visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad yra pagrindo taikyti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą atsakomybę ir D. S. skirti įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
D. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.